Kalbos kultūra, rašyba, skyryba – Testas Nr.4 (lietuvių kalbos testas)

 

1. Ištaisykite kalbos klaidas.

Gražus mūsų miestas Kaunas. Vairuotojas, sustokit prie sankryžos. Yra pasiūlymai? Jei pasiūlymai neatsiranda, skaitysim, kad nutarimas priimtas. Mūsų tarpe atsiranda keistuoliai, kurie ir žiemos metu vaikšto basomis. Vidurinė mokykla Nr. 1 vėliau gavo rašytojo vardą. Širvintos-Vilnius kelias jau atremontuotas. Žmogaus gyvenime būna ir potvyniai, ir atoslūgiai. „Panorama“ kas vakarą prasideda dvidešimt valandų trisdešimt minučių.

Išvykdamas iš namų, visada pabučiuoju mamos skruostą. Įrankiniame ceche revizinė komisija rado kažkokių tai pažeidimų. Ne visi galėjo suprasti jo kalbos turinio. Yra žmonės, kurie uždirba daugiau tūkstančio litų per mėnesį. Kelinto turime atlikti kasos patikrinimą? Padidinto jautrumo vaikai kažkaip tai ypatingai reaguoja į muzikos garsus. Atostogų eisiu nuo kovo trečio iki devyniolikto, viso šešiolika kalendorinių dienų. Man reikia ne daugiau penkių litų į dieną. Mūsų šalyje privataus vizito lankosi nemaža užsienio svečių.

Gintaras, atsiųsk man čekį šimtas devyniasdešimt litų sumai. Nors gaminį grąžino perdirbimui, firma visai neturi lėšų apmokėjimui. Mane visada žavi dainos estrados artistų atlikime Stasio Žlibino žodžiams. Techninės literatūros teksto įsisavinimui man reikia kur tai ne mažiau dviejų paskaitų. Gamybos išlaidos naujo ketvirčio pradžiai lieka kaip taisyklė tokios pat. Siunčiame jūsų žiniai ir vykdymui šį potvarkį, o visa kita – kaip medžiagą pamąstymui. Kai išstatė jo kandidatūrą balsavimui, mudviejų žvilgsniai akimirkai susidūrė. Pasta dantims ir tepalas batams vienodame įpakavime. Vamzdžių sandūrų izoliacijai naudojamos pasenę izoliacinės medžiagos. Gyventojų apklausos davinius pristatykite kovo penktai dienai, ne vėliau šios savaitės.

Aš atstovauju mokyklą, savo elektrotechnikos specialybės trečią kursą. Eisime draugą pasveikinti septinto kovo vakare. Nauji vyriausybės sprendimai sveikatos sistemą padarytų visiems prieinama ir saugia. Kažkurias abejones manyje sukėlė teisėtvarkos įstatymų aiškinimas. Svarstantieji susirinkimo metu įnešė svarbias korekcijas ir naujus pasiūlymus. Aš vykstu į Vilnių atsiimti dokumentus, nes mane kažkodėl tai nebetraukia technikos mokslai. Visi studijuojantys darė, daro ir darys klaidas, bet vis tiktai reikia stengtis sekti gerus pavyzdžius ir nepamiršti sakomus patarimus.

Jeigu nori išlikti sveiku, protingu ir savarankišku, kasdien perskaityk ne mažiau trijų išmintingų patarimų, kuriais prikimšti laikraščiai ir žurnalai. Neįregistruotas dokumentas tampa negaliojančiu. Gerbiami absolventai! Būkit gyvenime tvirtais, nebijančiais sunkumų, savarankiškais! Deja, nei turtas, nei pinigai nepadarė jos laiminga. Darbuotojus, pažeidus įstatymus, atleisime įstatymu nustatyta tvarka. Bendravimo kultūra reikalauja būti labiau atidesniu savo pašnekovo atžvilgiu. Mielas ponas Jonas, pabūk susirinkimo pirmininkas. Geru pavyzdžiu man visada išliks senelis.

Jau du metai dirbu dviejuose etatuose ir dar priedo antraeilėse pareigose. Tekstą reikia pateikti kompiuteriniame variante. Geras maistas turi savyje ir mineralines medžiagas. Man gyvenimo prasmė glūdi tikslo siekime, idealų pasirinkime ir savojo aš kūrime. Avarijos rezultate visą savaitę teta išgulėjo komos būklėje. Statybų užbaigimui iš fondo išskirta kažkur nemažiau penkiasdešimt tūkstančių litų, tame skaičiuje dvidešimt su virš tūkstančių montavimo darbų atlikimui. Šventė praėjo aukštame lygyje, ko pasėkoje pagrindinis jos organizatorius Irena iš mūsų aukšto buvo atžymėta garbės raštu ir išvyka į Rygą kaip studentų aktyvo narys. Tėvų nesirūpinimo išdavoje jaunos mergaitės, praradę savikontrolę, laiką leidžia neaiškiose draugijose. Pirmoje eilėje turiu gauti reikiamos literatūros, nes semestro bėgyje man paskyrė atlikti kelerius savarankiškus darbus.

2. Įrašykite praleistas raides ir padėkite reikiamus skyrybos ženklus.

Visą dieną ir naktį žaizdras neužg__so iki dangaus kibirkštys lakstė visą dieną kūjis dundėjo nukalė kalvis Džiugui sidabrinę kulką. (P. C.) Dulkėjo įkait__s smėlis po kojomis lūžinėjo perdži__vusios medžių šakos. (R. L.) Zenonas nusteb__s pažvelgė į dangų mėnuo buvo ding__s mariomis sėlino baltas r__kas. (R. L.) Dangus murzinas dulkia šaltas skvarb__s lietutis. (J. Mk.) Raitelis atrodė labai skub__s arklį plakė iš abiejų šonų rankomis mu__damas per kaklą. (P. C.) Dangus vis dar buvo giedras šiltas naktys ramios žvaigždėtos ištisomis savaitėmis nenukri__davo nė lašelis lietaus. (R. L.) Juro spėjimas buvo teis__ngas dvarą padegė kaip vėliau kalbėjo iš keršto. (P. C.) Saulė vis labiau pradeda spirginti atsiranda begalės visokių musių vabalų spangių vapsvų gyvuliai darosi vis neramesni. (P. C.) Viskas daugiau priminė kaimą o ne miestą po gatvę vaikštinėjo vištos tvarteliuose kriuksėjo kiaulės kiemuose viauksėjo šunys. (A.P.) Traukinys dun__sėjo toliau pro šalį lėkė vis nauji vaizdai. (J. P.) Balsu kalbėjo dangus drebėjo keleliu jojo kelias dundėjo medžių virš__nėlės linko… (V. K.) Dabar aš matau jūs visą laiką man buvote geri… (A. Vč.)

Staiga jis ten išvydo daiktą nematytą valkiodama lenciūgą po žalius žolynus vaikščiojo skardžiais kalnų meška po lazdynus. (S. S.) Didelė nelaimė pernai ištiko Brazdeikius pasimirė garsusis meistras Jonas Draika. (K. S.) Platesnė upė maudytis geriau daugiau priešų kova įdomesnė. (V.K.) Į rytą lietus nustoja šniokšt__s aptyla ir vėjas. (V. D.) Visur tvyrojo kraupi ramybė joks dvelktelėjimas nejudino tirštos sustingusios oro masės. (A. P.) Vasara buvo pač__me savo gražume ka__kur aidėjo armonika ir linksmi merginų balsai. (R. L.) Ten pamatysi trej__s duris ir galėsi jas a__idaryti raktai bus įkišti duryse. (J.Blč.) Tokia matyt lietuvio prigimtis be dainos jis gyventi negali. (R. L.)

Sukaustė šaltis Nemuną ir Nerį

Ledu Aukštaičių kloj__s ežerai. (V. M.-P.)

Senio veidą kartais užguldavo susirūpinimo šešėlis daug bičių ratuotų medumi skri__damos per ežerą nukri__davo į vandenį. (P. C.) Tą dieną kumeliukas pamatė nuostabų pasaulį dangus buvo ryškiai mėlynas visur kur akis užmato t__sėsi lygumos. (P. C.) Pravėriau akis lempa tebedegė vagonas riedėjo lengvai su__damasis. (P.C.) Jauni šoka žemė dreba seni šoka dantys kleba. (flk.) Užėj__s į krautuvę kurioje galima buvo išgerti kavos ir užk__sti Neimantas suabejojo ar tikrai nori valgyti alkis lyg ir dingo. (R. L.) Genys atsigėrė sulos iš ryto lauk saulėtos dienos. (L. Gr.)

Tuo pačiu metu vart__se stovinti sargyba perduoda vado ženklą ir belaisviai pavirsta kariais viena ak__mirka pradin__sta ginklai nuo vežimų kariai puola su ginklais rank__se į pilies kiemą. (K. Pd.) Juodi debes__s slinko vis artyn ir vėjas pūtė vis smarkiau mat__ti artinosi audra. (J. Blč.) Eidamas tuščiu jūros krantu laukiau kada išgirsiu lėkt__vo __žesį bet lėkt__vas turbūt vėlavo ore buvo tylu. (R. L.) Atsikėl__s pažvelgiau pro langą nieko nematyti. (P.C.) Augustino sod__ba buvo kaip išmirusi ir dieną ir naktį būdavo užkelti kiemo vartai užst__mtos priemenės dur__s užrakintos klėt__s… (A. V.) Juk tu žinai seną žmonių išmintį tas kas kaltas aiškinasi tik kum__č__s. (I. S.) Žiūrim krinta patylomis obelų žiedai. (K. B.) Dangus patamsėjo saulė jau dingo už medžių. (V. M.)

Čiupt čiupt Viščius už kiš__nės pinig__nės nėra. Kol __eškojo klaus__nėjo užtr__ko. Išeina arklio nėra. Klaus__nėja niekas nieko nematė. Pavogė. Tais laikais arkl__vagių būdavo nemaža. Pavogdavo ir lei__davo per rankas vieni kitiems perduodami. Pavo__tus arklius dažniausiai var__davo į Vydžius o iš ten dar toliau. Nepagavai čia pat nebesu__eškosi. Pranešė policijai protokolą surašė ž__mes ir visa kita. Tuo tarpu jau ir sutemo. Pasiprašė ten pat karčemoje pernakvoti kai kiti jau išsisk__rstė ir išvažinėjo. Rytą vėl šen dirst ten dirst niekas nieko. Policijoje pasakė praneš kai suras. Ką(gi) dar__s? Reikia pė__čiam eiti namo gal pavėžės kas plentu važiuoj__nčių nieka__ netrūksta.

