Įvadas

Šio šimtmečio pradžoje firmų pajėgumas ir gamybos apimtis ėmė augti. 1929 metais susidarė tokia situacija, kai prekių pasiūla pralenkė paklausą. Kilo ekonominė krizė, ir firmoms sunkiau sekėsi parduoti savo produkciją. Todėl gamintojai ėmė sukti galvą kaip prekę pateikti klientui, išskirdami jos privalumus. Būtent tada reklama įgijo savo dabartinę reikšmę.
Jau septintajame dešimtmetyje reklamos reikšmė dar labiau išaugo, nes vartotojas tapo dar išrankesniu. Atsirado daug įstatymų, ginančių ir apsaugančių jų teises. Taip pat atsirado įstatymų, ribojančių reklamą. Taigi, reklama tapo labiau civilizuota.
Lietuvoje reklamai teko pereiti tokią pat evoliuciją kaip ir šio šimtmečio pradžioje Europai ir Amerikai, bet per žymiai trumpesnį laiką, nes ji jau remdavosi Vakarų patirtimi.
Atsirado daug reklamos agentūrų, laikraščiuose ir žurnaluose skiriama daug vietos reklamai, nes tai tapo pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu. Analogiška situacija susiklostė ir Lietuvos televizijoje. Firmoms, tam kad sukurti savo rinką tarp vartotojų teko reklamuotis. Kol reklama įgavo tinkamą pagreitį tai buvo labai panašu į reklamą, kurią Vakarai kūrė 1930-1940 metais. Tam turėjo įtakos ir žemas technikos lygis.
Didėjant investicijoms į Lietuvos rinką, tobulėjo ir reklamos šaka. Vietinė reklama vis mažiau skyrėsi nuo užsienio šalių savo kokybe ir profesionalumu, nes prie darbo sėdo jau patyrę specialistai.
Lietuva nėra ta šalis, kuri galėtų padaryti perversmą reklamos šakoje. Tai padarys išsivysčiusios šalys. Tačiau jau dabar Lietuvoje galima matyti savarankišką ir griežtą politiką reklamos atžvilgiu
Apžvelgus reklamos dabartines pagrindines tendencijas, šiandien esamas reklamos priemones, jų rūšis ir įpatumus galima teigti, kad reklama yra kelias į Vakarų ir Rytų rinkas.

Reklamos tikslai

Reklamos tikslo žinojimas – būtina sąlyga reklamos planui parengti. Tikslas gali būti formuluojamas erdvės, laiko ar subjekto požūriu. Tikslas erdvės požiūriu – nustatyti platinamų priemonių rajoną; laiko požiūriu – nustatyti reklamos tikslo pasiekimo trukmę (iš karto, per tam tikrą laikotarpį, tolimesnėje perspektyvoje); subjekto požiūriu – nustatyti kam bus skirtos reklamos priemonės (pirkėjui- tarpininkui, klientui, grupiniam, kolektyviniam ar individualiam vartotojui).
Tikslai gali būti skirstomi į dvi grupes:

Tikslai, orientuoti į paklausą:
•informacija (gali būti siekiama paskleisti žinias apie markę ar naują prekę konkrečiame rinkos taikinyje; supažindinti vartotojus su nauju darbo tvarkaraščiu; sutrumpinti pardavėjų laiką, kurie jie gaišta, atsakydami į vartotojų pateikiamus klausimus; pateikti kurią nors kitą naują informaciją, susijusią su įmonės veikla);
•įtikinimas (siekiama prekės markės pripažinimo, prieraišumo markei; padidinti parduotuvių lankomuną; svariais ir įtikinančiais argumentais pasiekti vartotojo sąmonę, pritraukti vartotoją);
•priminimas (siekiama stabilizuoti prekių realizaciją; palaikyti objektų pažinimą; palaikyti prieraišumą markei bei prekei).

