Internetas – pasaulinė kompiuterių tinklų sistema

 

Internetas – pasaulinė kompiuteriu tinklų sistema, apimanti milžinišką kiekį duomenų, programų, dokumentų bei kitokios informacijos ir įgalinanti naudoti asmeninį kompiuterį tos informacijos paieškai. Internetas teikia daugybę paslaugų iš kurių populiariausios: hipertekstinių dokumentų skaitymas – pasaulinis Voratinklis (WWW – World Wide Web), keitimasis laiškais – elektroninis paštas, informacijos siuntimas bylomis, konferencijos bei pokalbiai Internete.
Internetas tai ne atskiras didelis tinklas, tai tinklų tinklas. Tūkstančiai vienetinių tinklų jungiasi į didesnius tinklus, pastarieji siejasi į kitus ir t.t. Internetas neturi centralizuotos struktūros, jį sudaro tūkstančiai įvairių organizacijų tinklų bei pavienių kompiuterių, kurių kiekvienas veikia savarankiškai.
Norint prisijungti prie interneto reikia:
1) Interneto paslaugu tiekejo;
2) Vertiklio, jei jungsites telefonine linija, arba tinklo plokstes, jei naudojates skirtine linija;
3) Programinas irangos, kuri leistu isijungti iInterneta ir juo naudotis;
Kad galetume perziureti puslapius, reikalingos naršykles. Naršyklėmis naudotis labai paprasta: pakanka paleisti programa, atverti bet kuri tinklapi ir panaudoti ji kaip pradzios taska kelionei po pasaulini Voratinkli.
Internete puslapius galime perziurineti keliais budais: uzrasyti konkretu jo adresa arba apibudinti ieskoma dokumenta – vienu ar keliais zodziais, frazemis. Dar, vienas, paprasciausias, tinklapiu perziurejimo budas – tiesiog keliauti nuorodomis.
Istoriskai tinklapiu adresai vadinami universaliomis resursu zymemis (URL). URL identifikuoja Interneto kompiuteri, kuriame yra dokumentas, Taip pat nurodo kelia iki dokumento. Adresas surenkamas specialiai tam skirtoje eiluteje.
Paspaude narsykleje esanti mygtuka Search , Galime pradeti paieska pagal siulomas temas arba pagal paciu irasytus zodzius.Paieskai sukurta daugybe programu, vadinamu informacijos paieskos sistemomis.
Patikusius tinklapius galima pasizymeti skirtukais. Skirtukai ivairiose narsyklese gali buti vadinami skirtingai, Taciau you esme ta pati.
Voratinklis – tai didziulis menkai organizuotos informacijos lobynas, kuri galetume palyginti su biblioteka. Dabartines paieskos sistemos dar nepakankamai geros: vienos ju patiekia nedaug tinklapiu, kitos daugiau, bet ne pacia butiniausia informacija. Todel ieskant ko nors svarbaus tenka ismeginti kelias paieskos sistemas.
Interneto tinklo kompiuteriuose laikomi ne tik tinklapiai, bet ir ivairiu rusiu bylos. Ju siuntimui naudojamas specialus protokolas. FTP – tai bylu persiuntimo protokolas. Naudojantis siuo protokolu galima ivairia informacija, laikoma bylomis, perduoti is vieno kompiuterio i kita.
Internete galima bendrauti ir tiesiogiai rysiu kanalais. Tam yra speciali pokalbiu transliavimo Internete sistema – IRC.

Kalbėjimas ir jo svarba

 

Moderniųjų technologijų amžiuje žmonės vis rečiau lankosi teatruose, koncertuose, pasimatymus pakeičia pokalbiai mIRC arba Skype. Pasaulyje vyrauja tokia nuomonė: kam eiti į koncertą, jei galėsiu jo vaizdo įrašą parsisiųsti internetu; kam eiti į lauką, jei nuėjęs į orų puslapį ir taip sužinosiu, koks lauke oras. Visa tai nulemia, kad individas vis mažiau analizuoja jį supančią aplinką, rečiau bendrauja su aplinkiniais. Žmogus įsisuka į savo kiautą („nick‘ą“) ir kuriasi naują gyvenimą (virtualų, bet savo). Taigi, toliau norėčiau apžvelgti „virtualaus gyvenimo“ įtaką kiekvieno individo gyvenimui.

1. Taigi, žmogus turintis internetą, registruojasi internetiniuose portaluose, dalyvauja diskusijose. Visa tai sveikintina, tačiau mes pamirštame, kad žmogus tampa priklausomas nuo interneto (kaip nuo alkoholio ar cigarečių). Tarsi nebūtų maža to, žmogus po savo „nick“ paslepia savo ydas, kompleksus, tai susikurdamas naują tapatybę ir gyvenimą. (Sveikata ir kompleksų maskavimas)

2. Internetinėse diskusijose vis dažniau tenka pastebėti, netaisyklingos rašybos žodžių, kurie yra be galo madingi (tju, mergytea69 ir t.t.) Kuo daugiau “j“ raidžių žodyje panaudoji, tuo gražesnis sąskambis (nors skamba taip, tarsi ką tik būtum gimęs). Skaičius “69“ prie tavo vardo parodo, kad esi “sexo“ simbolis (visuomenės nuomonė). Tačiau, kodėl vyrauja būtent tokia nuomonė? (Kalba)

3. Asmeniškai man pati svarbiausi ir skaudžiasia tema susijusi su internetu – diskusijos. Juk visiems tenka diskutuoti, tačiau išprusimo, kultūros stoka, mums neleidžia to padaryti kaip iš tikrųjų reikia. Kur dingo tikrasis diskusijų modelis: teiginiai, argumentai, pavyzdžiai? Kodėl mes nesugebame priimti kito nuomonės, nors sutikite, tikrai kartais klystame. Reikia, suprasti, kad: „Aš žinau“ , ,,Man močiutė sakė“ – nėra argumentai.
(Mokėjimas suprasti bei reikšti mintis)

Tai tik keletas neigiamų faktorių, kuriuos lemia priklausomybė internetui. (Šie faktoriai negalioja visiems)

Taigi, apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad modernios technologijos mus pagelbėja ir yra naudingas, tačiau tik tada, kai mes jas naudojama saikingai ir pagal paskirtį. Ir vis dėl to nevertėtų pamiršti, kad reikia lankytis teatruose bei dalyvauti teisingose diskusijose. Internetas – ne pats geriausias mokytojas, jei nesupranti jo reikšmės.

Kalbėjimas neturi nieko bendro su tikru žinojimu. Todėl būkime kuklūs.

Laisvalaikis su knyga – pigus ir neįkainojamas (Nr.3)

Šiame išsivysčiusiame technologijų pasaulyje ne daug kas pajama į rankas knygą. Tačiau netrūksta ir tų, kurie mielai laisvą laiką praleidžia su knyga rankose. Knygų skaitymas labiau mėgstama vyresnio amžiaus žmonių būrio. Jaunoji karta linkę knygą keisti į moderniąsias technologijas. T.y. kompiuteriai, internetas, televizija ir pan.
Vienas iš veiksnių lemiantis šiuolaikinio žmogaus nutolimą nuo literatūros yra sumaterialėjimas. Mums nebeaktualios dvasinės vertybės, mūsų nebedomina žmogiškumas – mes nebesigiliname į savo jausmus, savo vidinį pasaulį. Dabartiniam žmogui svarbesnė karjera, jos siekimas. Jis tiesiog neranda laisvo laiko, kurį galėtų išnaudoti skaitydamas knygas. Sumaterialėjęs pasaulis ir patys žmonės, išstumia knygų skaitymą, domėjimąsi literatūra, o vietoje jų nereikšmingai praleidžia savo laiką.
Dar vienas, tačiau didžiausią įtaką turintis veiksnys literatūros skaitymui yra naujos technologijos. Nors pats esu aktyvus naujų technologijų naudotojas – stengiuosi neužmiršti ir knygos. Tačiau kiti jaunuoliai teikia pirmenybę internetui, kompiuteriniams žaidimams, net nesusimąstydami, jog tai, ką jie daro, yra bevertis užsiėmimas – laiko švaistymas. Televizorius nors jau nebelaikomas labai nauja technologija taip pat turi nemažos įtakos – vaikinai ir merginos ištisas dienas sėdi priešais jį. Naujos technologijos atima didžiąją dalį laiko, kurį šiuolaikinis žmogus galėtų praleisti skaitydamas.
Knygų neskaitymas – viena iš priežasčių privertusi jauną žmogų primityvėti, lėkštėti, tapti žemos kultūros. Neskaitydami knygų pasiduodame judančių paveikslėlių įtakai, kuri nei praturtina mūsų žodyną, nei skatina domėtis savo jausmais, emocijomis. Neskaitydamas knygų žmogus savo kalboje išsiverčia vos keliomis dešimtimis žodžių, jų trūkumą bando kompensuoti kūno kalba, gestais. Neskaitydami knygų “atbukiname” savo smegenis, jos priima vien tiesioginę informaciją, žmogus nesugeba įžvelgti minčių tarp eilučių, nesugeba savęs analizuoti, kad to išvengtumėme turime skaityti knygas.
Be to, šis malonumą teikiantis užsiėmimas juk nieko nekainuoja pradedantiesiems knygų mylėtojams. Viešosiose miestų bibliotekose yra knygų, kurių pradžiai pajausti tą laisvalaikio su knyga malonumą užteks. Manau kiekvienas ten rastų, jei ieškotų, kokio nori autoriaus, žanro knygų. Žinoma perskaičius daugybę knygų ir neberandant bibliotekose autorių kūrinių tęsinių – prasideda knygų ieškojimas knygynuose. Knygynuose , kaip ir parduotuvėse viskas kainuoja, tad atsiranda šiokios tokios investicijos. Lyginant su naujųjų technologijų ir knygų skaitymo kainomis skirtumas nėra didelis. Tačiau lyginant kultūrinio pobūdžio aspektais – laisvalaikis su knyga prieš technologijas laimi šimtu penkiasdešimt procentų iš šimto galimų.

Kalba. Netaisyklinga kalba jaunimo tarpe

 

Kalba – musu sielos vedrodis, tokius zodzius daznai girdime per literaturos pamokas Taciau jaunimui galetumeme padaryti issimti. Dauguma jaunuoliu, kaip susitare kalba tik jiems budinga kalba. Si kalba, net literaturinio pavadinimo neturi – tai jaunimo sugalvota, gatves kalba. Mano apklaustu paaugliu teigimu ja vartoja daugumas moksleiviu ir studentu.
Jaunimas siuos isgalvotus zodzius daznai naudoja vietoje keiksmazodziu, nes juos draudzia mokytojai ir kiti intelektualus asmenys . O naudoti padriku, nieko nereiskianciu garsu niekas uzdrausti negali. Siu laiku barbarizmai daznai sudaromi prie rusisko zodzio pridejus lietuviska galune, arba po kokio nors ivikio lietuviskas zodis igauna kitokia prasme (pvz istarus zodi gaidys, retas pagalvoja apie nekalta ir miela namini pauksti ), neretai sie zodziai ir visiskai nieko nereiskia.
jaunimo naujadarai, lyg savotiska mada. Juos naudodami paaugliai jauciasi labiau verti demesio, taip issreiskia savo nepriklausomybes ir isskirtinumo troskima. Tai beje ir geras budas erzinti mokytojus, bei tevus, kurie daznai siu zodziu reiksmes nesupranta ir nevisada gali teisingai atsakyti I paauglio replika.
Savaime suprantama, jog jaunimo barbarizmu nerasime knygoje….nors pasistengus is ju galetumem sudaryti ir visa zodyna. Sios kalbos egzistavimui itakos turi radijas ir televizija, nes ten pasakyta idomesne fraze ar issireiskimas paauglio priimamas, kaip Dievo zodis tikintiesiems. Taciau daugiausia siu zodziu moksleiviai suzino vieni is kitu: kieme ar irc.
Svarbiausia tai, jog gatves kalba neapsiriboja vien gatve. Jos pilna visur kur renkasi jauni zmones : mokyloje, diskotekoje, kino teatre… Daugumai ji artimesne, nei gimtoji literaturine ar tarmiska zemaiciu kalba. Kartais net ir labia noredami negalime susilaikyti jos nevartoje. Labiausiai tai atsiskleidzia pamoku ir egzaminu metu, kai moksleiviai noredamai kalbeti literaturiskai tam turi labai susikapti, nes kitaip gali issprusti vienas kitas nepageidautinas zodis, uz kuri mokytojai baudzia mazindami pazymius .
Stai keleta paciu naujausiu ir dazniausiai vartojamu gatves kalbos pavyzdziu:
1. derktis – saipytis is kitu, bereikalo juoktis
2. stopudovai – visiskai taip, 100%
3. mentas – policijos pareigunas
4. malacius – geras perkeltine prasme
5. britas – plikai apsiskutes
Nu o tokiu kaip mobilke, telikas, tapkes, kurtke, kompas, klava, kasis net ir komentuoti nereikia juos ir taip visi zino
Kaip reguoti I tokiu zodziu vartojima tai jau vyresniuju reikalas, taciau tiketis jog jaunas zmogus ju atsisakys manau perprasmiska. O drausdami mums taip kalbeti jus tik skatinate tai daryti, nes juk uzdraustas vaisius skaniausias…

Įvadas

Gimtoji kalba sudaro neatskiriamą kiekvieno žmogaus gyvenimo dalį.Mano
nuomone, kiekienas save gerbiantis žmogus privalo rūpintis savo kalba, ją
tobulinti…
Mūsų visuomenė yra mažai išprususi, vartoja daug svetimybių iš Vakarų,
žargonus, tarmybes, kurių dėka mūsų gimtoji kalba skursta ir gali net po
kelių dešimčių metų visai išnykti. O ją labiausiai skurdina jaunimas- tai
mes. Juk niekam nepaslaptis, kad jaunuoliai per amžių amžius kraipydavo
savo gimtąją kalbą.
Norėčiau visus supažindinti su savo darbu, tai ,,Netaisyklinga kalba
jaunimo tarpe“.Jame gausu palyginimų, netaisyklingai vartojamų žodžių, jų
ištaisymas ir pan.
Turbūt visiems begalo įdomu kodėl pasirinkau šią temą….Pasirinkau
šią temą, kadangi visa tai yra man artima ir nuolat sutinkama. Esu pati
studentė, mano nuomone, rašant šį darbą tai buvo vienas iš privalumų, nes
pati esu jauna ir nuolat supa jaunų žmonių būrys.
Darbo tikslas – supažindinti savo grupės draugus su netaisyklinga
kalba, kuri juos supa kiekvieną dieną.Taip pat, paviešinti jų daromas
klaidas, jas ištaisyti bei skatinti vartoti tik taisyklingus kalbos
kultūros žodžius ar sakinius.
Nebuvo lengva rašyti šį darbą, nes pati taip pat darau begalo daug
kalbos kultūros klaidų, bet rėmiausi lietuvių kalbos kultūros mylėtojų
knygomis, kuriose gausu paaiškinimų kaip taisyklingai kalbėti lietuviškai.

,,Nėra tokios menkos tautos,
nėra tokio niekingo žemės užkampio,
kur nebūtų vartojama sava kalba”.

M. Daukša

,,kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas”.