 

 

 

Testo Nr. 4 atsakymai

1. Gražus mūsų miestas Kaunas (= Kauno miestas). Vairuotojas (= Vairuotojau), sustokit prie sankryžos. Yra pasiūlymai (= pasiūlymų)? Jei pasiūlymai neatsiranda (= pasiūlymų nėra), skaitysim (= sakysim), kad nutarimas priimtas. Mūsų tarpe (= Tarp mūsų) atsiranda keistuoliai (= keistuolių), kurie ir žiemos metu (= žiemą) vaikšto basomis (= basi). Vidurinė mokykla Nr. 1 (= Pirmoji vidurinė mokykla) vėliau gavo rašytojo vardą. Širvintos-Vilnius kelias (= Kelias Širvintos-Vilnius) jau atremontuotas (= suremontuotas). Žmogaus gyvenime būna ir potvyniai (= potvynių), ir atoslūgiai (= atoslūgių). „Panorama“ kas vakarą prasideda dvidešimt valandų (= dvidešimtą valandą) trisdešimt minučių.

Išvykdamas iš namų, visada pabučiuoju mamos (= mamai) skruostą. Įrankiniame (= Įrankių) ceche revizinė (= revizijos) komisija rado kažkokių tai (= tam tikrų) pažeidimų. Ne visi galėjo suprasti jo kalbos turinio (= turinį). Yra žmonės (= žmonių), kurie uždirba daugiau tūkstančio litų (= daugiau kaip tūkstantį litų) per mėnesį. Kelinto (= Kelintą dieną) turime atlikti kasos patikrinimą (= patikrinti kasą)? Padidinto (= Padidėjusio; jautresni) jautrumo vaikai kažkaip tai (= kažkaip) ypatingai reaguoja į muzikos garsus. Atostogų eisiu nuo kovo trečio iki devyniolikto (= nuo kovo trečios iki kovo devynioliktos), viso (= iš viso) šešiolika kalendorinių dienų. Man reikia ne daugiau (= ne daugiau kaip, negu, nei) penkių litų į dieną (= per dieną). Mūsų šalyje privataus vizito (= su privačiu vizitu) lankosi nemaža užsienio svečių.

Gintaras (= Gintarai), atsiųsk man čekį šimtas devyniasdešimt litų sumai (= šimto devyniasdešimties litų čekį). Nors gaminį grąžino perdirbimui (= perdirbti), firma visai neturi lėšų apmokėjimui (= apmokėti). Mane visada žavi dainos estrados artistų atlikime (= artistų atliekamos dainos) Stasio Žlibino žodžiams (= Stasio Žlibino žodžiais; pagal Stasio Žlibino žodžius). Techninės literatūros teksto įsisavinimui man reikia kur tai ne mažiau (= tekstui išmokti (išanalizuoti) reikia ne mažiau kaip, negu, nei) dviejų paskaitų. Gamybos išlaidos naujo ketvirčio pradžiai lieka kaip taisyklė (= pradžioje paprastai lieka) tokios pat. Siunčiame jūsų žiniai ir vykdymui (= jums susipažinti ir vykdyti) šį potvarkį, o visa kita – kaip medžiagą pamąstymui (= medžiaga apmąstymui). Kai išstatė jo kandidatūrą balsavimui (= iškėlė ir pasiūlė balsuoti), mudviejų žvilgsniai akimirkai (= akimirką) susidūrė. Pasta dantims (= Dantų pasta) ir tepalas batams (= batų tepalas) vienodame įpakavime (= vienodai įpakuoti). Vamzdžių sandūrų izoliacijai naudojamos pasenę (= pasenusios) izoliacinės medžiagos. Gyventojų apklausos davinius (= duomenis) pristatykite kovo penktai dienai, ne vėliau šios savaitės (= iki kovo penktos, ne vėliau kaip šią savaitę).

Aš atstovauju mokyklą (= mokyklai), savo elektrotechnikos specialybės trečią kursą (= trečiam kursui). Eisime draugą (= draugo) pasveikinti septinto kovo (= kovo septintosios) vakare. Nauji vyriausybės sprendimai sveikatos sistemą padarytų visiems prieinama ir saugia (= prieinamą ir saugią). Kažkurias abejones manyje (= Tam tikrų, šiokių tokių abejonių man) sukėlė teisėtvarkos įstatymų aiškinimas. Svarstantieji susirinkimo metu (= Susirinkimo dalyviai) įnešė (= pateikė) svarbias korekcijas ir naujus pasiūlymus (= svarbių korekcijų ir naujų pasiūlymų). Aš vykstu į Vilnių atsiimti dokumentus (= dokumentų), nes mane kažkodėl tai (= kažkodėl manęs) nebetraukia technikos mokslai. Visi studijuojantys (= studentai) darė, daro ir darys klaidas (= klaidų), bet vis tiktai (= vis dėlto) reikia stengtis sekti gerus pavyzdžius (= gerais pavyzdžiais) ir nepamiršti sakomus patarimus (= sakomų (duodamų) patarimų).

Jeigu nori išlikti sveiku (= sveikas), protingu (= protingas) ir savarankišku (= savarankiškas), kasdien perskaityk ne mažiau trijų išmintingų patarimų, kuriais prikimšti (= ne mažiau kaip, nei, negu tris patarimus, kurių pilni) laikraščiai ir žurnalai. Neįregistruotas dokumentas tampa negaliojančiu (= negaliojantis). Gerbiami absolventai! Būkit gyvenime tvirtais, nebijančiais (= tvirti, nebijantys) sunkumų, savarankiškais (= savarankiški)! Deja, nei turtas, nei pinigai nepadarė jos laiminga (= laimingos). Darbuotojus, pažeidus (= pažeidusius) įstatymus, atleisime įstatymu (= įstatymo, įstatyme) nustatyta tvarka. Bendravimo kultūra reikalauja būti labiau atidesniu savo pašnekovo atžvilgiu (= būti atidesniems savo pašnekovams). Mielas ponas Jonas (= Mielasis pone Jone), pabūk susirinkimo pirmininkas (= pirmininku). Geru pavyzdžiu (= Geras pavyzdys) man visada išliks senelis.

Jau du metai (= dvejus metus) dirbu dviejuose etatuose ir dar priedo antraeilėse pareigose (= dviem etatais, turiu du etatus ir dar atlieku antraeiles pareigas). Tekstą reikia pateikti kompiuteriniame variante (= spausdintą kompiuteriu). Geras maistas turi savyje ir mineralines medžiagas (= turi ir mineralinių medžiagų). Man (= Mano) gyvenimo prasmė glūdi (= prasmę sudaro) tikslo siekime (= siekimas), idealų pasirinkime (= pasirinkimas) ir savojo aš kūrime (= kūrimas). Avarijos rezultate (= Dėl avarijos) visą savaitę teta išgulėjo komos būklėje (= buvo komos būklės). Statybų užbaigimui (= Statyboms baigti) iš fondo išskirta kažkur nemažiau penkiasdešimt (= paskirta ne mažiau kaip, negu, nei penkiasdešimt) tūkstančių litų, tame skaičiuje dvidešimt su virš (= iš jų per dvidešimt) tūkstančių montavimo darbų atlikimui (= darbams atlikti). Šventė praėjo aukštame lygyje (= puikiai), ko pasėkoje (= todėl) pagrindinis jos organizatorius (= pagrindinė organizatorė) Irena iš mūsų aukšto buvo atžymėta (= apdovanota) garbės raštu ir išvyka į Rygą kaip studentų aktyvo narys (= narė). Tėvų nesirūpinimo išdavoje (= Dėl tėvų nesirūpinimo, dėl to, kad tėvai nesirūpina) jaunos mergaitės, praradę (= praradusios) savikontrolę, laiką leidžia neaiškiose draugijose. Pirmoje eilėje (= Pirmiausia) turiu gauti reikiamos literatūros, nes semestro bėgyje (= per semestrą) man paskyrė atlikti kelerius (= kelis) savarankiškus darbus.

2. Visą dieną ir naktį žaizdras neužgeso, iki dangaus kibirkštys lakstė, visą dieną kūjis dundėjo – nukalė kalvis Džiugui sidabrinę kulką. (P. C.) Dulkėjo įkaitęs smėlis, po kojomis lūžinėjo perdžiūvusios medžių šakos. (R. L.) Zenonas nustebęs pažvelgė į dangų: mėnuo buvo dingęs; mariomis sėlino baltas rūkas. (R. L.) Dangus murzinas, dulkia šaltas, skvarbus lietutis. (J. Mk.) Raitelis atrodė labai skubąs: arklį plakė iš abiejų šonų, rankomis mušdamas per kaklą. (P. C.) Dangus vis dar buvo giedras, šiltas, naktys ramios, žvaigždėtos; ištisomis savaitėmis nenukrisdavo nė lašelis lietaus. (R. L.) Juro spėjimas buvo teisingas: dvarą padegė, kaip vėliau kalbėjo, iš keršto. (P. C.) Saulė vis labiau pradeda spirginti, atsiranda begalės visokių musių, vabalų, spangių, vapsvų, – gyvuliai darosi vis neramesni. (P. C.) Viskas daugiau priminė kaimą, o ne miestą: po gatvę vaikštinėjo vištos, tvarteliuose kriuksėjo kiaulės, kiemuose viauksėjo šunys. (A. P.) Traukinys dunksėjo toliau, pro šalį lėkė vis nauji vaizdai. (J. P.) Balsu kalbėjo – dangus drebėjo, keleliu jojo – kelias dundėjo, medžių viršūnėlės linko… (V. K.) Dabar aš matau: jūs visą laiką man buvote geri… (A. Vč.)

Staiga jis ten išvydo daiktą nematytą: valkiodama lenciūgą po žalius žolynus, vaikščiojo skardžiais kalnų meška po lazdynus. (S. S.) Didelė nelaimė pernai ištiko Brazdeikius: pasimirė garsusis meistras Jonas Draika. (K. S.) Platesnė upė – maudytis geriau, daugiau priešų – kova įdomesnė. (V. K.) Į rytą lietus nustoja šniokštęs, aptyla ir vėjas. (V. D.) Visur tvyrojo kraupi ramybė: joks dvelktelėjimas nejudino tirštos sustingusios oro masės. (A. P.) Vasara buvo pačiame savo gražume; kažkur aidėjo armonika ir linksmi merginų balsai. (R. L.) Ten pamatysi trejas duris ir galėsi jas atsidaryti: raktai bus įkišti duryse. (J. Blč.) Tokia, matyt, lietuvio prigimtis: be dainos jis gyventi negali. (R. L.)

Sukaustė šaltis Nemuną ir Nerį,

Ledu Aukštaičių klojas ežerai. (V. M.-P.)