Tikslai, orientuoti į objektą:
•šakiniai (siekiama sukurti ir palaikyti teigiamą šakos įvaizdį, sukurti bendrą paklausą);
•korporaciniai (siekiama sukurti ir palaikyti teigiamą įmonės įvaizdį, sukurti selektyvią paklausą).
Taigi, priklausomai nuo tikslų, susijusių su paklausa, reklama būna informacinė, įtikinanti ir primenanti.
Informacinė reklama vyrauja išvedant prekę į rinką, kai reikia sukurti paklausą. Be žinių apie naują prekę suteikimo, informacinės reklamos uždaviniai yra rinkos informavimas apie kainų pasikeitimus, anksčiau egzistavusios prekės naujas savybes, prekės veikimo principų paaiškinimas, teikiamų paslaugu aprašymas, neteisingų pranešimų pataisymas, vartotojų būgštavimų išsklaidymas, požiūrio į įmonę formavimas ir t.t.
Įtikinanti reklama įgyja ypatingą reikšmę įmonės augimo etape, kai jai iškyla selektyvios paklausos formavimo užduotis. Įtikinanti reklama taip pat siekia pakeisti vartotojo suvokimą apie prekės savybes, įtikinti jį neatideliojant nusipirkti prekę. Dalis įtikinančių skelbimų įsipina į palyginamosios reklamos kategoriją, kuri siekia įtvirtinti vienos markės privalumus, lyginant ją su viena ar keliomis analogiškomis markėmis.
Primenanti reklama svarbi realizacijos bei pelno didėjimo etape. Ja siekiama priminti vartotojui, kad ši prekė egzistuoja. Jai artima taip vadinama sutvirtinanti reklama, kuri siekia pateisinti pirkėjo pasirinkimą pirkti. Pasibaigus pirkimo sezonui, reikia stengtis išlaikyti vartotojo atmintyje informaciją apie prekę. Primenanti reklama turi nuolat priminti, kur galima nusipirkti konkrečią prekę, jei jos prireiks ateityje.
Reklamos tikslai turi būti apibrėžti, konkretizuoti. Retais atvėjais keliamas tikslas – padidinti prekių pardavimą apibrėžtu dydžiu.
Suformuluotas reklamos tikslas leidžia nusakyti, kokią auditorija turi pasiekti reklaminis pranešimas, ir kaip dažnai tai turi įvykti. Reklamos tikslas gali būti nukreiptas sukurti patvarų ilgalaikį prekės vaizdą arba paprasčiausiai greito prekių realizavimo skatinimui.
Taigi reklamos tikslai gali būti labai įvairūs ir nuo jų formulavimo priklauso reklaminės kampanijos kryptis.
Čia bus pateikiama keletas reklamos priemonių, tokių kaip: spaudos reklama, spausdintos reklamos priemonės, radijo reklama, televizijos reklama, kino reklama, pašto reklama, vitrinų reklama, lauko reklama, reklama ant transporto priemonių, įpakavimo reklama, foto reklama, šviesos reklama, demonstracinė reklama, reklaminiai suvenyrai.

Spaudos reklama

Tai populiariausia reklamos priemonė, kuriai priklauso laikraščiai bei žurnalai. Spauda gali būti respublikinė, vietinė, žinybinė, specializuota, bendroji populiari, masinė, mokslinė, eksportinė, importinė ir pan.
Laikraščiai dažniausiai yra vienkartinio naudojimo, o žurnalai saugomi ilgiau, dėl to gali tureti pakartotiną poveikį.
Svarbus aspektas skelbime yra šriftas. Pagrindiniai jo vertinimo kriterijai – ryškumas, stambumas, aukštis, plotis.
Reklaminiai skelbimai gali būti tokio pobudžio: tekstiniai (skelbime vien tik tekstas), vaizdiniai – tekstiniai, skelbimai – plakatai (didelio formato plakatas), specialūs skelbimai (spausdinami specializuotuose leidiniuose), piešiniai su užrašais (supažindina su konkrečiais duomenimis), skelbimai su kuponais (pirkėjas gali užpildyti atitinkamus rekvizitus, atplėšti ir išsiųsti prekybos įmonei), serijiniai skelbimai (spausdinami po keletą kartų, panašios išvaizdos, o seriją jungia viena pagrindinė tema), į spaudą dedami reklaminiai lapeliai (jie paprastai prilygsta skelbimams, būna viengubi, dvigubi ir pan.).

