Teksto suvokimo užduotys – Testas Nr. 7 (lietuvių kalbos testas)

 

Dalia Urnevičiūtė

Stiklinis namas

Ištrauka apie Algytę

[1] Algytė nustraksi smulkiu mergaitišku žingsniuku ir, negarsiai trinktelėjusi durimis, išeina į gatvelę, paima nuo žemės kalkių gabalėlį ir atsitūpusi ima piešti mirguliuojančius lapų šešėlius ant šaligatvio. Beprasmis raizginys. Bet mergaitei jis kažką primena. Ji padeda obuolio graužtuką ant šaligatvio atbrailos ir dabar nupiešia tai, kas pasivaidena neaiškiame šešėlių raizginyje: nulėpusios ausys, trys taškai – tai akys ir nosytė, tokia vėsi, drėgna nosytė, dar linija – ir štai, susirietęs iš meilumo, virpa mažas šunelis Gutis. Net knieti šūktelėti: „Guti, Guti!“ Sušnarėtų jurginų krūmelis, ir išlėktų Gutis su stačiomis ausytėmis ir žemių trupiniais ant nosytės – aiškiu įrodymu, kad vėl buvo nepaklusnus. Suvokęs savo kaltę, jis pabruktų uodegytę ir cimpintų prie jos, toks nusižeminęs, toks kaltas, kad visi barimo žodžiai pavirstų atlaidžiu: „Nu, nu, tu besarmati! Vėl rausei gėlytes?“

[2] „Besarmatis“ tuoj būtų paimtas ant rankų ir, visas krutėdamas ir virpėdamas kaip gyvas sidabras, nedrąsiai siekteltų liežuviuku Algytės veido. Šunelis turėjo būti pavadintas Algučiu. Bet patys suprantate, kad taip nedera, nes viso labo mažas šunelis, o ne jos broliukas. Tad jis ir liko Gučiu. Kas supras, kad Algytė norėjo už visus labiau jį mylėti.

[3] „Ak tu, mažas nulėpausi, netikėli! Kam buvo sakyta nestovėti prie durų? Ak tu, mano kvailuti, duok, papūsiu letenėlę. Duok…“

[4] O Gučio maudymas – ši didžioji repeticija? Pasiruošimas ateičiai: toms beveik šventoms maudymo apeigoms, kai viskas taip svarbu, kai išgąstingi šūkčiojimai susilieja į džiaugsmingą burkavimą ir švelnų, kankinantį norą įgnybti mažą, neišmaningą padarą, pliuškenantį šiltą vandenį ir nesuvokiantį tos beveik stebuklingos materijos prigimties.

[5] Guti, Guti, tu buvai labiausiai išlepintas šunelis visame name. Tu nenorėdavai vienas pasilikti kambaryje, ir Algytė, išnešusi kibirą su šiukšlėmis, bėgdavo tekina namo ir atrasdavo tave unkščiantį ir nelaimingą.

[6] O dabar Gutis kaime. Gal net pririštas grandine prie būdos, ir jo priskretęs dubenėlis ne kasdien būna pilnas šviežio maisto.

[7] – Jam ten gerai, – kartoja Algytė savo mamos žodžius. – Grynas oras… – O pati jaučia, kad jos meilės šuniukui niekas neatstos.

[8] Nežinia, ar nuvažiavusi po metų Algytė atpažins tą kiemo sargą, nešvarų, pilną blusų, dagių prisivėlusia uodega. Jeigu jis išgyvens tuos metus, tai jau bus kitoks: jis baugščiai puls slėptis, be žodžių pasakydamas, kiek kartų buvo paspirtas, ir tiek kartų bus paspirta Algytės širdis. Godžiai, net nekantriai praris atvežtus skanėstus ir šitaip papasakos, kad skanėstai jam visai nerūpi, kad jam tereikia pasisotinti. O paskui visi stebėsis, kodėl taip pablogėjo Algytės apetitas.

[9] Nevežkite niekados Algytės aplankyti Gučio. Nereikia. Geriau papasakokite mergaitei, kaip jos Gutis šoko gelbėti skęstančio berniuko ir pats žuvo… Garbingas jo žygdarbis ir Algytės ašaros padės paskutinį užmaršties tašką. Nereikia, kad ji dar kartą su juo atsisveikintų kaip tą gegužės rytą po mano langu už jazminų krūmelio.

[10] Visada ateina rytas, kai tenka su kuo nors atsisveikinti visam laikui. Nesvarbu – žmogus tai ar šuo. Nuo to ryto prasideda naujas gyvenimas, gyvenimas nujaučiant, kad bus ir daugiau tokių atsiskyrimų, atsisveikinimų ir praradimų. Po to kiekviena džiaugsminga valanda apsineša kaip žalvaris nuodinga apnašų plėnele – suvokimu, kad viską, ką turime brangaus, vieną kartą teks prarasti. Mes bijome mylėti. Mylėdami bijome netekti. Baimė mumyse įsikuria ir pasidaro prieskoniu visiems patiekalams ant mūsų šventinio stalo.

Dalia Urnevičiūtė. Savaitė iš vidurio metų. V., 1989. P. 184-185

 

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

1. Kuriai literatūros rūšiai priskirtumėte šį tekstą? Argumentuokite.

2. Kokia yra šio teksto tema?

3.1. Paaiškinkite, kokia problema nagrinėjama tekste.

3.2. Raskite ir nurašykite tą problemą iliustruojančią citatą.

4. Vienu sakiniu nusakykite, kas šiame tekste vyksta dabarties laiku.

5.1. Išrinkite kreipinius, kuriais Algytė kreipdavosi į Gutį.

5.2. Apibūdinkite kalbos toną, kai Algytė bardavo Gutį.

6. Kodėl 4 pastraipoje Gučio maudymas pavadintas didžiąja repeticija?

7. Peržiūrėkite nurodomų pastraipų veiksmažodžius. Kiekvienoje pastraipoje vyrauja tam tikros veiksmažodžio formos. Paaiškinkite, kodėl kinta veiksmažodžių formų vartosena:

a) 1 pastraipoje;

b) 2 pastraipoje;

c) 6 ir 7 pastraipose;

d) 8 pastraipoje;

e) 9 pastraipoje;

f) 10 pastraipoje.

8. Kas vaizduojama priešingai 1-3 ir 8 pastraipoje? Pagrįskite.

9.1. Apibūdinkite teksto pasakotoją.

9.2. Į ką ir kodėl pasakotojas kreipiasi 9 pastraipoje sakydamas: „Nevežkite niekados Algytės aplankyti Gučio“?

10. Kodėl pasakotojas siūlo pasakyti Algytei, kad jos šuniukas žuvo?

11. Dalios Urnevičiūtės tekste ryški vaiko ir suaugusiųjų pasaulio priešprieša. Paaiškinkite ją.

12. Savais žodžiais paaiškinkite pabrauktą mintį: „…jis baugščiai puls slėptis, be žodžių pasakydamas, kiek kartų buvo paspirtas, ir tiek kartų bus paspirta Algytės širdis.“

13. Paaiškinkite frazeologizmą gyvas sidabras.

14. Pagal kūrinio logiką pratęskite sakinį: Visada ateina rytas, kai tenka su kuo nors atsisveikinti visam laikui. Nesvarbu, ar tai žmogus, ar šuo, ar….

15. Šis tekstas grožinis, tačiau jame yra publicistinių intarpų. Paaiškinkite, kur ir kodėl jie įterpti.

 

Dalia Urnevičiūtė

Stiklinis namas

Ištrauka apie Virgį

Saulė atsispindi ir purvo klane.

Artėja pusiaunaktis. Virgis, susigūžęs ant suoliuko, apkabina rankomis kelius. Sėdi šitaip ilgai: tai jo privilegija – daryti ką nori. Dabar jis net nėra tikras, ar to nori. Bet kitiems negalima tokiu vėlyvu laiku būti kieme, o jis sėdi.

– Virgi, čia tu? – iš balkono pašaukia Algytės motina.

– Aš.

– Ką ten veiki taip vėlai?

– Sėdžiu.

– Raktą pametei?

– Ne.

– Tėtis namie?

– Namie.

Kokia taktiška! Neklausia, ar mama namie! Neklausia, ar tėvas girtas. Ne. Tokių dalykų ji niekada neklausinėja.

– Tu vakarieniavai?

Virgis tyli.

– Aš ką tik grįžau iš komandiruotės. Užeik, pavalgysime abu drauge.

Oi, gudri! Jis tebesėdi.

– Nori sumuštinio?

Vaikas atsistoja ir lėtai eina prie pravirų durų, jo laukia Algytės mama su lėkštute. Jis paima visus ten sudėliotus skanėstus ir kopia aukštyn į savo butą.

– Saldžių sapnų!

Tai pasako Algytės mama, užverdamą duris. Argi šitaip sakoma? Virgiui sugniaužia širdį. Apsimeta neišgirdęs, nes nežino, ką atsakyti.

Atsisėdęs ant batų dėžės prieškambaryje, jis suvalgo viską. Paskui nusilupa šokolado plytelę, numeta popierių, apsidairo.

Ten, apačioje po jais, visiškai toks pat butas. Ten, apačioje po jais, gyvena taip pat trys žmonės. Gyvena jie visai kitaip. Tas pluoštelis šviesos pro praviras duris, tas kraštelis kilimo… Ta kvepianti ranka, gėlėto chalato rankovė… Lėkštelė plona, trapi, su vingiuotais krašteliais…

Virgis eina į vonią nusiplauti šokoladu išteptų rankų. Jis net nepažvelgia į virtuvę, kur voliojasi tėvas. Bet rankų jis nesiplauna, atsisėda ant vonios krašto ir ima galvoti: būtų gera dabar paleisti vandenį ir užtvindyti tą butą apačioje. Tegul žliaugia ant visų kilimų, kilimėlių, tegul teka per sienas vandens ašaros. Tegul jie pamato, kaip verkia vandeniu bent jau sienos.

Jis teškia ranka vandenį ant veidrodžio ir žiūri į ramų savo veidą.

Atsuka abu čiaupus, ir vanduo pasilieja tarp kriauklės ir vonios.

Tėvui gali tekti sumokėti už remontą. Ir gerai. Jis manys, kad pats kaltas, ir dėl to bus geras.

Atsigula, bet vandens šniokštimas jį dirgina. Neužmiega.

Atsikelia ir nuėjęs užsuka čiaupą. Vanduo apsėmęs vonios grindis, jau net dalį prieškambario. Paėmęs skudurą pamažu ima šluostyti.

Dirba ilgai, lėtai, vildamasis, kad vis dėlto vanduo jau prasisunkė ir ten, į tą mažąjį rojų, ir jo sienomis jau teka beaistrės vandens ašaros. Nuvargsta. Ima skubėti, norėdamas greičiau užbaigti šį nemalonų darbą. Dar vėliau ateina išganinga mintis, kad dabar vanduo jau nebešniokščia, ir jis puikiausiai galės užmigti. O šis ramus vanduo, kuris telkšo po kojomis, per naktį šį tą padarys anų nenaudai. Tegul…

Jis vėl atsisėda ant vonios krašto su purvinu skuduru rankoje ir žiūri į veidrodį. Vėl teškia vandens lašus. Šį kartą ramus jo veidas verkia purvu, širdį suspaudžia ankstyvas suvokimas, kad verkti švariu vandeniu ne kiekvienas gali…

Dalia Urnevičiūtė. Savaitė iš vidurio metų. V., 1989. P. 241, 243-245

 

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

1. Nusakykite teksto temą.

2. Ar džiaugiasi Virgis savo privilegija – daryti ką nori? Kodėl?

3. Argumentuokite, kodėl apie Algytės mamą sakoma, kad ji taktiška ir gudri.

4. Kodėl Virgis taip trumpai atsakinėja į klausimus ir tyli, kai jo paklausia apie vakarienę?

5. Kodėl berniukas neatsako į palinkėjimą „saldžių sapnų“?

6. Kodėl Virgis atkreipia dėmesį į kaimynų namus?

7. Ką jo prisimenamos detalės („Tas pluoštelis šviesos pro praviras duris, tas kraštelis kilimo… Ta kvepianti ranka, gėlėto chalato rankovė… Lėkštelė plona, trapi, su vingiuotais krašteliais“) sako apie Algytės šeimos gyvenimą?

8. Savais žodžiais paaiškinkite Virgio mintį: „Tegul jie pamato, kaip verkia vandeniu bent jau sienos.“ Kokia čia meninės raiškos priemonė?

9. Kodėl berniukas paleidžia vandenį, kad apsemtų kaimynų butą?

10. Savais žodžiais paaiškinkite mintį, kad „verkti švariu vandeniu ne kiekvienas gali“.

11. Paaiškinkite šios apysakos dalies ištraukos epigrafo ryšį su vaizduojamais įvykiais.

12. Išrinkite iš teksto dvi metaforas ir jas paaiškinkite.

13. Apie kokį vyksmą sieloje kalba vaiko veiksmai?

14. Vytautas Kubilius teigia, kad Dalios Urnevičiūtės kūryba grindžiama jausminiais išgyvenimais. Argumentuokite šią mintį remdamiesi tekstu.