Senio veidą kartais užguldavo susirūpinimo šešėlis: daug bičių, ratuotų medumi, skrisdamos per ežerą, nukrisdavo į vandenį. (P. C.) Tą dieną kumeliukas pamatė nuostabų pasaulį: dangus buvo ryškiai mėlynas, visur, kur akis užmato, tęsėsi lygumos. (P. C.) Pravėriau akis: lempa tebedegė, vagonas riedėjo lengvai supdamasis. (P. C.) Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys kleba. (flk.) Užėjęs į krautuvę, kurioje galima buvo išgerti kavos ir užkąsti, Neimantas suabejojo, ar tikrai nori valgyti: alkis lyg ir dingo. (R. L.) Genys atsigėrė sulos iš ryto – lauk saulėtos dienos. (L. Gr.)

Tuo pačiu metu vartuose stovinti sargyba perduoda vado ženklą ir belaisviai pavirsta kariais: viena akimirka pradingsta ginklai nuo vežimų, kariai puola su ginklais rankose į pilies kiemą. (K. Pd.) Juodi debesys slinko vis artyn, ir vėjas pūtė vis smarkiau: matyti, artinosi audra. (J. Blč.) Eidamas tuščiu jūros krantu, laukiau, kada išgirsiu lėktuvo ūžesį, bet lėktuvas turbūt vėlavo: ore buvo tylu. (R. L.) Atsikėlęs pažvelgiau pro langą – nieko nematyti. (P. C.) Augustino sodyba buvo kaip išmirusi: ir dieną, ir naktį būdavo užkelti kiemo vartai, užstumtos priemenės durys, užrakintos klėtys… (A. V.) Juk tu žinai seną žmonių išmintį: tas, kas kaltas, aiškinasi tik kumščiais. (I. S.) Žiūrim – krinta patylomis obelų žiedai. (K. B.) Dangus patamsėjo, saulė jau dingo už medžių. (V. M.)

Čiupt čiupt Viščius už kišenės – piniginės nėra. Kol ieškojo, klausinėjo, užtruko. Išeina – arklio nėra. Klausinėja – niekas nieko nematė. Pavogė. Tais laikais arkliavagių būdavo nemaža. Pavogdavo ir leisdavo per rankas, vieni kitiems perduodami. Pavogtus arklius dažniausiai varydavo į Vydžius, o iš ten dar toliau. Nepagavai čia pat – nebesuieškosi. Pranešė policijai, protokolą surašė, žymes ir visa kita. Tuo tarpu jau ir sutemo. Pasiprašė ten pat, karčemoje, pernakvoti, kai kiti jau išsiskirstė ir išvažinėjo. Rytą vėl šen dirst, ten dirst – niekas nieko. Policijoje pasakė – praneš, kai suras. Ką gi darys? Reikia pėsčiam eiti namo, gal pavėžės kas, plentu važiuojančių niekad netrūksta.

Kalbos kultūra, rašyba, skyryba, kirčiavimas – Testas Nr. 2 (lietuvių kalbos testai)

 

 

1. Ištaisykite kalbos klaidas.

Vakar, šeštos pamokos metu, vyko skautų susirinkimas. Dalyvavo aukštesnių klasių aktyvistai, tame skaičiuje ir seniūnai. Vedantysis pasidžiaugė, kad regioniniame sąskrydyje mūsų mokyklą atstovavusieji skautai gerai pasirodė ir buvo pirmais. Jau sudarėme darbų išplanavimą sekantiems metams, paskaičiavome, kiek pinigų reikės stovyklos organizavimui. Paskui išstojo mokyklos direktorius.

– Didelis ačiū visiems, garsinantiems mokyklą gerais darbais. Dabar skautų organizacija jungia daugiau septyniasdešimt narių. Ir kiti stokite, prašau, į ją. Gerų darbų niekada nebus per daug.

Tikslu pagausinti skautų būrį, vadovė pažadėjo tampriau bendrauti su klasių auklėtojais.

Kai darbotvarkė buvo išsemta, susirinkimas baigėsi.

2. Įrašykite praleistas raides.

Išsi-stas laiškas, baltoji ž-selė, paž-stamas jaunuolis, gr-žia dantį, išl-sdamas iš krūmų, prak-stas obuolys, sk-stanti plūdė, pažadai įgr-sta, nusig-sta savo žodžių, pagr-sė pirštu, naktis tebesit-sia, atsigr-žė veidu, dr-skianti plunksna, pažadino iš susim-stymo, patinka dr-siausieji, reikia apsispr-sti, -žuolinis kotas, nustėro iš išg-sčio, patvorio r-stigalis, užš-lo balos, pasir-žęs mokytis, tr-šiama dirva, duonos k-snis, g-stanti žara, išgal-stas peilis, radijo si-stuvas, -patinga m-slė, pilkasis -silas, -pač paslaugus, eiti smulk-s žin-sneliais, ren-tis rūbinėj-, pakeltas dan-tis, išve-tume į u-sienį, u-klasinis skait-mas, bėgs-ntys lenktynių, a-gultas gerbėjų, var-damas išvykoje, išvai-džiai atrodo, gr-žtelėjo į mano pusę, neturi teisės sugniu-ti, bitelės dū-tų, nume-s me-tinį, gyvenimo sta-dis, susispieskite glau-čiau, takelis u-ėlė, pu-eserės krepšelis, žiu-snis pipirų, spro-stamas užtaisas, užgrio-ti tušč-s butel-s, a-žer-ti visą turtą, pasiskolinau dro-tuką, sudegintas žlė-tainis, žvan-telėjo skl-stis, br-zginti gitara, gr-žtelėti koją, jaunas pasir-žėlis, žaliosios s-manos, sutr-šę kriaušės, grūdai girnose br-zga (treška), nežinoma br-sta, v-škas laša, Brisius žab-la, garbanos nuk-ra, perskirtas skl-stymas, gr-sinantis žvilgsnis, sl-stai pelėms, t-soti po medžiu, kankina r-žulys, katės dr-skosi, t-si guma, M-sčio ežeras.

3. Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus.

Mokytojas prisiminė senus laikus kai su tėvu jiedu keliavo prie Balčios upės paskui turėjo dar toli nueiti iki miestelio o jis sūnus dviračiu nuvažiuoti dar aštuonis kilometrus susirasti mokslo draugo namus ir iš tenai pasiimti knygą kur buvo rašoma kaip padaryti žaislinį garo katilą. (J.A.) Milda įkopia į Malūno kalną aukštai Balčiūnų namuose jau dega žiburys įsižiebia žiburys ir apačioje ant Selenių kalnelio.(V.J.) Gyveno ne tikrovėje tačiau šią trumpą valandėlę apgaudinėdamas save jis turėjo viską ko troško ir pavydėjo kitiems turtus žmonių pagarbą gražų drabužį gardų valgį.(J.Av.) Neapsižiūrėsi šmukštels ratas į duobę arba užšoks ant akmens ir išlėksi stačia galva per drobyną.(J.Av.) Paštas tai didelis kambarys medine neaukšta pertvara perskirtas per pusę.(R.G.) Pasak lietuvių mitologijos Pasaulio medis augęs ant kalno kur teka devynios upės pamaryje pasaulio krašte ant nugaros kažkokio gyvūno sukūrusio pasaulį arba jis kilęs iš dvynių šviesos ir tamsos.(Pr.D.) Lietuvių pasakose kalvis eina į požemio pasaulį ieškoti milžino su didele barzda ir nosimi.(Pr.D.) Tas bangų ošimas ta vandenų begalybė mane taip sužavėjo jog aš pamiršau ir technikumą ir egzaminus viskas pasidarė tartum nereikšminga.(K.S.) Tiesa kaip jau rodos minėjau už stubos langų buvo daržas arba sodas.(I.S.) Be to tikriausiai niekas čia ir nepaaiškintų kurion pusėn reikia eiti kaip kokiu keliu greičiau prasibrauti iki to miesto kur laukia ji.(B.Rdz.) Saulė dabar patamsėjusi didelė prisigėrusi arimų ir šienapjūtės kvapų kybojo virš plyno kalno vieškeliu palei kapinių sieną genamų galvijų sukeltos dulkės plaikstėsi ir pilkėdamos akyse gulė ant medžių žolės.(B.Rdz.) Šuo Runis katinas Rainius ir aš visi trys buvome našlaičiai ir tarnavome tam pačiam šeimininkui Dzidoriui Klevinskiui.(K.S.) Moters ir vyro susitikimas lygių galimybių susitikimas metafora pagrįsta išorinių požymių ir vidinių intencijų identitetu.(V.D.) Jau nebelijo kaip visada nebelyja pavakariais kad sutemus vėl pradėtų lyti ir ji ilgai vaikščiojo visomis miestelio gatvėmis bet negalėjo galvoti nei apie jų namus obelis su vaisiais kiemeliuose sulytas avis pakrūmėse kitapus miestelio nieko negalėjo galvoti.(R.G.) Še tau boba tavo pinigus ir nesilok jeigu aš parsivežiau tai žinau kam parsivežiau.(K.Bor.)

4. Sukirčiuokite.

Paukštį plunksnos gražina, o žmogų protas.(f.)

Kas kitam kelią šviečia, tas ir pats gerai mato.(f.)

Atsigavo kaip katė, į kanapes įmesta.(f.)

Vadink mane kad ir krosnimi, bet duonos tau nekepsiu.(f.)

Gerą žodį vienas nugirsta, šimtas pamiršta.(f.)

Kad pirma lašinius valgysi, paskui kaulą grauši.(f.)

 

 

 

 

Testo Nr. 2 atsakymai

1. Ištaisykite kalbos klaidas.

Vakar per šeštą pamoką vyko skautų susirinkimas. Dalyvavo aukštesnių klasių aktyvistai, taip pat ir seniūnai. Vedėjas pasidžiaugė, kad regioniniame sąskrydyje mūsų mokyklai atstovavusieji skautai gerai pasirodė ir buvo pirmi. Jau sudarėme darbų planą kitiems metams, apskaičiavome (suskaičiavome), kiek pinigų reikės stovyklai organizuoti. Paskui kalbėjo mokyklos direktorius.

– Labai ačiū visiems, garsinantiems mokyklą gerais darbais. Dabar skautų organizacija jungia daugiau kaip (nei, negu) septyniasdešimt narių. Prašau stoti į ją ir kitiems. Gerų darbų niekada nebus per daug.

Kad pagausintų skautų būrį, vadovė pažadėjo glaudžiau (artimiau) bendrauti su klasių auklėtojais.

Kai baigėme svarstyti visus darbotvarkės klausimus (apsvarstėme visus darbotvarkės klausimus), susirinkimas baigėsi.

2. Įrašykite praleistas raides.