J. Balčiukonis

,,Lietuviai tol Žemėje išliks gyvi, kol kalbės lietuviškai”.
Vydūnas

Kalbos kultūra mūsų gyvenime

Gyvenime vienaip ar kitaip susidūriame su kalbos kultūra: tenka apie
ją girdėti mokykloje, kolegijose, universitetuose, darbe ir net gatveje.
Daugelis net nesusimąsto kas yra ta kalbos kultūra ir kokia jos reikšmė.
Kalbos kultūra- tai kalbos taisyklingumas,o ji labai svarbi yra bendrinei
kalbai. Bendrinė kalba-tai visai tautai bendra viešojo bendravimo kalba,
kurios gausu raštuose, leidžiamojoje periodinėje spaudoje, televizijoje. Be
šios bendrinės kalbos neįsivaizduojame mokyklos, valstybinių ir kitų
viešojo bendravimo įstaigų.
kalba, jos kultūra svarbi ir kiekvienai asmenybei. Ji padeda
kiekvienam kalbančiajam padeda sėkmingiau pasinaudoti visomis trimis kalbos
funkcijomis: informacine, emocine ir apeliacine.
Visi žinome, kad mūsų kalba sena, garbinga, artima savo promotei-
indoeuropiečių proklabei. Apie ją, kaip apie vieną seniausių, kalbama
didžiausiuose pasaulio universitetuose. Bet kyla klausimas, kodėl kalbos
kutūros knygose daug kalbama apie klaidas. Juk pati kalbos kultūra- tai
norminis, pavyzdingas kalbos vartojimas, o ne klaidos.
Pirmuosius kalbos kultūros pagrindus mums davė mūsų tėvai, darželio
auklėtojos, mokytojai,o dabar jau ir dėstytojai. Kaip sakoma: „Gyveni ir
mokaisi“, o mokytis reikia visą gyvenimą. Tačiau dažnai patys nesugebame, o
gal ir nenorime branginti savo kalbos, teršiame ją kitų kalbų žodžiais,
posakiais, kurie nedera, netinka, yra svetimi.Tai darome mes, jaunuoliai,
mūsų draugai, šeimos nariai, pažįstami…
Bendrinė lietuvių kalba turi daug nespręstinų problemų. Viena iš jų
–Vakarų kalbų naujųjų skolinių vartojimas jaunų žmonių tarpe.
Ne vienas suvokiame per didelį svetimų žodžių antplūdį ir matome, kad
kyla realus pavojus ir mūsų kultūros, mūsų kalbos savitumui. Pastebėtina,
kad ir lietuvių kalbos fonetika, tartis įgauna angliškų ypatybių, kinta jų
sintaksė, įsigali net tam tikra žodžių tvarka sakinyje. Lietuvių kalboje
Vakarų naujųjų skolinių gausa siaurina mūsų žodyną, jo plėtą, kenkia jos
žodingumui ir savitumui. Yra net realus pavojus,kad mūsų gimtoji lietuvių
kalba gali išvis išnykti.
Skolinių gausa jaunimo tarpe

Jau geras dešimtmetis kai pastebimas gausesnis svetimybių, hibridų,
naujadarų, žargoninių žodžių vartojimo polinkis.Žinoma, nėra nė vienos
visiškai grynos klabos, kuri nevartotų svetimų kalbų žodžių, bet taip pat
yra gerai žinoma, kad pernelyg didelis susižavėjimas kitų kalbų žodžiais ir
labai intensyvus jų vartojimas žeidžia kalbos sistemą,o taip kalba praranda
savo savitumą. Tai rodo nykstantį tautinį tapatumą, tautų niveliaciją. Visi
naujieji skoliniai užima gana svarbią vietą daugelyje dabartinių kalbų,
taip pat ir mūsų kalboje. Skoliniai rodo istorinę kalbų sąveiką, santykius
su kaimynais ir kartais yra vienas iš kalbos leksikos papildymo būdų.
Taigi, tautų ir kalbų ryšiai skatina ir skolinių vartojimą. Kiekvienos
tautos išeities taškas- išsaugoti etninę kultūrą. Mano nuomone, mes
pasauliui esam įdomūs tiek, kiek esame saviti.
Vakarų kalbų skolinius vartoja įvairių profesinių žmonės:
verslininkai, bankininkai, ekonomistai, politikai. Šiuo metu kaip tik ir
plūstelėjo didžiausia jų banga (akcizas, investicija, dividentai,
subsidija,…).Dalis terminų buvo vartojami jau prieškario Lietuvoje, o dabar
grįžta iš pasyvios vartosenos į aktyviąją.Be daugelio iš jų būtų sunku
išsiversti, nes neturime tikslių lietuviškų atitikmenų. Tiesiog jau tapo
mada angliškai pavadinti muzikos grupę ar firmą.Šie naujadarai ypač
linksmai atrodo šiuolaikiniui jaunimui- tai mums.Šiems visiems kalbos
pokyčiams ypač ir esame imlūs. Kodėl dažnai, kalbant apie skolinius,
pabrėžiama, kad jaunimo kalboje gausu skolinių? Galima išskirti keletą
priežasčių. Visų pirma, daug lengviau prisitaikantys ir imlesni pokyčiams
yra jauni žmonės; kintantis kiekvienos kartos požiūris į tradicines
vertybes, rodo pakitusį požiūrį ir į kalbą, tautinio tapatumo suvokimą.
Tapatumas – savotiškas savivokos aktas, žmogus pats kuria savo tapatybę.
Prisitaikydama prie istorinės visuomeninės situacijos jaunoji karta taikosi
prie kintančio pasaulio. Intensyvesnis visuomenės kultūrinis, politinis,
ekonominis gyvenimas, bendravimas su kitomis valstybėmis, kultūromis, kalbų
sąveikos, natūralus naujų reiškinių ir daiktų įvardijimo poreikis, lemia
gausesnį skolinių vartojimą. Antra, jaunimas visais laikais siekia
išsiskirti: elgesiu, išvaizda, kalba. Tam ir susikuria įvairių socialinių
grupių žargonai . Jis ypatingai prisideda prie kalbos išpėtimo, įterpdami
tarptautinius žodžius į savo kalbą. Tačiau jaunimas daug neigiamos įtakos
kalbai daro vartodamas žargoninius žodžius, svetimybes. Ypač šiuo metu
jaunimo kalba kenčia nuo įkalinimo įstaigose naudojamo žargono, kuris labai
plinta tarp mokyklinio jaunimo. Jaunimui taisyklingai trukdo kalbėti tai,
kad jaunimas mažai skaito grožinę literatūrą, liaudies pasakas, mažai
dainuoja dainų. Jo žodyno turtingumui neužtenka televizijos filmų, laidų ar
internetinės kalbos. Jeigu televizijos ir radijos kalbų taisyklingumas yra
kontroliujamas, tai internete jaunimas gauna netaisyklingos kalbos
pavyzdžių, kad jaunimo tėvams ir mokytojams, dėstytojams norisi jaunimą
izoliuoti nuo šios kalbos,bet…
jaunimo kalbos sritys, kuriose daugiausia pasitaiko skolinių, yra
pramogos, laisvalaikis, muzika, kompiuteriniai žaidimai. Patyrinėjus
jaunimui skirtų leidinių(ypačžurnalų „Panelė‘, „Cosmopolitan“) kalbą
matyti, kad didelę skolinių dalį sudaro įvairios sąvokos, įvardijančios
bendruosius dalykus (tokie kaip ,,barbecue”, ,,boys`as”, ,,bon ton” duty
free parduotuvės, ekstremalas, ,,gents” (džentelmenas) hapeningas, joy
savaitgalis ,,junk-food”, ,,kinderis” orror (siaubas), ,,pampersai”,
,,vivacoloras” ir pan.). Labai gausi skolinių vartojimo sritis yra muzikos
stilių ir su muzika susijusių reiškinių pavadinimai (pvz.: acid house`as,
acid jazz, ,,ambient trance”, ambientas, black metalas, blackmetal,
britpopas, dance, dark wave, death metalas, disco, drum`n`bass, dub,
eurobytas, eurodisko, fank-soul, folk, funk, funky, gangsta repas,
glamrokas, grunge, hardkoras, hardrockas, heavy metal, hip-hopas, house,
jungle, kantri (country), pankrokas, progressive house, raprock, ruspop,
soul, soulas, techno, trance, triphopas, ,,underground`as”; ,,bestas”,
bestselerinis, ,,clubmix” ,,didžėjus”, diskžokėjas, eurobeat`inis, fanas,
fanatas, fanklubas, grandas, hitas, klipas, koveris, megahitas, miksas,
miksuotojas, pankas, remiksas, semplas, singlas, topas, ,,unplugged”). Kaip
matyti iš pavyzdžių, skolintais žodžiais (dažniausiai originalo kalba,
kartais gavę lietuvišką galūnę) pavadinami ne tik vėliau atėję muzikos
stiliai, bet ir lietuvių kalboje jau turintys nusistovėjusią formą (blues –
bliuzas, jazz – džiazas, rock – rokas). Skoliniai dažni bendraujant,
ekspresyviai išsakant savo vertinimą (pvz.: again, cool crazy, fainas,
hello, help, seksova/s, sexy, sorry, topinis ir pan.). Ypač mėgstama
dainuoti anglų kalba, nors nuo seno žinoma, kad daina visais laikais buvo
ir yra tautiškumo saugotoja. Dabar nueita taip toli, kad kai kurie
lietuviai dainininkai kuria tekstus tik anglų kalba ( „Amberlife“,
„Skamp“). Taigi svetimus žodžius girdime nuolat koncertuose, jaunimo
renginiuose, per televizija bei radijo laidas.
Drąsiai galima teigti, kad didelė dalis moksleivių ir studentų nemaža
laisvalaikio dalį praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. Tai
atsispindi ir jų kalboje. Visų pirma, žaisdami kompiuteriu, kurio terminija
dar nėra iki galo nusistovėjusi, jie perima visus kompiuterinės technikos
skolinius, antra, sukaupia ir platina skolinius, funkcionuojančius
kompiuterinių žaidimų srityje (pvz.: akountas, bagas, boxas, decoderis,
deface, displejus, downloadinti, draivas, fagas, failas, geimas, geimeris,
geiminti, geimpadas, geimplėjus, hakeris, hardas hardvaras, hostingas
hotkeys, instalinti, interfeisas, kartridžas, kileris, lameris logas,
loudinti, notepadas, offline online, overklokeris, pakas, pasvordas
peidžeris, portas postingas, reverberis, roketdžampas, root, rulezas,
saitas, seivinti, užfleiminti, užsiloginti ir pan.) .

Kalbos kultūra- sudėtingas mokslas

Mano nuomone, kalbos kultūra – gana nuobodus ir sudėtingas mokslas.
Kalbos klaidų įvairovė tikrai didelė. Jų pasitaiko ne tik leksikoje, bet
taip pat morfologijoje, žodžių daryboje, sintaksėje, fonetikoje,
kirčiavime.
Lietuvių kalbai visą laiką grėsė svetimybės, kažkada ypač rašytinei,
dabar visų pirma sakytinei. Kaip žinote, rašytinė lietuvių kalba pradėjo
formuotis tik XVI amžiuje, o XVIII amžiuje ji religiniuose raštuose jau
buvusi taip užteršta, kad mažai kas buvo likę lietuviško (sakykim, “Broma
atverta ing viečnastį”). Jau tada atsirado kalbininkų (Ostermejeris,
Milkus), kurie polemizavo su tokių raštų autoriais, stengėsi religinių
knygų kalbą priartinti prie liaudies šnekamosios kalbos.
Į lietuvių kalbą su kultūros, mokslo, technikos plėtra visą laiką
veržėsi svetima terminija. Su šiuo reiškiniu kovojo kurdamas savus
naujadarus jau Širvydas, vėliau Daukantas, o ypatingu purizmu šioje srityje
pasižymėjo XIX a. pabaigos -XX pradžios atgimimo veikėjai. Dėl kalbos
likimo sielojosi J. Jablonskis: “Mūsų tauta nuo senų senovės kentė visokias
svetimas įtekmes, kurios gerokai sugadino ir tautos kalbą”. Buvo stengtasi
visiems svetimos kilmės žodžiams surasti lietuviškus atitikmenis. Daugelis
tada sukurtų žodžių praturtino mūsų kalbą, pvz.: vietoj disciplinos įvestas
naujas žodis drausmė, vietoj akcentuoti – pabrėžti, egoistas – savimyla,
embrionas – gemalas, flora – augmenija ir daugelis kitų. Buvo tuomet
sukurti ir tokie žodžiai, kurie kalboje neprigijo, nesugebėjo išstumti
tarptautinio žodžio ir dabar skamba gana juokingai, pvz.: vypsonė
(teatras), oramieris (barometras), orovė (klimatas), mokysta (metodika).
Šiuo metu prie Lietuvos Respublikos Seimo veikianti Kalbos komisija ir
Terminijos institutas intensyviai ieško atitikmenų labai sparčiai
plintantiems visų pirma angliškiems žodžiams. Surastas žodis ne visada
sėkmingai prigyja, ypač buitinėje kalboje. Jeigu naujadaras sunkiai
ištariamas, negražiai fonetiškai skamba, pernelyg ilgas ar nevisiškai
atskleidžia tikrąją žodžio reikšmę, jis niekaip neišstumia iš mūsų kalbos
svetimybės. Nauji taiklūs žodžiai, kuriais Kalbos komisija džiaugiasi kaip
greitai prigijusiais, tai: sauskelnės vietoj pampersų (neprigijo siūlomi
vystukai), traškučiai vietoj čipsų, savaitgalis vietoj vykendo, javainiai
vietoj miuslių, dešrainis vietoj hotdogo, elektrinis paštas vietoj e-mailo.