 

 

Testo Nr. 7 atsakymai

Teksto suvokimo užduotys

Dalia Urnevičiūtė. Stiklinis namas

Ištrauka apie Algytę

KLAUSIMAI, UŽDUOTYS IR ATSAKYMAI

1. Kuriai literatūros rūšiai priskirtumėte šį tekstą? Argumentuokite.

Tai epas; yra pasakotojas, siužetas, plačiai vaizduojamas pasaulis (praeitis, dabartis ir net ateitis), charakterizuojami veikėjai.

2. Kokia yra šio teksto tema?

Mergaitės poreikis mylėti ir rūpintis.

3.1. Paaiškinkite, kokia problema nagrinėjama tekste.

Svajonių ir tikrojo pasaulių neatitikimas; tikrovė žiauresnė už svajonių pasaulį ar pan.

3.2. Raskite ir nurašykite tą problemą iliustruojančią citatą.

„Visada ateina rytas, kai tenka su kuo nors atsisveikinti visam laikui.“

4. Vienu sakiniu nusakykite, kas šiame tekste vyksta dabarties laiku.

Mergaitė piešia savo šuniuką, kurio labai ilgisi ir prisimena.

5.1. Išrinkite kreipinius, kuriais Algytė kreipdavosi į Gutį.

Besarmati, mažas nulėpausi, netikėli, mano kvailuti.

5.2. Apibūdinkite kalbos toną, kai Algytė bardavo Gutį.

Švelnus, meilus, visai nepiktas.

6. Kodėl 4 pastraipoje Gučio maudymas pavadintas didžiąja repeticija?

Kalbama apie kada nors būsiančius jaunos mamos džiaugsmus ir rūpesčius – kaip dabar Algytė maudo šuniuką, kada nors maudys savo kūdikį.

7. Peržiūrėkite nurodomų pastraipų veiksmažodžius. Kiekvienoje pastraipoje vyrauja tam tikros veiksmažodžio formos. Paaiškinkite, kodėl kinta veiksmažodžių formų vartosena:

1 pastr. – es. l. – dabartis;

2 pastr. – tariam. nuosaka – troškimai, įsivaizdavimai to, ko realybėje nėra;

6 ir 7 pastr. – es. l. – dabartis;

8 pastr. – būs. l. – ateitis;

9 pastr. – liep. nuosaka – pasakotojo priesakai;

10 pastr. – es. l. – vertybės, gyvenimo tiesos, apibendrinimai.

8. Kas vaizduojama priešingai 1-3 ir 8 pastraipoje? Pagrįskite.

1-3 pastr. Gutis meilus, trokšta bendrauti, o 8 – baugštus, puolantis slėptis nuo žmonių.

9.1. Apibūdinkite teksto pasakotoją.

Visažinis, subjektyvus – rodo savo jausmus, viską vertina, „patarinėja“ veikėjams.

9.2. Į ką ir kodėl pasakotojas kreipiasi 9 pastraipoje sakydamas: „Nevežkite niekados Algytės aplankyti Gučio“?

Į suaugusiuosius (suaugusius skaitytojus), nes jie lemia vaikų likimą.

10. Kodėl pasakotojas siūlo pasakyti Algytei, kad jos šuniukas žuvo?

Nes tada liks gražūs prisiminimai, nesimatys gyvenimo žiaurumo, mylimo šunelio mirtis bus prasminga.

11. Dalios Urnevičiūtės tekste ryški vaiko ir suaugusiųjų pasaulio priešprieša. Paaiškinkite ją.

Vaikas daro tai, ką sako širdis, o suaugusieji yra praktiškesni, stengiasi nesivadovauti jausmais, suaugusiųjų pasaulis žiauresnis.

12. Savais žodžiais paaiškinkite pabrauktą mintį: „…jis baugščiai puls slėptis, be žodžių pasakydamas, kiek kartų buvo paspirtas, ir tiek kartų bus paspirta Algytės širdis.“

Aiškinant siejamas Gučio patirtas fizinis ir Algytės dvasinis skausmas.

13. Paaiškinkite frazeologizmą gyvas sidabras.

Labai judrus.

14. Pagal kūrinio logiką pratęskite sakinį: Visada ateina rytas, kai tenka su kuo nors atsisveikinti visam laikui. Nesvarbu, ar tai žmogus, ar šuo, ar….

pvz.: vaikiškos svajonės, ar tikėjimas žmonėmis, ar idealai.

15. Šis tekstas grožinis, tačiau jame yra publicistinių intarpų. Paaiškinkite, kur ir kodėl jie įterpti.

10 pastraipoje publicistinis intarpas vaizduojamus įvykius verčia apmąstyti platesniu kontekstu, temą ir problemą daro aktualesnę.

 

Dalia Urnevičiūtė. Stiklinis namas

Ištrauka apie Virgį

KLAUSIMAI, UŽDUOTYS IR ATSAKYMAI

1. Nusakykite teksto temą.

Skaudūs vaiko išgyvenimai – slepiamas troškimas turėti jaukius, tokius kaip kitų namus, pyktis ant viso pasaulio, kad taip nėra.

2. Ar džiaugiasi Virgis savo privilegija – daryti ką nori? Kodėl?

Ne, nes jis supranta, kad ši „privilegija“ reiškia, jog jis niekam nerūpi.

3. Argumentuokite, kodėl apie Algytės mamą sakoma, kad ji taktiška ir gudri.

Taktiška, nes neklausinėja vaiko skaudžių dalykų – ar tėvas girtas, ar mama namie; gudri, nes kviečia Virgį vakarienės, nors jau pusiaunaktis, ir pati tikriausiai nenori valgyti; siūlo sumuštinį, o iš tikrųjų prideda į lėkštę visokių skanėstų, net šokolado.

4. Kodėl Virgis taip trumpai atsakinėja į klausimus ir tyli, kai jo paklausia apie vakarienę?

Išdidumas neleidžia vaikui prisipažinti, kad jis alkanas ar kad jaučiasi vienišas.

5. Kodėl berniukas neatsako į palinkėjimą „saldžių sapnų“?

Su juo niekas taip švelniai nebendravo, ir jis greičiausiai nežino, kaip tokiu atveju reikia elgtis.

6. Kodėl Virgis atkreipia dėmesį į kaimynų namus?

Jo namai visai kitokie, jo namai tikra priešingybė kaimynų namams.

7. Ką jo prisimenamos detalės („Tas pluoštelis šviesos pro praviras duris, tas kraštelis kilimo… Ta kvepianti ranka, gėlėto chalato rankovė… Lėkštelė plona, trapi, su vingiuotais krašteliais“) sako apie Algytės šeimos gyvenimą?

Namuose šiluma, supratimas, rūpestingumas, pagarba vienas kitam, puoselėjamas grožis, jauku.

8. Savais žodžiais paaiškinkite Virgio mintį: „Tegul jie pamato, kaip verkia vandeniu bent jau sienos.“ Kokia čia meninės raiškos priemonė?

Virgis mano, kad tie laimingi žmonės net nežino, kas yra ašaros, nes jie neturi ko verkti. Metafora.

9. Kodėl berniukas paleidžia vandenį, kad apsemtų kaimynų butą?

Jį apima skaudus pavydas, beviltiškas pyktis.

10. Savais žodžiais paaiškinkite mintį, kad „verkti švariu vandeniu ne kiekvienas gali“.

Aiškinant metaforos prasmė siejama su „nešvariu“ Virgio gyvenimu.

11. Paaiškinkite šios apysakos dalies ištraukos epigrafo ryšį su vaizduojamais įvykiais.

Nors vaikas pyksta dėl neteisingo likimo, geri dalykai – nuoširdus rūpestis, grožis ir pan. – jį jaudina, tik jis stengiasi to neparodyti ir apsimeta esąs abejingas.

12. Išrinkite iš teksto dvi metaforas ir jas paaiškinkite.

Pvz., vandens ašaros; verkia sienos – metafora, kaip slaptas palyginimas, parodo, kad sienomis tekantis vanduo primena verkimą, ašaras; mažasis rojus – taip pavadinami maži, bet mieli dalykai; veidas verkia purvu – parodo ne tik išorę (veidas purvinas), bet ir dvasinę būseną – pyktį, negerus jausmus.

13. Apie kokį vyksmą sieloje kalba vaiko veiksmai?

Apie kylantį pavydą ir pyktį ant „mažojo rojaus“ gyventojų.

14. Vytautas Kubilius teigia, kad Dalios Urnevičiūtės kūryba grindžiama jausminiais išgyvenimais. Argumentuokite šią mintį remdamiesi tekstu.

Atsakant remiamasi Virgio jausmais ir išgyvenimais.

Teksto suvokimo ir kūrimo užduotys – Testas Nr. 6

 

Viktorija Daujotytė

Apie humanistiką ir jos strategijas

Prezidento susirūpinimas humanitarinių1 ir socialinių mokslų padėtimi (gegužės 6 dieną Prezidentūroje įvyko šiai problemai skirtas pokalbis) yra ženklingas. Iš tiesų padėtis nėra gera, gal net negali itin gera būti. Humanistikos dalis nėra didelė ir dar vis mažėja. Bet būtinos nuolatinės pastangos padėtį gerinti. Žinoma, labai daug priklauso nuo pačių humanitarų2. Jie privalo turėti visuomenėje autoritetą, būti reikalingi. Jie neturi bodėtis biurokratinėmis struktūromis, turi patys tvarkyti savo reikalus, kad jiems patiems nebūtų padaryta už juos. Daug situacijų, kuriose humanitarai jaučiasi apeiti, nuskriausti, nesuprasti, atsiranda be blogos valios, tiesiog todėl, kad sprendžia fizinių mokslų, techninių sričių atstovai. Humanitarų bodėjimasis biurokratinėmis struktūromis atsisuka prieš juos pačius. Būtina ir valstybinė strategija – visais lygmenimis, pradedant mokslo ir studijų įstatymais, reglamentuojančiais įstatymais bei nutarimais ir baigiant mokymosi bei studijų programomis. Turi būti atsižvelgta į savotiškai dvinarę struktūrą: gamtamokslinę ir humanitarinę, į jų bendrumus ir į skirtumus, jau ne kartą aiškintus. Universitetų, akademijų pirmųjų kursų studijų programų dalies humanizavimas, be abejonės, būtų svarbus. Bet humanitarai turėtų pasiūlyti ir patrauklesnių, šiuolaikiškesnių kursų, nekartojančių mokyklinių programų. Viena iš galimybių galėtų būti Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros jau išbandytas studentų kūrybos konkursas, kurį reiktų papildyti bendresne kūrybos problematika, natūraliai pereinančia ir į dabartinę literatūrą, apskritai į meną. Studijų metais turėtų susidaryti natūralūs humanitarų ir nehumanitarų ryšiai, supratimas, kad kultūra yra visų rūpestis. Humanistikai trūksta kitų sričių inteligentų palaikymo. Bet vėlgi, kai vykdomos valstybinės programos, reikia atsižvelgti į visuomenę, ką ji laiko autoritetais, ką pripažįsta. Patys humanitarai, ypač jaunesni, linkę matyti ir proteguoti avangardinius kultūros reiškinius, tuo tarpu visuomenė ir didesnė dalis inteligentų laikosi konservatyviau, vertina labiau žinomus vardus. Neišvengiamai atsiranda plyšys, kuris trukdo humanistikos autoritetui formuotis. Viena yra iš paties meno kylančios įtampos, priešinimasis tam, kas jau nurimę, nusistovėję, – tai būtina. Kita – valstybinės strategijos; vadovaujantis jomis, negalima apeiti tų vardų, kurie visuomenės tebelaikomi autoritetais.

Pastarojo meto lietuvių humanitarų darbai yra siauroki, pernelyg specializuoti, nesulaukia didesnio rezonanso. O humanistika turi ir tarnauti visuomenei, ir reikšti jos lūkesčius, ir juos formuoti. Humanistika nėra tik mokslas siaurąja prasme, bet gali toks būti, jei sąmoningai to siekia. Bet negalima užmiršti ir kitų jos funkcijų. Taip pat ir dalyvavimo viešajame gyvenime, jo struktūrose.

Strategiškai svarbus uždavinys – pasiekti, kad apie humanistikos darbų kokybę spręstų patys humanitarai. Jeigu tokia galimybė bus įteisinta, privalėsim reikalauti iš humanitarų profesinės ir moralinės atsakomybės; jos mums, deja, stinga. Viltingai žiūriu į jaunąją humanitarų kartą, vadovaujančią institutams, katedroms, į humanitarus – vadybininkus. Visais būdais skatintinas rimtas ir kūrybingų žmonių požiūris į humanistikos vadybą, į gebėjimą patiems tvarkyti savo reikalus. Strategiškai mąstant apie lituanistiką, palaikytina Lietuvių kalbos institute iškilusi idėja kurti (ar burti) Lituanistikos centrą, kuris galėtų ir tarnauti visuomenei, ypač mokytojams lituanistams, ir kaupti svarbų, gyvybingų idėjų banką. Lituanistikos baras galėtų būti platesnis, – ne tik atskiri tyrinėjimai (jų būtinybe negalima abejoti), bet ir mentaliteto problematika. Humanistiką galima matyti ir kaip kalbos – kalbėjimų, pasakymų ir pasisakymų, išsireiškimo būdų ir formų – istoriją. Tarpdisciplininiai takai jau praminti, bet čia atsirado ir neplonas diletantizmo3 sluoksnis. Laikas ir naujoms idėjoms; dalis jų turi būti senos. Viena iš senų, bet prasmės neprarandančių idėjų, yra lietuvių kalbos autoriteto stiprinimas. Esame naujos grėsmės zonoje. Valdininkai jau gali pasakyti, kad universitete vykstančioje tarptautinėje konferencijoje visi turėtų kalbėti tik angliškai… Privalome ir tai refleksuoti, suformuoti laikyseną. Negalime negirdomis praeiti pro Europos Parlamento prezidento Patriko Kokso pokalbyje su Vaidotu Žuku pasakytą mintį, kad pirmąją savo kalbą Europos Parlamente jis pasakė protėvių galų kalba. Kad jam tai buvo svarbu. Ką reikia ir mums svarbaus išgirsti šioje mintyje? Ir tai priklauso prie humanistikos strategijų.