Išsiųstas laiškas, baltoji žąselė, pažįstamas jaunuolis, gręžia dantį, išlįsdamas iš krūmų, prakąstas obuolys, skęstanti plūdė, pažadai įgrysta, nusigąsta savo žodžių, pagrasė pirštu, naktis tebesitęsia, atsigręžė veidu, dreskianti plunksna, pažadino iš susimąstymo, patinka drąsiausieji, reikia apsispręsti, ąžuolinis kotas, nustėro iš išgąsčio, patvorio rąstigalis, užšalo balos, pasiryžęs mokytis, tręšiama dirva, duonos kąsnis, gęstanti žara, išgaląstas peilis, radijo siųstuvas, ypatinga mįslė, pilkasis asilas, ypač paslaugus, eiti smulkiais žingsneliais, rengtis rūbinėje, pakeltas dangtis, išvežtume į užsienį, užklasinis skaitymas, bėgsiantys lenktynių, apgultas gerbėjų, vargdamas išvykoje, išvaizdžiai atrodo, grįžtelėjo į mano pusę, neturi teisės sugniužti, bitelės dūgztų, numegs megztinį, gyvenimo stabdis, susispieskite glausčiau, takelis užžėlė, pusseserės krepšelis, žiupsnis pipirų, sprogstamas užtaisas, užgriozti tuščiais buteliais, apžergti visą turtą, pasiskolinau drožtuką, sudegintas žlėgtainis, žvangtelėjo skląstis, brązginti gitara, gryžtelėti koją, jaunas pasiryžėlis, žaliosios samanos, sutrešę kriaušės, grūdai girnose brązga (treška), nežinoma brasta, vaškas laša, Brisius žabąla, garbanos nukąra, perskirtas sklastymas, grasinantis žvilgsnis, slastai pelėms, tysoti po medžiu, kankina rąžulys, katės draskosi, tąsi guma, Masčio ežeras.

3. Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus.

Mokytojas prisiminė senus laikus, kai su tėvu jiedu keliavo prie Balčios upės, paskui turėjo dar toli nueiti iki miestelio, o jis, sūnus, dviračiu nuvažiuoti dar aštuonis kilometrus, susirasti mokslo draugo namus ir iš tenai pasiimti knygą, kur buvo rašoma, kaip padaryti žaislinį garo katilą. (J. A.) Milda įkopia į Malūno kalną: aukštai, Balčiūnų namuose, jau dega žiburys, įsižiebia žiburys ir apačioje, ant Selenių kalnelio. (V. J.) Gyveno ne tikrovėje, tačiau šią trumpą valandėlę, apgaudinėdamas save, jis turėjo viską, ko troško ir pavydėjo kitiems: turtus, žmonių pagarbą, gražų drabužį, gardų valgį. (J. Av.) Neapsižiūrėsi – šmukštels ratas į duobę arba užšoks ant akmens ir išlėksi stačia galva per drobyną. (J. Av.) Paštas – tai didelis kambarys, medine neaukšta pertvara perskirtas per pusę. (R. G.) Pasak lietuvių mitologijos, Pasaulio medis augęs ant kalno, kur teka devynios upės, pamaryje, pasaulio krašte, ant nugaros kažkokio gyvūno, sukūrusio pasaulį, arba jis kilęs iš dvynių: šviesos ir tamsos. (Pr. D.) Lietuvių pasakose kalvis eina į požemio pasaulį ieškoti milžino su didele barzda ir nosimi. (Pr. D.) Tas bangų ošimas, ta vandenų begalybė mane taip sužavėjo, jog aš pamiršau ir technikumą ir egzaminus – viskas pasidarė tartum nereikšminga. (K. S.) Tiesa, kaip jau, rodos, minėjau, už stubos langų buvo daržas arba sodas. (I. S.) Be to, tikriausiai niekas čia ir nepaaiškintų, kurion pusėn reikia eiti, kaip kokiu keliu greičiau prasibrauti iki to miesto, kur laukia ji. (B. Rdz.) Saulė – dabar patamsėjusi, didelė, prisigėrusi arimų ir šienapjūtės kvapų – kybojo virš plyno kalno: vieškeliu palei kapinių sieną genamų galvijų sukeltos dulkės plaikstėsi ir pilkėdamos akyse gulė ant medžių, žolės. (B. Rdz.) Šuo Runis, katinas Rainius ir aš – visi trys buvome našlaičiai ir tarnavome tam pačiam šeimininkui Dzidoriui Klevinskiui. (K. S.) Moters ir vyro susitikimas – lygių galimybių susitikimas, metafora, pagrįsta išorinių požymių ir vidinių intencijų identitetu. (V. D.) Jau nebelijo, kaip visada nebelyja pavakariais, kad sutemus vėl pradėtų lyti, ir ji ilgai vaikščiojo visomis miestelio gatvėmis, bet negalėjo galvoti nei apie jų namus, obelis su vaisiais kiemeliuose, sulytas avis pakrūmėse kitapus miestelio – nieko negalėjo galvoti. (R. G.) Še tau, boba, tavo pinigus ir nesilok, jeigu aš parsivežiau, tai žinau, kam parsivežiau. (K. Bor.)

4. Sukirčiuokite. Kad matytumėte kirčiuotą tekstą, įdiekite Palemono šriftą.

Paũkštį plùnksnos grãžina, õ žmõgų prõtas. (f.)

Kàs kitám kẽlią šviẽčia, tàs i pàts gera mãto. (f.)

Atsigãvo kap kat,  kanapès įmestà.(f.)

Vadnk manè kàd i krósnimi, bèt dúonos táu nekèpsiu. (f.)

Gẽrą žõdį venas nugista, šitas pamišta. (f.)

Kàd pirmà lãšinius válgysi, pasku káulą gráuši. (f.)

Kalbos kultūra, rašyba, skyryba – Testas Nr. 1 (lietuvių kalbos testas)

 

1. Palikite tinkamą žodį.

l. Vaidutė nusipirko (dangavą, melsvą, dangaus spalvos) palaidinę.

2. (Praskambėjo, nuskambėjo, skambėjo) nauja žinomo kompozitoriaus simfonija.

3. Pjesė buvo nebloga, tik prastas režisieriaus (užmanymas, sumanymas).

4. Gydytoja man išrašė (raminančiųjų, raminamųjų) vaistų.

5. Diskotekos (vedėjas, vedantysis) buvo gerai pasirengęs.

6. Į duris pasibeldė (kažkoks tai, kažkoks) nepažįstamas vyras.

7. Tėvas (paskaičiavo, apskaičiavo), kad šiemet grūdų gyvuliams užteks.

8. Praėjus (keturiems, ketveriems) metams, visi (ketvertas, keturi) broliai tuo pačiu laiku susiėjo prie tos kryžkelės. (J. Blč.)

2. Įrašykite praleistas raides.

Šen bei ten g_lėjo išsimėt_ žmonių ir arklių k_nai. It priekaišt_ngi pagailos pirštai, k_šojo į dangų vieno keistai ant nugaros prie k_psto pargri_vusio arklio kojos. Išsities_ ir susiriet_ k_nai g_lėjo vieni kni_bsti, sustingusi_s pirštais nusitvėrę už ap_kaklių. (F. Neveravičius)

3. Įrašykite praleistas raides, padėkite skyrybos ženklus.

Nėriau pag_žomis neužgaudamas nė sausos šakelės o širdis daužėsi tar_tum genys kalt_ drevėje. Aš buvau už tr_jų žin_snių prisiplak_s prie žemės ir žvil_terėjau pro žoles ir šakas. Tamsios kaip šaltekšnių uogos akys pasis_ko į saulę ir aš paj_tau šaltų neg_vų kaulėtų pirštų gni_žį savo gerklėje. Bičiuli mano jaunas Kalikstai! Jos veidas buvo _patingai tamsus beveik raudonas ir taip šiurp_i rečiuotas jog pasirodė man kad tai kinivarpų išėstas medis. (M. Katiliškis)

4. Parašykite veiksmažodžių būsimojo l. III a., liepiamosios nuosakos II a., tariamosios nuosakos III a.

grįžti –

ošti –

šalti –

regzti –

vežti –

džiaugtis –

augti –

rūpintis –

zirzti –

5. Atskliauskite.

(Ne)taip, (ne)aš, (ne)kasdien, (ne)geriau, (ne)smagiai, (ne)aukščiausiai, ar(gi), (vis)vien, (be)abejo, (iš)tiesų, (šį)ryt, {per)giliai, (per)dien, ir(gi), kam(gi), ne(dviese), ne(visur), kažin(kur).

 

 

 

Testo Nr. 1 atsakymai

1. 1. melsvą; 2. skambėjo; 3. sumanymas; 4. raminamųjų; 5. vedėjas; 6. kažkoks; 7. apskaičiavo; 8. ketveriems, keturi.

2. gulėjo / išsimėtę / kūnai / priekaištingi / kyšojo / kupsto / pargriuvusiu / išsitiesę / susirietę / kūnai / gulėjo / kniūbsti / sustingusiais / apykaklių.

3. Nėriau pagūžomis neužgaudamas nė sausos šakelės, o širdis daužėsi, tarytum genys kaltų drevėje. Aš buvau už trijų žingsnių, prisiplakęs prie žemės, ir žvilgterėjau pro žoles ir šakas. Tamsios kaip šaltekšnių uogos akys pasisuko į saulę, ir aš pajutau šaltų, negyvų, kaulėtų pirštų gniūžį savo gerklėje. Bičiuli mano jaunas, Kalikstai! Jos veidas buvo ypatingai tamsus, beveik raudonas ir taip šiurpiai rečiuotas, jog pasirodė man, kad tai kinivarpų išėstas medis. (M. Katiliškis)

4. grįžti – grįš – grįžk – grįžtų;

ošti – oš – ošk – oštų;

šalti – šals – šalk – šaltų;

regzti – regs – regzk – regztų;

vežti – veš – vežk – vežtų;

džiaugtis – džiaugsis – džiaukis – džiaugtųsi;

augti – augs – auk – augtų;

rūpintis – rūpinsis – rūpinkis – rūpintųsi;

zirzti – zirs – zirzk – zirztų.

5. Ne taip, ne aš, ne kasdien, ne geriau, nesmagiai (ne smagiai – kai prieštaravimas), ne aukščiausiai, argi, vis vien, be abejo, iš tiesų, šįryt, per giliai, perdien, irgi, kam gi, ne dviese, ne visur, kažin kur.