Laikraščių trūkumai:
•vartotojai dažnai ignoruoja laikraščių reklamą;
•laikraščių skaitytojai paprastai būna brandūs žmonės, kurie rečiau keičia prisirišimą prie prekių, negu, tarkime, jauna auditorija;
•kartais laikraščių spausdinimo kokybė yra žema, dėl to gali visiškai išnykti kai kurie jūsų reklaminio skelbimo ypatumai;
•jūsų skelbimas konkuruos su daugeliu kitų skelbimų.

Reklamos žurnale privalumai:
•žurnalai, kurių tiražas nedidelis, paprastai kainuoja pigiau, nei daugiatiražiai leidiniai, bet jeigu jų tiražas išparduodamas tikslinėje rinkoje, reklama juose bus labai efektinga;
•specializuotų žurnalų skaitytojų intelekto lygis yra pakankamai aukštas, tad juose galima pateikti ir sudėtingo teksto reklaminius, tai leidžia išdestyti savo pozicijas ir išsamiau papasakoti apie savo prekę.

Reklamos žurnale trūkumai:
•kiekvienas žurnalas ilgai ruošiasi, kol pasiekia plačiąją visuomenę, taigi nuo žurnalo maketo iki prekių lentynos gali praeiti nemažai laiko.
•kainos populiariuose žurnaluose yra labai aukštos;
•žurnalo pasiruošimo technologija neleidžia operatyviai pakeisti jūsų informaciją;
•jūsų skelbimas konkuruos su daugeliu kitų skelbimais.

Spausdintos reklamos priemonės

Tai įvairūs specialūs reklaminiai leidiniai: prospektai, brošiūros, informaciniai biuleteniai, skrajutės, kalendoriai, katalogai, atmintinės, prekių ir kainu etiketės ir pan.
Prospektas – tai tokia priemonė, kuri reklamuoja kokią nors vieną ar daugelį vienos grupės prekių, kurias gamina viena įmonė. Prospektai būna be viršelių, išskleidžiami, sąsiuvinio formato, miniatiūriniai. Juose pagrindinė informacija – apie pačias prekes: jų konstrukciją, technines charakteristikas, naudojimo būdus, priežiūros sąlygas. Prospektai gali būti iliustruojami piešiniais, fotografijomis, kartais pritvirtinami prekių pavyzdžiai. Jie platinami kaip priedas prie prekės arba atskirai, gali būti įpakuojami kartu su preke.
Brošiūra – didelės apimties prospektas, ji paprastai turi viršelį, titulini lapą, turinio rodyklę. Joje supažindinama su konkrečia preke ar jų grupe, su gamybos ar įmonės istorija. Brošiūros taip pat būna iliustruotos piešiniais, brėžiniais, fotografijomis. Jos skiriamos daugiausiai didmeniniams pirkėjams.
Skrajutėmis ir atmintinėmis parduotuvių ar įstaigų lankytojai informuojami apie naujus gaminius, sezoninę prekybą, muges, įvairių paslaugų teikimą. Juose būna tik tekstas. Jie naudojami ir kitokiems tikslams – tai atsiliepimai, kvietimai, raginimai, primenantis faktų išdestymas.
Kalendoriai gali būti paprasti, informuojantys apie kokią nors prekę ar įvykį, skirti kokiai nors progai, šventei pažymeti. Gali būti ir konkrečios įmonės specialus firminis kalendorius.
Katalogai daugiausiai paplitę prekyboje paštu, tačiau juos leidža ir pramonės įmonės, supažindindamos didmeninius (ir mažmeninius) pirkėjus su sudėtingais gaminiais, detalėmis, atsarginėmis dalimis. Katalogai būna kruopščiai parengti, gausiai ijiustruoti. Iliustracijos čia svarbesnės už tekstą, tekstas – trumpas, bet informatyvus. Dažniausiai spausdinami bendrieji katalogai (daug prekių rūšių).
lnformaciniai leidiniai – tai įvairūs specialūs ir specializuoti įmonių leidiniai, atskiri tematiniai spaudiniai, adresų knygos, transportinės schemas, telefonų abonentų knygos, žinynai.