Humanistikai reikia valstybinio palaikymo. Humanistikai reikia supratimo, ateinančio ir iš nehumanitarų, jų solidarumo. Bet humanistikai reikia ir didesnės atsakomybės už pačią save.

Literatūra ir menas. 2002 05 31. Nr. 2901

1 Humanitarinis (humanitaire): 1. susijęs su rūpinimusi žmogumi, jo poreikiais, siekimu žmonių gerovės; 2. tiriantis žmogų, visuomenę, kultūrą, susijęs su tais tyrimais, pvz., ~iai mokslai (filosofija, istorija, etnologija, psichologija, sociologija, politinė ekonomija, filologija).

2 Humanitaras (pranc. humanitaire – humanitarinis), humanitarinių mokslų specialistas.

3 Diletantizmas (pranc. dilettantisme): 1. mėgėjiškumas, paviršutiniškas meno, mokslo, amato išmanymas, menkas mokėjimas, sugebėjimas kurti; 2. paviršutiniškas domėjimasis daugeliu dalykų iš įv. sričių.

1. Suformuluokite teksto temą.

2. Paaiškinkite, kaip suprantate, ką reiškia žodis humanistika.

3. Kokius uždavinius nurodo autorė humanitarams?

4. Kas ir kaip turėtų rūpintis humanistika?

5. Kokia aptariama humanistikos struktūra?

6. 1. Ką padėčiai pagerinti turėtų padaryti universitetai ir akademijos?

6. 2. Koks požiūris į kultūrą turi susiformuoti studijų metais?

7. Kas, autorės nuomone, trukdo formuotis humanistikos autoritetui?

8. Dėl ko autorė priekaištauja humanitarams?

9. Kokie turėtų būti lituanistikos uždaviniai?

10. Paaiškinkite, kaip suprantate sakinį „Tarpdisciplininiai takai jau praminti, bet čia atsirado ir neplonas diletantizmo sluoksnis“.

11. Kokia sena, bet prasmės neprarandanti idėja primenama šiame tekste?

12. Kokia nurodoma nauja grėsmė lietuvių kalbai?

13. Atsakykite į autorės keliamą klausimą „Ką reikia ir mums svarbaus išgirsti šioje mintyje?“ (3-ia pastraipa.)

14. Paaiškinkite paskutinės pastraipos paskirtį.

15. Išvardykite, kas svarbiausia humanistikai.

• Teksto kūrimo užduotis

Parašykite samprotaujamojo tipo straipsnį tema

Koks yra kultūringas žmogus?

 

Rasa Drazdauskienė

Korektūros klaidos

Kompiuteris, kuriuo rašau tekstus, yra griežtesnis už griežčiausią kalbininką: kaipmat pataiso žodžius, kurių nesupranta ar nelaiko tinkamais vartoti. Kai kurie taisymai yra teisingi ir pagrįsti, ypač tie, kur kompiuteris, atlaidžiai švystelėjęs ekrane mirgančiomis raidėmis, akimoju sunaikina netyčia įveltą korektūros klaidą. Kitais atvejais – kai staiga po žodžiu atsiranda grėsminga raudona banguota linija – jis paskatina atsikvošėti iš teksto rašymo ar perteikimo kvaitulio ir pasitikrinti, ar toks žodis iš tiesų egzistuoja: ar jam leidžiama egzistuoti. Būna ir juokingų dalykų. Kompiuteris nelabai nusimano apie sinonimus ir įvairias sudėtingesnes žodžių formas, o gal tiesiog nelinkęs smulkintis: pavyzdžiui, žodį „patyliukais“ atkakliai keičia žodžiu „pataliukais“, ir rezultatas man visai patinka. Dar jis nėra gurmanas, nesidomi egzotiškesniais patiekalais bei jų sudedamosiomis dalimis ir todėl, pavyzdžiui, viename tekste vietoj žodžio „triufelis“ visur mesdavo žodį „triušelis“. Darydavo tai labai vikriai, man net nespėjus akimi mirktelėti: šast pakeičia, ir viskas, nė raudonosios banguotos linijos po žodžiu neparodo. Užtat paskui, skaitant tekstą, būna juokinga. Taip vaikiškai juokinga, kaip, pavyzdžiui, juokiesi, kai žmogus paslydęs neskaudžiai parpuola ar apsirikęs ištaria ne tą žodį. „Olivija įsimetė į burną antrą triušelį“. Gražu ir labai vaizdinga.

Visąlaik maniau, kad tokie modernūs padarai kaip kompiuteriai yra gryniausi kosmopolitai, o pasirodė – manasis jaučia aiškią silpnybę ispanų kultūrai. Nežinia, iš kur ją įgijo: tikrai ne iš manęs, o juk pirkau jį naują. Kad ir kaip ten būtų, tik nesužiūrėk, ir itališkas „sinjoras“ tuoj pat išvirsta ispanišku „senjoru“. Diplomatinio protokolo gerbėjai įsižeistų.

Visiškai nesuvokiamas kompiuterio santykis su pavardėmis ir kitais tikriniais žodžiais. Pavyzdžiui, nelabai seniai rašytame tekstelyje apie rašytoją Akuniną jis, abejodamas tokio asmens egzistavimu, – taigi iš esmės įžvalgiai tarsi nusenęs, bet uoslės nepraradęs žvalgybininkas, – jo pavardę visur keitė Jakuninu. Čia jau privertė sutrikti mane. Kas tas Jakuninas? Gal dar geresnis už Akuniną, o aš jo nežinau?

Dabar mano narpliojamame didesniame tekste kompiuteris verčia abejoti visomis afrikietiškomis realijomis – miestais, genčių ir kalbų pavadinimais, piniginiais vienetais, gamtos smulkmenomis. Net pats žodis „afrikietiškas“ jam atrodo netikras, šiaip ar taip, dėl visa ko jį raudonai pavingiuoja, tarsi primindamas pernelyg nepasitikėti viskuo, ką randu knygose. Širdies gilumoje aš jį suprantu.

Anksčiau, kol nebuvo kompiuterio, – baisu net pagalvoti, bet prisimenu ir tuos laikus, – rašomoji mašinėlė elgdavosi panašiai, primėtydama kur ne kur korektūros klaidų. Tos kartais pasitaikydavo iš tiesų juokingos ir atlikdavo dvi labai svarbias funkcijas. Pirma, neleisdavo užsnūsti spausdinant: juk mechaniškas pyškinimas klavišais savotiškai migdo. Ir antra – suteikdavo progą visiškai naujai perskaityti patį tekstą. Juk yra daug įdomiau skaitant atrasti tai, ko nesi parašęs, ką ir kalbėti apie netikėtus sąmojo plykstelėjimus. Žodžių žaismus, atsirandančius būtent taip, kaip sufleruoja pats pavadinimas: žaidžiant. Įtariu, kad geriausi, virtę klasikiniais anekdotais, ne kitaip ir atsirado.

Nieko čia naujo nepasakysiu: klaidos yra gerai, klaidos suteikia naują perspektyvą ir šansą pagalvoti ar pažvelgti į dalykus iš visai kitos puses. Klaidos ir dviprasmybės. Ne tos, kurios apie antrą galą, bet tos, kurios atsiranda skaitant kitaip. Šiuo metu man labiausiai patinka Vilniuje tabaluojančios reklaminės iškabos „ARDO tavo ištikimas tarnas“, vaizduojančios arba stropiai triūsiančius (ardančius?) raumeningus vyriškius, arba šiaip atskiras žmogaus kūno dalis. Turint galvoje, kad reklama šlovina buitinę techniką, šių iškabų perteikiama vadinamoji „žinia“ kelia susižavėjimą.

Užtat, reikia pripažinti, sąžiningai įspėja, ko galima tikėtis iš vadinamųjų „buities pagalbininkų“. Ką norit sakykit – smagus dalykas toji tyli, atkakli kompiuterio kova už savąjį pasaulio supratimą.

Šiaurės Atėnai. 2005 04 02. Nr. 743

1 Korektūra [lot. correctura – ištaisymas, pagerinimas], mašinraščio, spaustuvinio, kompiuterinio teksto tikrinimas ir klaidų taisymas.

1. Paaiškinkite, kokių tikslų siekia autorė šiuo tekstu.

2. Kodėl kompiuteris vadinamas griežtesniu už griežčiausią kalbininką?

3. Kuo geras kompiuterio klaidų taisymas?

4.1. Kodėl kompiuteris kartais juokingai ištaiso klaidas?

4.2. Kokių pavyzdžių argumentuodama pateikia autorė?

5. Kada žmogus juokiasi vaikiškai? Paaiškinkite, kaip tai suprantate.

6. Kuo rašomoji mašinėlė panaši į kompiuterį?

7. Kokias svarbias funkcijas „atlikdavo“ korektūros klaidos, kurių primėtydavo spausdinimo mašinėlė?

8. Ką bendra paminėtos klaidos turi su anekdotais?

9. Koks autorės požiūris į reklamą?

10. Kuo paradoksali kaip pavyzdys pateikiama ARDO reklama?

11. Kaip pavadinimas susijęs su teksto tema?

12. Suformuluokite teksto problemą.

13. Įvardykite, kokiomis meninės raiškos priemonėmis autorė atskleidžia šią problemą. Išrašykite 2-3 ir paaiškinkite jų prasmę.

14. Remdamiesi tekstu, nurodykite, koks tikrasis kompiuterio vaidmuo žmogaus gyvenime.

15.1. Koks teksto funkcinis stilius?

15.2. Argumentuokite.

16. Nurodykite teksto žanrą.

• Teksto kūrimo užduotis

Plačiau aptarkite šio teksto idėją. Pasamprotaukite. Parašykite vieną pastraipą remdamiesi savais faktais.

 

 

 

Testo Nr. 6 atsakymai

Teksto suvokimo užduotys

V. Daujotytė. APIE HUMANISTIKĄ IR JOS STRATEGIJAS

1. Šiandieninė humanistikos situacija, santykis su kitais mokslais ir jos uždaviniai.

2. Tai mokslas apie kultūrą, žmogaus intelekto, jo susivokimo pasaulyje ugdymo priemonė.

3. Įgyti visuomenėje autoritetą, būti reikalingiems; patiems tvarkyti savo reikalus, skatinti domėjimąsi humanistika.

4. Visuomenė ir valdžia, sudarydama mokslo ir studijų įstatymus bei programas.

5. Dvinarė: gamtamokslinė ir humanitarinė.

6.1. Dalį pirmųjų kursų studijų programų humanizuoti, pasiūlyti šiuolaikiškesnius, patrauklesnius kursus, nekartoti mokyklinių programų.

6.2. Kad kultūra yra visų, o ne tik humanitarų rūpestis.

7. Tai, kad jaunimas ieško naujovių, domisi avangardu, o senieji humanistai: visuomenė ir dalis inteligentų, vertina tai, kas pripažinta ir visiems žinoma. Trūksta kitų sričių inteligentų palaikymo.

8. Dėl profesinės ir moralinės atsakomybės stokos.

9. 1. Tarnauti visuomenei, reikšti jos lūkesčius, juos formuoti; 2. dalyvauti viešajame gyvenime, jo struktūrose; 3. rūpintis kalbos istorija.

10. Humanistika rūpinasi įvairių disciplinų atstovai, tačiau jie vadovaujasi nusistovėjusiomis, senomis idėjomis, neieško naujovių.

11.Visų pirma reikia rūpintis gimtąja kalba.

12. Anglų kalba gali nustelbti gimtąją lietuvių kalbą.

13. Kiekvienas žmogus privalo gerbti ir saugoti savo gimtąją kalbą.

14. Tai viso teksto išvados, kuriomis nurodomos svarbiausios humanistikos strategijos.

15. 1. Valstybinis palaikymas; 2. supratimas, ne tik humanitarų, bet ir kitų sričių atstovų palaikymas, solidarumas. 3. Humanitarų atsakomybė.

Rasa Drazdauskienė. KOREKTŪROS KLAIDOS

1. Atkreipti dėmesį į kalboje pasitaikančias dviprasmybes, įtikinti, kad kiekvieną tekstą reikia atidžiai perskaityti, nes nuo to priklauso jo prasmė.

2. Jis nesiaiškindamas taiso tai, kas jam atrodo neteisinga.

3. Jis greitai parodo visas korektūros klaidas, skatina pasitikslinti pabrauktus žodžius.

4.1. Kompiuteris neskiria sinonimų ir sudėtingesnių žodžių formų.

4.2. Kompiuteris „nemato“ klaidos, jei žodis yra vartotinas, nors jo reikšmė visai netinkama tekste, pvz.: patyliukais – pataliukais; triufeliai – triušeliai; sinjoras – senjoras; Akuninas – Jakuninas.