Tikslinamosios aplinkybės – skyrybos taisyklės

 

Tikslinamosios yra tokios aplinkybės, kurios aiškiau, konkrečiau, tiksliau nusako prieš jas einančias tos pačios rūšies aplinkybes. Pirmoji aplinkybė yra bendra, abstrakti, nekonkreti, todėl tenka ją aiškinti, konkretinti, tikslinti arba kitais žodžiais paaiškinti, nusakyti pirmąją. Skirtingų rūšių aplinkybės (vietos ir laiko, būdo ir vietos) negali būti tikslinamosios. Jų nelaikome ir vienarūšėmis, nes jų gramatiniai ryšiai kitokie:
tikslinamoji aplinkybė atsako į klausimus: kur tiksliau? kada tiksliau? kaip tiksliau?, keliamus iš pirmosios aplinkybės, taigi nėra susietos su ta pačia sakinio dalimi (tariniu).
Tikslinamosios būna vietos, laiko ir būdo aplinkybės.

Skiriame

1. Kai sakinyje yra dvi vietos aplinkybės, iš kurių antroji tikslina pirmąją ir tariama pabrėžiamai, tai antroji išskiriama kableliais.

Aukštai medyje, pačioje viršūnėje, tupėjo šarka.

Ten, anapus Nemuno, kažkas trimituoja polką.

2. Jeigu antroji vietos aplinkybė turi jungiamųjų žodžių tai yra, pavyzdžiui, kaip ir, ypač, ir tikslina arba kitais žodžiais paaiškina pirmąją, tai ji išskiriama drauge su tais žodžiais.

Ten, t. y. už mokyklos, kelias suka į rytus.

Upelio pakrantėse, ypač saulės pusėje, pilna žibučių.

3. Aiškinamąją reikšmę turinti pabrėžtinai sakoma vietos aplinkybė atskiriama brūkšniu, kai eina sakinio gale.

Murzinas, nesulaikomas prakaitas srovėmis bėgo visur – paausiais ir per kaklą, per pečius ir nugarą, per krūtinę ir už juosmens.

4. Kai sakinyje yra dvi laiko aplinkybės, iš kurių antroji patikslina pirmąją ir tariama pabrėžiamai, tai antroji išskiriama kableliais.

Kadaise, seniai, seniai, jūros dugno čia būta.

Anksti, dar su tamsa, išėjome grybauti.

5. Jeigu antroji laiko aplinkybė turi jungiamųjų žodžių tai yra, pavyzdžiui, kaip ir, ypač ir tikslina arba kitais žodžiais paaiškina pirmąją, tai ji išskiriama drauge su tais žodžiais.

Šiandien, tai yra vasario 19 d., įvyks klasės tėvų susirinkimas.

Savaitės pradžioje, pavyzdžiui antradienį, laukiu tavęs.

6. Kableliais nuo pirmosios skiriama tikslinamoji būdo aplinkybė.

Jis su mažuoju skaitytoju kalbasi kaip lygus su lygiu, paprastai ir draugingai.

Atsikeliam ir atsargiai, koja už kojos, sėlinam prie kelmo.

7. Tikslinamoji būdo aplinkybė drauge su palyginamaisiais žodeliais kaip, lyg, tartum, tarsi išskiriama kableliais.

Sėdėjau tyliai, lyg pelė po šluota.

Pamatysite, kaip viskas eis sklandžiai, kaip sviestu patepta.

Tyliai, tarsi šešėlis, įėjo motina.

Neskiriame

Kableliais neskiriama antroji aplinkybė, kuri artimai susijusi su pirmąja tokia pat aplinkybe, bet jos netikslina.

Mes vaikštinėjame palei didelį namą _prie pat vieškelio…

Sudėtinių sakinių skyrybos sunkumai – skyrybos taisyklės

Šiek tiek įvairesnė ir laisvesnė dabar yra skyryba sudėtinių sujungiamųjų sakinių, sujungtų pavieniais jungtukais ir, ar, arba, nei. Griežtų ribų nebelikę: kablelį galima dėti arba nedėti.

Norint pabrėžti tokių sakinių prasminį savarankiškumą, kablelis paprastai rašomas, pvz.: Nudundėjo nugrumėjo debesys, ir žemė sušvito lietaus išprausta. Dviratininkas pasuko į mišką, ar gal man tik taip pasirodė. Rūmų statyba turi būti baigta šiais metais, arba mums reikės ieškoti kitų patalpų. Neturėjo jis sveikatos, turto, nei kas jam skubėjo padėti. Tačiau kai tokių sakinių prasminis savarankiškumas nepabrėžiamas, ypač kai jie turi kokį bendrą dėmenį, prieš išvardytuosius pavienius jungtukus kablelis paprastai nededamas, kaip nededamas, kai šie jungtukai jungia vienarūšes sakinio dalis, pvz.: Man diegė visą kūną, skaudėjo šonus ir sukos galva. Tikrai per daug jį mylėjo tėvas ir lepino motina. Vėjas šėlo ir jūra šniokštė. Gal karvė išsimetė ar su arkliu kas atsitiko? Man bus bėdos arba tu nukentėsi. Aš nežinau, kas manęs laukia nei kas po viso to bus.

Sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyrybos taisyklės kur kas griežtesnės.

Kai sudėtinio sakinio šalutinis dėmuo (kitaip – šalutinis sakinys) eina arba po pagrindinio dėmens (kitaip – pagrindinio sakinio), arba kartais prieš jį, šalutinis dėmuo atskiriamas kableliu – nesvarbu, ar būtų prijungtas jungtukais kad, jog, kai, kadangi, nes, jei(gu), nors… (a.), ar santykiniais įvardžiais kas, koks, -ia, kuris, -i, kelintas, -a… (b.), ar jungimo funkcijas atliekančiais prieveiksmiais, dalelytėmis kur, kada, kaip, kiek, kodėl, ar… (c), pvz.:

a. Šiandien taip šalta, kad kailinių reikia. Kad turėtų pinigų, paskolintų. Supratau, jog nieko nepešiu. Blogai, kai mokykloje paaugliui neįdomu. Kadangi prižadėjai, turėsi eiti. Apsivilk šilčiau, nes sušalsi. Jei nori, važiuok. Nors lyti nustojo, debesys nesisklaidė. (Šiuo atveju klystama retai; ypač prieš jungtukus kad, jog, nes kableliai padedami beveik visada. Dažniau negerai parašoma, kai šalutinis dėmuo eina priekyje arba kuris nors dėmuo yra trumpas. Taisytina: Kad turėtų pinigų paskolintų. Jei nori važiuok. Nors lyti nustojo debesys nesisklaidė. Blogai kai mokykloje paaugliui neįdomu – ir t. t.);

b. Pažiūrėsime, kas tu per paukštis. Ko aš noriu, niekur niekada nebus. Prašom pasakyti, kokie dabar muitų tarifai. Svarstau, kurią suknelę man vilktis. Paklausk, kuri (kelinta) dabar valanda. Kieno tas šuo, taip ir nepaaiškėjo. (Šiuo atveju apsirinkama gana dažnai, ypač jei pagrindinis arba šalutinis dėmuo yra trumpas arba šalutinis dėmuo eina priekyje: Pažiūrėsime kas tu per paukštis. Ko aš noriu niekur niekada nebus. Paklausk kuri (kelinta) dabar valanda. Kieno tas šuo taip ir nepaaiškėjo – ir t. t.);

c. Nebeatsimenu, kur jį esu matęs. Kada atostogausime, dar nežinau. Vaikas pajuto, kaip ašaros tvindo akis. Kiek jūs uždirbsite, dar neaišku. Pasakyk, kodėl sulaužei žodį. Ji abejoja, ar sugebės mokytis toliau. Ar kiekvienas jaučia tą patį, ką ir aš? (Šiuo atveju apsirinkama dažniausiai ir parašoma klaidingai: Nebeatsimenu kur jį esu matęs. Kada atostogausime dar nežinau. Kiek jūs uždirbsite dar neaišku. Ji abejoja ar sugebės mokytis toliau – ir pan.)

Kai kuriuose iš čia pateiktų sudėtinių prijungiamųjų sakinių gali būti ir brūkšnys, ypač jei dėmenys trumpi, o minties šuolis staigus, pauzė ilga: Kad turėtų pinigų – paskolintų. Jei reikia – važiuok. Ko aš noriu – niekur niekada nebus. Kada atostogausime – dar nežinau.

Yra keli atvejai, kai kablelis prieš šalutinio dėmens jungiamąjį žodį nededamas:

a. kai prieš jungiamąjį žodį yra prielinksnis, kablelis rašomas prieš tą prielinksnį, pvz.: Skaitai šį eilėraštį ir prieš akis iškyla viskas, apie ką poetas rašo. Kur tas žaislas, dėl kurio susipešėte? Taip ir nepasiteiravome, iš kokio jis krašto. (Negerai, jei tokie sakiniai parašomi visai be kablelio: Taip ir nepasiteiravome iš kokio jis krašto – ir pan.);

b. kai prieš jungtuką ar jungiamąjį žodį yra pabrėžiamieji arba tikslinamieji žodžiai ypač, nebent, juoba ar juo labiau, t. y. (tai yra) ar panašūs, kablelis dedamas prieš juos, pvz.: Upelis patvindavo, ypač jeigu užeidavo liūtys. Sutikti tai jį tikrai sutiksime, nebent jei traukinys vėluos. Darbo nevengiau, juo labiau kad buvau stiprus. Mama rūpinosi mane mokyti mandagumo, t. y. kad pavalgęs bent padėkočiau. (Nereta klaida – kablelis padėtas ne tik prieš tuos tikslinamuosius ar pabrėžiamuosius žodžius, bet ir prieš jungtuką, pvz.: Upelis patvindavo, ypač, jeigu užeidavo liūtys. Darbo nevengiau, juo labiau, kad buvau stiprus – ir pan.);

c. kai yra du vieno laipsnio šalutiniai dėmenys, sujungti sudedamuoju ir skiriamuoju jungtuku, prieš antrąjį dėmenį kablelio nereikia, pvz.: Džiaugiesi, kad jau atėjo savaitgalis ir kad galėsi atsipūsti. Ieškojome tokių žmonių, kurie šiose vietose gimę ir augę arba kurie čia gyvena nuo vaikystės. (Dažna klaida – kablelis padėtas: Džiaugiesi, kad jau atėjo savaitgalis ir, kad galėsi atsipūsti. Ieškojome tokių žmonių, kurie šiose vietose gimę ir augę arba, kurie (dar blogiau: …ir augę, arba, kurie) čia gyvena nuo vaikystės);

d. neskirtini kableliais jungiamieji žodžiai kas, koks, -ia, kur, kaip, kodėl ir pan., kai jie vieni sudaro šalutinį dėmenį ir eina po pagrindinio, pvz.: Kažkas langą išdaužė, bet niekas nežinojo kas. Čiulbėjo paukštis, bet nebuvo matyti koks. Dėjau, tik neatsimenu kur. Sakai, jis paspruko, tai papasakok kaip. Pyksta ant manęs ir nepaaiškina kodėl. (Netinka: Čiulbėjo paukštis, bet nebuvo matyti, koks. Dėjau, tik neatsimenu, kur. Sakai, jis paspruko, tai papasakok, kaip – ir t. t.)