Labai nenoriai traukiasi iš vartosenos tokie žodžiai, kaip
antai: parkingas, ofisas, popkornai, imidžas, nors turi neblogus
lietuviškus atitikmenis, jau nekalbant apie kompiuterinę techniką. Terminai
dar tik kuriami. Ne visus spėjama sukurti laiku, kol dar neįsigalėjęs
svetimas žodis.
Lietuvių kalbos kultūros klaidų priežastys

Nuolat girdėdama begalo daug netaisyklingų žodžių, frazių, sakinių
pabandžiau išskirti tam tikras kalbos kultūros klaidų priežastis:
1. Kitų kalbų poveikis. Jis labai pavojingas, nes dėl kitų kalbų
poveikio atsiradusios klaidos yra didžiausios. Kitos kalbos ypač veikia
leksiką: atsiranda be reikalo pasiskolintų žodžių – barbarizmų, pavyzdžiui,
iš lenkų kalbos plėmas (= dėmė), iš rusų kalbos skladas (= sandėlis), iš
vokiečių – biškį, biskį (= truputį, šiek tiek), iš anglų imidžas (=
įvaizdis); dažnai lietuviškas žodis pavartojamas ne sava reikšme: žino (=
moka) kalbą; nusiimk (= nusivilk) paltą; medžiagos sąstatas (= sudėtis).
Kalbos sistemą labiausiai griauna iš kitų kalbų paimti sintaksės dalykai:
Skambina ant pianino (= pianinu); savaitės laikotarpyje (= per savaitę);
sausros rezultate (= dėl sausros).
2. Tarmių poveikis. Dėl tarmių poveikio pasitaikančios klaidos
paprastai nelaikytinos didelėmis. Dažniausiai tai tik oficialiajai kalbai
neteiktini dalykai, o laisvuosiuose kalbos stiliuose beveik visada įmanomi.
Vengiama tik siaurai paplitusių tarmybių, ypač leksikos. Juk retai
vartojamų žodžių arba jų reikšmių daugelis gali nesuprasti. Vartodami
tarmiškus žodžius vargiai susikalbėtume. Ne kiekvienas susigaudys, kad
pietų aukštaičių žodis klupstis – tai „kelis”, vakarų aukštaičių dulpšti –
„pamažu dirbti”, žemaičių kūlis – „akmuo”, kelplustu – „greitai, skubomis”.
Oficialiuosiuose kalbos stiliuose vengiama rytų aukštaičių kelintinių
skaitvardžių su baigmeniu -likis: vienuolikis, dvylikis… (bendrinėje
kalboje yra vienuoliktas, dvyliktas…), tarminių (paprastai su
menkinamuoju atspalviu) mažybinių priesagų – žemaičių kalnalis „kalnelis”,
dalies žemaičių paršuitis „paršelis”, pietų aukštaičių paukštynas
„paukštelis”. Tam tikrų savitumų esama tarmių morfologijoje. Vengiama pietų
aukštaičių tariamosios nuosakos formų būtau, turėtau; būtai, turėtai, nors
Salomėja Nėris intymumo įspūdžiui sustiprinti rašo: Kad pavirstau pilku
lauko smėliu… Be reikalo miestuose plinta sintaksės žemaitybė šėrė iš
rankos, spyrė iš kojos (bendrinėje kalboje čia įprastas priemonės
įnagininkas šėrė ranka, spyrė koja).
Bendrinei kalbai pavojingesnė ne kaimų, o miestų gyventojų kalba, nes
tai dažniausiai būna tarmės ar net kelių tarmių ir bendrinės kalbos mišinys
be aiškesnių dėsnių ir sistemos, dažnai su įvairiais slengo ar net žargono
elementais.
3. Žargonas ir slengas. Kai kas šį reiškinį vadina apskritai žargonu,
bet daug kas skiria žargoną ir slengą, ir, atrodo, galima skirti, nors šie
dalykai susipynę, aiškių ribų nėra.
Žargonas – labai netaisyklinga, tyčia iškraipyta (net pažeidžiant
gramatikos sistemą), vulgari, įvairiomis svetimybėmis užteršta kalba.
Žargoniškai šnekant net siekiama, kad pašaliniai ne viską suprastų. Yra
nusikaltėlių, gatvės žargonas. Būdingi žargono bruožai – žodžių trumpinimas
ar kitoks iškraipymas: egzas „egzaminas”, stipkė „stipendija”, studis
„studentas”, univerka „universitetas”, konserva „konservatorija”, matieka
„matematika”, kompas „kompiuteris”, trolis ar trolikas „troleibusas”,
svetimų darybos priemonių, ypač priesagų, vartojimas: saviakas „saviškis”,
vidiakas „vaizdo magnetofonas”, kramtoškė „kramtukė, kramtomoji guma”,
auklioškė (arba klyfa) „auklėtoja”. Gana daug leksinių žargonybių, ir
beveik visos jos imtos iš svetimų kalbų – dažniausiai iš rusų, dabar – ir
iš anglų: blatnas „itin apsukrus” ir blatniakas „apsukruolis”, chebra „sava
šutvė” ir chebrantas, -ė „draugužis, -ė”, naglas „įžūlus”, krūtas „kietas”
(apie žmogų). Jaunoji karta linkusi žargonybes atnaujinti, keisti.
„Policininkas” buvo faraonas, dabar – mentas, „pinigai, doleriai” buvo
frankai, dabar – babkės, kartais – faniera. Jau nebemadinga senosios kartos
žargonybė fainas „puikus”, bet atsiranda dar baisesnių naujų: iš rusų
kalbos tūsas ar tūsovkė „pasilinksminimas, šokiai, vakarėlis”, iš anglų –
kreizas „pusprotis, pakvaišęs”. Kartais suteikiamos neįprastos žargoniškos
reikšmės saviems ar tarptautiniams norminiams žodžiams: gabalas
„šiuolaikinės muzikos kūrinys”, barakas „bendrabutis”, supakuoti „suimti”.
Atlaidžiau žiūrima į slengą – jį kartais pavartoja ir rašytojai,
vertėjai. Slengas – tai kalba su žodžiais ir posakiais, vartojamais tam
tikrų profesijų (jūrininkų, dailininkų…) arba tarpsluoksnių
žmonių – paauglių, jaunimo. Jeigu slengas per daug neužterštas svetimybėmis
(be krūtas vyrukas, be tipo, be tūsovkė ir pan.), laisvuosiuose stiliuose
jis toleruojamas, nes kalbą gyvina, daro spalvingesnę: Tu, brol, visai
nusišėrei (t.y. iškvaišai), kliedėt (t.y. nesąmones šnekėti) pradedi, gal
prisiliuobei „prisigėrei”? – vaizdingai sako jaunuolis jaunuoliui. Kalbos
labai nepagadins ir savas „mados žodis” varom, pavartojamas reikšmė „einam,
vykstam, važiuojam” – baisiau būtų rusiškieji pošli, pojechali.
Kovoti su paauglių ar jaunimo slengu nėra didelio reikalo: jaunieji jį
visada turėjo ir turės, kad atsiskirtų nuo senesniųjų. Vėliau daugelis
išauga, kaip išaugama iš trumpų kelnaičių. Nebent galima priminti, kad,
tarkim, vietoj špargalka nė kiek ne prastesni savi žaismingi žodžiai
šnibždė ar pašnibždukas, o jeigu jau vartojame svetimybę, tai nors rinkimės
variantus be slaviškos priesagos -ka: špargalė, šperė, špurė…
4. Reikiamo kalbos stiliaus nepaisymas. Taisytinų (labiau stiliaus
požiūriu) dalykų atsiranda, kai vieno stiliaus terminus, žodžius, posakius
neapgalvotai keliame į kitą, pavyzdžiui, mokslinio stiliaus pasakymą regos
organai vartojame laisvuosiuose stiliuose, kur tinka tik akys, o štai kiek
tarmiškas buities kalbos posakis sopa galva netinka moksliniame stiliuje,
kur įprasta skauda galvą. Standartinis administracinės kalbos posakis
naudotis autobusų paslaugomis keistai skambėtų buitinėje kalboje, kur
sakome ne Dažnai naudojuosi autobusų paslaugomis, o dažnai važiuoju
autobusais.

Interneto kalba

Šiais laikais labai svarbią jaunimo gyvenimo vietą užima kompiuteris
ir internetas. Nuo pat šių išradimų sukūrimo, jie buvo tobulinami,o jų
pritaikymo galimybės buvo plečiamos. Pradžioje internetas buvo naudojamas
tik duomenų perdavimui,o vėliau buvo kuriamos virtualios svetainės, kur
žmonės galėjo susipažinti su siūloma produkcija,dar vėliau buvo kuriamos
svetainės, kuriose lankytojai galėjo už tam tikrą mokestį bendrauti su
kitais, susipažinti su naujais žmonėmis ir t.t. O tai ypač viliojo jaunus
žmones!
Kuo toliau, tuo vis labiau pigo internetas, kurio kainos pasiradė
peieinamos kiekvienam eiliniam piliečiui.
Viso to pasekoje, šiuo metu, norint susiekti su kitose šalyse
gyvenančiais draugais, giminėmis, mes neprivalome siųsti paprastų laiškų ar
jiems skambinti. Užtenka turėti prie tarptautinio tinklo prijungtą
kompiuterį.Gi tai išties patogu!? Taigi paklausa kompiuterių ir interneto
auga ir mes dabar laisvai galime bendrauti su žmonėmis neišeidami iš namų,o
to pasekoje atsirado virtualūs pokalbių kambariai, nelietuviškai vadinami
„Chat‘ais“. Juose renkasi žmones, norintys pabendrauti. Atrodytų viskas
puiku, jaunimas bendraus dar labiau, bet …
Rašydama šį darbą pasidomėjau interneto svetainėmis …Visų blogiausia
yra tai, jog taupant laiką, yra naudojami begalės trumpinių, kurie kartais
yra net nelietuviški. Vartojamos užsienio kalbų, dažniausiai anglų
abecėlėje esančios raidės, tokios kaip „w“, „q“, ar „x“, o skirybos ženklai
naudojami emocijomis reikšti , pvz: „:)“, „:/: ir t.t.Deja, yra nevengiama
vartoti ir giliai į mūsų gimtąją kalbą įsišaknyjusių rusiškų keiksmažodžių,
kurie taip pat yra rašomi sutrumpintai.

Dažniausiai sutinkami posakiai virtualiose svetainėse:

• Nusipirkit naują printerį(= spausdintuvą), nes šitas sugedęs.
• Kai grįšiu namo, parašysiu tau gražų e-mailą( =elektroninį
laišką),ok(= gerai)?
• Kodėl davei man suėjusį( = netinkamą naudojimui) kompaktą?

Vardų ir pavardžių trumpinimai

kalba, kuri juos supa kiekvieną dieną.Taip pat, paviešinti jų daromas
klaidas, jas ištaisyti bei skatinti vartoti tik taisyklingus kalbos
kultūros žodžius ar sakinius.
Nebuvo lengva rašyti šį darbą, nes pati taip pat darau begalo daug
kalbos kultūros klaidų, bet rėmiausi lietuvių kalbos kultūros mylėtojų
knygomis, kuriose gausu paaiškinimų kaip taisyklingai kalbėti lietuviškai.

• Rezultatai buvo įvertinti pilnai (=įvertinti visi).
• Reikia sudėti vieningą (=bendrą) paveikslą.
• Įmonė vieningai (=bendrai) sprendžia problemas.
• Matomai (=matyt, galbūt, turbūt) ji padėjo tą daiktą kitur.
• Jis įmetė 50 taškų ir tuo pačiu (=taip) tapo nugalėtoju.
• Mes turime pasirašę eilę (=daug) autorinių sutarčių.
• Po to nusikaltimo sekė dar visa eilė (=įvyko dar nemaža) kitų.
• Projektų vertinimo komisijoje turėtų būti įvairių sričių
specialistų, ypatingai (=ypač) finansų ir aplinkosaugos.
• Ataskaitos, ypatingai (=ypač) projektų turinio, nėra
analizuojamos.
• Mums reikia dar daug ko mokytis iš užsieniečių, ypatingai (=ypač)
taupumo.
• Naujos specialybės, ypatingai (=ypač) Viešbučių vadyba, labai
paklausios.
• Vakarais pasportuoti čia susirenka daug mėgėjų, ypatingai
(=ypač) moterų.
• Savo darbui jis visai abuojas (= abejingas).
• Nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (= (iš)mokyti)
šunys.
• Į mano skundą seniūnija neatreagavo (= ne(su)reagavo).
• Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet
nebesusitiksime.
• Kas čia gavosi (= pasidarė, išėjo)?
• Lyginant su 1997 m., gautųsi (= išeitų, būtų) visai kitas
vaizdas.
• Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (= gerove).
• Turi būti sukurta savistovios (= savarankiškos) ekonominės
politikos programa.
• Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati tvarko savo užsienio
politiką.
• Matome, ant kiek (= kaip, kiek) išaugo mūsų institutas.

Kauno kolegijoje išgirsti posakiai

• Tai gaunasi (=susidaro) tūkstančio litų skola.
• Ar Jūs skaitote (=manote), kad tai sąžininga?
• Skaičiau, kad tas darbas vedamas (=vykdomas, vyksta).
• Žinoti gimtąją (=mokėti) kalbą reikia kiekvienam.
• Pasirinkime teisingą (=tinkamą) kintamąjį.
• Neteisingai (=netaisyklingai) parašei tą žodį.
• Kas link muzikos, (= Muzikai; O muzikai; Jei kalbėsim apie muziką,
tai jai) mano vaikas visai negabus.
• Kas link mokslų, (= Mokslais) mano pusbrolis visai nesidomi – tik
kas link pinigų (= pinigais).
• Kas link vestuvių, tai apie jas dar negalvoju (= O apie vestuves tai
dar negalvoju).
• Senosios tradicijos pamažu atmiršta (= miršta, nyksta).
• Šiemet atsiekėme (= pasiekėme) neblogų rezultatų.
• Studentai kai kuriuos dėstomuosius dalykus gali pasirinkti
laisvanoriškai (= savo noru).

Taip kalba studentai, draugai, šeimos nariai, pažįstami

• Tinimą nuima (=pašalina, sumažina) vonelės su kaštonais.
• Iš nusikaltėlių buvo išimti (=paimti, atimti) šautuvai.
• Priėmusi vonią (=išsimaudžiusi) Marta išgeria arbatos.
• Jelena visada užsidėdavo (=užsimaudavo) šiltas kojines.
• Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, daugiau negu (nei)
šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių.
• Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau
negu (nei) penkis puslapius).
• Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą
ir ugdo juose (= jų) gėrio pradus.
• Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (= Kas jisDarbas:

humoristas ar žurnalistas)?
• Dar vaikystėje būsimajame sportininke susiformavo (= susiformavo
būsimojo sportininko) tvirtas charakteris (būsimasis sportininkas
išsiugdė tvirtą charakterį).
• Sportininkas šiandien ne formoje (= prastos, blogos formos).
• Serga tymais lengvoje formoje (= lengva forma; lengva tymų forma).
• Kokioj formoj (= Kokia forma; Kaip) atsiskaitysime?
• Nusipirkau kumpio formoje (= forminio kumpio).
• Kelinto (= Kelinta) šiandien? – Spalio antro (= antra, antroji).

Posakiai iš žurnalų, laikraščių, muzikantų lūpų, gatvės komentarų ir kitur

• Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo
sąlygų) susitarsime.
• Pensijas mokės lapkričio devinto (= devintą).
• Atostogausiu nuo liepos penkiolikto (= penkioliktos).
• Atremontavo (= Suremontavo) namą ir garažą.
• Ligonė ant tiek (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina.
• Susirgimai(= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo).
• Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų).
• Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų).
• Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų;
kartais išberia odą).
• Išsinuomoja (= Išnuomojamas) vieno kambario butas
• Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi?
• Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo
sąlygų) susitarsime.

Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai, kurie nuolat skamba Kauno kolegijoje

Klaidos : Galimi klaidų taisymai:

|bulkelė, bulkutė |= bandẽlė, bandùtė |
|fara |= žibiñtas |
|grafkė, grapkė, grafkutė |= žiogẽlis; segtùkas |
|grimeris, -ė, grimierius, -ė |= grimúotojas, -a |
|kaldra |= añtklodė |
|kalnierius |= apýkaklė |
|knopkė, knopka |= 1. mygtùkas; 2. spraustùkas; 3. |
| |smeigtùkas |
|kūdas, -a |= líesas, -à |
|(su)kūsti |= (su)lýsti, (su)liesė́ti, (su)blõgti |
|tapkės |= šlepẽtės, šliùrės |
|ženyti(s) |= tuõkti(s); vèsti; tekė́ti |

Nevartotinos naujosios svetimybės, kurie nuolat skamba jaunimo tarpe

Klaidos : Galimi klaidų taisymai:

|hamburgeris |= mėsaĩnis, mėsõs suvožtìnis |
|čipsai |= (bùlvių) traškùčiai |
|e-mailas, imeilas |= elektròninis pãštas |
|hotdogas |= dešraĩnis |
|hotelis |= viẽšbutis |
|imidžas |= į́vaizdis; perk. r. var̃das, véidas |
| |(kartais ìšvaizda) |
|ofisas |= į́staiga (kartais bū́stinė, biùras, |
| |kontorà, rãštinė) |
|sponsorius, -ė |= 1. rėmė́jas, -a; 2. mecenãtas, -ė |
|sponsorystė |= 1. paramà, rėmìmas; 2. mecenãvimas |
|steikas |= (amerikiẽtiškas) kepsnỹs, dìdkepsnis|
|popkornai |= (kukurū̃zų) spragė̃siai |

Neteiktini vertiniai, kurie dažniausiai girdimi iš jaunuolių lūpų

Klaidos: Galimi klaidų taisymai:

|neužilgo |= netrùkus, tuõj(aũ), greĩtai, véikiai: |
| |Neužilgo (= Netrukus; Tuojau; Greitai; |
| |Veikiai) prasidės sėja. |
|savistoviai |= savarañkiškai, nepriklaũsomai: Ne kiekvienas|
| |įpratęs savistoviai (= savarankiškai) |
| |tvarkytis. Sūnusjausavistoviai (= |
| |savarankiškai, nepriklausomai) gyvena. |
|ant tiek |= taĩp, tíek: Ligonė ant tiek (= taip, tiek) |
| |nusilpusi, kad be lazdos nepaeina |
|kaip taisyklė |= paprastaĩ, dažniáusiai: Kaip taisyklė, (= |
| |Paprastai) pirmiausia brangsta naftos |
| |produktai. |
|kas liečia |= (o) dė̃l: Kas liečia kredito grąžinimo |
| |sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo |
| |sąlygų) susitarsime. |
|kaž)kaip tai |= 1. kažkaĩp, kažin kaĩp: Per tuos metus jis |
| |(kaž)kaip tai |
| |(= kažkaip) sulinko, suseno; 2. kaĩp nórs: |
| |Reikės (kaž)kaip tai (= kaip nors) suktis iš |
| |šios padėties. |
|prie ko |= kuo dė́tas, -à: Prie ko čia mes (= Kuo mes |
| |čia dėti)? Banko vadovybė čia ne prie ko (= |
| |niekuo dėta). |
|ant sveikatos |= į sveikãtą: Toks sunkus darbas jam neišeis |
| |ant sveikatos |
| |(= į sveikatą). Ant sveikatos (= Į sveikatą)! |
| |[linkėjimas] |

Žodžių ir junginių reikšmės klaidos, kuriuos nuolat vartoja jaunuoliai
Klaidos : Galimų klaisų taisymai:

|apsivesti |= vesti (kalbant apie vyrą); (iš)tekėti |
| |(kalbant apie merginą); susituokti. |
|bendrai |nevart. išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: |
| |Bendrai |
| |(= Apskritai) jis neblogas žmogus. |
|davinys |nevart. r. „duomuo“: Pastarųjų apklausų |
| |daviniai |
| |(= duomenys) teikia vilčių. |
|gyvybingas, -a |nevart. r. „nepasenęs, -usi, tinkamas, -a |
| |vartoti“: gyvybingas(= nepasenęs, tinkamas |
| |vartoti) glaistas, skiedinys, gyvybingi (= |
| |nepasenę, tinkamivartoti) dažai, vaistai ir |
| |pan. |
|įpakavimas |nevart. r. „pakuotė“: Žaislai atsiųsti |
| |popieriniame įpakavime (= popierinėje |
| |pakuotėje). |
| | |
|matomai (regimai) |nevart. įterptiniu žodžiu nuomonei reikšti: |
| |Matomai |
| |(Regimai) (= Matyt), mums reikėtų dar kartą |
| |pasitarti. |
|nu(si)imti sagę, |nevart. r. „nu(si)segti sagę, laikrodį, |
|auskarus, laikrodį, |išsisegti auskarus, nusimauti žiedą ir pan.“ ;|
|žiedą ir pan. | |
|nu(si)imti suknelę, |nevart. r. „nu(si)vilkti suknelę, apsiaustą, |
|apsiaustą, švarką, |švarką, paltą ir pan.“ |
|paltą ir pan. | |
|pervesti |nevart. r. „perkelti“: pervesti (= perkelti) į|
| |kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas |
| |pareigas ir pan. |
|prabalsuoti |nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, |
| |subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau |
| |prabalsavome (= balsavome, pabalsavome, buvome|
| |balsuoti). |
|praklausyti |nevart. r. „perklausyti, išklausyti“: |
| |praklausyti |
| |(= perklausyti) įrašą,praklausyti (= |
| |išklausyti)paskaitą ir pan. |
|prakomentuoti |nevart. r. „(pa)komentuoti“: Šis įvykis buvo |
| |išsamiai prakomentuotas (= (pa)komentuotas) |
| |per televiziją. |
|prakonsultuoti |nevart. r. „(pa)konsultuoti“: Mūsų grupę |
| |dėstytojas jau prakonsultavo (= |
| |(pa)konsultavo). |
|prakontroliuoti |nevart. r. „(pa)kontroliuoti“: |
| |Prakontroliuokite |
| |(= Pakontroliuokite), kad ataskaitos būtų |
| |pateiktos laiku. |
|pravažiuojantis, |= nuolatinis, mėnesinis bilietas. |
|pravažiuojamas bilietas| |
|statyti grafiką, planą,|= (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį; |
|tvarkaraštį | |
|statyti radiatorių, |nevart. r. „įrengti, įtaisyti, pritaisyti, |
|variklį, skaitiklį ir |(į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir |
|pan. |pan.“; |
|statyti telefoną |nevart. r. „(į)vesti telefoną“. |
|ligonio, pastato stovis|= ligonio, pastato būklė; |
|dvasinis, moralinis |= dvasinė, moralinė būsena. |
|stovis | |
|už(si)pilti benzino, |= į(si)pilti, pri(si)pilti benzino, kitų |
|kitų degalų (į |degalų. |
|automobilį) | |
|vedantis, -i, |= vadovaujantis, -i, vadovaujantysis, -čioji |
|vedantysis, -čioji |specialistas, -ė; |
|specialistas, -ė | |
|žinoti |nevart. r.: 1. „mokėti“: Prastai žinau (= |
| |moku) anglų kalbą; 2. „išmanyti“: Jis nežino |
| |(= neišmano) technikos; 3. „pažinti“: Vadovai |
| |turi žinoti (= pažinti) savo pavaldinius. |

Taigi , regis, apie kalbos kultūra mažai kas ką žino, o ką jau čia
kalbėti apie jos vartojimą. Negi niekam neįdomu sava, nuostabi, gimtoji
kalba? O gal tiesiog niekas nenori apie ją gidėti?Bet juk be tos
taisyklingos kalbos pamažu nyks ir tauta…Kad taip nenutiktų, prašau visų
didelių ir mažų bentvieną minutę per dieną skirti savo taisyklingajai
kalbai, juk per savaitę jau bus 7 minutės, o per metus 365 minutės..

Suprask:
be kalbos nėra tautos,
be kalbos nėra žmogaus,
be kalbos nėra minties.
Išvados

Nagrinėtoji medžiaga rodo, kad sekimas svetimomis kalbomis, žargonais
skurdina mūsų gimtąją kalbą. Akivaizdu, kad naujieji skoliniai bendrinėje
lietuvių kalboje vartojami nesilaikant pagrindinių lietuvių klabos
principų: taisyklingumo, pastovumo, savitumo.
kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinė
žmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Žodis
aptarnauja žmogų visose jo gyvenimo srityse: kultūros, meno, literatūros,
technikos, buities. Todėl lietuviškas žodis turi būti ne tik gerbiamas ir
branginamas, bet juo reikia mokėti naudotis, ypač dirbant atsakingą
švietėjo ir agitatoriaus darbą.
Skolinių, žargonų atsirado ir atsiras kalboje. Jų vartoseną reikės
nuolat stebėti ir tvarkyti, nes mūsų kalbos, galingųjų kaimynų godžiamos
negalime palikti savieigai.Bet svarbiausia yra tai , kad visuomenė norėtų
vartoti savo- lietuvių kalbos žodžius,o ne svetimus. Taigi būtina ugdyti
bendrą visuomenės, ypač mūsų- jaunimo, nepakantumą plūstantiems į mūsų
kalbą skoliniams, žargonams, tarmėms, tada greičiau bus pastebimi mums
nepriimtini žodžiai ir geriau bus ieškoma jiems pakaitų.
Taigi, ar išlaikys lietuvių kalba savo savitumą ? Juk tai priklauso
tik nuo mūsų pačių. Juk pati visuomenė turi suprasti, kokia vertybė yra
kalba, o juk ją mums niekas negali atstoti…
Todėl aš labai prašau savo bendraamžių – jaunesnių ir vyresnių –
gerbti ir tausoti savo senelių ir prosenelių išsaugotą lietuvių kalbą ir
kalbėti savo kalba taisyklingai be žargono.

Jeigu kalba išliks,
Gyva išliks Lietuva.
Kalbai sunykus,
Nebus Lietuvos,
Nebus lietuvninkų.
J. Basanavičius

Atmink:
Mirusi kalba – mirusi tauta,
Paliegusi kalba – paliegusi tauta.

J. Basanavičius
Literatūra:

1. Paulauskienė A. ,,Lietuvių kalbos kultūra”,K., 2001.
2. Šukys J. ,,Lietuvių kalbos kultūra visiems”, K., 2003.
3. Kniūkšta P. ,,Kalbos vartosena ir tvarkyba”, Lietuvių kalbos
institutas, 2001.
4. Gaivenis K. ,,Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys”,
Lietuvių kalbos institutas, 2002.
5. ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodynas‘‘, V., 2000 arba kompiuteriniai
variantai;
6. Jakaitienė E. ,,Lietuvių kalbos leksikologija“,V: Mokslas, 1980.
7. Piročkinas A. ,,Administracinės kalbos kultūra“,V: Mintis, 1990.
8. Pudaitienė V., Vitkauskas V. ,,Vakarų kalbų naujieji skoliniai“,V:
Enciklopedija, 1998.
9. Peleckienė A. ,,Kalbos kultūra“, V.,1998.
10. www.kaunodiena.lt .
11. www.lietuvosrytas.lt .
12. www.panele.lt .
13. www.emokykla.lt.
14. www.cosmopolitan.lt . Darbas:

Internetas per kabelinės ir palydovinės TV sistemas. VGTU – referatas

1. ĮVADAS

Didėjant informacijos mainų poreikiui, didėja poreikis ir tos informacijos gavimo galimybėms. Iki šiol daugumą informacijos gaudavome per spaudą (laikraščiai, žurnalai, dokumentai ir pan.), radiją bei televiziją. Šiais laikais beveik visą informaciją galima rasti Interneto puslapiuose. Akivaizdu, kad sparčiai didėja gaunamos informacijos kiekiai, o nuo to priklauso ir duomenų perdavimo greitis. Turima omenyje, kad kuo greičiau gauname informaciją tuo ji mums atrodo naudingesnė. Tačiau didėjant informacijos kiekiui, greitis sąlyginai mažėja.
Norint turėti priėjimą prie pasaulinio tinklo, kažkokiu būdu prie jo reikia prisijungti. Tai gali būti tiesioginis ryšys panaudojant kabelius, taip pat dabar paplitęs prisijungimas per telefono linijas. Tačiau telefono linijos neužtikrina labai gero ryšio su Internetu,  žinoma, jei informacijos kiekiai nėra dideli, to visiškai pakanka. Tačiau visi norime, kad informacija kompiuterio ekrane, davus tam tikrą užklausą, atsirastų akimirksniu. Norint pasiekti labai didelius informacijos perdavimo greičius geriausia išeitis būtų naudoti optinius ryšio tinklus. Tačiau čia susiduriame su keletu problemų. Viena iš pačių pagrindinių problemų,  tai labai didelė tokio tinklo įrengimo kaina. Taip pat tiesti kabelius dideliuose miestuose sudėtinga ir, kaip minėta, per brangu. Optinis tinklas gali būti gerai panaudojamas tik ryšiui su tolimais taškais. Todėl yra ieškoma ir kitų būdų kaip suteikti Interneto ryšį kiekvienam norinčiam. Tiesti naujas ryšių linijas taip pat yra sudėtinga, kadangi tokiu atveju reiktų pašalinti senąsias, o tai nėra taip paprasta. Dėl pastarosios priežasties yra galvojama, kaip efektyviau pritaikyti senąsias ryšio linijas prie dabartinių vartotojų poreikių, bei kaip tomis ryšio linijomis suteikti priėjimą prie Interneto. Turima omenyje, kad senosios ryšio sistemos tai ne tik telefoninės ar specialiai Internetui skirtos linijos, bet ir iki šiol tokiems poreikiams nepritaikytos linijos.

2. RYŠIO SU INTERNETU GALIMYBIŲ APŽVALGA

Kaip jau buvo minėta, siekiant kuo daugiau praplėsti galimybes susijungti su pasauliniu kompiuterių tinklu, Interneto paslaugų tiekėjai ieško įvairiausių būdų kaip tai padaryti. Paprasčiausia ryšio su Internetu bendroji struktūrinė schema parodyta 2.1 pav.
Pats internetas yra labai sudėtinga struktūra, kurios viena iš pagrindinių dalių galima būtų laikyti Interneto paslaugų tiekėją, kuris savo ruožtu susijungia su kitais Interneto tiekėjais. Tokiu būdu ir susidaro vienas bendras tinklas, kuriame Interneto tiekėjai išsidėstę visame pasaulyje. Kaip pavyzdį galima paminėti Lietuvos Mokslo ir Studijų kompiuterių tinklą – LITNET. “1995 metų spalio mėnesį LITNET Valdymo centre (Kauno technologijos universitetas, skaičiavimo centras) įrengtas tarptautinis duomenų perdavimo kanalas Kaunas – Stokholmas naudojant “Swedish Space Corporation” ryšį per palydovą TeleX. LITNET apima penkis didžiuosius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. LITNET paslaugomis naudojasi visos aukštosios mokyklos, visi mokslo tyrimo institutai, didžiosios bibliotekos, dalis koledžų, aukštesniųjų mokyklų ir medicinos įstaigų, gimnazijos, vidurinės mokyklos, mokslo centrai.” [1]. Taigi matom, kad šis tinklas apima didžiausius Lietuvos miestus, o jo centras yra Kaunas. Kiekviename mieste yra keletas mokslo įstaigų ar organizacijų naudojančių šį tinklą, tokiu būdu vėl tinklas šakojasi. Galiausiai galima pasakyti tai, kad tinklo struktūra yra “žvaigždės” tipo, ir pavyzdžiui nutrūkus ryšiui su pagrindiniu LITNET mazgu Kaune visi vartotojai kurie naudojasi šio tinklo paslaugomis prarastų galimybę naudotis pasauliniu tinklu. LITNET išėjimui į pasaulinius tinklus turi ne vienintelį palydovinį, o taip pat naudoja ir kitas linijas (pavyzdžiui “Telekomo” linijas). Tokiu būdu praradus ryšį su vienu užsienio Interneto tiekėjų, Internetas gali būti pasiekiamas per kitus. Plačiau reikia pakalbėti apie paprastų vartotojų galimybes prisijungti prie Interneto paslaugų tiekėjų.
Paprasčiausia prisijungimo prie Interneto galimybė – per telefono liniją panaudojant vartiklius (modemus). Dideliuose miestuose specialiai įrengiami kompiuteriniai tinklai, tai apsimoka, nes yra didelis gyventojų tankis. Kiek sudėtingiau su tokio tinklo įrengimu atokiau nuo didmiesčių esantiems vartotojams, ypatingai, kai tokių vartotojų skaičius mažas. Tada paprasčiausiai neapsimoka tiesti kabelius į tas vietoves. Tokiais atvejais galima naudoti radijo prieigas. Taip pat šiuolaikinė įranga prisijungimui prie interneto leidžia panaudoti ir televizijos (TV) tinklus. Pirmiausiai tai kabelinė TV, kadangi ji turi ryšį su kiekvienu iš savo abonentų per kabelius. Tačiau čia yra ir trūkumų, nes kabelinė TV diegiama dažniausiai tik tankiai apgyvendintuose miestuose ar mikrorajonuose. Kita perspektyva Internetui perduoti, naudoti kabelinės-eterinės TV sistemas tokias kaip MMDS (Multipoint Multichannel Distribution Service – daugiataškio daugiakanalio skirstymo paslauga), LMDS (Local Multipoint Distribution Service – vietinė daugiataškė skirstymo paslauga). Abi sistemos naudoja superaukštus dažnius. Šios sistemos suteikia galimybę kartu su televizijos programomis naudotis ir internetu netiesiant jokių kabelių. Pavyzdžiui, naudojant MMDS, jos paslaugomis galėtų naudotis vartotojai nutolę nuo siuntimo antenos iki 50 km. Tačiau dažnai to nepakanka, nes kalnuotose ir miškingose vietovėse mikrobangų signalai negali sklisti užlinkdami, dėl ko atsiras “šešėlinės” zonos kur ryšys bus neįmanomas. Ir pagaliau dar viena televizijos sistema kuri gali būti panaudota Interneto ryšiui praplėsti – tai palydovinė TV. Ši sistema turi viena didžiausių privalumų, tai, kad ji gali būti prieinama bet kurioje pasaulio vietoje. Tokiu atveju turi būti atitinkamas palydovų tinklas aprėpiantis visą Žemės rutulį. Pastaruoju metu palydovai naudojami televizijos programų retransliavimui apima tik tam tikrą Žemės rutulio sitį (dažniausiai keletą šalių). Tolimesniuose skyriuose aptarsime Interneto perdavimą per kiekvieną iš šių TV sistemų.