5. Kada juokiasi tiesiog iš juokingos situacijos, be jokių piktų kėslų, ne norėdamas pasišaipyti. Nuoširdžiai.

6. Su ja rašydamas žmogus irgi padaro klaidų.

7. Versdavo žmogų būti atidų: neleisdavo užsnūsti spausdinant; suteikdavo galimybę naujai perskaityti tekstą .

8. Dėl klaidų tekstuose atsiranda dviprasmybės, o tokiu žodžių žaismu dažnai remiasi anekdotai.

9. Kritiškas, ironiškas, ji nepasitiki reklama.

10. Buitinės technikos pavadinimas sutampa su veiksmažodžiu „ardo“. Atsiranda dviprasmybė: buitinė technika ne padeda žmogui, bet „ardo“.

11. Pavadinimas nurodo temą, kuri aptariama tekste.

12. Kodėl turime atidžiai skaityti bet kokį tekstą? Kodėl taip svarbu, kaip perskaitysi kiekvieną žodį?

13. Frazeologizmas („nespėjus akimi mirktelėti“), personifikacija ir ironija („kompiuteris nenusimano“, „modernūs padarai“…), retoriniai klausimai („Kas tas Jakuninas?“)

14. Kompiuteris yra mašina, ji padeda žmogui, bet ji nemąsto už jį.

15.1. Publicistinis.

15.2. Tekstas skirtas plačiam visuomenės ratui, aiškiai išsakoma autoriaus nuomonė, kalbos dalykiškumas dera su vaizdingumu.

16. Esė / straipsnis.

Teksto suvokimo užduotys – Tesnas Nr.5 (lietuvių kalbos testas)

Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.

 

NENAUDINGO AUKŠČIO KULTŪROS ILGESYS

Iš pokalbio su literatūrologe, profesore Viktorija Daujotyte

1. Gerbiama profesore, kokią Jums daro įtaką dabartinė kultūros situacija, kultūrinė aplinka Lietuvoje?

Jaučiuosi gyvenanti šiandieninės kultūros apsuptyje ir kartais manau, kad nepajėgiu susidaryti distancinio santykio. Žinoma, tas santykis įvairus. Sakysime, įžengus į Vilniaus universiteto senąją dalį – į universiteto biblioteką, į Šv. Jonų bažnyčią, į tą nuostabų architektūros ansamblį, atrodo, jog tave ištinka kultūros ir kūrybos palaima. Rodos, esi tos kultūros saugoma ir čia nieko blogo negali nutikti. Bet išėjus iš ten ir pasisukus į Vilniaus viešąją erdvę, tave iš karto gali ištikti šiandieninės kultūros smūgiai.

Matai visiškai pažeistą senamiesčio stilistiką išgirsti rėksmingą brutalią muziką… Ir tu negali sutikti, kad tai yra tam tikra kultūros arba kūrybos išraiška. Tačiau tuoj pat supranti, kad kiekvieno žmogaus santykis su kultūra yra kitoks. Mano santykis – tai klasika, išsaugotas kultūros paveldas, senamiestis (geriau apgriuvęs, negu svetima stilistika sutvarkytas)… Bet yra ir kitų žmonių, kuriems tai, kas man svetima ir rėksminga, teikia džiaugsmo. Tad negalima taikyti vieno mato.

2. O kas jums šiandien atrodytų skaudžiausia mūsų kultūroje?

Nesiremdama vien savo mąstymu, priminčiau įdomią Romualdo Granausko esė „Žodžio agonija“. Rašytojas mąsto, kad šiandien nyksta tai, kas iki šiol formavo tą aukštąjį, dvasingąjį kultūros matmenį. Nyksta vertikalės pojūtis. Tarsi įveikdama tai, kas mumyse yra menka, žema, purvina, kas yra neišvengiama, dvasia siekia kilti, išvysti šviesą, tikėjimą, viltį. Ji trokšta kažko, kas nėra pati. Todėl ir mūsų senųjų bažnyčių, šventovių dievybės įspūdis yra labiausiai formuojamas kaip fizinis aukščio, nenaudingos erdvės pojūtis. Bažnyčia nesutalpina daugiau žmonių dėl to, kad yra labai aukšta, tačiau mūsų žvilgsniai kyla į viršų…

O dabar jaučiame tarsi atvirkščią jausmą – mūsų žvilgsniai nukreipti žemyn. Ir atrodo, kad lieka tik kūniškas, suvulgarintas mūsų pavidalas.

3. Ar sutinkate su nuomone, kad dabar jaunas žmogus auklėjamas vartotojiško požiūrio linkme?

Taip, jaunų žmonių orientacija yra aiški – pragmatinė. Žmogus aiškiai jaučia, kad jis turi kaip nors įsitvirtinti gyvenime. Bet nesuabsoliutinčiau šito. Vis tiek žiūrėdama į studentus (žinoma, filologus) tarp jų matau žmonių, kurie, nebijosiu pasakyti šito žodžio, yra pasmerkti. Jiems nepasiseks labai ramiai susitvarkyti savo gyvenimo. Nepasiseks gyventi taip, kad būtų naudinga gyventi. Juose slypi tas pradas, kuris žmogaus gyvenimą sukomplikuoja, padaro jį sudėtingą, prieštaringą, bet neišvengiamą.

Aš matau ir kaip vyksta jaunų žmonių dramos. Kur ta drama prasideda? Ji prasideda jau mokykloje, kai humanitarinių polinkių, kultūros, meno šaukiamas žmogus visomis aplinkos, šeimos, draugų, tėvų galiomis orientuojamas į pragmatinę pusę, tarkime, į vadybą, kur stojančiųjų konkursai jau pasiekia 50 į vieną vietą…

4. Galbūt truputį žvilgtelkime į ateitį. Kokią spėjate ją būsiant?

Manau, kad žmonija dar nėra išnaudojusi vienos galimybės. Tai yra sugrįžimo galimybės. Visą laiką mes mąstome apie ėjimą į priekį, apie kelią, kuris veda arba į saulėtą ateitį, arba į saulėlydį. Dabar turime galimybę matyti, kaip susidūrė dvi koncepcijos: šviesios ateities, kuri nutolo nuo mūsų, ir to kultūros saulėlydžio, žodžio agonijos laiko. Bet yra dar viena galimybė – grįžimo galimybė. XXI amžiuje šita galimybė turėtų ryškėti. Žmonija bandys grįžti. Ir bandys grįžti prie pačių pirminių dalykų, prie ištakų. Ji bandys valytis nuo tų apnašų, kurios yra suneštos per laiką. Ir bandys iš naujo suvokti gamtą prigimtinių dalykų, savo kalbos, pirminių žmonių santykių prasmę. Bandys grįžti ten, kur žmogus susitinka tik kaip žmogus su žmogumi, kur profesija, turtai arba neturtai nedaug ką reiškia. Ir tada galbūt iš naujo pajusime tų dalykų vertę.

Pagal 2004 m. radijo interviu, išspausdintą knygoje „Sėskim ir pakalbėkim“ – V., Versus aureus, 2007

IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VALDO ADAMKAUS KALBOS,

pasakytos, atidarant tarptautinę Frankfurto knygų mugę

1 Gerbiamos ponios ir ponai,

2 Nuoširdžiai sveikinu didžiąją knygos šventę. Ji kasmet sukviečia į Gėtės gimtąjį miestą šimtus tūkstančių žmonių: visus mus sieja knyga.

3 Knyga buvo, yra ir bus ryšys, jungiantis mūsų dabartį su tradicija, jungiantis mūsų kultūras į bendrą Vakarų civilizaciją, jungiantis mūsų ir kitas pasaulio civilizacijas. Labai svarbu, kad XXI amžiuje šis žmoniją siejantis kultūros ryšys stiprėtų ir suteiktų mūsų bendram gyvenimui daugiau humaniškumo, solidarumo ir pasitikėjimo.

4 Kiekvienais metais Frankfurtas tampa erdve, kurioje susitinka knygų leidėjai ir rašytojai, pasaulio kultūros. Nuoširdžiai sveikinu šio renginio šeimininkus ir dėkoju už Lietuvos pakvietimą būti šių metų Frankfurto knygų mugės viešnia. Lietuvos vardu sveikinu visus mugės dalyvius ir svečius.

5 Knygos kultūra lietuviams buvo ir yra egzistenciškai svarbi. Literatūra kūrė mūsų tautą. Ji tęsė tautos gyvenimo pasakojimą pačiais dramatiškiausiais istorijos tarpsniais.

6 Ne vieną tūkstantį metų greta germanų ir slavų tautų dideliuose Vidurio ir Rytų Europos plotuose gyveno baltų tautos. Deja, dalis šių tautų išnyko viduramžiais. Tik lietuviams iš visų baltų tautų pavyko sukurti viduramžių valstybę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kuri tarp to meto Europos monarchijų garsėjo bajoriška demokratija ir unikalia religine bei tautine tolerancija. Lietuviai, rusai, žydai, lenkai, totoriai, karaimai; katalikai, stačiatikiai, liuteronai, kalvinistai, arijonai, judėjai, musulmonai kūrė ir gynė Lietuvos valstybę kaip bendrus namus, kuriuose kiekvienas pagal savo papročius galėjo garbinti Dievą, kiekvienas savo kalba galėjo rašyti ir spausdinti knygas. Ši savita bajorų demokratijos valstybė, net ir susijungusi su Lenkija, nepajėgė atlaikyti centralizuotų kaimynių spaudimo: XVIII amžiaus pabaigoje ji žlugo.

7 XIX šimtmetyje vokiečių mokslininkai jau tyrinėjo lietuvių kalbą kaip mirti pasmerktos tautos palikimą. Filosofas Imanuelis Kantas gynė lietuvių kalbą, pabrėždamas jos mokslinę vertę. Jis rašė: „Nereikia menkinti viso to, ką gali duoti mokslams, ypač senajai tautų kraustymosi istorijai, tai labai senos, labai mažame plote suspaustos ir tartum izoliuotos tautos dar gyva kalba“. Lenkiškai kūręs Lietuvos poetas Adomas Mickevičius lietuvius laikė jau išnykusia tauta, „kurios istorija duoda geros medžiagos poezijai“.

8 Tačiau šios pranašystės nepasitvirtino: pasakojimas tęsėsi. Ištvėrę carinės Rusijos prievartą, po Pirmojo pasaulinio karo lietuviai atkūrė valstybę, brandino modernią europinę kultūrą. Tuo metu įkvėptas laisvės oras vėliau padėjo išlikti nacių ir sovietų okupacijų metais. Išlikti kuriant. Lietuvos pasakojimas buvo tęsiamas Sibiro tremtyje, Vilniaus ir Kauno getuose, sovietų gulage ir nacių lageriuose, partizanų bunkeriuose, psichiatrinėse ligoninėse ir karo pabėgėlių stovyklų barakuose. Vienoje tokioje stovykloje Vokietijoje jaunystės metais teko būti ir man. Lietuviai kūrė, rašė, spausdino ir skaitė lietuviškas knygas ne tik okupuotoje Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje.

9 Leidausi į istoriją, nes ji – neatskiriama nuo mūsų literatūros. Nes lietuvių literatūra buvo ir yra rašoma kartu su jos istorija. Istorijos subrandinta mūsų literatūra gerai žino, kas yra laisvė ir kas yra prievarta. Ji skaudžiai žino, kas yra žmonių solidarumas, ištikimybė ir kas yra abejingumas bei išdavystė.

10 Laisva Lietuva šiandien atpažįsta save kaip Vakarų kultūros šalį. Mes tęsiame savo pasakojimą –primindami ir kartu su jumis kurdami bendrą Europos istoriją, primindami ir gindami bendras Europos vertybes.

11 Europa, jos tautų ir kultūrų įvairovė bei vienybė nėra abstrakcija. Ji turi savo veidą ir savo formas –istorinio, kultūrinio, taip pat ir literatūrinio gyvenimo formas. Šių formų įvairovė turtina ir artina mus visus. Būtent formų įvairovė jungia mus į Europą – į bendrą humanitarinės minties erdvę. Tikiu, kad šioje erdvėje dar galime rasti prieglobstį pavargę nuo mūsų laikų įtampos ir destrukcijos.

Atsakykite į klausimus, remdamiesi pokalbiu su V. Daujotyte.

1. Kokiais pavyzdžiais V. Daujotytė pagrindžia teiginį, kad jos santykis su kultūra nevienprasmiškas? Nurodykite du. (2 taškai)

2. Paaiškinkite, kokiu tikslu V. Daujotytė prisimena R. Granausko esė. (1 taškas)

3. Paaiškinkite, kokiu būdu V. Daujotytė, atsakydama į 2 klausimą, parodo kultūros kaitą. (1 taškas)

4. Remdamiesi V. Daujotytės atsakymu į 3 klausimą, paaiškinkite, kokia humanitarinių polinkių žmonių ateitis. Įvardykite du aspektus. (2 taškai)

5. Kokių vertybių, atsakydama į 4 klausimą, pasigenda V. Daujotytė šiandienos kultūroje? Įvardykite tris. (3 taškai)

6. Suformuluokite teiginį, kurį V. Daujotytė siekia pagrįsti, atsakydama į 4 klausimą. (1 taškas)

7. Paaiškinkite pavadinimo prasmę. (1 taškas)

Atsakykite į klausimus, remdamiesi Prezidento V. Adamkaus kalba.