Prieš kelis dešimtmečius jungiamieji žodžiai kas, koks, kur, kaip, kodėl ir pan. paprastai buvo skiriami net ir kai ėjo po pagrindinio dėmens. Kas paiso logikos, tam toks skyrimas buvo priimtinas: juk tai vis dėlto atskiras dėmuo ar bent atstojantis nebūtiną sakyti išplėtotą dėmenį. Tačiau čia nugalėjo ne sintaksinio ir prasminio, o intonacinio principo šalininkai. Eidami po pagrindinio dėmens, minėtieji jungiamieji žodžiai su pagrindiniu dėmeniu yra labai susiję, neatskirti pauzės.

Kai šie šalutinį dėmenį sudarantys įvardžiai ir įvardiniai prieveiksmiai atsiduria prieš pagrindinį dėmenį, kablelis būtinas, nes ryškus intonacinis akcentas, aiški pauzė; pabrėžiant staigumą, tam tikrą praleidimą, minties šuolį, nebūtų klaida ir brūkšnys, pvz.: Kas, niekas nežinojo arba Kas – niekas nežinojo. Kur, neatsimenu arba Kur – neatsimenu. Kodėl, nepaaiškina arba Kodėl – nepaaiškina. (Skyrybos ženklo čia nepadėjus, sakinys arba būtų nesuprantamas, pvz.: Kas nieko nežinojo, arba reikštų ką kita, pvz.: Kodėl nepaaiškina?)

Šalutiniai dėmenys, įsiterpę į pagrindinį, kableliais išskiriami iš abiejų pusių, pvz.: Tikėjau tavimi, kad esi nekaltas, ir tave gyniau. Trobelė buvo tokia sena, jog pati nežinojo, į kurį šoną virsti. Dabar, kai šalis demokratiška, niekas nebėra varžomas. Rytoj, jeigu nelis, vešime šieną. Aš, nors dar mažas, daug ką supratau. Žinodami, kas jis per paukštis, visi to žmogaus vengė. Tiek, kiek akys mato, tęsėsi vandenų apsemti plotai. Patikrinti, už kokius darbus pervestos lėšos, nebeįmanoma. Supratęs, apie ką bus šnekama, ruošiausi tarti žodį. Kiek pasvarsčius, ar verta to darbo imtis, buvo nuspręsta: verta! (Čia labai dažnos skyrybos klaidos: arba kableliai iš viso nepadedami, arba dažniausiai dedami tik iš vienos, paprastai iš antrosios pusės, kur ryški pauzė: Tikėjau tavimi kad esi nekaltas ir tave gyniau arba Tikėjau tavimi kad esi nekaltas, ir tave gyniau. Dabar kai šalis demokratiška niekas nebėra varžomas arba Dabar kai šalis demokratiška, niekas nebėra varžomas. Rytoj jeigu nelis vešime šieną arba Rytoj jeigu nelis, vešime šieną (šiame pavyzdyje vieną kablelį galima ir pateisinti, jeigu manysime, kad jungtukas jeigu nukeltas po prieveiksmio rytoj ir šis prieveiksmis priskirtinas šalutiniam dėmeniui). Žinodami kas jis per paukštis visi to žmogaus vengė arba Žinodami kas jis per paukštis, visi to žmogaus vengė – ir t. t.)

Kai įterpto šalutinio dėmens jungtukas eina po kito jungtuko, kablelis prieš antrąjį jungtuką gali būti ir rašomas (taip logiškiau), ir nerašomas (nes tarp tų jungtukų nėra pauzės), pvz.: Mus įspėjo, kad, jeigu penkias minutes pavėluosime, niekas mūsų nelauks (tokia skyryba patinka sintaksinio ir prasminio principo šalininkams) arba Mus įspėjo, kad jeigu penkias minutes pavėluosime, niekas mūsų nelauks (taip linkę skirti intonacinio principo šalininkai). Berniukas pasilenkė, bet, nors ir kaip draugai jį ragino, akmens nepakėlė arba Berniukas pasilenkė, bet nors ir kaip draugai jį ragino, akmens nepakėlė. Jeigu priekyje yra jungtukas o, kablelis prieš antrąjį jungtuką ar jungiamąjį žodį nerašomas, pvz.: Ilgai tarėsi šeimininkai, o ką nutarė – nežinia.

Kai šalutinis dėmuo eina po pagrindinio ir prieš jungtuką ar jungiamąjį žodį yra dar koks jungtukas ar dalelytė, kablelio niekur nereikia, pvz.: Jie nežinojo nei ko jų klausinės. Mums paaiškino ir kaip tą namą rasti. Gal tėtė nepyks net jeigu mes kiek patriukšmausime? (Kad ir menka klaida, bet nepageidaujama: Jie nežinojo, nei ko jų klausinės arba Jie nežinojo nei, ko jų klausinės. Mums paaiškino, ir kaip (arba ir, kaip) tą namą rasti. Gal tėtė nesupyks, net jeigu (arba net, jeigu) mes kiek patriukšmausime.)

Nemaža klaidų daroma skiriant bejungtukių sudėtinių sakinių dėmenis. Daug kas čia verčiasi vien kableliais – pamiršta dvitaškį, brūkšnį, kablelį ir brūkšnį, kabliataškį, kurie savo vietoje būtini.

Tarp bejungtukio sakinio dėmenų derinas dvitaškis, kai pradžioje pasakytą mintį paaiškina ar paremia tolesnis dėmuo, pvz.: Panašiai yra kituose Lietuvos keliuose: pagrindiniai keliai valomi, tačiau dauguma slidūs. Laumių pranašavimai išsipildė: mergaitė buvo graži, dora, maloni ir išmintinga. Antanukui nesinorėtų keltis: taip šilta ir jauku gulėti lovoje. Ne veltui sakoma: darbas gėdos nedaro. (Net spaudoje kartais vietoj tokių dvitaškių dedami kableliai – skurdinama skyryba, pvz.: Panašiai yra kituose Lietuvos keliuose, pagrindiniai valomi, tačiau dauguma slidūs. Ne veltui sakoma, darbas gėdos nedaro – ir t. t.)

Brūkšnio tarp bejungtukio sakinio dėmenų reikia, kai antrasis dėmuo reiškia staigų minties šuolį (a.), ypač kai jungiamos kelios panašios dėmenų poros (b.):

a. Aš jam kalną pyliau – jis man duobę kasė. Žiūriu – lapė bėga. Senolėlės trobelė šalta – nėra žabarų pasikūrenti;

b. Nebūk saldus – nuris, nebūk kartus – išspjaus. Norėjo pasikelti – kojos neklausė, norėjo sušukti – lūpos balso neišdavė.

(Abiem atvejais suprastinantis skyrybą ir nepabrėžiantis kalbos ekspresyvumo kablelis vietoj brūkšnio čia nepageidaujamas. Netinka: Aš jam kalną pyliau, jis man duobę kasė. Žiūriu, lapė bėga ar net Žiūriu lapė bėga. Nebūk saldus, nuris, nebūk kartus, išspjaus ar net Nebūk saldus nuris, nebūk kartus išspjaus ir t. t.)

Dvitaškio ir brūkšnio vartojimo ribos bejungtukiuose sakiniuose ne visada aiškios ar griežtos, bet galima naudotis tokiu patarimu: jei pirmas dėmuo pasako faktą, išvadą, o antras dėmuo tai paaiškina, paremia, nurodo to priežastį, geriau tinka dvitaškis, pvz.: Uždaryk duris: skersvėjis. Šeima skurdo: gaisras sunaikino visą turtą, o jeigu atvirkščiai: pirmas dėmuo pasako priežastį, antras – išvadą ar padarinį, geriau tinka brūkšnys: Skersvėjis – uždaryk duris. Gaisras sunaikino visą turtą – šeima skurdo.

Stiliaus sumetimais vengtini viename sakinyje du kiek skirtingas funkcijas atliekantys dvitaškiai arba brūkšniai, kai vieną jų lengva pakeisti kitu ženklu, pvz.: Šeimininkas išsibarė ir dar pridėjo: tik parodyk man jį: (= –) gaus jis nuo manęs. Supratau – (= 🙂 nelaikysiu liežuvio – baigsis blogai.

Retkarčiais bejungtukio sakinio dėmenys atskiriami kableliu ir brūkšniu: arba jie vienodai santykiauja su keliais kitais dėmenimis (a.), arba dėmenys labai atsiję (b.), arba tiesiog paliekamas po pirmos atkarpos būtinas kablelis (c):

a. Jau šalnos baigiasi, žydės alyvos, – lakštingala negali nečiulbėti (S. Nėris);

b. Atjos karaliūnas per kvepiantį sniegą, – jam veja ir takai obelų apsnigti (J. Aistis);

c. Aš supratau, kad bus blogai, – turiu kuo greičiau slėptis.

Kabliataškis paprastai dedamas tarp tokių bejungtukio sakinio dėmenų, kurie turi kableliais skiriamų sakinio dalių arba kuriais pasakomos labai nutolusios mintys, dėmenys yra atsiję, pvz.: Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja; iškilo į dangų aukštai vieversiai, čirena, sparneliais plasnoja (Maironis). Daugiatūkstantinė minia klausėsi lyg apmirusi; kalbėtojo lygus, skardus balsas vis garsėjo ir garsėjo (A. Vienuolis). Ten apleistos pilys griūva ant kalnų aukštai; milžinų ten kaulai pūva, verkia jų kapai (Maironis). Miestai augo, plėtėsi, gražėjo; malonu buvo vakarais pavaikščioti po tokių miestų puošnias, ryškiai apšviestas gatves. Čia tik autoriaus valia, ar jis pasirinks kabliataškį, ar iš vieno sakinio darys du ir dės tašką.

Savotiški sudėtiniai bejungtukiai sakiniai yra tiesioginė kalba su į ją įterptais autoriaus žodžiais.

Tiesioginė, arba veikėjo, kalba skiriama nuo autoriaus kalbos dvejopai – dažniausiai brūkšniais, rečiau kabutėmis.

Skiriant brūkšniais, nors ta sistema ir nėra labai paprasta, klaidų padaroma nedaug, todėl taisyklių čia nepriminsime.

Dažniau klystama tiesioginę kalbą skiriant kabutėmis, nes dabartinis jaunimas daug ką ima iš anglų kalbos: ir pačių kabučių formą, ir jų vartojimo polinkius.

