Asmeninės pozicijos parametrai

 

Asmens ir socialinės aplinkos santykių išdava – dvasinėje asmenybės struktūroje susiformavusi asmeninė pozicija kaip tam tikras sąlygiškai nekintantis darinys. Socialinis asmeninės pozicijos formavimosi pobūdis inspiruoja prielaidą, kad kuo įvairesnė, daugialypiškesnė ugdytiniui prieinami socialiniai santykiai, tuo turtingesnė, gilesnė asmeninė pozicija.
Ugdymui kaip auklėjimui ir akseologijai svarbu mustatyti, koks asmeninės pozicijos susiformavimo lygmuo yra kokybiškai paknkamas, kad būtų galima konstauoti ugdytinio asmeninės pozicijos susiformvimo faktą. Norint pažinti ir apibūdinti ugdytinio asmeninę poziciją, reikia išskirti esminius jo pasireiškimo požymius (parametrus). B. Bitinas (1995, 12 p.) pateikia keturis asmenybės pozicijos funkcinius parametrus:
asmenybės kryptingumą,
asmenybės pozicijos patvarumą,
asmenybės aktyvumą,
vertybių funkcionavimo sritį.
Manome, kad šie parametrai objektyviai apibūdina asmeninės pozicijos susiformavimą ir jos sąlyginį pastovumą.
Pagrindinis asmeninės pozicijos parametras – asmenybės kryptingumas, nusakntis į kokią aukščiausiąją vertybę asmenybė yra orientuora. Vertybė, pagal L. Jovaišą (1995, 149 p.), – „asmeniui reikšmingiausio dalyko išgyvenimas, orientuojantis jo mąstymą ir jausmus į aukščiausias objektyvias gėrybes”. Ši aukščiausioji vertybė dalinai pasireškia visuose asmens santykiuose su aplinka. „Vertybė – vertybinė santykio su daiktu kokybė” (N. Hartman, 1926 // 189 p.), „sąmonei besireiškianti reikšmė, arba reiškinys” (S. Pocius, 1996, 256 p.).
Internalizuotos vertybės asmens sąmonėje klasifikuojamos, sisteminamos, nusistovi jų hierarchija. Asmeninėje pozicijoje vertybės pasireiškia kaip vertybinės nuostatos. S. Pocius, (1996, 257 p.) išskiria dvi vertybinių nuostatų rūšis: natūraliąją ir teorinę. „Šių dviejų nuostatų veikimas ir suteikia impulsus vienokio ar kitokio pobūdžio veiklai: natūraliosios nuostatos veikiamas žmogus grindžia savo santykius su kitais kasdieninėmis, praktiškai orientuotomis, subjektybiomis vertybėmis; teorinės nuostatos realizavimasis apima objektyviosiomis vertybėmis pagrįstą tarpusavio santykių etiką” (S. Pocius, 1996, 257 p.). Natūraliosios vertybinės nuostatos susidaro kai asmenį supati natūralioji aplinka vertinama kaip priemonė kasdieniškai naudingiems veiksmams realizuoti. Šių nuostatų sisidarymui būdingas subjektyvus vertinimas ir „vertybinių kontekstų išgyvenimas”, „subjektybių santykių su pasauliu patyrimas”, bet ne „racionalusis ir signifikacinis reiškinių suvokimas” (S.Pocius, 1996, 257 p.). Tikrovės reiškiniai šiame procese matuojami galimybės patenkinti asmens poreikius dydžiu. Natūraliąsias nuostatas inspiruoja žemesnio hierarchinio laipsnio asmens vertybių sistemoje vertybės.
Sąmoningai susilaikius nuo išankstinių subjektyvių praktiškai orientuotų prielaidų ir sprendimų, išsilaisvina dvasinė asmenybės struktūra, pasireiškianti grynosios sąmonės lauku (E. Husserl). Šis laukas yra teorinių vertybinių nuostatų, kurios inspiruoja aukščiausiosios asmens vertybės, susidarymo vieta. Teorinės vertybės nuostatos formuojasi per objektyvius, nepraktinius asmens santykius su aplinka ieškant tiesos, gėrio, grožio, vienio. Jos asmenį supančiam pasauliui suteikia vienokią ar kitokią reikšmę. Tiek natūraliosios, tiek teorinės vertybinės nuostatos įeina į asmeninės pozicijos struktūrą. Aukščiausiosios vertybės, formuojančios teorines vertybines nuostatas, kuria asmeninės pozicijos kryptingumą.