8. Apie kokią knygos paskirtį 2 ir 3 pastraipose kalba Prezidentas? Įvardykite du aspektus. (2 taškai)

9. Suformuluokite 6 pastraipos pagrindinę mintį. (1 taškas)

10. Paaiškinkite, apie kokias nepasitvirtinusias pranašystes kalbama 7 pastraipoje. (2 taškai)

11. Įvardykite meninę raiškos priemonę, vartojamą kalbant apie šiandienos Lietuvą, ir išrašykite pavyzdį. (1 taškas)

12. Prezidentas teigia, kad „Europa, jos tautų ir kultūrų įvairovė bei vienybė nėra abstrakcija“. Paaiškinkite, kaip suprantate šią mintį. (3 taškai)

Atsakykite į klausimus, remdamiesi abiem skaitytais tekstais.

13. V. Daujotytė, atsakydama į 1 klausimą, ir Prezidentas paskutinėje pastraipoje kalba apie kultūrą. Paaiškinkite, kokiu požiūriu kultūrą aptaria V. Daujotytė ir kokiu – Prezidentas. (2 taškai)

14. Suformuluokite V. Daujotytės atsakymą į 1 klausimą ir Prezidento kalbos paskutinę pastraipą siejančią mintį. (1 taškas)

15.1. Kuriam funkciniam stiliui priskirtumėte abu tekstus? (1 taškas)

15.2. Atsakymą argumentuokite, remdamiesi turiniu ir raiška. (2 taškai)

 

 

LIETUVIŲ GIMTOJI KALBA

Teksto suvokimo užduočių atsakymai

Nenaudingo aukščio kultūros ilgesys

 

Nr.

Galimi atsakymai

Vertinimo normos (būtini aspektai)

Taškai

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

Vienaip jaučiasi universiteto bibliotekoje, Šv. Jonų bažnyčioje, kitaip – Vilniaus viešojoje erdvėje – senamiestyje, girdėdama rėksmingą muziką. /

 

 

Savo jausena universiteto bibliotekoje, Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniaus viešojoje erdvėje – senamiestyje, girdėdama rėksmingą muziką.

 

 

Atsakyta  teisingai.  Nurodyti  du  pavyzdžiai,   iliustruojantys skirtingą santykį.

2

Teisingai nurodytas   pavyzdys,    lemiantis teigiamą  arba neigiamą poveikį.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

2.

Siekdama paremti savo mintį, kad šiandien  dingsta dvasingumas.

Atsakyta teisingai. Tinkamai suformuluotas tikslas.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

3.

Lygindama  praeities kultūrą ir dabartinę. Lygindama bažnyčiose ir dabartinėje kultūroje patiriamą jausmą. Kalbėdama, kad kultūra  geli  kelti žmogų arba  „nukreipti žemyn“.

Atsakyta teisingai.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

 

4.

 

 

 

 

 

 

 

 

Humanitarinių  polinkių žmonės gyvens dvasingai, bet nepelningai.

 

 

Humanitarinių polinkių žmonės turės priešintis  aplinkai / šeimai / draugams.

 

 

Teisingai įvardyti du aspektai.

2

Teisingai įvardytas vienas aspektas.

1

Neteisingai atsakyta. Neatsakyta.

0

 

 

5.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

V. Daujotytė pasigenda:

1)  ryšio su gamta,

2)  kalbos reikšmės suvokimo,

 

 

3)  žmonių prasmingų santykių.

 

 

Teisingai įvardytos trys vertybės.

3

Teisingai įvardytos dvi vertybės.

2

Teisingai įvardyta viena vertybė.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

 

6.

 

 

 

 

 

Kultūros ateitis priklauso nuo žmonių grįžimo prie esminių vertybių.

 

 

Žmonės grįš prie esminių vertybių.

 

 

 

 

 

Teisingai suformuluotas teiginys.

1

Neteisingai atsakyta. Neatsakyta.

0

7.

Stinga dvasingosios kultūros. Nėra dvasingosios kultūros.

Teisingai paaiškinta.

1

Neteisingai paaiškinta. Neatsakyta.

0

 

 

 

 

Prezidento kalba

 

 

 

Nr.

Galimi atsakymai

Vertinimo normos (būtini aspektai)

Taškai

8.

Knyga jungia dabartį su praeitimi.

 

 

Knyga jungia žmones / kultūras / Vakarų civilizaciją su kitomis pasaulio civilizacijomis.

 

 

Teisingai įvardyti du – laiko ir erdvės aspektai – aspektai.

2

Teisingai įvardytas vienas aspektas.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

9.

Lietuvių, kaip baltų tautos, likimas unikalus.

Atsakyta teisingai.

1

Neteisingai atsakyta. Neatsakyta.

0

10.

Apie tai, kad lietuvių tauta ir kalba pasmerktos išnykti.

Teisingai paaiškinti du dalykai.

2

Teisingai paaiškintas vienas dalykas.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

11.

Metonimija: „Lietuva šiandien atpažįsta save…“ Metafora: „Mes tęsiame savo pasakojimą…“

Teisingai įvardyta meninės raiškos priemonė ir pateiktas tinkamas pavyzdys.

1

Įvardyta meninės raiškos priemonė, bet netinkamas pavyzdys.

 

 

Neteisingai atsakyta. Neatsakyta.

 

 

0

 

 

12.

Skirtingų tautų sugyvenimas Europoje yra tikrovė.

Atsakyta teisingai: paaiškinti reikšminiai žodžiai įvairovė, vienybė ir abstrakcija.

3

Teisingai paaiškinti du reikšminiai žodžiai.

2

Teisingai paaiškintas vienas reikšminis žodis.

1

Neteisingai atsakyta. Neatsakyta.

0

 

 

Bendrieji klausimai

 

 

 

Nr.

Galimi atsakymai

Vertinimo normos (būtini aspektai)

Taškai

13.

V. Daujotytė kalba apie kultūros apraiškas Vilniuje / Lietuvoje.

Prezidentas kalba apie Europos kultūrą.

Teisingai paaiškintas požiūrių skirtumas.

2

Teisingai paaiškintas vienas požiūris.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

14.

Kultūra / kultūros reiškiniai yra įvairūs.

Šiandien daug destruktyvumo.

Atsakyta teisingai.

1

Neteisingai atsakyta. Neatsakyta.

0

15.1

Publicistiniam.

Teisingai nurodytas stilius.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

15.2

Kalbama visuomenei aktualia tema / aktualiais klausimais.

Vaizdingumas / emocingumas derinamas su dalykiškumu / tikslumu.

Teisingai argumentuota, remiantis turiniu ir raiška.

2

Teisingai argumentuota, remiantis turiniu arba raiška.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

 

 

Kalbos kultūra, rašyba, skyryba – Testas Nr.4 (lietuvių kalbos testas)

 

1. Ištaisykite kalbos klaidas.

Gražus mūsų miestas Kaunas. Vairuotojas, sustokit prie sankryžos. Yra pasiūlymai? Jei pasiūlymai neatsiranda, skaitysim, kad nutarimas priimtas. Mūsų tarpe atsiranda keistuoliai, kurie ir žiemos metu vaikšto basomis. Vidurinė mokykla Nr. 1 vėliau gavo rašytojo vardą. Širvintos-Vilnius kelias jau atremontuotas. Žmogaus gyvenime būna ir potvyniai, ir atoslūgiai. „Panorama“ kas vakarą prasideda dvidešimt valandų trisdešimt minučių.

Išvykdamas iš namų, visada pabučiuoju mamos skruostą. Įrankiniame ceche revizinė komisija rado kažkokių tai pažeidimų. Ne visi galėjo suprasti jo kalbos turinio. Yra žmonės, kurie uždirba daugiau tūkstančio litų per mėnesį. Kelinto turime atlikti kasos patikrinimą? Padidinto jautrumo vaikai kažkaip tai ypatingai reaguoja į muzikos garsus. Atostogų eisiu nuo kovo trečio iki devyniolikto, viso šešiolika kalendorinių dienų. Man reikia ne daugiau penkių litų į dieną. Mūsų šalyje privataus vizito lankosi nemaža užsienio svečių.

Gintaras, atsiųsk man čekį šimtas devyniasdešimt litų sumai. Nors gaminį grąžino perdirbimui, firma visai neturi lėšų apmokėjimui. Mane visada žavi dainos estrados artistų atlikime Stasio Žlibino žodžiams. Techninės literatūros teksto įsisavinimui man reikia kur tai ne mažiau dviejų paskaitų. Gamybos išlaidos naujo ketvirčio pradžiai lieka kaip taisyklė tokios pat. Siunčiame jūsų žiniai ir vykdymui šį potvarkį, o visa kita – kaip medžiagą pamąstymui. Kai išstatė jo kandidatūrą balsavimui, mudviejų žvilgsniai akimirkai susidūrė. Pasta dantims ir tepalas batams vienodame įpakavime. Vamzdžių sandūrų izoliacijai naudojamos pasenę izoliacinės medžiagos. Gyventojų apklausos davinius pristatykite kovo penktai dienai, ne vėliau šios savaitės.

Aš atstovauju mokyklą, savo elektrotechnikos specialybės trečią kursą. Eisime draugą pasveikinti septinto kovo vakare. Nauji vyriausybės sprendimai sveikatos sistemą padarytų visiems prieinama ir saugia. Kažkurias abejones manyje sukėlė teisėtvarkos įstatymų aiškinimas. Svarstantieji susirinkimo metu įnešė svarbias korekcijas ir naujus pasiūlymus. Aš vykstu į Vilnių atsiimti dokumentus, nes mane kažkodėl tai nebetraukia technikos mokslai. Visi studijuojantys darė, daro ir darys klaidas, bet vis tiktai reikia stengtis sekti gerus pavyzdžius ir nepamiršti sakomus patarimus.

Jeigu nori išlikti sveiku, protingu ir savarankišku, kasdien perskaityk ne mažiau trijų išmintingų patarimų, kuriais prikimšti laikraščiai ir žurnalai. Neįregistruotas dokumentas tampa negaliojančiu. Gerbiami absolventai! Būkit gyvenime tvirtais, nebijančiais sunkumų, savarankiškais! Deja, nei turtas, nei pinigai nepadarė jos laiminga. Darbuotojus, pažeidus įstatymus, atleisime įstatymu nustatyta tvarka. Bendravimo kultūra reikalauja būti labiau atidesniu savo pašnekovo atžvilgiu. Mielas ponas Jonas, pabūk susirinkimo pirmininkas. Geru pavyzdžiu man visada išliks senelis.

Jau du metai dirbu dviejuose etatuose ir dar priedo antraeilėse pareigose. Tekstą reikia pateikti kompiuteriniame variante. Geras maistas turi savyje ir mineralines medžiagas. Man gyvenimo prasmė glūdi tikslo siekime, idealų pasirinkime ir savojo aš kūrime. Avarijos rezultate visą savaitę teta išgulėjo komos būklėje. Statybų užbaigimui iš fondo išskirta kažkur nemažiau penkiasdešimt tūkstančių litų, tame skaičiuje dvidešimt su virš tūkstančių montavimo darbų atlikimui. Šventė praėjo aukštame lygyje, ko pasėkoje pagrindinis jos organizatorius Irena iš mūsų aukšto buvo atžymėta garbės raštu ir išvyka į Rygą kaip studentų aktyvo narys. Tėvų nesirūpinimo išdavoje jaunos mergaitės, praradę savikontrolę, laiką leidžia neaiškiose draugijose. Pirmoje eilėje turiu gauti reikiamos literatūros, nes semestro bėgyje man paskyrė atlikti kelerius savarankiškus darbus.

2. Įrašykite praleistas raides ir padėkite reikiamus skyrybos ženklus.

Visą dieną ir naktį žaizdras neužg__so iki dangaus kibirkštys lakstė visą dieną kūjis dundėjo nukalė kalvis Džiugui sidabrinę kulką. (P. C.) Dulkėjo įkait__s smėlis po kojomis lūžinėjo perdži__vusios medžių šakos. (R. L.) Zenonas nusteb__s pažvelgė į dangų mėnuo buvo ding__s mariomis sėlino baltas r__kas. (R. L.) Dangus murzinas dulkia šaltas skvarb__s lietutis. (J. Mk.) Raitelis atrodė labai skub__s arklį plakė iš abiejų šonų rankomis mu__damas per kaklą. (P. C.) Dangus vis dar buvo giedras šiltas naktys ramios žvaigždėtos ištisomis savaitėmis nenukri__davo nė lašelis lietaus. (R. L.) Juro spėjimas buvo teis__ngas dvarą padegė kaip vėliau kalbėjo iš keršto. (P. C.) Saulė vis labiau pradeda spirginti atsiranda begalės visokių musių vabalų spangių vapsvų gyvuliai darosi vis neramesni. (P. C.) Viskas daugiau priminė kaimą o ne miestą po gatvę vaikštinėjo vištos tvarteliuose kriuksėjo kiaulės kiemuose viauksėjo šunys. (A.P.) Traukinys dun__sėjo toliau pro šalį lėkė vis nauji vaizdai. (J. P.) Balsu kalbėjo dangus drebėjo keleliu jojo kelias dundėjo medžių virš__nėlės linko… (V. K.) Dabar aš matau jūs visą laiką man buvote geri… (A. Vč.)