Radijo reklama
Radio reklamai būdinga palyginus mažos kainos ir tai, kad radijo gali būti namie, darbe, įstaigoje, parduotuvėje, autobuse, automobilyje, netgi gatvėje. Radijas tarp įvairių masinės informacijos priemonių reklamą paskleidžia greičiausiai ir efektyviausiai. Radijas leidžia adresuoti pranešimą didelėms auditorijoms.
Radijo reklamoje naudojama ir racionali, ir emocionali argumentacija su įvairiomis išvadomis, apibendrinimais, palyginimais. Dažniausiai tekstas neapsunkinamas įvairiais terminais, o labiau priartinamas prie šnekamosios kalbos.

Radijo reklamos privalumai:
•ekonomiškumas;
•mobilumas;
•didelis kūrybinis lankstumas;
•suteikia galimybę pritraukti apibrėžtą auditoriją;
•radijos auditorija jaunesnė, negu laikraščių, ji noriai naudojasi naujomis paslaugomis ir prekemis.

Radijo reklamos trūkumai:
•radijas yra tik girdimoji priemonė;
•radijo reklama yra trumpalaikė;
•didelė konkurencija tarp reklamų;
•labai segmentuotos auditorijos;
•kai kurie klausytojai labai nemegsta reklaminių blokų ir jiems prasidėjųs iš karto perjungia į kitą kanalą.


Tai viena brangiausių, galingiausių ir veiksmingiausių reklamos priemonių. Televizijos eros atėjimas pakeitė radijo rolę ir dar labiau susilpnino spausdintų reklamos platinimo priemonių padėtį. Dabar žmonės galėjo ne tik klausytis apie įvykius, bet ir stebėti juos, sėdint namuose. Pirmą kartą masinės informacijos priemonė apjungė garsą ir dinaminį vaizdą.
Įvertinus televizijos komercines galimybes, reklamos teikėjai pradėjo vis daugiau lėšų skirti šiai priemonei. Atėjo naujas reklamos vystimosi amžius, nors struktūriškai pasikeitęs radijas dar turi pakankamai stiprias pozicijas reklaminiame versle.
Vaizdo, veiksmo, teksto, garso, muzikos, judesio, spalvų, veikiančių kartu, dėka, telereklama turi padidintą poveiki žiūrovui. Todėl ji pasižymi operatyvumu, vaizdingumu ir įtaigumu. Svarbus veiksnys – kabelinės ir palydovinės televizijos tobulejimas.
Pagrindinis poveikio faktorius – paveikslas, o tekstas jį tik palydi.
Svarbu pasirinkti tinkamą reklamos perdavimo laiką. Geriausias laikas – prieš žinias ir po jų, prieš filmus ir po jų bei įsiterpiant į juos.

Televizijos reklamos privalumai:
•vienintelė iš visų reklamos priemonių, kuria reklamą perduoda forma, turinčia žodžius, muziką, ir vizualinę išraišką;
•žmonės žiūri televizorių tada, kai jie niekur neskuba ir ilsisi (ypač vakare);
•pasirodymo per TV jūsų firmos faktas gali sukurti išvaizdą, kad ji didesnė ir solidesnė, nei iš tikrųjų yra;

Televizijos reklamos trūkumai:
•reklaminio klipo kaina gali būti labai didelė, klaidos čia kainuoja labai brangiai;
•nei viena iš kitų reklaminių priemonių nereikalauja tiek daug meistriškumo;
•svarbu vartotojui žiūrint reklamą visiškai susikaupti, sukoncentruoti dėmesį;
•tarptautinėse TV stotyse eterio laikas yra ypač brangus.

Kino reklama

Televizija, radijas ir kinas vadinamos projekcinėmis-akustinėmis reklamos priemonėmis. Kine taip pat veikia daugelis reklaminio kreipinio elementų. Veiksmingumą didina tai, jog kreipiamasi į plačią auditoriją ir žiūrovas kine priverstas žiūrėti šią reklamą. Trūkumas tas, kad negalima pasirinkti auditorijos, todėl kreipiniai yra bendresni.
Kartais demonstruojami diapozityvai- tai vaizdai ant stiklo ar plokštelės, kurie specialiu aparatu projektuojami- padidinami ekrane. Serija diapozityvinių piešinių vadinama diafilmu. Jis,paprastai, turi vieną bendrą temą. Diafilmai būna trumpametražiai, įgarsinti ir neįgarsinti, spalvoti ir juodai balti.
Tačiau, pastaruoju metu, kino reklama yra labai retai naudojama. Pagrindinis konkurentas kinui – televizija. Spartus jos tobulėjimas, video, o taip pat palydovinės bei kabelinės televizijos atsiradimas ženkliai mažina reklaminės kino galimybės.