3. PRISIJUNGIMAS PRIE INTERNETO NAUDOJANT TV TINKLUS

Kaip jau buvo minėta, Interneto paslaugos gali būti teikiamos ir per įvairias TV sistemas. Šiame skyriuje plačiau aptarsime atskirų TV sistemų panaudojimo galimybes ir  technines priemones Interneto paslaugų tiekimui.

3.1. Internetas per kabelinės ir kabelinės-eterinės TV sistemas

Šiame skyrelyje panagrinėsime kokia yra reikalinga tinklo įranga norint per kabelinės ar kabelinės-eterinės TV tinklus teikti interneto paslaugas. Taip pat sudarysime, panaudojant aptartą techninę įrangą, tinklo struktūrines schemas įvairiems atvejams, bei trumpai apžvelgsime kiekvienos iš tų schemų privalumus ir trūkumus.

3.1.1.    Techninė įranga

Kaip jau buvo minėta, kabelinės TV tinklas pilnai gali būti panaudotas prisijungimui prie Interneto. Žinoma tam reikia specialios techninės įrangos tiek paslaugos tiekėjui, šiuo atveju kabelinės TV centro, tiek ir abonentui. Aptarsime amerikiečių firmos HUGHES ELECTRONICS gaminančios kabelinės TV sistemas CableServe® techninę įrangą. Tai programinių ir aparatinių priemonių sistema leidžianti kabelinės, ar kabelinės-eterinės (MMDS) TV abonentams naudotis greitaeigiu Internetu, duomenų perdavimu bei telefoniniais pokalbiais. Tai taip pat suteikia galimybes sudaryti ir interaktyviąją televiziją.
CableServe® duomenų perdavimo kabelinės TV tinklais sistema CS2500 veikia pagal DVB/DAVIC standartą. Šis standartas aprašo dvipusį duomenų perdavimą kabelinės TV tinklais. Paprasčiau tariant, DVB/DAVIC standartas naudoja labiausiai paplitusį paketinio duomenų perdavimo standartą TCP/IP (Transport Control Protocol/Internet Protocol) duomenų perdavimui ir DVB-C standartą, skaitmeniniam TV programų perdavimui.
CS2500 sistema panaudodama TCP/IP standartą leidžia sudaryti ryšį tarp abonentų kompiuterių ir centrinio kompiuterio (serverio) ir/arba tarp abonentų kompiuterių. Ši sistema fiziniam kompiuterių ryšiui panaudoja benraašius, hibridinius ar bevielius kabelinės TV tinklus. Paslaugas kurias gali teikti kabelinės TV tiekėjas įdiegęs šią sistemą, pateiksime     3.1 lentelėje. Pastebėtina, kad kai kurioms paslaugoms reikalinga papildoma programinė įranga.

3.1 lentelė. CS2500 sistemoje galimų paslaugų sąrašas
Paslauga    Aprašymas    Papildoma programinė įranga
Naudojimasis Internetu    Galimybė naudotis pasauliniu tinklu (WWW puslapiai, elektroninis paštas ir kt.)    –
Ryšys IP – IP    Ryšys tarp dviejų vartotojų kompiuterių    –
Vietinės IP paslaugos    Suadymas elektroninių parduotuvių, banko paslaugų, pagalbinės sistemos    –
Kitų duomenų perdavimo protokolų palaikymas    Kitų protokolų neatitinkančių IP protokolo palaikymas, pavyzdžiui apjungimas dviejų banko filialų, kai naudojamas labiau apsaugotas protokolas.    +
Multimedija    Galimybė keistis vaizdo ir garso duomenimis, naudojant atitinkamą programinę įrangą     +
Abonentinių WWW serverių kūrimas    Bet kuris tinklo vartotojas turintis pastovų IP adresą gali sukurti WWW puslapį ir jį patalpinti į centrinį kompiuterį arba savo kompiuterį    –
Vietinių tinklų kūrimas (LAN)    Kelių vartotojų kompiuteriai gali būti apjungiami į virtualų tinklą kuris irgi naudoja IP protokolą    +
IP telefonija    Esant specialiai programinei įrangai kabelinės TV centre ir specialiai techninei įrangai pas vartotojus galima sudaryti galimybę naudotis telefoniniu ryšiu    –

3.1 lentelėje pateiktos paslaugos gali būti papildomos įvairiomis kitomis, tai priklauso nuo kabelinės TV kompiuterių administratorių. CS2500 sistema lengvai plečiama, pradedant nuo  kelių šimtų iki kelių tūkstančiu vartotojų. Tai žymiai patogiau nei naudotis telefono linijomis.
CS2500 sistemos techniniai duomenys:
•    dvikryptis duomenų perdavimas pagal DVB/DAVIC standartą;
•    tiesioginis duomenų srautas patalpinamas vieno televizinio kanalo užimamoje dažnių juostoje (6 arba 8 MHz). Naudojamos moduliacijos: QPSK, 16-QAM, 32-QAM, 64-QAM arba 256-QAM (nustato paslaugų tiekėjas). Papildomai naudojamas triukšmui atsparus kodavimas Rido-Solomono kodu. Maksimalus duomenų perdavimo greitis 56Mbit/s (kai naudojama 256-QAM moduliacija);
•    grįžtamieji duomenų srautai patalpinami dažnių juostoje 200kHz, 1MHz, 2MHz (nustato paslaugų tiekėjas). Naudojama QPSK moduliacija ir Rido-Solomono kodavimas. Šių duomenų srauto didžiausias perdavimo greitis 3Mbit/s.
Duomenų perdavimo kebelinės TV tinklais greičiai pateikti 3.2 lentelėje. Simbolių perdavimo greitis – simbolių skaičius per laiko vienetą. Tiesioginio duomenų srauto perdavimo greitis priklauso nuo moduliacijos tipo. Tai būtina norint išlaikyti pastovią duomenų kadrų struktūrą – po 3 ms. Transportinio duomenų srauto greitis – bendras bitų perdavimo greitis, įvertinant ir Rido-Solomono kodavimo pagalbinius bitus. Naudingų duomenų greitis – naudingos informacijos perdavimo greitis. Grįžtamojo duomenų srauto perdavimo greičiai charakterizuoja didžiausią kanalo pralaidumą. Tačiau verta pastebėti, kad grįžtamuoju kanalu naudojasi daug vartotojų, o duomenų perdavimas valdomas pagal MAC protokolą, todėl realus duomenų perdavimas grįžtamajame kanale priklausys nuo vienu metu prisijungusių vartotojų.

3.2 lentelė. Duomenų perdavimo kebelinės TV tinklais greičiai
Moduliacija    Simbolių perdavimo greitis, Mbod    Transportinio duomenų srauto greitis, Mbit/s    Naudingų duomenų greitis, Mbit/s
Tiesioginiam duomenų srautui
4-QAM (QPSK)    6,800    13,600    11,008
16-QAM    6,936    27,744    22,452
32-QAM    6,528    34,000    27,516
64-QAM    6,800    40,800    30,019
128-QAM    6,582    45,696    36,691
256-QAM    6,936    55,488    44,906
Grįžtamajam duomenų srautui
4-QAM (QPSK)    1,54    3,08    2,57
16-QAM    1,54    6,18    5,14

Bendroji kabelinio tinklo struktūra parodyta 3.1 pav. Tokio tipo tinkluose panaudojami kabeliniai modemai.
3.1 pav. pavaizduotos struktūros pagrindiniai elementai – kabeliniai modemai, tinklo suderinimo įrenginys (TSĮ), maršrutizatorius (angl. Router), duomenų saugyklos ir duomenų srauto valdymo įrenginiai.
Kabeliniai modemai, siūlomi firmos CableServe®, gali būti kelių tipų: vidiniai (CS2510), išoriniai (CS2511) ir išoriniai su tinklo koncentratoriumi (angl. Hub) (CS2512). Pirmojo tipo kabeliniai modemai yra įstatomi į kompiuterio laisvą PCI tipo jungtį. Tokie modemai gali būti naudojami ir atskirų vartotojų, tačiau labiau rekomenduotina įmonės tinklams, įstatant modemą į centrinį kompiuterį. Išorinis kabelinis modemas CS2511 skirtas grynai individualiam vartotojui. Tai pilnas gaminys su sumontuotu maitinimo bloku ir tinklo plokšte skirta 10 Base-T Ethernet tinklui. Toks modemas su kompiuteriu sujungiamas per kompiuteryje esančią atitinkamą tinklo plokštę. Trečiojo tipo kabeliniai modemai CS2512 naudojami kai yra keletas kompiuterių, kurie turi būti prijungti prie Interneto, o pagrindinio kompiuterio nereikia. Šie modemai gali prijungti 8 vartotojus, t. y. turi atitinkamą skaičių jungčių, prie kurių ir prijungiami vartotojų kompiuteriai. Kaip išoriškai atrodo minėti modemai parodyta 3.2 pav. Kabelinis modemas užtikrina tiesioginio duomenų srauto priėmimą, jo demoduliaciją ir dekodavimą, taip pat atlieka grįžtamųjų duomenų srauto kodavimą, moduliaciją ir perdavimą grįžtamuoju kanalu. Tinkluose be tiesioginio grįžtamojo ryšio papildomai reikalingi telefoniniai modemai, kurie užtikrina grįžtamąjį ryšį per įprastines telefono linijas.
Vienas svarbiausių tinklo elementų yra tinklo suderinimo įrenginys (TSĮ). Toks įrenginys pavaizduotas 3.3 pav. TSĮ formuoja tiesioginį duomenų srautą, kuris toliau apjungiamas su televiziniais signalais iš pagrindinės KTV stoties, ir jį perduoda į kabelinį tinklą. TSĮ taip pat apdoroja grįžtančiuosius duomenų srautus, o taip pat atlieka viso tinklo ir centrinės stoties įrangos suderinimą. Firma CableServe® gamina įvairių  tipų TSĮ, pavyzdžiui:
•    CS2501 – grįžtamasis ryšys per telefoninę liniją;
•    CS2504 – 4 grįžtamieji duomenų srautai išskirti dažnių ašyje;
•    CS2505 – 8 grįžtamieji duomenų srautai išskirti dažnių ašyje.
Tai modulinės konstrukcijos įrenginys. Svarbiausias modulis – MAC procesorius, kuris valdo duomenų maršrutizavimą. Kiti blokai: maitinimo šaltinis, tiesioginio duomenų srauto moduliatorius, keturių (arba aštuonių) grįžtamųjų srautų demoduliatorius, taip pat modulis palaikantis 100 Mbit/s Ethernet palaikantis ryšį su kita centro įranga. Tai nėra galutinė TSĮ sudėtis, gali būti įstatyta ir daugiau papildomų modulių. Tai gali būti diskasukis, kuris naudojamas pakeisti programą MAC procesoriuje, papildomas modulis apdoroti daugiau grįžtamųjų duomenų srautų, o taip pat modulių, suderinančių TSĮ su įvairia centro įranga.
Kiekvienas TSĮ vienu metu gali aptarnauti iki 8192 vartotojų, negana to, TSĮ skaičius tinkle neribojamas. Vienas TSĮ formuoja vieną tiesioginį duomenų srautą, kuris gali būti toliau perduodamas viena ar keliomis optinėmis skaidulomis. Gali būti ir taip, kad visų TSĮ suformuoti duomenų srautai bus perduodami viena skaidula panaudojant skirtingus nešančiuosius virpesius. Kiekvienas TSĮ gali priimti ir apdoroti nuo 1 iki 8 grįžtamųjų duomenų srautų.
Dar vienas tinklo elementas – maršrutizatorius. Tai įrenginys užtikrinantis greitą  TSĮ sujungimą su išoriniais centriniais kompiuteriais (tinklo administravimas, Internetas, vietinėmis duomenų saugyklomis ir pan.). Pavyzdžiui, firma Huges Network Systems gamina maršrutizatorius IRX5000 (3.4 pav.). Tai įrenginys galintis vienu metu užtikrinti sujungimą su Internetu  net 64 TSĮ. Maršrutizatorius turi Internetinės klasės lentelę, kurioje yra šimtai tūkstančių maršrutų. Maršrutizavimo be atminties technologija kiekvienam įeinančiam paketui maršrutą nustato iš karto pagal visą lentelę.
Duomenų srauto valdymas – tai programinių ir aparatinių priemonių visuma užtikrinanti duomenų kontrolę tinkle. Valdymas gali būti centralizuotas, kai valdymas vyksta iš vieno pagrindinio kompiuterio, arba decentralizuotas, kai valdymas atliekamas keliose vietose, priklausomai nuo kabelinio tinklo dydžio.
Kol abonentų nėra daug, daugelį įrenginių galima pakeisti vienu centriniu kompiuteriu su Ethernet 100 Base-T tinklo plokšte ir bet kokia operacine sistema (Windows, Unix, Linux). Tokiais tinklo elementais gali būti maršrutizatorius, prisijungimo prie interneto šliuzas (angl. Gateway), duomenų srauto valdymas. Tuo atveju svarbiausia yra turėti greitą ryšį su Internetu. Tokį ryšį pakankamai gerai užtikrina palydovinio asimetrinio (su grįžtamuoju kanalu per kitus tinklus) ryšio technologijos, tokios kaip DirectPC™ (Europa), ZakNet (Azija), HeliosNet (Rusija) ir kt. Tai žinoma šiek tiek apriboja duomenų greitį grįžtamuoju kanalu, tačiau bendru atveju, tas duomenų kiekis yra mažesnis už duomenų kiekį tiesioginiame kanale.
Kabelinių modemų sistema CableServe® yra paprasta ir praktiškai gali būti panaudota bet kokio tipo, tiek benrašiuose, tiek hibridiniuose, tiek ir eterinio ryšio (MMDS) kabelinės TV tinkluose. Pradedant teikti Interneto paslaugas per kabelinės TV tinklus, pirmiausiai galima naudoti vienpusio ryšio sistemą. Toliau, didėjant abonentų, kurie naudojasi interneto paslaugomis, skaičiui palaipsniui galima pereiti ir prie sudėtingesnės struktūros tinklų.