Staiga jis ten išvydo daiktą nematytą valkiodama lenciūgą po žalius žolynus vaikščiojo skardžiais kalnų meška po lazdynus. (S. S.) Didelė nelaimė pernai ištiko Brazdeikius pasimirė garsusis meistras Jonas Draika. (K. S.) Platesnė upė maudytis geriau daugiau priešų kova įdomesnė. (V.K.) Į rytą lietus nustoja šniokšt__s aptyla ir vėjas. (V. D.) Visur tvyrojo kraupi ramybė joks dvelktelėjimas nejudino tirštos sustingusios oro masės. (A. P.) Vasara buvo pač__me savo gražume ka__kur aidėjo armonika ir linksmi merginų balsai. (R. L.) Ten pamatysi trej__s duris ir galėsi jas a__idaryti raktai bus įkišti duryse. (J.Blč.) Tokia matyt lietuvio prigimtis be dainos jis gyventi negali. (R. L.)

Sukaustė šaltis Nemuną ir Nerį

Ledu Aukštaičių kloj__s ežerai. (V. M.-P.)

Senio veidą kartais užguldavo susirūpinimo šešėlis daug bičių ratuotų medumi skri__damos per ežerą nukri__davo į vandenį. (P. C.) Tą dieną kumeliukas pamatė nuostabų pasaulį dangus buvo ryškiai mėlynas visur kur akis užmato t__sėsi lygumos. (P. C.) Pravėriau akis lempa tebedegė vagonas riedėjo lengvai su__damasis. (P.C.) Jauni šoka žemė dreba seni šoka dantys kleba. (flk.) Užėj__s į krautuvę kurioje galima buvo išgerti kavos ir užk__sti Neimantas suabejojo ar tikrai nori valgyti alkis lyg ir dingo. (R. L.) Genys atsigėrė sulos iš ryto lauk saulėtos dienos. (L. Gr.)

Tuo pačiu metu vart__se stovinti sargyba perduoda vado ženklą ir belaisviai pavirsta kariais viena ak__mirka pradin__sta ginklai nuo vežimų kariai puola su ginklais rank__se į pilies kiemą. (K. Pd.) Juodi debes__s slinko vis artyn ir vėjas pūtė vis smarkiau mat__ti artinosi audra. (J. Blč.) Eidamas tuščiu jūros krantu laukiau kada išgirsiu lėkt__vo __žesį bet lėkt__vas turbūt vėlavo ore buvo tylu. (R. L.) Atsikėl__s pažvelgiau pro langą nieko nematyti. (P.C.) Augustino sod__ba buvo kaip išmirusi ir dieną ir naktį būdavo užkelti kiemo vartai užst__mtos priemenės dur__s užrakintos klėt__s… (A. V.) Juk tu žinai seną žmonių išmintį tas kas kaltas aiškinasi tik kum__č__s. (I. S.) Žiūrim krinta patylomis obelų žiedai. (K. B.) Dangus patamsėjo saulė jau dingo už medžių. (V. M.)

Čiupt čiupt Viščius už kiš__nės pinig__nės nėra. Kol __eškojo klaus__nėjo užtr__ko. Išeina arklio nėra. Klaus__nėja niekas nieko nematė. Pavogė. Tais laikais arkl__vagių būdavo nemaža. Pavogdavo ir lei__davo per rankas vieni kitiems perduodami. Pavo__tus arklius dažniausiai var__davo į Vydžius o iš ten dar toliau. Nepagavai čia pat nebesu__eškosi. Pranešė policijai protokolą surašė ž__mes ir visa kita. Tuo tarpu jau ir sutemo. Pasiprašė ten pat karčemoje pernakvoti kai kiti jau išsisk__rstė ir išvažinėjo. Rytą vėl šen dirst ten dirst niekas nieko. Policijoje pasakė praneš kai suras. Ką(gi) dar__s? Reikia pė__čiam eiti namo gal pavėžės kas plentu važiuoj__nčių nieka__ netrūksta.

 

 

 

Testo Nr. 4 atsakymai

1. Gražus mūsų miestas Kaunas (= Kauno miestas). Vairuotojas (= Vairuotojau), sustokit prie sankryžos. Yra pasiūlymai (= pasiūlymų)? Jei pasiūlymai neatsiranda (= pasiūlymų nėra), skaitysim (= sakysim), kad nutarimas priimtas. Mūsų tarpe (= Tarp mūsų) atsiranda keistuoliai (= keistuolių), kurie ir žiemos metu (= žiemą) vaikšto basomis (= basi). Vidurinė mokykla Nr. 1 (= Pirmoji vidurinė mokykla) vėliau gavo rašytojo vardą. Širvintos-Vilnius kelias (= Kelias Širvintos-Vilnius) jau atremontuotas (= suremontuotas). Žmogaus gyvenime būna ir potvyniai (= potvynių), ir atoslūgiai (= atoslūgių). „Panorama“ kas vakarą prasideda dvidešimt valandų (= dvidešimtą valandą) trisdešimt minučių.

Išvykdamas iš namų, visada pabučiuoju mamos (= mamai) skruostą. Įrankiniame (= Įrankių) ceche revizinė (= revizijos) komisija rado kažkokių tai (= tam tikrų) pažeidimų. Ne visi galėjo suprasti jo kalbos turinio (= turinį). Yra žmonės (= žmonių), kurie uždirba daugiau tūkstančio litų (= daugiau kaip tūkstantį litų) per mėnesį. Kelinto (= Kelintą dieną) turime atlikti kasos patikrinimą (= patikrinti kasą)? Padidinto (= Padidėjusio; jautresni) jautrumo vaikai kažkaip tai (= kažkaip) ypatingai reaguoja į muzikos garsus. Atostogų eisiu nuo kovo trečio iki devyniolikto (= nuo kovo trečios iki kovo devynioliktos), viso (= iš viso) šešiolika kalendorinių dienų. Man reikia ne daugiau (= ne daugiau kaip, negu, nei) penkių litų į dieną (= per dieną). Mūsų šalyje privataus vizito (= su privačiu vizitu) lankosi nemaža užsienio svečių.

Gintaras (= Gintarai), atsiųsk man čekį šimtas devyniasdešimt litų sumai (= šimto devyniasdešimties litų čekį). Nors gaminį grąžino perdirbimui (= perdirbti), firma visai neturi lėšų apmokėjimui (= apmokėti). Mane visada žavi dainos estrados artistų atlikime (= artistų atliekamos dainos) Stasio Žlibino žodžiams (= Stasio Žlibino žodžiais; pagal Stasio Žlibino žodžius). Techninės literatūros teksto įsisavinimui man reikia kur tai ne mažiau (= tekstui išmokti (išanalizuoti) reikia ne mažiau kaip, negu, nei) dviejų paskaitų. Gamybos išlaidos naujo ketvirčio pradžiai lieka kaip taisyklė (= pradžioje paprastai lieka) tokios pat. Siunčiame jūsų žiniai ir vykdymui (= jums susipažinti ir vykdyti) šį potvarkį, o visa kita – kaip medžiagą pamąstymui (= medžiaga apmąstymui). Kai išstatė jo kandidatūrą balsavimui (= iškėlė ir pasiūlė balsuoti), mudviejų žvilgsniai akimirkai (= akimirką) susidūrė. Pasta dantims (= Dantų pasta) ir tepalas batams (= batų tepalas) vienodame įpakavime (= vienodai įpakuoti). Vamzdžių sandūrų izoliacijai naudojamos pasenę (= pasenusios) izoliacinės medžiagos. Gyventojų apklausos davinius (= duomenis) pristatykite kovo penktai dienai, ne vėliau šios savaitės (= iki kovo penktos, ne vėliau kaip šią savaitę).

Aš atstovauju mokyklą (= mokyklai), savo elektrotechnikos specialybės trečią kursą (= trečiam kursui). Eisime draugą (= draugo) pasveikinti septinto kovo (= kovo septintosios) vakare. Nauji vyriausybės sprendimai sveikatos sistemą padarytų visiems prieinama ir saugia (= prieinamą ir saugią). Kažkurias abejones manyje (= Tam tikrų, šiokių tokių abejonių man) sukėlė teisėtvarkos įstatymų aiškinimas. Svarstantieji susirinkimo metu (= Susirinkimo dalyviai) įnešė (= pateikė) svarbias korekcijas ir naujus pasiūlymus (= svarbių korekcijų ir naujų pasiūlymų). Aš vykstu į Vilnių atsiimti dokumentus (= dokumentų), nes mane kažkodėl tai (= kažkodėl manęs) nebetraukia technikos mokslai. Visi studijuojantys (= studentai) darė, daro ir darys klaidas (= klaidų), bet vis tiktai (= vis dėlto) reikia stengtis sekti gerus pavyzdžius (= gerais pavyzdžiais) ir nepamiršti sakomus patarimus (= sakomų (duodamų) patarimų).

Jeigu nori išlikti sveiku (= sveikas), protingu (= protingas) ir savarankišku (= savarankiškas), kasdien perskaityk ne mažiau trijų išmintingų patarimų, kuriais prikimšti (= ne mažiau kaip, nei, negu tris patarimus, kurių pilni) laikraščiai ir žurnalai. Neįregistruotas dokumentas tampa negaliojančiu (= negaliojantis). Gerbiami absolventai! Būkit gyvenime tvirtais, nebijančiais (= tvirti, nebijantys) sunkumų, savarankiškais (= savarankiški)! Deja, nei turtas, nei pinigai nepadarė jos laiminga (= laimingos). Darbuotojus, pažeidus (= pažeidusius) įstatymus, atleisime įstatymu (= įstatymo, įstatyme) nustatyta tvarka. Bendravimo kultūra reikalauja būti labiau atidesniu savo pašnekovo atžvilgiu (= būti atidesniems savo pašnekovams). Mielas ponas Jonas (= Mielasis pone Jone), pabūk susirinkimo pirmininkas (= pirmininku). Geru pavyzdžiu (= Geras pavyzdys) man visada išliks senelis.

Jau du metai (= dvejus metus) dirbu dviejuose etatuose ir dar priedo antraeilėse pareigose (= dviem etatais, turiu du etatus ir dar atlieku antraeiles pareigas). Tekstą reikia pateikti kompiuteriniame variante (= spausdintą kompiuteriu). Geras maistas turi savyje ir mineralines medžiagas (= turi ir mineralinių medžiagų). Man (= Mano) gyvenimo prasmė glūdi (= prasmę sudaro) tikslo siekime (= siekimas), idealų pasirinkime (= pasirinkimas) ir savojo aš kūrime (= kūrimas). Avarijos rezultate (= Dėl avarijos) visą savaitę teta išgulėjo komos būklėje (= buvo komos būklės). Statybų užbaigimui (= Statyboms baigti) iš fondo išskirta kažkur nemažiau penkiasdešimt (= paskirta ne mažiau kaip, negu, nei penkiasdešimt) tūkstančių litų, tame skaičiuje dvidešimt su virš (= iš jų per dvidešimt) tūkstančių montavimo darbų atlikimui (= darbams atlikti). Šventė praėjo aukštame lygyje (= puikiai), ko pasėkoje (= todėl) pagrindinis jos organizatorius (= pagrindinė organizatorė) Irena iš mūsų aukšto buvo atžymėta (= apdovanota) garbės raštu ir išvyka į Rygą kaip studentų aktyvo narys (= narė). Tėvų nesirūpinimo išdavoje (= Dėl tėvų nesirūpinimo, dėl to, kad tėvai nesirūpina) jaunos mergaitės, praradę (= praradusios) savikontrolę, laiką leidžia neaiškiose draugijose. Pirmoje eilėje (= Pirmiausia) turiu gauti reikiamos literatūros, nes semestro bėgyje (= per semestrą) man paskyrė atlikti kelerius (= kelis) savarankiškus darbus.

2. Visą dieną ir naktį žaizdras neužgeso, iki dangaus kibirkštys lakstė, visą dieną kūjis dundėjo – nukalė kalvis Džiugui sidabrinę kulką. (P. C.) Dulkėjo įkaitęs smėlis, po kojomis lūžinėjo perdžiūvusios medžių šakos. (R. L.) Zenonas nustebęs pažvelgė į dangų: mėnuo buvo dingęs; mariomis sėlino baltas rūkas. (R. L.) Dangus murzinas, dulkia šaltas, skvarbus lietutis. (J. Mk.) Raitelis atrodė labai skubąs: arklį plakė iš abiejų šonų, rankomis mušdamas per kaklą. (P. C.) Dangus vis dar buvo giedras, šiltas, naktys ramios, žvaigždėtos; ištisomis savaitėmis nenukrisdavo nė lašelis lietaus. (R. L.) Juro spėjimas buvo teisingas: dvarą padegė, kaip vėliau kalbėjo, iš keršto. (P. C.) Saulė vis labiau pradeda spirginti, atsiranda begalės visokių musių, vabalų, spangių, vapsvų, – gyvuliai darosi vis neramesni. (P. C.) Viskas daugiau priminė kaimą, o ne miestą: po gatvę vaikštinėjo vištos, tvarteliuose kriuksėjo kiaulės, kiemuose viauksėjo šunys. (A. P.) Traukinys dunksėjo toliau, pro šalį lėkė vis nauji vaizdai. (J. P.) Balsu kalbėjo – dangus drebėjo, keleliu jojo – kelias dundėjo, medžių viršūnėlės linko… (V. K.) Dabar aš matau: jūs visą laiką man buvote geri… (A. Vč.)