Ši reklamos priemonė, labai populiari užsienyje, įmonės paprastai turi jas dominančių žmonių (potencialių pirkėjų) sąrašus ir, esant atitinkamai situacijai, siunčia reklamos priemones reikiamu adresu.
Pašto reklama – ne masinė, o atrankinė priemonė, leidžianti tiksliai nustatyti kreipinio gavėjus, esant minimaliai nenaudingo tiražo apimčiai. Sudaryti adresatų sąrašus yra nelengva, reikia apdoroti gausią informaciją, panaudoti specialią techniką. Daug vargo sudaro sąrašų tikslinimas, nes gyventojai migruoja, keičiasi adresai.
Reklama paštu yra organizuojama ne tik pagal konkrečius adresus, bet ir pagal principą "į kiekvienas duris". Tokių atveju reklaminės priemonės išnešiojamos į gyventojų pašto dežutes.
Reklaminiai laiškai nebūna ilgi, jų tekstas aiškus, mintis logiška, išsireiškimai originalūs ir mandagūs, artimi kasdieninei kalbai. Prie reklaminių laiškų gali būti pridedama įvairi reklaminė medžiaga – prospektai, lapeliai, brošiūros, grįžtamieji vokai ar atvirukai, katalogai, firminiai ženklai, kainoraščiai, pakvietimai, programos, prekybiniai, moksliniai bei informaciniai biuleteniai, diagramos, grafikai, schemas, plakatai, kalendoriai, atmintinės, spausdinti suvenyrai, vizitinės kortelės, blankai užsakymams, pašto kortelės.

Pašto reklamos privalumai:
• tiesioginę pašto reklamą galima skirti konkrečiai rinkai;
•pašto reklama yra individualus kreipimasis, kuris nekonkuruoja su kitomis reklamos rūšimis;
•pašto reklama gali būti konfidenciali;
•ji neturi reklamos vietos, laiko, formato apribojimų;
•palyginti su kitomis reklamos priemonėmis, ji teikia kur kas daugiau galimybių rinktis reklamos medžiagą;
•pašto reklamą galima tiksliai priderinti prie reklamos tiekėjo poreikių, individualaus reklamos grafiko;
•ją galima išsiųsti tiksliai nustatytu laiku, taip pat tiksliai apskaičiuoti jos gavimo laiką;
•ypatingo skatinimo būdu, kuo nepasižymi kitos reklamos priemonės, ši padeda gavėjui tvirtai veikti ir atlikti pirkimo aktą;
•duoda galimybę įvertinti savo reklaminės kampanijos efektingumą pagal atsilepusius klientus.

Pašto reklamos trūkumai:
•aukšta išsiuntimo kaina gali pakenkti mažos firmos biudžetui;
•pastebimos tendencijos, kai klientas, radęs savo pašto dežėje kruvą pašto reklamos, pasipiktina, ir, rūpindamasis gamta pradeda protestuoti prieš tokį popieriaus naudojimą reklamai.