3.1.2.    Kabelinės TV tinklo su duomenų perdavimu struktūra

Kabelinio TV tinklo su grįžtamuoju ryšiu per įprastinio laidinio telefono paslaugų tiekėją struktūra pavaizduota 3.5 pav. Pagrindinėje kabelinės TV (KTV) stotyje naudojamas tinklo suderinantis įrenginys CS2501 – be grįžtamųjų duomenų demoduliatorių. Tiesioginio duomenų srauto signalas, dažnių diapazone 114-860 MHz, paprasčiausiai prisumuojamas prie suformuoto televizinio signalo, kurį sudaro retransliuojamų TV programų visuma. Kiekvienas vartotojas turi įsigyti kabelinį modemą CS2510 arba CS2511 ir įprastinį telefoninį modemą. Jei tiesioginio duomenų srauto signalo kokybė nėra pakankamai gera, galima padidinti tiesioginio kanalo atsparumą trukdžiams panaudojant mažesnio informatyvumo moduliacijas, tokias kaip 64-QAM, 32-QAM, 16-QAM ar net QPSK(4-QAM). Tik pradėjus diegti tokias

paslaugas nedidelis duomenų perdavimo greitis tiesioginiu kanalu nesukels didelių nepatogumų, kadangi dar bus nedidelis vartotojų skaičius.
Kabelinio TV tinklo su grįžtamuoju kanalu struktūra pavaizduota 3.6 pav. Didėjant vartotojų skaičiui tinklo operatorius po truputį gali tobulinti patį tinklą, t. y. suteikti grįžtamąjį kanalą tuo pačiu kabeliu. Iš pradžių šie pakeitimai gali būti atliekami tik atskirose kabelinės TV tinklo dalyse. Norint sudaryti grįžtamąjį kanalą, reikia įstatyti papildomą modulį į TSĮ – grįžtamųjų duomenų demoduliatorius. Jų skaičius priklauso nuo tinklo dydžio. 3.6 pav. pavaizduotas tinklas pilnai gali palaikyti ryšį tiek su abonentais turinčiais grįžtamąjį ryšį per įprastines telefono linijas, tiek per atgalinį kanalą.
Pakankamai toli esantiems abonentams kabelinės TV operatoriai šiais laikais vis labiau naudoja optinio ryšio linijas. Ne išimtis ir per tokias linijas teikti Interneto ryšį. Tokio hibridinio kabelinės TV tinklo struktūra pavaizduota 3.7 pav. Kaip ir pirmaisiais dviem atvejais tiesioginio duomenų srauto signalai prisumuojami prie suformuoto televizinio signalo, po to elektrinis signalas keičiamas optiniu ir perduodamas į atitinkamus kabelinės TV mazgus. Atitinkamai priimtas optinis signalas yra vėl atstatomas į elektrinį ir iki vartotojų toliau perduodamas įprastais bendraašiais kabeliais, nes taip yra žymiai pigiau. Kadangi atgalinio kanalo duomenų srauto perdavimo greitis yra mažesnis, todėl grįžtamasis ryšys iš atskirų optinio tinklo segmentų gali būti sudaromas naudojant atskiras skaidulas. Pagrindinėje stotyje grįžtamųjų duomenų signalai vėl atstatomi iš optinių į elektrinius, dalis jų tarpusavyje susumuojami, ir patenka į demoduliatorius. Akivaizdu, kad duomenų perdavimo greičiai hibridiniuose tinkluose yra didesni, kadangi dėl mažesnio trukdžių poveikio galima naudoti informatyvesnę signalų moduliaciją.

3.1.3.    Kabelinės-eterinės TV tinklo su duomenų perdavimu struktūra

Kaip jau buvo minėta anksčiau, dideliais atstumais ir kai nedidelis vartotojų skaičius teritorijoje, galima naudoti ir kabelinę-eterinę TV sistemą (MMDS). Tokios kablinės TV sistemos su grįžtamuoju ryšiu per įprastines telefono linijas pavaizduota 3.8 pav. Kaip matome, ji analogiška anksčiau aptartai sistemai, tik čia naudojami ne kabeliai o mikrobangos perduodamos oru. Suformuotas tiesioginio duomenų srauto signalas kaip ir anksčiau yra prisumuojamas prie televizinio signalo ir toliau patenka į MMDS siųstuvą. Naudojant kanalinius siųstuvus yra gaminami tam tikros modifikacijos TSĮ. Jie turi papildomą tarpinio dažnio išėjima (36,15-43,75 MHz). Tokiais atvejais tiesioginio duomenų srauto signalai iš TSĮ patenka į siųstuvo tarpinio dažnio įėjimą.

Kaip ir kabelinės TV tinklams galima sudaryti atgalinį kanalą tuo pačiu kabeliu, taip ir MMDS tinklams galima sudaryti atgalinį kanalą eteriu. Tokio MMDS tinklo struktūra pavaizduota 3.9 pav. Tiesioginis duomenų srautas iki vartotojų perduodamas kaip ir vienkrypčiame tinkle, atgalinio ryšio kanalas reikalauja papildomų įrenginių abonento pusėje. Tai priėmimo-siuntimo antena ir MMDS imtuvas-siųstuvas (transiveris). MMDS antena – tai įrenginys, susidedantis iš žeminančio dažnių keitiklio tiesioginiam kanalui ir aukštinančiojo dažnių keitiklio atgaliniam kanalui. Abu dažnių keitikliai tarpusavyje išskirti  filtrais įėjime ir išėjime. MMDS imtuvas-siųstuvas yra atskiras įrenginys turintis dvi jungtis – prie vienos jungties prijungiama antena, prie kitos – prijungiamas abonentinis kabelis ar kabelinis tinklas. Iš imtuvo-siųstuvo į kabelinį tinklą patenka signalas perkeltas iš MMDS dažnių ruožo    (2500-2868 MHz) į metrinių bangų (MB) arba decimetrinių bangų (DMB) dažnių ruožą  (222-408 MHz). Iš tinklo į imtuvą-siųstuvą patenka grįžtamojo ryšio signalas, kuris perkeliamas į MDS (2,1 GHz) arba WCS (2,3 GHz) dažnių ruožą. Pastarasis keitimas yra pigesnis, nes tokiu atveju tiek signalų dažnio sumažinimui tiek padidinimui yra naudojamas vienas ir tas pats heterodinas (2278 MHz). Žinoma, yra gaminami imtuvai-siųstuvai kurie atgaliniam kanalui naudoja tą patį MMDS dažnių ruožą. Tačiau tokie įrenginiai yra pusantro ar net du kartus brangesni už įrenginius naudojančius MDS ir WCS dažnių ruožus. Nuolatinę maitinimo įtampą (16-24 V) dažnių keitiklis gauna per imtuvą-siųstuvą. Yra gaminami ir imtuvai-siųstuvai vienos konstrukcijos su MMDS antena, dažniausiai planariniai. Tokia nedaloma konstrukcija yra patogi individualiam priėmimui – vartotojo kabelinis modemas ir televizorius prie tokios antenos-imtuvo-siųstuvo prijungiami per maitinimo įvorę. Pagrindinėje KTV stotyje taip pat reikalingi papildomi įranginiai – priėmimo antena ir QPSK imtuvo. QPSK imtuvas keičia atgaliniu ryšio kanalu priimto signalo dažnių ruožą iš MDS arba WCS į įprastinį kabelinio tinklo atgalinio kanalo dažnių ruožą, bei jį sustiprina iki reikiamo lygio. Gautasis signalas toliau perduodamas į TSĮ.
Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad kabelinės TV tinklais galima perduoti įvairią informaciją – televizijos bei radijo programas, telefoninius pokalbius, Internetą ir kt. Žinoma, kabelinės TV tinklo pertvarkymas pareikalaus iš operatoriaus nemažai investicijų, tačiau nenustačius aukštų kainų (norint turėti kuo daugiau abonentų), investicijos gali pakankamai greitai atsipirkti. Kita problema iškyla norint teikti pakankamai greitą Interneto ryšį, tačiau toks ryšys neįmanomas be kažkokios greito ryšio prieigos prie interneto, t. y. reikia turėti pakankamai gerą ryšį išeinant už kabelinės TV tinklo ribų. Viena tokių alternatyvų yra naudoti palydovinį ryšį. Kitame skyrelyje būtent ir kalbėsime apie duomenų perdavimą per palydovus skirtus retransliuoti TV programas.

3.2. Internetas per palydovinės TV sistemas

Dauguma vartotojų kurie naudojasi palydovine TV žino, kad programų skaičius yra žymiai didesnis už  programų skaičių kurį teikia vietinės TV kompanijos ar kabelinės TV operatoriai. Taigi buvo sugalvota kaip galima perduoti Internetą ir per palydovinę TV. Tačiau tokios sistemos nėra labai paplitusios, kadangi ryšys per palydovą yra vienkryptis, o atgalinis kanalas realizuojamas per įprastines telefono linijas. Akivaizdu, kad šiuo atveju vartotojui tenka mokėti ir už grįžtamąjį kanalą ir už ryšį iš palydovo. Visgi šio tipo sistemos puikiai pasiteisina tokiose vietovėse, kur labai mažas gyventojų tankis, ypatingai kalnuotose vietovėse. Kaip žinom palydovai gali padengti tam tikrą, vienos šalies ar net kelių šalių, teritoriją.
Labiausiai dabar paplitusi DirecPC duomenų perdavimo per palydovą sistema. Ši sistema užtikrina vienpusį duomenų perdavimą iki 400 kbps. Tai žinoma keliskart greičiau nei per standartines telefono linijas. Tai pasiteisina, nes duomenų srauto užklausoms ir duomenų srauto priėmimui santykis svyruoja nuo 1:20 iki 1:5. Vartotojas siunčia užklausas per įprastinį telefoninį modemą į artimiausią Interneto paslaugų tiekėją (IPS). IPS su internetu dažniausiai būna sujungtas labai sparčiu ryšiu. Toliau užklausa patenka į DirecPC sistemos operacinį centrą, iš kurio pagal atitinkamą užklausą gauti duomenys, per palydovą grįžta vartotojui. DirecPC sistemos veikimą iliustruoja 3.10 pav.
Vienas palydovinis kanalas vienu metu yra naudojamas duomenų perdavimui daugeliui vartotojų. Pačio palydovinio kanalo pralaidumas gali siekti iki 40 Mbit/s. Daugeliui vartotojų apie 90% internete praleidžiamo laiko sudaro pauzės (peržiūrėjimas ir apdorojimas gautos informacijos), ir tik 10% viso to laiko sudaro duomenų kaita (užklausų siuntimas ir duomenų priėmimas). Įvertinant šias aplinkybes, palydovinis grįžtamasis kanalas užtikrina 300 Kbit/s duomenų perdavimo greitį tūkstančiui ir daugiau vienu metu prisijungusių vartotojų. Reikia susitarti, kad toks duomenų perdavimo greitis yra tik palydovinėje prieigoje, o ne bendras duomenų gavimo greitis. To negali užtikrinti bet kuri sistema, nes vartotojo reikalaujami duomenys gali būti bet kuriame pasaulio taške, o ryšys su tuos duomenimis turinčiu kompiuteriu gali susidėti iš įvairių ryšio linijų. Akivaizdu, kad pastaruoju atveju greitį nulems lėčiausia ryšio linija, o taip pat bendras linijų poveikis.
DirecPC daugiau orientuotas į individualius vartotojus. Internetas per DirecPC  sistemą yra naudojamas daugelyje palydovų, pavyzdžiui ASTRA-NET (19,3° rytų ilgumos), HotBird 3 (13° rytų ilgumos). Taip pat yra įmanomas ir dvipusis ryšys panaudojant DirecPC sistemą, tačiau tai yra pakankamai brangu ir plačiau apie tai nekalbėsime.
Geresnis variantas kai palydovinį ryšį naudoja interneto paslaugų tiekėjas. Pavyzdžiui, NetSat Access Plus sistema firmos “NetSat Express”, kuri naudojama prisijungti prie. Ši firma teikia paslaugas daugiau nei 25 šalyse visame pasaulyje (Europa, Afrika, Vidurinių Rytų, Lotynų Amerikoje ir Azijoje). NetSat Access Plus sistema gali būti naudojama įvairiai. Simetrinis Interneto ryšys, kuriam naudojamas išskirtinis ryšio kanalas (3.11 pav., a) ir leidžiamas duomenų srauto greitis į abi puses yra vienodas. Toks sprendimas geras tuo, kad interneto paslaugų tiekėjui nereikia naudotis antžeminėmis ryšio linijomis, kurios dažnai būna perkrautos didelio duomenų srauto. Be to, duomenų perdavimo greitis gali būti nuo 64 Kbps iki 45 Mbps. Galimas ir kitas variantas – asimetrinis Interneto ryšys (3.11 pav., b). Šis variantas turi apribotą grįžtamojo kanalo duomenų perdavimo greitį, o tai sumažina paslaugų kainas.
Vienas ekonomiškiausių atvejų yra palydovinio ryšio naudojimas su grįžtamuoju kanalu per kitas ryšio linijas (3.12 pav.). Šiuo atveju sutaupoma papildomų lėšų, nes Interneto paslaugų tiekėjui nereikalinga siuntimo įranga. Tačiau papildomai tokiems hibridiniams tinklams reikia įrengti duomenų maršrutizavimą.
Dar vienas galimas NetSat Access Plus sistemos panaudojimo atvejis, kai duomenis priima keli vartotojai, o grįžtamasis ryšys realizuojamas per Interneto paslaugų tiekėją. Vartotojai su IPT sujungti antžeminėmis ryšio sistemomis (3.13 pav.).
Tokio paskirstyto naudojimo sistemose ypatingai sumažėja vidinių duomenų srautų dydis, kadangi, kaip jau ne kartą minėta, duomenų kiekis naudojamas užklausoms visada būna mažesnis už priimamų duomenų kiekį.
Taigi, baigiant trumpą apžvalgą apie duomenų perdavimą per palydovus, galima pasakyti, kad tokias sistemas dažniausiai naudoja interneto paslaugų tiekėjai. Taip yra todėl, kad nedidelėms įmonėms ar firmoms toks ryšys yra per brangus. Taip pat dauguma IPT naudoja ne vieną ryšio kanalą. Pavyzdžiui, Lietuvoje Omnitel naudoja 2048 + 4096 kbps optinio ryšio kanalas į Švediją, 4096 kbps optinio ryšio kanalas per Latviją, 1024 kbps palydovinio ryšio kanalas į Kanadą, 512 kbps palydovinio ryšio kanalas į JAV, 1536 kbps palydovinio ryšio kanalas į Vokietiją. Panašiai daro ir kitos firmos.
Tačiau nepaisant kainos, yra firmų kurios diegia palydovinio ryšio sistemas ir individualiems vartotojams. Pavyzdžiui [12], Interneto ryšio paslaugas teikianti italų kompanija “Tiscali” Vokietijoje pradėjo bandomąją trijų mėnesių programą, kurios metu bus testuojamos dvikrypčio plačiajuosčio interneto ryšio per palydovą paslaugos. Jos pagrįstos Izraelio firmos “Gilat Satellite Networks” sukurta technologija, kurią “Tiscali” planuoja įdiegti visoje Europoje. “Tiscali” atstovė pranešė, kad Vokietijoje ši paslauga kainuos 65 eurus (apie 236 Lt) per mėnesį. Vartotojai taip pat turės sumokėti 300 eurų (1102 Lt) įrengimo mokestį ir dar 565 eurus (2076 Lt) už techninę ryšio su palydovu įrangą. Jeigu bandymai bus sėkmingi, Vokietijoje šios paslaugos bus pradėtos teikti iki šių metų pabaigos. Ar tokios pat paslaugos bus teikiamos ir Lietuvoje netolimoje ateityje sužinosim. Tačiau jei bus tokios kainos, tai tokios paslaugos nebus visiems prieinamos.