Staiga jis ten išvydo daiktą nematytą: valkiodama lenciūgą po žalius žolynus, vaikščiojo skardžiais kalnų meška po lazdynus. (S. S.) Didelė nelaimė pernai ištiko Brazdeikius: pasimirė garsusis meistras Jonas Draika. (K. S.) Platesnė upė – maudytis geriau, daugiau priešų – kova įdomesnė. (V. K.) Į rytą lietus nustoja šniokštęs, aptyla ir vėjas. (V. D.) Visur tvyrojo kraupi ramybė: joks dvelktelėjimas nejudino tirštos sustingusios oro masės. (A. P.) Vasara buvo pačiame savo gražume; kažkur aidėjo armonika ir linksmi merginų balsai. (R. L.) Ten pamatysi trejas duris ir galėsi jas atsidaryti: raktai bus įkišti duryse. (J. Blč.) Tokia, matyt, lietuvio prigimtis: be dainos jis gyventi negali. (R. L.)

Sukaustė šaltis Nemuną ir Nerį,

Ledu Aukštaičių klojas ežerai. (V. M.-P.)

Senio veidą kartais užguldavo susirūpinimo šešėlis: daug bičių, ratuotų medumi, skrisdamos per ežerą, nukrisdavo į vandenį. (P. C.) Tą dieną kumeliukas pamatė nuostabų pasaulį: dangus buvo ryškiai mėlynas, visur, kur akis užmato, tęsėsi lygumos. (P. C.) Pravėriau akis: lempa tebedegė, vagonas riedėjo lengvai supdamasis. (P. C.) Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys kleba. (flk.) Užėjęs į krautuvę, kurioje galima buvo išgerti kavos ir užkąsti, Neimantas suabejojo, ar tikrai nori valgyti: alkis lyg ir dingo. (R. L.) Genys atsigėrė sulos iš ryto – lauk saulėtos dienos. (L. Gr.)

Tuo pačiu metu vartuose stovinti sargyba perduoda vado ženklą ir belaisviai pavirsta kariais: viena akimirka pradingsta ginklai nuo vežimų, kariai puola su ginklais rankose į pilies kiemą. (K. Pd.) Juodi debesys slinko vis artyn, ir vėjas pūtė vis smarkiau: matyti, artinosi audra. (J. Blč.) Eidamas tuščiu jūros krantu, laukiau, kada išgirsiu lėktuvo ūžesį, bet lėktuvas turbūt vėlavo: ore buvo tylu. (R. L.) Atsikėlęs pažvelgiau pro langą – nieko nematyti. (P. C.) Augustino sodyba buvo kaip išmirusi: ir dieną, ir naktį būdavo užkelti kiemo vartai, užstumtos priemenės durys, užrakintos klėtys… (A. V.) Juk tu žinai seną žmonių išmintį: tas, kas kaltas, aiškinasi tik kumščiais. (I. S.) Žiūrim – krinta patylomis obelų žiedai. (K. B.) Dangus patamsėjo, saulė jau dingo už medžių. (V. M.)

Čiupt čiupt Viščius už kišenės – piniginės nėra. Kol ieškojo, klausinėjo, užtruko. Išeina – arklio nėra. Klausinėja – niekas nieko nematė. Pavogė. Tais laikais arkliavagių būdavo nemaža. Pavogdavo ir leisdavo per rankas, vieni kitiems perduodami. Pavogtus arklius dažniausiai varydavo į Vydžius, o iš ten dar toliau. Nepagavai čia pat – nebesuieškosi. Pranešė policijai, protokolą surašė, žymes ir visa kita. Tuo tarpu jau ir sutemo. Pasiprašė ten pat, karčemoje, pernakvoti, kai kiti jau išsiskirstė ir išvažinėjo. Rytą vėl šen dirst, ten dirst – niekas nieko. Policijoje pasakė – praneš, kai suras. Ką gi darys? Reikia pėsčiam eiti namo, gal pavėžės kas, plentu važiuojančių niekad netrūksta.

Kalbos kultūra ir stilistika – Testas Nr.3 (lietuvių kalbos testai)

 

I. Įrašykite tinkamą duoto žodžio gramatinę formą.

1. Darbuotojams didinamos (mėnuo) algos. 2. Ministerijos vadovai turi rodyti didelę (asmuo) iniciatyvą. 3. Už komandiruotę atsiskaitė pristatydami (kelionė, čekis). 4. (Draudimas) įmokas reikia sumokėti laiku. 5. Specialistai atliko (dokumentas) ekspertizę. 6. Už (terminas) indėlius mokama 10% palūkanų. 7. Stiprinant nacionalinių parkų apsaugą paruošti (įstatymas) aktai. 8. Tarnybinė telegrama siunčiama (išimtis) atvejais. 9. Atostogų trukmė – 28 (kalendorius) dienos. 10. Už bendrąją (raštvedyba) būklę atsako įmonės vadovas. 11. Knygas bibliotekoje sudėjo (abėcėlė) tvarka. 12. Lietuvių kalba yra mūsų (valstybė) kalba.

II. Įrašykite tinkamą prielinksnį ar polinksnį.

1. Adresas ___ voko rašomas nustatyta tvarka. 2. Spaudoje buvo informuota ___ derybų eigą. 3. Statybininkų ___ pastatas buvo baigtas laiku. 4. Prašau atleisti ___ pareigų ___ pablogėjusios sveikatos. 5. Nukentėjusioji turėjo kreiptis ___ gydytoją. 6. Kontroliniai darbai rašomi tris kartus ___ trimestrą. 7. Skelbiama pertrauka ___ 14 valandos. 8. Rašinys susideda ___ trijų dalių. 9. ___ praėjusį mėnesį skaitykloje apsilankė 300 mokinių. 10. Talonų galite įsigyti ___ vairuotoj-.

III. Apibūdinkite šio teksto stilių.

Lietuvos Respublikos Prezidentas

kartu su Švietimo kaitos fondu rengia

moksleivių rašinių konkursą, skirtą

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo

dešimtmečiui

Prezidentas moksleiviams siūlo tokias temas:

V-VIII klasėms:

1. Aš – dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuvos žmogus.

2. Kokioje Lietuvoje norėčiau gyventi?

3. Ar galiu didžiuotis tuo, kad esu Lietuvos pilietis?

IX-XII klasėms:

1. Kur prasideda laisvė, ten prasideda žmogus.

2. 1990-2000 metų Lietuvos idealai ir tikrovė.

3. Ką turėtų pakeisti mano karta šiandienos Lietuvoje?

Mokinių rašinius vertins Švietimo kaitos fondo sudaryta rašinių vertinimo ekspertų komisija. Siūloma darbų apimtis – ne daugiau kaip 5 puslapiai. Iš kiekvienos amžiaus grupės atrenkama po 15 geriausių darbų. Kovo 11-ąją dieną konkurso nugalėtojai bus priimti ir apdovanoti Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

Moksleivių rašinių laukiame iki š.m. vasario 16-osios dienos. Rašinius siųsti Švietimo kaitos fondui.

Adresas:

Švietimo kaitos fondas

J. Basanavičiaus g. 5-114, LT-2683 Vilnius.

Tel. 62 24 10; el. paštas: skf@buddy.osf.lt

1. Nurodykite, kas yra šio teksto adresatas.

2. Išvardykite bent tris šio teksto stiliaus ypatybes.

3. Parašykite, kurio funkcinio stiliaus yra šis tekstas.

4. Parašykite, koks šio teksto parašymo tikslas.

5. Išrašykite bent keturis žodžius ar sintaksines konstrukcijas, būdingas šiam stiliui.

Testo Nr. 3 atsakymai

I. 1. Mėnesio, 2. asmeninę, 3. kelionės čekius, 4. draudimo, 5. dokumentų, 6. terminuotus, 7. įstatymų, 8, išimties, 9. kalendorinės, 10. raštvedybos, 11. abėcėlės, 12. valstybinė.

II. 1. ant, 2. apie, 3. dėka, 4. iš, dėl, 5. į, 6. per, 7. iki, 8. iš, 9. per, 10. iš.

III. 1. Lietuvos mokyklų V-XII klasių mokiniai.

2. Šabloniškumas, oficialumas, aiškumas, tikslumas.

3. Kanceliarinio stiliaus.

4. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį pažymėti kūrybiniais mokinių darbais.

5. a) Lietuvos Respublikos Prezidentas, b) <…> konkursą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiui, c) <…> rašinių vertinimo ekspertų komisija, d) Moksleivių rašinių laukiame iki š.m. vasario 16-osios dienos.

Kalbos kultūra, rašyba, skyryba, kirčiavimas – Testas Nr. 2 (lietuvių kalbos testai)

 

 

1. Ištaisykite kalbos klaidas.

Vakar, šeštos pamokos metu, vyko skautų susirinkimas. Dalyvavo aukštesnių klasių aktyvistai, tame skaičiuje ir seniūnai. Vedantysis pasidžiaugė, kad regioniniame sąskrydyje mūsų mokyklą atstovavusieji skautai gerai pasirodė ir buvo pirmais. Jau sudarėme darbų išplanavimą sekantiems metams, paskaičiavome, kiek pinigų reikės stovyklos organizavimui. Paskui išstojo mokyklos direktorius.

– Didelis ačiū visiems, garsinantiems mokyklą gerais darbais. Dabar skautų organizacija jungia daugiau septyniasdešimt narių. Ir kiti stokite, prašau, į ją. Gerų darbų niekada nebus per daug.

Tikslu pagausinti skautų būrį, vadovė pažadėjo tampriau bendrauti su klasių auklėtojais.

Kai darbotvarkė buvo išsemta, susirinkimas baigėsi.

2. Įrašykite praleistas raides.

Išsi-stas laiškas, baltoji ž-selė, paž-stamas jaunuolis, gr-žia dantį, išl-sdamas iš krūmų, prak-stas obuolys, sk-stanti plūdė, pažadai įgr-sta, nusig-sta savo žodžių, pagr-sė pirštu, naktis tebesit-sia, atsigr-žė veidu, dr-skianti plunksna, pažadino iš susim-stymo, patinka dr-siausieji, reikia apsispr-sti, -žuolinis kotas, nustėro iš išg-sčio, patvorio r-stigalis, užš-lo balos, pasir-žęs mokytis, tr-šiama dirva, duonos k-snis, g-stanti žara, išgal-stas peilis, radijo si-stuvas, -patinga m-slė, pilkasis -silas, -pač paslaugus, eiti smulk-s žin-sneliais, ren-tis rūbinėj-, pakeltas dan-tis, išve-tume į u-sienį, u-klasinis skait-mas, bėgs-ntys lenktynių, a-gultas gerbėjų, var-damas išvykoje, išvai-džiai atrodo, gr-žtelėjo į mano pusę, neturi teisės sugniu-ti, bitelės dū-tų, nume-s me-tinį, gyvenimo sta-dis, susispieskite glau-čiau, takelis u-ėlė, pu-eserės krepšelis, žiu-snis pipirų, spro-stamas užtaisas, užgrio-ti tušč-s butel-s, a-žer-ti visą turtą, pasiskolinau dro-tuką, sudegintas žlė-tainis, žvan-telėjo skl-stis, br-zginti gitara, gr-žtelėti koją, jaunas pasir-žėlis, žaliosios s-manos, sutr-šę kriaušės, grūdai girnose br-zga (treška), nežinoma br-sta, v-škas laša, Brisius žab-la, garbanos nuk-ra, perskirtas skl-stymas, gr-sinantis žvilgsnis, sl-stai pelėms, t-soti po medžiu, kankina r-žulys, katės dr-skosi, t-si guma, M-sčio ežeras.

3. Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus.

Mokytojas prisiminė senus laikus kai su tėvu jiedu keliavo prie Balčios upės paskui turėjo dar toli nueiti iki miestelio o jis sūnus dviračiu nuvažiuoti dar aštuonis kilometrus susirasti mokslo draugo namus ir iš tenai pasiimti knygą kur buvo rašoma kaip padaryti žaislinį garo katilą. (J.A.) Milda įkopia į Malūno kalną aukštai Balčiūnų namuose jau dega žiburys įsižiebia žiburys ir apačioje ant Selenių kalnelio.(V.J.) Gyveno ne tikrovėje tačiau šią trumpą valandėlę apgaudinėdamas save jis turėjo viską ko troško ir pavydėjo kitiems turtus žmonių pagarbą gražų drabužį gardų valgį.(J.Av.) Neapsižiūrėsi šmukštels ratas į duobę arba užšoks ant akmens ir išlėksi stačia galva per drobyną.(J.Av.) Paštas tai didelis kambarys medine neaukšta pertvara perskirtas per pusę.(R.G.) Pasak lietuvių mitologijos Pasaulio medis augęs ant kalno kur teka devynios upės pamaryje pasaulio krašte ant nugaros kažkokio gyvūno sukūrusio pasaulį arba jis kilęs iš dvynių šviesos ir tamsos.(Pr.D.) Lietuvių pasakose kalvis eina į požemio pasaulį ieškoti milžino su didele barzda ir nosimi.(Pr.D.) Tas bangų ošimas ta vandenų begalybė mane taip sužavėjo jog aš pamiršau ir technikumą ir egzaminus viskas pasidarė tartum nereikšminga.(K.S.) Tiesa kaip jau rodos minėjau už stubos langų buvo daržas arba sodas.(I.S.) Be to tikriausiai niekas čia ir nepaaiškintų kurion pusėn reikia eiti kaip kokiu keliu greičiau prasibrauti iki to miesto kur laukia ji.(B.Rdz.) Saulė dabar patamsėjusi didelė prisigėrusi arimų ir šienapjūtės kvapų kybojo virš plyno kalno vieškeliu palei kapinių sieną genamų galvijų sukeltos dulkės plaikstėsi ir pilkėdamos akyse gulė ant medžių žolės.(B.Rdz.) Šuo Runis katinas Rainius ir aš visi trys buvome našlaičiai ir tarnavome tam pačiam šeimininkui Dzidoriui Klevinskiui.(K.S.) Moters ir vyro susitikimas lygių galimybių susitikimas metafora pagrįsta išorinių požymių ir vidinių intencijų identitetu.(V.D.) Jau nebelijo kaip visada nebelyja pavakariais kad sutemus vėl pradėtų lyti ir ji ilgai vaikščiojo visomis miestelio gatvėmis bet negalėjo galvoti nei apie jų namus obelis su vaisiais kiemeliuose sulytas avis pakrūmėse kitapus miestelio nieko negalėjo galvoti.(R.G.) Še tau boba tavo pinigus ir nesilok jeigu aš parsivežiau tai žinau kam parsivežiau.(K.Bor.)