Vitrinų reklama

Vitrinos yra pagrindinė reklamos priemonė mažmeninėje prekyboje. Jų paskirtis – apšviesti patalpas, sujungti jų vidaus erdvę su gatve ir kartu papildyti lauko reklamą. Vitrina, atitinkamo prekių apipavidalinimo pagalba, informuoja pirkėjus apie prekybos įmonės specifiką, parduodamų prekių pobūdį. Vitrinos įrengiamos parduotuvių languose, jų viduje ir už jų ribos – gatvėse, geležinkelio ir autobusų stotyse, prieplaukose, stadionuose, aerouostuose. Tokiais atvėjais vitrinose yra ir papildoma informacija – parduotuvių adresai, pardavimo sąlygos ir t.t.
Stengiantis patraukti praeivių dėmesį vitrinoje komponuojama ryški detalė, kuri pirmiausiai krinta į akis. Tai gali būti prekė ar kitas dekoratyvinis elementas, kontrastingas, lyginant su fonu ir kitomis prekėmis. Kontrastingumas gali būti pasiekiamas judesiu – judanti figūra ar besisukanti plokštuma. Ryškumui padidinti naudojami šviesos kontrastai, spalvoti šviesos pluoštai
Vitrinos paprastai būna įrengtos langų angose, pastatytos prie sienos, lnijos ar zigzago formos, taip pat atskirai pastatytos įstiklintos dežės – vitrinos, statomos ant šaligatvių, parduotuvės viduje, po pastato kolonų skliautais. Gali būti naudojama visa parduotuvės fasadinė įstiklinta siena, kur matyti ne tik prekių ekspozicija, bet ir parduotuvės vidus.
Švenčių progomis paprastai įrengiamos dekoratyvinės vitrinos. Jų papuošimui plačiai naudojamos gėlės. Svarbus vitrinų apipavidalinimo elementas – spalvingumas. Vitrinos būna vienspalvės ir įvairiaspalvės

Tai vienas seniausių būdu informuoti potencialius pirkėjus apie įmonės, parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas. Ši reklamos priemonė skiriasi nuo kitų tuo, kad gyventojas informaciją gauna būdamas ne namuose, o gatvėje.
Rengiant lauko reklamą, svarbu parinkti jai tinkamą vietą, kad ji būtų gerai matoma ir organiškai įjungta į aplinką, ją pagyvintų. Lauko reklama paprastai įtaisoma neaukštai, nes daiktų matomumo ruožas apima 30 laipsnių kampą ir, esant normaliam regėjimui, pakyla iki 4 metrų.
Iškabos rodo pastato paskirtį. Jose akcentuojama įmonės pavadinimas arba tai, kuo įmonė prekiauja, kokią paslaugą joje galima gauti. lškaba turi būti ryški, iš toli matoma, taip pat turi būti aiški ir gerai įskaitoma. Dažai neturi išblukti saulėje. Pagrindinė iškabos spalva turi būti kontrastinga aplinkai.
Plakatai- plačiai naudojama lauko reklamos priemonė. Jie gaminami tipografiniu būdu, gali būti popieriniai, kartoniniai, iš plėvelės ir kitokios medžiagos. Ši pigi reklamos rūšis gali išplatinti reklaminį kreipimąsi gana plačiai auditorijai, gali aprėpti konkrečias teritorijas, gali būti naudojama specialiems uždaviniams spręsti konkrečių rinkų viduje. Jų efektyvumas priklauso nuo išplatinimo laipsnio, nuo sugebėjimo pritraukti praeivių dėmesį.
Reklaminiai stendai statomi atskirai, tam skirtose vietose – gatvėse, prie pastatų sienų, prie kelių. Stendus geriau statyti sugrupuotus po keletą arba sujungus į didesnį kompleksą, negu išdestyti po vieną.
Transparantai bei pano paprastai daromi ant drobės ar kitokio audinio, plokštės arba kitokios medžiagos.

Reklama ant transporto priemonių

Ši reklamos priemonė yra gana lanksti. Ją galima naudoti viename mieste ar apimti didesnes teritorijas. Taip vadinama "reklama ant ratų" sugeba pasiekti didžiulę auditoriją ne tik visuomeninių transportu važinejančių žmonių, bet ir pėsčųjų bei automobilių keleivių. Šiai priemonei būdinga ne tiksliškumas, bet masiškumas. Ji tampa vis populiaresnė, nes, esant didelei reklaminių kontaktų apimčiai, ji reikalauja visiškai nedaug lėšų.
Plačiausiai praktikai pritaikoma reklama – ant transporto šonų iš lauko pusės. Tam naudojami troleibusai, autobusai, geležinkelio transportas, taksi, specialūs konkrečių įmonių automobiliai.
Transporto reklamoje efektyvumas pasiekiamas, atkreipiant kiekvieno eismo dalyvio dėmesį į neįprastą akiai dirgiklį.

Transporto reklamos privalumai:
•gerai matoma, o tai reiškia efektyvi;
•prieinama vartotojams 16 – 18 valandų per parą;
•nuolat važinėja po miestą, ją mato įvairūs žmonės.