4. IŠVADOS

Taigi, iš trumpos apžvalgos matosi, kad siekiant suteikti kuo daugiau žmonių ryšį su pasauliniu tinklu yra išnaudojama vis daugiau galimybių. Viena iš geresnių perspektyvų būtų teikti interneto ryšį per pramoninį maitinimo tinklą, nes jis sujungia beveik visus šalies gyventojus. Tačiau maitinimo tinklo panaudojimas turi savas problemas ir nėra taip paprastai įsisavinamas kaip kabelinės ar palydovinės TV tinklai.
Tokių tinklų plėtrai Lietuvoje kol kas nėra sudarytos palankios sąlygos, tačiau jau daugumos didmiesčių kabelinės TV operatoriai ruošiasi tokių paslaugų diegimui. Ar tokie tinklai bus paklausūs priklausys nuo teikiamų paslaugų kainos. Be to dauguma didmiesčių gyventojų naudojasi kabelinių TV teikiamomis paslaugomis, tad kodėl nesinaudoti ir Interneto ryšiu jei tam nereikalingi atskiri ryšio kabeliai.

Informacijos šaltinių sąrašas

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.    http://www.litnet.lt
http://www.satpro.ru
http://www.hns.com
http://www.hughespace.com
http://www.hughes.com

Besøk de mest populære attraksjonene i Malaga, Spania med leiebil

Home


http://www.netsatx.net
http://www.gs.ru/satinet/astra2.html
http://www.telesputnik.ru:8080/equipment/hotbird.html
http://www.direcpc.com/broadband/howtxt.html
http://omnitel.zinios.lt

Elektroninių parduotuvių kūrimas, referatas, ssl, set, ibm

Įvadas
Interneto plėtra sukūrė sąlygas ne tik perduoti įvairiausią informa¬ciją į bet kurį pasaulio tašką bet ir sudaryti prekybos sandorius. Prekių užsakymas, jų pirkimas ir atsiskaitymas už jas Interneto pagalba viena aktualiausių temų šiandieniniame pasaulyje. Rinkoje pasirodo vis daugiau “virtualių” parduotuvių, kurių dėka, pirkėjui neišeinant iš namų, galima nupirkti maisto produktų, kasdienio naudojimo prekių, akcijų ir obligacijų, orgotechnikos, sporto prekių, automobilių ir jų atsarginių dalių ir kt. Tema aktuali todėl, kad svarbu išsiaiškinti, kaip prekes patalpinti, kaip jas padaryti prieinamas bet kuriam pirkėjui, kaip pirkėjui atsiskaityti už jas. Taip pat aktualu ir tai, kad dirbant bet kurioje prekybinėje įmonėje svarbu neatsilikti nuo rinkos poreikių ir stengtis lygiuotis į rinkoje esamus konkurentus bei stengtis juos aplenkti.
Internete galima patalpinti išsamią informaciją apie kiekvieną parduodamą prekę. Prekės užsakymas įvyksta iš karto. Tuo pačiu metu pirkėjui patvirtinama apie prekės užsakymą ir pranešama, kada ji bus pristatyta. Elektroninę parduotuvę patogu ir lengva administruoti.
Kas yra elektroninė prekyba?
Elektroninė prekyba – tai prekių ir paslaugų pirkimas per Internetą. Kiekvienas Interneto naudotojas, turintis mokėjimo kortelę, sąskaitą banke arba virtualią Interneto piniginę, gali prisijungti prie tam tikrų Interneto tinklapių – parduotuvių. Jose pirkėjas renkasi, kaip ir įprastoje parduotuvėje reikalingas prekes, susideda į “krepšelį”, eina prie “kasos” ir atsiskaito už pirkinius. Po kurio laiko pirkiniai pristatomi pirkėjui jo nurodytu adresu.
Elektroninės prekybos Interneto tinklapių yra labai įvairių: nuo labai paprastų, kuriose pateiktas tik prekių katalogas su nurodytais užsakymų telefonais, iki sistemų su kreditinių kortelių aptarnavimu realiame laike – kai įsigytos prekės akimirksniu atsisiunčiamos (download) per Internetą. Elektroninės prekybos pardavėjai taip pat labai įvairūs: nuo smulkaus verslo atstovų, iki stambių mažmenininkų.
Internetas plečiasi, kaip ir Internetu teikiamų paslaugų spektras. Šiuo metu elektroninė prekyba yra viena perspektyviausių ir pažangiausių Interneto technologijų, todėl firmos, bandančios naujausias technologijas, turi galimybę tobulėti kartu su jomis ir tapti lyderėmis ateityje.
Elektroninės prekybos samprata
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad elektroninės prekybos schema yra labai paprasta. Tačiau kiekvienas verslininkas, prieš pradėdamas prekiauti elektroniniu būdu turi pasirinkti elektroninės prekybos koncepciją, parduotuvės sukūrimo metodologiją ir mokėjimų sistemą, spręsti daugelį kitų klausimų. Svarbiausia elektroninės prekybos dalis yra užsakymų ir piniginių tranzakcijų saugus vykdymas per viešus tinklus, t.y. per Internetą. Svarbiausios elektroninėje prekyboje taikomos duomenų perdavimo saugumo technologijos – SSL ir SET technologijos.
Kiekvienas Internet naudotojas, turintis mokėjimo kortelę arba sąskaitą banke, gali prisijungti prie tam tikrų INTERNET’inių SVETAINIŲ-PARDUOTUVIŲ. Kaip ir įprastoje parduotuvėje, pirkėjas renkasi jam reikalingas prekes, susideda į krepšelį, eina prie “kasos”, kur atsiskaito už pirkinius. Po kurio laiko pirkiniai pristatomi pirkėjui jo nurodytu adresu.
Plačiąja prasme elektroninė prekyba skirstoma į dvi kategorijas:
1) VARTOTOJAS-VERSLAS. Tokia prekybos sistema yra orientuota į vartotojus. Vartotojas – tai dažniausiai fizinis asmuo, turintis kreditinę arba debetinę atsiskaitymų kortelę.
2) VERSLAS-VERSLAS. Tokia prekybos sistema yra orientuota į verslo klientus. Atsiskaitymai tarp verslo subjektų grindžiami abipusiu susitarimu. Elektroninė parduotuvė funkcionuoja kaip patogus įrankis operatyviam prekių užsakymui ir pristatymui.

2 pav. Elektroninė prekyba, mokėjimus už prekes atliekant mokėjimo kortelių pagalba
Kaip elektroninis verslas gali pagerinti firmos veiklą ir garantuoti konkurencingumą?
Pasaulyje gausu naujos kartos firmų, lanksčiau, efektyviau reaguojančių į klientų poreikius. Naujos kartos firmos operatyviai prisitaiko prie kintančios aplinkos – jos naudoja išplėtotą elektroninį ryšį su gamintojais, partneriais ir klientais atlikdamos tarptautines verslo operacijas. Šių firmų galios šaltinis yra nauja technologija – elektroninis verslas (e-verslas).
Įmonės veiklos tinklas
E-verslo pagrindas – Interneto, įmonių vidaus tinklų ir grupinių darbo priemonių derinys, optimizuojantis įmonės vidaus ir išorės verslą. Šios technologijos pagerina bendravimą ir paspartina gyvybiškai svarbius verslo procesus – pirkimo, užsakymo ir pan.
E-verslo priemonių pagalba komunikuojant tiekėjais ir partneriais, sutaupoma laiko ir lėšų, kadangi galima kontroliuoti užsakymus, atsargas ir kokybiškai aptarnauti klientus.
Tiekėjai, žinodami turimų atsargų kiekį, gali operatyviau atlikti užsakymus ir sumažinti atsargų laikymo išlaidas. Turint tokius duomenis, galima įdiegti kokybės kontrolės sistemą tiekėjų firmose ir garantuoti tik tuo metu gamybai reikalingų medžiagų tiekimą (išvengiama didelių atsargų kaupimo sandėliuose). Modernios įmonių vidaus tinklų technologijos tobulina sąveiką ir operacijas, skatina atidumą, trumpina užsakymų įvykdymo laiką.
Interneto technologijos įmonių veikloje
IBM atlikto apklausą – keleto šimtų įmonių vadovai buvo apklausti, kokios svarbiausios užduotys sprendžiamos jų įmonėse, ir koks vaidmuo sprendžiant šias užduotis tenka e-verslo technologijai.
Apklausa parodė, kad beveik kiekvienu atveju e-verslas leido tiesiogiai (anksčiau tai buvo neįmanoma) keistis informacija įmonės viduje ir išorėje. E-verslas sumažino firmų valdymo sąnaudas, padidino gamybos efektyvumą, padėjo išplėsti verslą ir pertvarkyti jo metodiką. Taigi, aukšto lygio komunikacija didina veiklos efektyvumą, suartina firmą su jos klientais ir tiekėjais.
Elektroninio verslo schema
Verslo pasaulis vėl keičiasi. Sparčiai besiplečiant Internetui ir kompanijų intranetams matome fundamentalią permainą, kuri vadinama “stulbinančia taikomąja programa”.
Apibūdinimas, kartą priskirtas milijoniniu tiražu parduotai programinei įrangai, greitai reikš bet kurią operatyvią programą, visuotinai apimančią įvairiapusę žmonių veiklą darbe, namuose, kelyje ir žaidžiant.
Yra tokių hibridinių taikomųjų programų, kurios siūlo gatavų taikomųjų programų turtingumą. Bet jos taip pat siūlo komercinių tranzakcijų, duomenų bazių ir kitų tradiciškai vidinių įmonių sistemų paslaugas ir palaikymą.Tai yra gyvybiškai svarbios taikomosios programos, padedančios įmonėms susijungti su vartotojais beprecedentiniais būdais. Jos padeda komandoms efektyviau dirbti kartu. Jos sujungia informaciją su žmonėmis ir procesais, svarbiausiais įmonės sėkmei. Jos padeda komercinėms įmonėms užsiimti kai kuriomis ypač keliančiomis nerimą problemomis. Šios naujos taikomosios programos apibrėžia iš tiesų naują komercines veiklos būdą – elektroninį verslą. Tai žymiai galingesnės taikomosios programos, negu pavienės, dominuojančios “stalinėse” sistemose, kadangi elektroninio verslo taikomosios programos gali būti lankstesnės, daugiamodulinės ir lengviau atnaujinamos pagal vartotojo poreikius.
Saugumas Internete.
Perduodant konfidencialius duomenis Internetu išskiriamos dvi apibendrintos problemos:
Užtikrintas duomenų vientisumas (Data Integrity), t.y. garantija, kad Internetu pasiųstas pranešimas pasieks adresatą būtent toks, koks jis buvo išsiųstas;
Užtikrinimas, kad per Internetą bendraujančios pusės yra tikrai tie internetinės veiklos dalyviai, kuriais jie prisistato. Todėl yra atliekamas vartotojo autentifikavimas (User Authentication) – tikrinama, ar prisistatęs vartotojas yra tikrai sąžiningas vartotojas, ir serverio (pardavėjo) autentifikavimas (Server Authentication) – tikrinama, ar vartotojas kreipiasi į legalų serverį.
Ir pirkėjui, ir pardavėjui autentifikuoti yra naudojami skaitmeniniai sertifikatai. Skaitmeniniai sertifikatai – pirkėjo arba pardavėjo “skaitmeninis parašas”, kuris leidžia vienareikšmiškai identifikuoti elektroninės prekybos dalyvį. Skaitmeninį sertifikatą paprastai išduoda nepriklausoma trečia šalis ir sertifikatas laiduoja, kad jis tikrai priklauso tam elektroninės prekybos dalyviui, kuriam jis yra išduotas. Galiojantis sertifikatas reiškia, kad yra garantuotas konfidencialumas ir neiškreipta informacija pasieks reikiamą vietą.
SSL standartas (Secured Socked Layer)
SSL – tai Netscape Communication sukurta ir rinkoje standartizuota technologija, kuri garantuoja saugų duomenų per Internetą perdavimą. SSL saugumo protokolas apima perduodamų duomenų šifravimą ir iššifravimą, serverių autentifikavimą ir pranešimo vientisumo kontrolę. Kliento autentifikavimas yra numatytas, kaip SSL protokolo išplėtimas tik tuo atveju, kai ryšiui naudojamas TCP/IP protokolas. Kadangi SSL yra įdiegtas daugelyje pagrindinių Interneto naršyklių ir WEB serverių, todėl, norint naudotis SSL galimybėmis, pakanka instaliuoti į Interneto naršyklę skaitmeninį sertifikatą.
SSL šifravimui gali būti naudojami dviejų ilgių raktai – 40 ir 128 bitų. Kuo ilgesnis raktas, tuo sunkiau yra jį atspėti. Daugelis Interneto naršyklių suderinamos su 40 bitų raktais, o naujausios naršyklės jau leidžia koduoti duomenis ir 128 bitų raktais. 128 bitų šifravimas yra milijardus kartų patikimesnis negu 40 bitų.
SSL veikimas
Tarkime, kad dalyviai nori bendrauti ir būti garantuoti, jog niekas daugiau negalės įsiterpti į jų bendravimą, negalės iššifruoti pranešimų ar juos pakeisti kitais.
Jei abi pusės naudoja šifravimui viešo ir asmeninio rakto porų metodą, jos gali apsikeisti poromis ir tuomet su asmeniniu raktu viską šifruoti, o viešu raktu – iššifruoti. Žinoma, tai neapsaugo nuo pranešimų perėmimo ir jų turinio pakeitimo. Bet kadangi iššifravimui naudojamos kontrolinės sumos, todėl nepastebimai ką nors pakeisti šifruotoje žinutėje yra nepaprastai sunku.
Naudojant viešo ir asmeninio rakto porų šifravimo schemą ilgo pranešimo šifravimas gali trukti ganėtinai ilgai. Todėl naudojama alternatyvi šifravimo schema – svarbiausios pranešimo dalys šifruojamos patikimiausiu viešo ir asmeninio rakto metodu (likusiai pranešimo daliai iššifruoti įdedamas papildomas raktas), o likusi pranešimo dalis šifruojama greitesniais algoritmais.
SSL dirba labai panašiai. Pradžioje atsitiktiniu metodu yra generuojamas raktas, vadinamas master key. Jis generuoja susijungimui unikalius raktus: klientui (client write key) ir serveriui (server write key). Pirminio “pasisveikinimo” metu, naudojant serverio viešą šifravimo raktą, klientui perduodamas master key. Nuo tada visi perduodami pranešimai yra šifruojami client write key arba server write key, priklausomai to, kas juos siunčia.
SET standartas
1996 metais sausio 1 d. MasterCard International ir Visa International paskelbė apie ketinimus sukurti bendrą techninį standartinį SET – “Mokėjimų kreditinėmis kortelėmis per viešus tinklus apsauga”. Kuriant standartą be minėtų kompanijų dalyvavo GTE, IBM, Microsoft, Netscape, RSA, SAIC, Terisa ir VeriSign. Šis standartas vadinamas SET Secure Electronic Transaction Specification. Standartas garantuoja:
informacijos konfidencialumą,
mokėjimų vientisumą,
elektroninės prekybos dalyvių – pardavėjų ir pirkėjų – autentifikavimą, t.y. asmeniniais sertifikatais garantuojama, kad Tikrasis kortelės savininkas tikrai atlieka mokėjimą ir kad Tikrasis verslininkas tikrai gauna piningus. Šis garantavimas reikalingas visiems elektroninės prekybos dalyviams – finansų institucijoms, pardavėjams, gamintojams ir pirkėjams. SET standartas yra patikimesnis, lyginant su SSL technologija, jis veikia kaip SSL išplėtimas ir yra laikomas visiškai saugiu.
1997 metais spalio 19 d. Buvo baigtas kurti ir imtas plačiai diegti SET 1.0 protokolas. Jam prižiūrėti ir diegti yra sukurta SET Secure Electronic Transaction LLC (SETC) organizacija. SETC vadovauja SET specifikacijos tobulinimui, prižiūri programinės įrangos suderinamumo testus, koordinuoja SET protokolo tobulinimo kryptis ir darbus, suderinamumą su tarptautiniais mokėjimų susitarimais. SETC dalyviai – tai kompanijos, įsipareigojusios tinkamai naudoti SET protokolą.
SET specifikaciją yra vieša, skirta prekybos pramonei ir sukurta, siekiant garantuoti saugius mokėjimus kreditinėmis kortelėmis per Internetą.
Kokius verslo reikalavimus tenkina SET specifikacija?
Garantuoja užsakymo ir mokėjimo informacijos konfidencialumą.
Užtikrina visų perduodamų duomenų vientisumą.
Atlieka pirkėjo (kortelės turėtojo) autentifikavimą, t.y. nustato, kad jis yra legalus kortelės turėtojas ir turi sąskaitą.
Atlieka pardavėjo autentifikavimą, t.y. nustato, kad jis gali priimti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis per jį aptarnaujantį banką.
Visais geriausiai žinomais būdais ir pažangiausiomis technologijomis garantuoja komercijos dalyvių ir jų atliekamų transakcijų apsaugą.
Sukuria protokolą, nepriklausantį nuo duomenų transporto lygio saugumo.
Palengvina ir paremia bendradarbiavimą tarp programinės įrangos kūrėjų ir ryšių tiekėjų.
Pasitikėjimo piramidė
Visi elektroninės prekybos dalyviai, pagal SET technologiją yra sertifikuojami. Kiekvienas sertifikatas yra tikrinamas per pasitikėjimo piramidę. Kiekvienas sertifikatas yra susietas su kitu jau gautu sertifikatu, pavyzdžiui, pirkėjui sertifikatą išduoda pirkėjo bankas Issuer, kuris savo ruožtu yra sertifikuotas mokėjimų kortelės tiekėjų.
Pirkėjo sertifikatas – tai mokėjimo kortelės elektroninis atitikmuo. Šis sertifikatas yra “pasirašytas” kortelę išdavusio banko, todėl jo negali pakeisti trečia šalis. Pirkėjo sertifikate nėra informacijos apie kortelės numerį ir jos galiojimo laiką.
Pardavėjo sertifikatą išduoda pardavėjo bankas (Acquirer), kuris garantuoja, kad pardavėjas yra sudaręs galiojančią sutartį su jį aptarnaujančiu banku.
Mokėjimų serverio sertifikatą išduoda mokėjimų kortelių tinklas (pavyzdžiui, Visa) ir sertifikatas perduodamas pardavėją aptarnaujančiam bankui (Acquirer).
Acquirer sertifikatą išduoda mokėjimų kortelių tinklas.
Issuer sertifikatą išduoda mokėjimų kortelių tinklas.
Elektroninės prekybos dalyviai
Pirkėjas – paprastai tai kreditinės kortelės turėtojas (Cardholder). Kreditinė kortelė yra išduota pirkėjo banko Issuer. SET technologija garantuoja, mokėjimo kortelės informacijos paslaptį bendraujant pirkėjui su pardavėju.
Issuer – tai finansų institucija (paprastai bankas), kuri suteikia sąskaitą ir kortelę pirkėjui. Issuer yra suinteresuota ir garantuoja saugų kortelės aptarnavimą.
Pardavėjas – siūlo prekes ir suteikia apmokėjimo galimybę. Pardavėjas, norintis aptarnauti kreditines korteles, turi turėti įsipareigojimų savo bankui, vadinamam Acquirer.
Acquirer – tai finansų institucija (paprastai bankas), kurioje pardavėjas turi sąskaitą. Acquirer autorizuoja kreditines korteles ir jas aptarnauja.
Mokėjimo serveris – Payment Gateway – tai sistema, paprastai veikianti Acquirer, kuri aptarnauja pardavėjo mokėjimų užklausimus.
Mokėjimų kortelių tinklas – tai finansų institucijos, aptarnaujančios mokėtojų kortelių sistemą, pavyzdžiui, Visa, Master Card, kt.
IBM įranga
IBM yra didžiausia kompiuterių kompanija pasaulyje ir viena iš aktyviausių elektroninės prekybos dalyvių. IBM nuo pradžių dalyvauja kuriant SET technologiją, todėl jos sukurta elektroninės prekybos produkcija 1999 metų PC MAGAZINE skelbtoje “Elektroninės komercijos programinės įrangos produkcijos” apžvalgoje buvo pripažinta geriausia. IBM tiekia visą elektroninei prekybai reikalingą programinę įrangą.
IBM Net.Commerce START
IBM Net.Commerce START yra nebrangus, skirtas kompanijoms, norinčioms greitai sukurti elektroninę parduotuvę. Paprastai yra pateikti 3 parduotuvių su prekių katalogų ruošiniais, registracijos procedūra, pirkimo schema, užsakymų vykdymo schema, rezervavimo ir mokėjimo funkcijomis šablonai. Yra visi reikiami parduotuvės kūrimo ir kreditinių kortelių aptarnavimo įrankiai. Net.Commerce START versija gali aptarnauti ne daugiau, kaip 50 parduotuvių.
IBM Net.Commerce PRO
Šį įranga turi visas Net.Commerce START funkcijas ir papildomus katalogų kūrimo bei integracijos su kitais programinės įrangos paketais funkcijas. Papildomos katalogų kūrimo galimybės yra paieška, parametrinė paieška, intervalinė paieška, prekių palyginimo, rekomendacijų ir panašios produkcijos siūlymo funkcijos. Kuriama žinių duomenų bazė, sekami klientų veiksmai parduotuvėje, atliekama jų lankymosi analizė, daromos išvados ir t.t. IBM Net.Commerce PRO versija gali aptarnauti ne daugiau kaip 100 parduotuvių.