4. Sukirčiuokite.

Paukštį plunksnos gražina, o žmogų protas.(f.)

Kas kitam kelią šviečia, tas ir pats gerai mato.(f.)

Atsigavo kaip katė, į kanapes įmesta.(f.)

Vadink mane kad ir krosnimi, bet duonos tau nekepsiu.(f.)

Gerą žodį vienas nugirsta, šimtas pamiršta.(f.)

Kad pirma lašinius valgysi, paskui kaulą grauši.(f.)

 

 

 

 

Testo Nr. 2 atsakymai

1. Ištaisykite kalbos klaidas.

Vakar per šeštą pamoką vyko skautų susirinkimas. Dalyvavo aukštesnių klasių aktyvistai, taip pat ir seniūnai. Vedėjas pasidžiaugė, kad regioniniame sąskrydyje mūsų mokyklai atstovavusieji skautai gerai pasirodė ir buvo pirmi. Jau sudarėme darbų planą kitiems metams, apskaičiavome (suskaičiavome), kiek pinigų reikės stovyklai organizuoti. Paskui kalbėjo mokyklos direktorius.

– Labai ačiū visiems, garsinantiems mokyklą gerais darbais. Dabar skautų organizacija jungia daugiau kaip (nei, negu) septyniasdešimt narių. Prašau stoti į ją ir kitiems. Gerų darbų niekada nebus per daug.

Kad pagausintų skautų būrį, vadovė pažadėjo glaudžiau (artimiau) bendrauti su klasių auklėtojais.

Kai baigėme svarstyti visus darbotvarkės klausimus (apsvarstėme visus darbotvarkės klausimus), susirinkimas baigėsi.

2. Įrašykite praleistas raides.

Išsiųstas laiškas, baltoji žąselė, pažįstamas jaunuolis, gręžia dantį, išlįsdamas iš krūmų, prakąstas obuolys, skęstanti plūdė, pažadai įgrysta, nusigąsta savo žodžių, pagrasė pirštu, naktis tebesitęsia, atsigręžė veidu, dreskianti plunksna, pažadino iš susimąstymo, patinka drąsiausieji, reikia apsispręsti, ąžuolinis kotas, nustėro iš išgąsčio, patvorio rąstigalis, užšalo balos, pasiryžęs mokytis, tręšiama dirva, duonos kąsnis, gęstanti žara, išgaląstas peilis, radijo siųstuvas, ypatinga mįslė, pilkasis asilas, ypač paslaugus, eiti smulkiais žingsneliais, rengtis rūbinėje, pakeltas dangtis, išvežtume į užsienį, užklasinis skaitymas, bėgsiantys lenktynių, apgultas gerbėjų, vargdamas išvykoje, išvaizdžiai atrodo, grįžtelėjo į mano pusę, neturi teisės sugniužti, bitelės dūgztų, numegs megztinį, gyvenimo stabdis, susispieskite glausčiau, takelis užžėlė, pusseserės krepšelis, žiupsnis pipirų, sprogstamas užtaisas, užgriozti tuščiais buteliais, apžergti visą turtą, pasiskolinau drožtuką, sudegintas žlėgtainis, žvangtelėjo skląstis, brązginti gitara, gryžtelėti koją, jaunas pasiryžėlis, žaliosios samanos, sutrešę kriaušės, grūdai girnose brązga (treška), nežinoma brasta, vaškas laša, Brisius žabąla, garbanos nukąra, perskirtas sklastymas, grasinantis žvilgsnis, slastai pelėms, tysoti po medžiu, kankina rąžulys, katės draskosi, tąsi guma, Masčio ežeras.

3. Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus.

Mokytojas prisiminė senus laikus, kai su tėvu jiedu keliavo prie Balčios upės, paskui turėjo dar toli nueiti iki miestelio, o jis, sūnus, dviračiu nuvažiuoti dar aštuonis kilometrus, susirasti mokslo draugo namus ir iš tenai pasiimti knygą, kur buvo rašoma, kaip padaryti žaislinį garo katilą. (J. A.) Milda įkopia į Malūno kalną: aukštai, Balčiūnų namuose, jau dega žiburys, įsižiebia žiburys ir apačioje, ant Selenių kalnelio. (V. J.) Gyveno ne tikrovėje, tačiau šią trumpą valandėlę, apgaudinėdamas save, jis turėjo viską, ko troško ir pavydėjo kitiems: turtus, žmonių pagarbą, gražų drabužį, gardų valgį. (J. Av.) Neapsižiūrėsi – šmukštels ratas į duobę arba užšoks ant akmens ir išlėksi stačia galva per drobyną. (J. Av.) Paštas – tai didelis kambarys, medine neaukšta pertvara perskirtas per pusę. (R. G.) Pasak lietuvių mitologijos, Pasaulio medis augęs ant kalno, kur teka devynios upės, pamaryje, pasaulio krašte, ant nugaros kažkokio gyvūno, sukūrusio pasaulį, arba jis kilęs iš dvynių: šviesos ir tamsos. (Pr. D.) Lietuvių pasakose kalvis eina į požemio pasaulį ieškoti milžino su didele barzda ir nosimi. (Pr. D.) Tas bangų ošimas, ta vandenų begalybė mane taip sužavėjo, jog aš pamiršau ir technikumą ir egzaminus – viskas pasidarė tartum nereikšminga. (K. S.) Tiesa, kaip jau, rodos, minėjau, už stubos langų buvo daržas arba sodas. (I. S.) Be to, tikriausiai niekas čia ir nepaaiškintų, kurion pusėn reikia eiti, kaip kokiu keliu greičiau prasibrauti iki to miesto, kur laukia ji. (B. Rdz.) Saulė – dabar patamsėjusi, didelė, prisigėrusi arimų ir šienapjūtės kvapų – kybojo virš plyno kalno: vieškeliu palei kapinių sieną genamų galvijų sukeltos dulkės plaikstėsi ir pilkėdamos akyse gulė ant medžių, žolės. (B. Rdz.) Šuo Runis, katinas Rainius ir aš – visi trys buvome našlaičiai ir tarnavome tam pačiam šeimininkui Dzidoriui Klevinskiui. (K. S.) Moters ir vyro susitikimas – lygių galimybių susitikimas, metafora, pagrįsta išorinių požymių ir vidinių intencijų identitetu. (V. D.) Jau nebelijo, kaip visada nebelyja pavakariais, kad sutemus vėl pradėtų lyti, ir ji ilgai vaikščiojo visomis miestelio gatvėmis, bet negalėjo galvoti nei apie jų namus, obelis su vaisiais kiemeliuose, sulytas avis pakrūmėse kitapus miestelio – nieko negalėjo galvoti. (R. G.) Še tau, boba, tavo pinigus ir nesilok, jeigu aš parsivežiau, tai žinau, kam parsivežiau. (K. Bor.)

4. Sukirčiuokite. Kad matytumėte kirčiuotą tekstą, įdiekite Palemono šriftą.

Paũkštį plùnksnos grãžina, õ žmõgų prõtas. (f.)

Kàs kitám kẽlią šviẽčia, tàs i pàts gera mãto. (f.)

Atsigãvo kap kat,  kanapès įmestà.(f.)

Vadnk manè kàd i krósnimi, bèt dúonos táu nekèpsiu. (f.)

Gẽrą žõdį venas nugista, šitas pamišta. (f.)

Kàd pirmà lãšinius válgysi, pasku káulą gráuši. (f.)

Kalbos kultūra, rašyba, skyryba – Testas Nr. 1 (lietuvių kalbos testas)

 

1. Palikite tinkamą žodį.

l. Vaidutė nusipirko (dangavą, melsvą, dangaus spalvos) palaidinę.

2. (Praskambėjo, nuskambėjo, skambėjo) nauja žinomo kompozitoriaus simfonija.

3. Pjesė buvo nebloga, tik prastas režisieriaus (užmanymas, sumanymas).

4. Gydytoja man išrašė (raminančiųjų, raminamųjų) vaistų.

5. Diskotekos (vedėjas, vedantysis) buvo gerai pasirengęs.

6. Į duris pasibeldė (kažkoks tai, kažkoks) nepažįstamas vyras.

7. Tėvas (paskaičiavo, apskaičiavo), kad šiemet grūdų gyvuliams užteks.

8. Praėjus (keturiems, ketveriems) metams, visi (ketvertas, keturi) broliai tuo pačiu laiku susiėjo prie tos kryžkelės. (J. Blč.)

2. Įrašykite praleistas raides.

Šen bei ten g_lėjo išsimėt_ žmonių ir arklių k_nai. It priekaišt_ngi pagailos pirštai, k_šojo į dangų vieno keistai ant nugaros prie k_psto pargri_vusio arklio kojos. Išsities_ ir susiriet_ k_nai g_lėjo vieni kni_bsti, sustingusi_s pirštais nusitvėrę už ap_kaklių. (F. Neveravičius)

3. Įrašykite praleistas raides, padėkite skyrybos ženklus.

Nėriau pag_žomis neužgaudamas nė sausos šakelės o širdis daužėsi tar_tum genys kalt_ drevėje. Aš buvau už tr_jų žin_snių prisiplak_s prie žemės ir žvil_terėjau pro žoles ir šakas. Tamsios kaip šaltekšnių uogos akys pasis_ko į saulę ir aš paj_tau šaltų neg_vų kaulėtų pirštų gni_žį savo gerklėje. Bičiuli mano jaunas Kalikstai! Jos veidas buvo _patingai tamsus beveik raudonas ir taip šiurp_i rečiuotas jog pasirodė man kad tai kinivarpų išėstas medis. (M. Katiliškis)

4. Parašykite veiksmažodžių būsimojo l. III a., liepiamosios nuosakos II a., tariamosios nuosakos III a.

grįžti –

ošti –

šalti –

regzti –

vežti –

džiaugtis –

augti –

rūpintis –

zirzti –

5. Atskliauskite.

(Ne)taip, (ne)aš, (ne)kasdien, (ne)geriau, (ne)smagiai, (ne)aukščiausiai, ar(gi), (vis)vien, (be)abejo, (iš)tiesų, (šį)ryt, {per)giliai, (per)dien, ir(gi), kam(gi), ne(dviese), ne(visur), kažin(kur).

 

 

 

Testo Nr. 1 atsakymai

1. 1. melsvą; 2. skambėjo; 3. sumanymas; 4. raminamųjų; 5. vedėjas; 6. kažkoks; 7. apskaičiavo; 8. ketveriems, keturi.

2. gulėjo / išsimėtę / kūnai / priekaištingi / kyšojo / kupsto / pargriuvusiu / išsitiesę / susirietę / kūnai / gulėjo / kniūbsti / sustingusiais / apykaklių.

3. Nėriau pagūžomis neužgaudamas nė sausos šakelės, o širdis daužėsi, tarytum genys kaltų drevėje. Aš buvau už trijų žingsnių, prisiplakęs prie žemės, ir žvilgterėjau pro žoles ir šakas. Tamsios kaip šaltekšnių uogos akys pasisuko į saulę, ir aš pajutau šaltų, negyvų, kaulėtų pirštų gniūžį savo gerklėje. Bičiuli mano jaunas, Kalikstai! Jos veidas buvo ypatingai tamsus, beveik raudonas ir taip šiurpiai rečiuotas, jog pasirodė man, kad tai kinivarpų išėstas medis. (M. Katiliškis)

4. grįžti – grįš – grįžk – grįžtų;

ošti – oš – ošk – oštų;

šalti – šals – šalk – šaltų;

regzti – regs – regzk – regztų;

vežti – veš – vežk – vežtų;

džiaugtis – džiaugsis – džiaukis – džiaugtųsi;

augti – augs – auk – augtų;

rūpintis – rūpinsis – rūpinkis – rūpintųsi;

zirzti – zirs – zirzk – zirztų.

5. Ne taip, ne aš, ne kasdien, ne geriau, nesmagiai (ne smagiai – kai prieštaravimas), ne aukščiausiai, argi, vis vien, be abejo, iš tiesų, šįryt, per giliai, perdien, irgi, kam gi, ne dviese, ne visur, kažin kur.