Transporto reklamos trūkumai:
•žmonėms lieka mažai laiko, kad įsisavintų informaciją;
•dažnai veikiama atmosferinių faktorių ir vandalizmo aktų.

Įpakavimo reklama

Prekės įpakavimas ne tik apsaugo prekę, suteikia jai prekinį vaizdą, bet yra ir reklamos priemonė. Įpakavimui, tarai naudojamas popierius, kartonas, raukšlėtas kartonas, plastmasė, putų polistirolas, stiklas, mediena, metalas ir kitos medžiagos. Jos kuriamos vis naujos.
Gaminant tarą, įpakavimą, jis vertinamas pagal panaudotą medžiagą ir konstrukciją, vartojimo patogumą, grafinę kompoziciją, reklaminį poveikį.
Įpakavimo reklamoje svarbiausias aspektas – prekinis ženklas. Prekinis ženklas yra originaliai apipavidalintas meniškas prekės atvaizdas.
Prekės be prekinio ženklo lieka bevardės, jas sunku reklamuoti, o ženklas jas individualizuoja, išskiria iš kitų prekių.
Prekiniai ženklai atlieka dvi pagrindines funkcijas: reklamos argumento ir įmonės išryškinimo
Prekiniai ženklai yra registruojami, už jų pasisavinimą baudžiama. Įmonei tai svarbi kokybės garantija.
Vienos kurios nors pramonės ar prekybos įmonės ženklas visoms gaminamoms ar parduodamoms prekėms, vadinamas firminiu ženklu. Firminiais ženklais būna papuoštas įmonės fasadas, dalykiniai raštai, firminial blankai, skelbimai, plakatai bei įpakavimo medžiaga.

Foto reklama

Galima išskirti tokias foto reklamos priemones: fotoplakatai, fotomontažai, fotonuotraukos.
Šios reklamos priemonės taip pat yra derinamos su kitomis. Jos paprastai patalpinamos parduotuvių interjere, vitrinose, spaudoje, naudojamos įvairiuose spausdintos reklamos priemonėse.
Fotografija – svarbus akcentas turizmo reklamoje bei prekybos paštu kataloguose. Spalvos, vaizdai, jų sukomponavimas, nuotraukų kokybė yra reikšmingi faktoriai vartotojo poveikiui. Fotografija yra įtikinantis vaizduojamasis dokumentas.
Reklamoje naudojamos ir serijinės bei sceninės fotografijos. Taip pat naudojamos tokios techninės priemonės: dvigubas objekto vaizdas, objektas antrame plane, judesio, proceso parodymas, šešelių pavaizdavimas, daikto kontūro pavaizdavimas, atspalvių kaita, grafinė fotografija ir t.t.

Šviesos reklama

Šią priemonę galima vadinti naktine reklama. Ji tarnauja ne tik reklaminiams tikslams, bet ir papuošia bei apšviečia miestų gatves. Ji kas vakarą sukuria šventinę atmosferą, efektyviai pirkėjams primena apie prekes, įmones, parduotuves.
Lyginant su kitomis priemonėmis, šviesos reklama pasižymi savo lakoniškumu ir įrangos sudėtingumu. Ji būna išreikšta įvairių šriftų ir piešinių junginiais, simboliais, kontūrais, ažūriniais užrašais ir pan. Jos tikslas – iššaukti psichologinę vartotojo reakciją (sustabdyti, nustebinti, įtikinti). Šviesos reklama yra kombinuojama su išorine reklama, todėl panašūs ir reikalavimai jos pateikimui. Ji turi būti meniškai atlikta ir, jeigu joje yra teksto, jis turi būti trumpas ir vertingas informacinių požiūriu.
Šviesos reklama būna statinė ir dinaminė. Iš judančių ir mirksinčių linijų galima sudaryti įvairiausius reginius- tai labai padidina efektyvumą.

Demonstracinė reklama

Į šią reklamos priemonę sudaro: įvairios parodos, madų demonstravimai, gėrimų degustacijos, prekių veikimo demonstravimai, parodos – pardavimai, parodos– peržiūros, mugės.
Šios priemonės organizuojamos tam tikrose įstaigose švencių, įvairių renginių metu arba specializuotos. Gana svarbią reikšmę turi mugės. Ši reklamos priemonė paprastai derinama su firmos pardavimų skatinimo priemonėmis.