Atidaromosios ir uždaromosios anglų kabutės yra pakeltos į viršų, jų forma tokia: “…”, o lietuvių kalbos atidaromosios kabutės turi būti apačioje, uždaromosios – viršuje, ir jų forma tokia: „…“ (nors dėl šrifto gali būti ir kitokia).

Anglai net dialoguose vartoja tik kabučių sistemą. Jie uždaro kabutes prieš autoriaus žodžius ir vėl atidaro jas po jų, o autoriaus žodžių brūkšniais neišskiria.

Štai angliško dialogo pavyzdys iš William’o Golding’o “Lord of the Flies” („Musių valdovas“):

“Come on,” said Jack presently, “we’re explorers.”

“We’ll go to the end of the island,” said Ralph, “and look round the corner.”

“If it is an island –”

Lietuviai dialoguose vartoja brūkšnių sistemą, ir lietuviškai dialogo sakiniai atrodo šitaip:

– Eikim, – pagaliau tarė Džekas. – Juk mes žvalgai.

– Nueisim iki salos galo, – pasakė Ralfas, – ir už kyšulio apsidairysim.

– Jeigu čia sala…

Kabutes lietuviai vartoja ribotai – dažniausiai tada, kai veikėjo kalba įterpta į kito veikėjo kalbą (a.) arba įtraukta į autoriaus pasakojimą (b.), arba kai pati mintis veikėjo neištariama, tik turima galvoje (c):

a. – O tu, melagėle! Sakei: „Nemylėjau nė vieno ir nemylėsiu!..“ (Žemaitė);

b. – Žiūriu – ateina jo motina su mažosiomis mergikėmis… Su motina pasilikęs, klausinėjo maloniai: „Be nereikalauji ko, motušėl?“ – „Dėkui, mano Kazeli, nieko nereik… Laikykis sau… viską man atiduodi!“ – „Eikime, – sako, – matušėle, aš knygą nupirksiu“. – „Nereik, vaikeli, man senoji paprasta… maža bematau“. – „Matušėle, aš tau akinius nupirksiu, eikim, prisiskirsi prie akių“. Ir nusivedė motiną <...> (Žemaitė);

c. „Kad jūs žinotumėt, ką aš žinau, – pamanė Karalienė, – tai jūs dar kitaip kalbėtumėt“. (I. Simonaitytė).

Būdinga dalies spaudos darbuotojų klaida tokiais atvejais: vartoti angliškas kabutes, anglų kalbos pavyzdžiu be reikalo dėti jas prieš brūkšniais išskirtus autoriaus žodžius ir po jų. Kartais pagal anglų kalbos pavyzdį ne tose vietose, kaip įprasta lietuvių kalboje, sudedami ir kableliai, taškai. Pavyzdžiui, lietuviškai turėtų būti parašyta: Apžvalgininkai pabrėžia prezidento žodžius: „Taip darome ne tyčia, – sakė jis, – bet kad nėra kitos išeities“, o dažnai, daug ką imant iš anglų kalbos, negerai parašoma: “Taip daroma ne tyčia,” – sakė jis, – “bet kad nėra kitos išeities.” Kur į pasakojimą įterptas dialogas (žr. b. pavyzdį), dažnai tarp veikėjų frazių pamirštama padėti brūkšnį.

Vientisinių sakinių skyrybos pavojai – skyrybos taisyklės

Veiksnys nuo tarinio ir visa veiksnio grupė nuo tarinio grupės kableliais niekada neskiriama, nes veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sakinio dalys, sudarančios sakinio gramatinį centrą, taigi labai susijusios, pvz.: Sužaliavusios lankos neilgai trukus pasidabino įvairiausiais žiedais. Šią mokyklą kartu baigė keli vėliau išgarsėję inžinieriai. (Didelės klaidos: Sužaliavusios lankos, neilgai trukus pasidabino įvairiausiais žiedais. Šią mokyklą kartu baigė, keli vėliau išgarsėję inžinieriai.)

Tačiau veiksnys nuo tarinio skiriamas (tik ne kableliu, o brūkšniu!), jeigu sudurtinio tarinio jungtis (paprastai yra) praleista arba yra ryški pauzė netikėtai veiksnį ir tarinį gretinant, o tarinio vardinė dalis išreikšta daiktavardžio ar kiekinio skaitvardžio vardininku arba veiksmažodžio bendratimi, pvz.: Man darbas – tai įkvėpimo šaltinis. Tėvų kantrybė – štai kas jam buvo pavyzdys. Triskart šeši – aštuoniolika. Gyventi – tai ko nors siekti. Didelė klaida, kaip dabar neretai pasitaiko spaudoje, tokiais atvejais veiksnį nuo tarinio atskirti kableliu, ypač prieš dalelytes tai, štai (netinka Man darbas, tai įkvėpimo šaltinis. Tėvų kantrybė, štai kas jam buvo pavyzdys. Gyventi, tai ko nors siekti). Taip pat negerai, kai nededamas joks skyrybos ženklas Man darbas tai įkvėpimo šaltinis. Triskart šeši aštuoniolika. Gyventi tai ko nors siekti).

Skiriamos vienarūšės sakinio dalys, kai prieš kiekvieną kartojamas tas pats jungtukas ir, ar, arba, nei…, pvz.: Mokėkime ir dirbti, ir linksmintis. Ar pavyks, ar nepavyks – nelabai jam buvo svarbu. Arba tu dirbk, arba kitam netrukdyk. Nei mačiau, nei girdėjau (blogai, jei tokiu atveju kablelių nėra: Mokėkime ir dirbti ir linksmintis. Ar pavyks ar nepavyks – nelabai jam buvo svarbu. Arba tu dirbk arba kitam netrukdyk. Nei mačiau nei girdėjau).

Prieš nesikartojančius ir, ar, arba, nei… kablelis nededamas, pvz.: Neįžengiamuose šabakštynuose ir apie suverstus kelmus buvo žvėrelių olų. Ar gali treneris ar kas nors kitas tai žinoti (šiame sakinyje du ar yra visiškai skirtingi). Prisėsk arba kiek prigulk. Neturiu tam noro nei laiko (klaidinga skyryba: Neįžengiamuose šabakštynuose, ir apie suverstus kelmus buvo žvėrelių olų. Ar gali treneris, ar kas nors kitas tai žinoti. Prisėsk, arba kiek prigulk. Neturiu tam noro, nei laiko). Prieš arba dedamas kablelis, kai jis ne jungia, o aiškina, nurodo tapatumą: Opšrų, arba barsuką, ne visi yra matę.

Vienarūšės sakinio dalys prieš priešpriešinį jungtuką bet (kaip ir prieš o, tačiau) yra visada skiriamos, pvz.: Žinau, bet nesakysiu, o prieš sudedamąjį jungtuką bei (jis nesikartoja) niekada neskiriamos: Atėjo ir praėjo pavasaris bei vasara ir ruduo bei žiema. Mėgau skaityti romanus bei apsakymus. (Daug kas prieš bei kablelį be reikalo deda: Atėjo ir praėjo pavasaris, bei vasara ir ruduo, bei žiema. Mėgau skaityti romanus, bei apsakymus.)

Kableliais išskiriami kreipiniai, taip pat jų priklausomi žodžiai ir su kreipiniais sutapę įvardžiai, jaustukai, pvz.: Oi, kad, mamyt, viską žinotum! (Būtų klaida: Oi, kad mamyt, viską žinotum! arba Oi, kad mamyt viską žinotum!) Tu mano bėrasis žirgeli, ar nepailsi? Ai sesut, nė neklausk. O tu išdykėli, bus tau!

Kableliais išskiriami įterptiniai žodžiai ir posakiai: Jis, matyt, nebeateis. Laimei, lietus greit baigėsi. Mes, aišku, geriau padarysime. Jie, be abejo, išsigando ir, žinoma, paspruko. Matai, jis šiek tiek keistas. Tiesa, ar girdėjai naujieną? Aš, beje, buvau kviestas, deja, negalėjau nueiti. Jie geri draugai, be to, kartu baigė mokyklą – žodžiu, artimi bičiuliai. Viena, jūs turite darbą, antra, neblogai uždirbate. Atrodo, susitarėme. Aš, pavyzdžiui, taip nesielgčiau. Jos, būdavo, šoka ir šoka. Vadinasi, jie, atvirai šnekant, primelavo. Būtų klaida – o tokių klaidų pasitaiko – jų neišskirti arba skirti tik iš vienos pusės (negerai: Jis matyt nebeateis arba Jis matyt, nebeateis. Laimei lietus greit baigėsi. Mes aišku geriau padarysime. Jie be abejo išsigando ir žinoma paspruko. Aš beje buvau kviestas, deja negalėjau nueiti. Jie geri draugai, be to kartu baigė mokyklą – žodžiu artimi bičiuliai – ir t. t.)

Tačiau dar dažnesnės klaidos – skirti žodžius, kurie įterpiniais nelaikomi. Tai žodžiai išties, iš tiesų, iš tikrųjų, iš viso, greičiausiai, tikriausiai, veikiausiai, apskritai, paprastai, anaiptol, pagaliau, galų gale, esą, atseit, būtent, maždaug, gal, galbūt, turbūt, rasi („gal“ reikšme), tarsi („lyg“ reikšme), tartum, tarytum, taigi, mat, antai, štai, va, juk, juoba kad (arba juo labiau kad), vis dėlto, vargu ar, savo ruožtu, toli gražu. Šie žodžiai neišskiriami, pvz.: Išties (arba Iš tiesų) nežinojome. Iš tikrųjų buvo kitaip. Pelno gauta iš viso 3480 litų. Tikriausiai (arba Greičiausiai, veikiausiai) jie nebeatvyks. Apskritai jų darbu esame patenkinti. Aš paprastai keliuosi septintą. Anaiptol su juo nesusidėk. Pagaliau (arba Galų gale) prašvito. Jos esą pavargusios. Atseit jie nieko nežinojo. Esi atsakingas būtent tu. Uždirbsiu maždaug tūkstantį. Gal ką girdėjai? Galbūt dar spėsime? Jie turbūt tam nepritars. Rasi dar apsigalvosite. Man tarsi (arba tartum, tarytum) akmuo nuo širdies nukrito. Taigi darykime išvadas. Tu mat jaunesnis. Antai kur nuskrido. Štai ir ji! Va koks vabalas! Aš juk nieko nepadariau. To nesiimsiu, juoba kad (arba juo labiau kad) ir kitų reikalų turiu. Vis dėlto apsigalvojai. Vargu ar jis patikėjo. Aš savo ruožtu taip pat prisidėsiu. Žmonės toli gražu ne angelai. (Negerai: Iš tikrųjų, buvo kitaip. Tikriausiai, jie nebeatvyks. Apskritai, jų darbu esame patenkinti. Aš, paprastai, keliuosi septintą. Jos, esą, pavargusios (esą pavargusios yra sudurtinė forma, todėl skirti negalima). Atseit, jie nieko nežinojo. Ir t. t.) Ypač dažnai be reikalo išskiriama galbūt, turbūt, nes prieš keletą dešimtmečių šiuos žodžius kurį laiką buvo reikalaujama išskirti.