IBM Net.Commerce HOSTING Server
IBM Net.Commerce HOSTING serveris teikia elektroninės prekybos paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms prekiaujant Internete. Programa skirta Interneto paslaugas teikiančioms kompanijoms.
IBM Payment Server
IBM Payment Server – tai mokėjimų serveris, aptarnaujantis pardavėjo siunčiamas mokėjimo užklausas. Jis organizuoja pirkėjų autorizaciją, kredituoja ir debetuoja sąskaitas bei atlieka kitas finansines operacijas. IBM Payment Server darbas paremtas SET protokolo principais.
NET.Commerce
Net.Commerce – programinės įrangos produktas, padedantis prekybininkams sukurti dinamiškus, saugius elektroninius puslapius.
Net.Commerce suteikia galimybę prekeiviams parduoti jų prekes ir paslaugas internetu visame pasaulyje. Pirkėjai gali vartyti prekių ir paslaugų katalogus, kuriuose pateikiami objektų aprašymai, garso ir video klipai, nuotraukos bei grafikai. Jie gali pasižymėti išsirinktas prekes ir užsisakyti pateikiant kreditinę kortelę persiunčiant informaciją. Net.Commerce sistema atkuria pirkimo operaciją su paties pirkėjo kompiuterio pagalba. Tokiu būdu sutaupoma daug laiko.
Pardavėjai gali sukurti nuosavas elektronines parduotuves naudodamiesi Net.Commerce sistema. Jie turi galimybę lengvai apdoroti informaciją apie produktą. Pavyzdžiui pasiūlyti nuolaidas už tam tikrą įsigyjamų prekių kiekį arba organizuoti sezoninius išpardavimus. Gali sukurti pirkėjų grupes – solidieji klientai arba pastovūs klientai. Gali apdoroti iš pirkėjų gaunamą demografinę informaciją ir ja pasinaudoti kuriant marketingo strategiją.
Net.Commerce gali pasiūlyti praktiškus patarimus, pasinaudojant Site Manager ir Store Manager įranga. Su Template Designer galima susikurti dinamiškus interneto puslapius. Galima suteikti klientams rinktis produktus kataloguose. Sandėrio saugumas užtikrinamas SET technologijos pagalba.
Reikalavimai kompiuterinei bei programinei įrangai dirbant su Net.Commerce

Norint dirbti su Net.Commerce reikalinga sekanti programinė ir kompiuterinė įranga:
1.      Kompiuterinė įranga ( I. priklausomai nuo parduotuvėje esamų prekių skaičiaus; II. priklausomai nuo to kiek bus panaudojama audio, video ir grafikos; III priklausomai nuo to kiek tikimasi per tam tikrą laiką sulaukti klientų):
1.1 AIX
•        RISC System/6000 arba IBM tipo kompiuteris (RS/6000 C20 modelio ar greitesnis);
•        120 MHz ir didesnio dažnio procesorius;
•        mažiausiai 96 MB operatyvios atmintinės (rekom. 128 MB);
•        mažiausiai 400 MB laisvos vietos kietajame diske.
1.2 WIN
•        Pentium 166 MHz ar greitesnis kompiuteris;
•        mažiausiai 64 MB operatyvios atmintinės (rekom. 96 MB);
•        mažiausiai 400 MB laisvos vietos kietajame diske.

1.3 SUN
•        Bet kuri Sun SPARC stotelė;
•        mažiausiai 96 MB operatyvios atmintinės (rekom. 128 MB);
•        mažiausiai 250 MB laisvos vietos kietajame diske.

Taip pat turėtų būti monitorius, CD-ROM įrenginys, pelytė, LAN tipo plokštė su galimybe veikti su TCP/IP protokolu.
Programinė įranga:
1.    AIX
AIX 4.1 ar 4.2.
2.    WIN
Windows NT Server 4.0 su trečiuoju paketu (Service Pack 3 -galima rasti internetiniu adresu http://www.microsoft.com).
3.    SUN
Sun Solaris 2.5.
Kompiuteryje turėtų būti Netscape Navigator 4.04. (ar aukštesnės versijos) su JDK 1.1. Šią naršyklę rasti internetiniu adresu www.netscape.com.
Reikalavimai programuotojo žinių bagažui dirbant su Net.Commerce
Kad instaliuoti ir konfigūruoti Net.Commerce būtina žinoti apie:
1.      Turimą operacinę sistemą;
2.      Internetą;
3.      Serverio įrangą ir bei operacijas;
Kad sukurti ir valdyti parduotuvę, priklausomai nuo to kokiu būdu bus valdoma parduotuvė, reikia turėti suvokimą apie:
1.      Net.Data makrokomandas
Skirta keisti puslapių ir informacijos iš duomenų bazės pasirodymą, kurį matys pirkėjai. Šios makrokomandos turi nukreipimus į HTML puslapius ir nuorodas į SQL bazes.
2.      HTML ir JavaScript
Keisti pirkėjų matomus puslapius.
3.      SQL (Struktūrizuota duomenų bazių kalba)
Duomenų iš duomenų bazių skaitymui.
4.      C++
Duomenų bazių užpildymas.
5.      DB2 arba ORACLE universalias duomenų bazes
Naujų lentelių papildymui duomenų bazėse ir duomenų rūšiavimui
6.      Multimediją.
Darbo pradžia su Net.Commerce
Po to kai Net.Commerce instaliuota į kompiuterį, pardavėjo programuotojas yra pasiruošęs kurti elektroninę parduotuvę. Dar prieš pradedant kurti parduotuvę reiktų pakeist duomenų bazių slaptažodžius bei pakoreguoti priėjimą prie jų. programėlę ir susipažinti su parduotuvės kūrimo galimybėmis.
Reikalavimai puslapių kūrimui
Tinklapiai kuriami Template Designer pagalba. Kuriami puslapiai turi būti lengvai pasiekiami. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ateityje galbūt reiks įterpti:
•        Tekstus (kaip priedus prie produkto ar kategorijų aprašymą);
•        Grafikus (ikonas, žemėlapius, fonus);
•        Video ir animacinius klipus;
•        Garso klipus;
•        Java applets.

Visus duomenis patartina laikyti tame kataloge, prie kurio lengvai gali prieiti darbinis serveris.
Kad sukurti dinamiškus puslapius, patartina naudoti duomenų bazes. Taip pat patartina kompiuteryje turėti keletą tvarkyklių puslapių peržiūrai.
Reikalavimai informacijai apie produktą
Kad įvesti informaciją į Product/Item Information Form, reikia surinkti visą informaciją apie produktą: pavadinimą, persiuntimo kodus, SKU numerius ir kainas. Be to, privalu:
•        Product Categories funkcijoje sukurti produktų kategorijas;
•        Shipping Services funkcijoje sukurti perkėlimo kodus    (tai galima atlikti ir vėliau, bet tuomet teks grįžti Product Information formą ir įvesti kodą);
•        Product Template (produkto aprašymą) sukurti su Product Designer  (tai tai galima atlikti ir vėliau, bet tuomet teks grįžti Product Information formą);
•        Sukurti pirkėjų grupes (jei norima pirkėjų grupių nariams pasiūlyti specialias kainas).
Duomenų valdymas
Net.Commerce programoje tai:
•      Galinga universali DB2 duomenų bazė;
•      Su ODBC pagalba derinama su Oracle duomenų bazėmis;
•      Produktai parduotuvėje yra siejami su kategorijomis, kad klientams būtų lengviau susiorientuoti;
•      Pažangi kainų apskaičiavimo sistema, nulemianti nuolaidas. Pažangios perkėlimo funkcijos suteikia galimybę specifikuoti perkėlimų opcijas.
•      Su Template Designer pagalba sukuriamas dinamiškas tinklapis. Templates ištraukia informaciją tiesiai iš duomenų bazės ir generuoja daugelį skirtingų tinklapių su vienu Template (projektu).
Išvada
Internete prekyba patraukia pirkėjus kainomis, pasiūla ir demokratiškumu. Čia galima rinktis iš to, kas pigiausia ir geriausia. Informacija apie prekes prieinama milžiniškam potencialių pirkėjų ratui.
Tačiau elektroninė prekyba susiduria su tam tikrais sunkumais, kurie teigiamai nuteikia vartotojus jos atžvilgiu:
•    asmeninė informacija gali būti perduota tretiesiems asmenims ir panaudota be vartotojo sutikimo;
•    pasitaiko kreditinių kortelių klastojimo, nelegalaus kortelės ar jos informacijos panaudojimo atvejų;
•    gali būti suklastotos ar neteisingai nurodytos prekės;
Siekiant reglamentuoti naujo prekybos būdo funkcionavimą, kuriamas elektroninės prekybos standartas, kuris turėtų išspręsti daugelį iškilusių problemų.
Yra pastebėta, kad paketas E-parduotuvei sukurti yra gana brangus. Todėl vidutinio ir smulkaus verslu užsiimantys verslininkai “neįkąs” E-parduotuvės kūrimo kaštų. Reikia parašyti stiprų verslo planą prieš publikuojant E-parduotuvę. Ir patartina prieš tai pasikonsultuoti ne tik su programinių paketų kūrėjais ir platintojais, bet ir su jau sukaupusiai šia linkme dirbančiais E-parduotuvių administratoriais, teisininkais, ekonomistais ir kt.
Literatūra
1.    http://www.ita.lt
2.    http://www.programuotojai.lt/category.php?cat=60
3.    http://www.hot.lt/shop/ecomm.htm
4.      www.lt.ibm.com/sprendimai .
5.      www.redbooks.ibm.com .
6.    IBM ir verslo partnerių žurnalas “Sprendimai”. – Vilnius, 1999 spalis.