Reklaminiai suvenyrai

Reklaminiai suvenyrai – tai dažniausiai smulkūs buitiniai daiktai su juose pažymetais įmonės vardu, adresu, prekiniu ženklu, kartais ir reklaminiu kreipiniu. Suvenyrai dalijami nemokamai ir nereikalaujant iš gavusiojo jokių įsipareigojimu, jie vertingi tik kaip prisiminimas.
Reklaminiai suvenyrai paprastai būna: kalendoriai, įmonės gaminiai su užrašais, kiti dirbiniai su užrašais, dalykinės dovanos, dovanos atsakingiems darbuotojams.
Reklaminiai suvenyrai turi ilgalaikę vertę, jais palaikomi daugkartiniai kontaktai, todėl dažnai pakartotinai veikia jų naudotojus be papildomų išlaidų.
Suvenyrų, kaip reklamos priemonės, teikėjas gali visiškai kontroliuoti rinką, nes juos galima gaminti ir skirti iš anksto pasirinktai auditorijai ir tiksliai numatytu laiku. Suvenyrai yra patogūs naudoti, nedidelės apimties, juos galima laikyti netgi ten, kur nepatenka jokia kita reklamos priemonė. Paprastai vartotojai suvenyrus priima noriai ir su dėkingumu, taigi jie sudaro palankumo ir dėkinguma atmosferą, juos galima rodyti ir tretiesiems asmenims.
Reklaminiai suvenyrai yra palyginti nebrangūs, jie nekonkuruoja su kitomis reklamos priemonėmis, juos galima naudoti ir reklaminių kampanijų metu, ir su kitomis reklamos priemonėmis. Tai svarbus tiesioginio asmeninio poveikio elementas, bei realizacijos skatintojas.

Išvados

Reklaminės priemonės labai greitai keičiasi. Nors artimiausioje ateityje tikrai dar bus leidžiami laikraščiai, žurnalai, bus televizija ir radijas, tačiau sunku pasakyti, kokios reklamos platinimo priemonės prisijungs prie esnčių, kokios įtvirtins savo pozicijas, kokios išnyks.
Ateitis artėja. Jau šiandien kai kuriose šalyse reklamą talpina į videosistemas, įmontuotas į didelių parduotuvių pirkinių vežimėlius, parodo reklamines medžiagas demonstruojamose lėktuvų salonose ir konferencijų salių videoprogramose.
Ateityje laikraščiai ir žurnalai bus leidžiami kompiuterinėse ir video versijose, kurios vartotojus pasieks magnetinėse ar lazeriniuose diskuose. Prenumeratoriai galės elektroniniu būdu filtruoti ir ieškoti informaciją.
Internetas, kompiuterinės telefonų knygos, reklama ant rūbų, reklaminiai įdėklai į knygas, reklama telefonu, faksu, prekių, susijusiu su televizijų ar kinofilmų, TV laidų premjeromis, rėmimas, reklama videojuostose, autoatsakovuose, hologramos, videosistemos, su kuriomis galima bendrauti, palydovais perduodama reklama – tai tik dalis galimybių, kurios dar nėra pakankamai išvystytos šiuolaikinėje visuomenėje.
Žinoma, visada yra rizikos laipsnis. Nauji reklamos tipai su didele ateitimi gali ir apvilti, jeigu nebus pakanakamai lėšų tinkamai išvystyti jos. Be to, žmonės yra žmonės – dažnai nauja reklaminė priemonė neduos tinkamo rezultato, netgi jeigu jos analizė parodo, kad ji turi būti efektyvi. Kai visuomenė nuspręs, kokia reklaminė priemonė jiems tinkama, tuomet ši reklamos rūšis bus naudojama pakankamai daug laiko ir tik tada ji bus efektyvi.

Literatūros sąrašas

1. www.emigrantas.lt
2. www.elektronika.lt
3. Urbonavičius S. „Marketingo pagrindai” Vilnius,1991
4. Urbanskienė R. „Reklama ir rėmimas” Kaunas,1995
5. Virvilaitė R. „Marketingas” Kaunas,1994