Prieš atseit, būtent kablelis rašomas tada, kai jie vartojami kaip jungiamieji žodžiai, o po būtent prieš išskaičiuojamąsias sakinio dalis dar dėtinas dvitaškis, pvz.: Prie apsimetėlio, atseit ligonio, prisėdo slaugė. Vienas tų prijaukintųjų, būtent šuo (arba kaip antai šuo), tapo tikru namų sargu. Aplankėme vietas, kur buvo garsios Lietuvos pilys, būtent: (arba kaip antai:) Vilnių, Kauną, Medininkus.

Bendratis palyginti nėra įterpinys ir kableliais neskiriama, o įterpiniu tampa ir yra skiriama tik prisijungusi įnagininką su prielinksniu su, pvz.: Jis palyginti dar nesenas, bet Jis, palyginti su kitais, dar nesenas.

Nemaža keblumų skiriant sudaro įvairios išplėstos sakinio dalys, ypač pažyminiai ir aplinkybės.

Išplėstiniai derinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, yra skiriami (a.), o einantys prieš pažymimąjį žodį ir neturintys kokios aplinkybės atspalvio, yra neskiriami (b.):

a. Mato ji sodą, pilną žydinčių medžių. „Metai“ yra grožinis lietuviškas kūrinys, pelnęs pasaulinį pripažinimą. Kiek daug pasaulyje žmonių, nusivylusių gyvenimu! Mano mama buvo našlaitė, žinanti, kas yra vargas. (Negerai: Mato ji sodą pilną žydinčių medžių. „Metai“ yra grožinis lietuviškas kūrinys pelnęs pasaulinį pripažinimą. Kiek daug pasaulyje žmonių nusivylusių gyvenimu! Mano mama buvo našlaitė žinanti, kas yra vargas.) Kablelių būtinumą čia rodo ir ryški pauzė tarp pažymimojo žodžio ir išplėstinio pažyminio;

b. Mato ji pilną žydinčių medžių sodą. „Metai“ yra pasaulinį pripažinimą pelnęs grožinis lietuviškas kūrinys. Kiek daug pasaulyje nusivylusių gyvenimu žmonių! Mano mama buvo žinanti, kas yra vargas, našlaitė. (Negerai: Mato ji, pilną žydinčių medžių, sodą. „Metai“ yra, pasaulinį pripažinimą pelnęs, grožinis lietuviškas kūrinys. Kiek daug pasaulyje, nusivylusių gyvenimu, žmonių! Mano mama buvo, žinanti, kas yra vargas, našlaitė. Šiais atvejais netinka kablelis ir iš vienos kurios pusės, pvz.: Mato ji, pilną žydinčių medžių sodą. „Metai“ yra pasaulinį pripažinimą pelnęs, grožinis lietuviškas kūrinys.) Kad čia nereikia kablelių, rodo ir pauzės nebuvimas tarp pažymimojo žodžio ir išplėstinio pažyminio.

Tokia pat taisyklė taikoma skiriant ar neskiriant priedėlius, pvz.: 1882 metais gimė Vincas Krėvė, žymus lietuvių rašytojas (priedėlis eina po pažymimojo žodžio ir yra atskirtas), bet – 1882 metais gimė žymus lietuvių rašytojas Vincas Krėvė (priedėlis yra prieš pažymimąjį žodį, todėl neskiriamas).

Kableliais išskiriama vietos, laiko ar būdo aplinkybė, tikslinanti prieš ją einančią kitą vietos, laiko ar būdo aplinkybę, pvz.: Paupyje, prie žydinčių ievų, netoli brastos, būriavosi muzikantai. Ketvirtadienį, kovo 5 d., 16 val., įvyks susirinkimas. Jis šnekėjo garsiai, pakeltu balsu. (Negerai: Paupyje prie žydinčių ievų netoli brastos būriavosi muzikantai. Ketvirtadienį kovo 5 d. 16 val. įvyks susirinkimas. Jis šnekėjo garsiai pakeltu balsu).

Tačiau jeigu dvi šalia esančios aplinkybės nėra vienarūšės, kablelio nereikia, pvz.: Suomijoje po varžybų bendravome su jaunimu. Kitą dieną nuošalioje mūsų sodyboje visiškai netikėtai pasirodė girininkas (netiktų čia kablelis iš abiejų ar iš vienos kurios šalia esančios aplinkybės pusės: Suomijoje, po varžybų, bendravome su jaunimu. Kitą dieną, nuošalioje mūsų sodyboje, visiškai netikėtai, pasirodė girininkas). Dar didesnė klaida skirti aplinkybes, kurios nėra greta kitų aplinkybių ir nėra dalyvinės, padalyvinės ar pusdalyvinės, pvz.: Apsakyme rašytojas atskleidė geruosius lietuvio bruožus. Miškas po kiek laiko atauga. Kartu su visais džiūgavau aš. (Negerai: Apsakyme, rašytojas atskleidė geruosius lietuvio bruožus. Miškas, po kiek laiko, atauga. Kartu su visais, džiūgavau aš).

Skirtingai skirtina Dailininkė gimė Panevėžio rajone, Namiškių kaime ir stilistiškai gražesnis pasakymas su nesuderintais vietovių pavadinimais Dailininkė gimė Panevėžio rajono Nainiškių kaime.

Dabar duodama daugiau laisvės skirti ar neskirti išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes. Jeigu pabrėžiamas jų intonacinis bei prasminis savarankiškumas ir jos ryškiau pauzėmis, intonacija atribotos nuo kitų sakinio dalių, dažniausiai tikslinga skirti, pvz.: Baigęs vidurinę mokyklą, įstojau į aukštąją. Išėjusi iš miško, Veronika net stabtelėjo. Skleisdamas salsvą kvapą, žydėjo jazminas. Žaltys, atsigręžęs į Eglę, prašneko žmogaus balsu. Varškė, pagaminta su šiuo raugu, yra aromatingiausia.

Gali būti ir nelaikomas klaida parašymas Baigęs vidurinę mokyklą įstojau į aukštąją. Išėjusi iš miško Veronika net stabtelėjo. Tačiau didelė klaida įterptas į sakinio vidurį išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes skirti tik iš vienos pusės – paprastai iš antrosios, nes ten didesnė pauzė (negerai: Žaltys atsigręžęs į Eglę, prašneko žmogaus balsu. Varškė pagaminta su šiuo raugu, yra aromatingiausia. Visiems aišku, kad neplečiant gamybos, nedarbas tik didės. Paskutinį sakinį taisyklingai galima užrašyti dvejaip: Visiems aišku, kad, neplečiant gamybos, nedarbas tik didės arba, kaip dabar po jungtuko įprasčiau, Visiems aišku, kad neplečiant gamybos nedarbas tik didės.)

Vis dėlto kai be kablelių sakinys skaitytojui būtų neaiškus, išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes skirti būtina, pvz.: Šį atsitikimą aprašiau nedelsdamas apsilankęs tėviškėje. (Ar nedelsdamas aprašė, ar nedelsdamas apsilankė? Tik autorius žino, kaip ten buvo. Taigi reikėjo rašyti arba Šį atsitikimą aprašiau nedelsdamas, apsilankęs tėviškėje arba Šį atsitikimą aprašiau, nedelsdamas apsilankęs tėviškėje.) Komentuodamas savo šalies veiksmus Irake prezidentas štai ką pasakė. (Ar Irake buvo atlikti veiksmai, ar Irake pasakė? Greičiau buvo pirmas variantas, todėl reikėjo rašyti: Komentuodamas savo šalies veiksmus Irake, prezidentas štai ką pasakė.) Pardavę savo ir mamos butus sostinėje sutuoktiniai nusipirko sodybą. (Ar butai sostinėje, ar sodyba? Būtų aiškiau: Pardavę savo ir mamos butus sostinėje, sutuoktiniai nusipirko sodybą. Dar geriau: Pardavę sostinėje savo butus, …)

Aplinkybe einantis vienas dalyvis, pusdalyvis ar padalyvis kableliu neskiriamas, pvz.: Išėjusi ji stabtelėjo. Sutemus įsižiebė žvaigždės. Rusų kalboje tokiais atvejais skiriama, todėl kai kas ir lietuviškai rašydamas čia be reikalo padeda kablelį (negerai: Išėjusi, ji stabtelėjo. Sutemus, įsižiebė žvaigždės).

Daug kas sunkiai suvokia, kada skirti ar neskirti lyginamuosius posakius.

Lyginamieji posakiai, neturintys tarinio, kableliais neskiriami, pvz.: Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą. Mantas kaip ant sparnų išlėkė į gatvę. Vėjas sniegu lyg baltais patalais apklojo ežerą. Jausmai tarsi bangos virpino širdį. Ko dejuoji it dantį geliamas? (Rusų kalboje tokie posakiai skiriami; prieš keletą dešimtmečių mokyklinis lietuvių kalbos vadovėlis juos irgi reikalavo skirti, todėl ir dabar daug kas be reikalo skiria – rašo: Taisyk žodžiui vietą, kaip svečiui patalą. Mantas, kaip ant sparnų, išlėkė į gatvę. Vėjas sniegu, lyg baltais patalais, apklojo ežerą. Jausmai, tarsi bangos, virpino širdį. Ko dejuoji, it dantį geliamas?)

Tačiau lyginamieji posakiai, turintys tarinį (kitaip sakant, einantys sudėtinio sakinio šalutiniu dėmeniu), yra skiriami, pvz.: Mes kovojom, kaip mūsų protėviai kovojo. Jie viską padarė taip, kaip buvo sutarę. Ir įžengė su šypsena mama, lyg saulė danguje nušvito. Jonui vis neramiau darėsi krūtinėje, tartum oro ėmė trūkti. (Negerai: Mes kovojom kaip mūsų protėviai kovojo. Jie viską padarė taip kaip buvo sutarę. Ir įžengė su šypsena mama lyg saulė danguje nušvito. Jonui vis neramiau darėsi krūtinėje tartum oro ėmė trūkti; paskutiniuose dviejuose sakiniuose prieš lyg ir tartum būtų įmanomas ir brūkšnys.)