Su pirmosios žmogaus sąmonės apraiškomis vaikystėje ima reikštis asmens kaip subjekto vertinimo fenomenas. N. Hartman (1926 // 183 p.) teigia, kad vertybinės visko, apie ką sprendžiame, pobūdis glūdi pačioje žmogaus sąmonėje. Pirmasis kryptingas pamatinis sąmonės pasirinkimo aktas – gėrio ar blogio pasirinkimas. Ši dilema iškyla ir vėliau, priimant svarbiausius žmogaus gyvenimo sprendimus, vykstamt psichologinei ir dvasinei motyvų kovai. Būties teorija (ontologija) teigia, kad gėris yra natūralus būties siekimo objektas – sąmoningas ar nesąmoningas (A. Plėšnys, 1996 // 211 p.). N. Hartman (1926 // 199 p.) pažymi, kad asmens kaip vertybių turėtojo potencija dorovinės vertybėms yra žmoguje glūdinti moralinė esmė dar šiapus bet kokio konkretaus gėrio ar blogio. Kalbant apie asmenį, susiduriame su antrąja gėrio samprata – moraliniu gėriu (B. Blanshard, E. Durkheim, R. Perry). Moralinis gėris yra ir kaip vertybė, ir kaip laisvos žmogaus valios siekis.
Pagal analitinį B. Blanshard (1961 // 73 p.) aiškianimą, gėris – žmogaus prigimtinis veržimasis siekio link, atitinkantis jo tikslus, „dorovė, provokuojanti spontaniškus troškimus” (E. Diurkheim, 1925 // 140 p.). A. Maslow (1959 // 345 p.) šią žmoguje slypinčią tendenciją įvardija kaip „savęs aktualizavimą, psichinę sveikatą, subrendimą, atskirai imant, kaip augimą kiekvienu ir visais savęs aktualizavimo aspektais”. Savęs aktualizacija pasireiškia kaip spaudimas, verčiantis siekti asmenybės vientisumo, individualumo, tiesos pažinimo, kūrybiškumo, būti geru ir kt. Čia svarbios ramybės, švelnumo, drąsos, pažinimo, dorumo, meilės, nesavanaudiškumo, gerumo verybės (A. Maslow, 1959 // 345 p.). Visuomenine prasme gėris – „harmoningas interesų santykis”, asneninių interesų konfliktą paverčiantis pozityvia bendravimo harmonija (P. Perry, 1954 // 159, 169 p.). Tuomet visuomenės kultūros ir jos institucijų funkcija tampa „visuotinio savęs aktualizavimo puoselėjimas” (A. Maslow, 1959 // 348 p.). Moralinis blogis – „galybė, ardanti natūraliąją tvarką ir kreipianti būtį nuo jos prigimtojo tikslo”, kuomet laisvai būnanti būtybė apsisprendžia „būties griovimo, nuasmeninimo kryptimi” (P. Plėšnys, 1996 // 213 p.).
B. Bitinas (1996, 107 p.) teigia, kad vertybės egzistuoja tik susijungusios sisteminiais hierarchiniais ryšiais. Asmenybės vertybių sistemą išreiškia aukščiausioji vertybė. Aksiologijoje ir ugdymo filosofijoje yra daug vertybių klasifikavimo sistemų. Asmeninei pizicijai svarbus aukščiausiosios vertybės kriterijus, pagal kurį vertybių sistemos skirstomos į transcendentines, sociocentrines ir antropocentrines. Taip vertybių sistemas skirsto ir B. Bitinas (1996, 20 – 23 p.; 1995, 9 p.), glaudžiai susiedamas ugdymo filosofiją su ugdymo kaip auklėjimo procesu, kurio „tikslas – asmeninės pozicijos ugdymas” (1995, 10 p.).
Transcendentinėje vertybių sistemoje aukščiausios gėriom tiesos, grožio, vienio vertybės. Vertinamas žmogaus gyvenimo prasmingumas ir išskirtinumas, jis orientuojamas į kilnius darbus, Šia vertybių sistema remiasi ir religinė pasaulėžiūra, kuri istoriškai susiklostė pirmoji. Religinėje vertybių sistemoje sukščiausiosios vertybės turi tąsą už žmogaus gyvenimo, visuomenės ribų. Dvasiniu ugdymu siekiama, kad ugdytinis artėtų prie absoliučios vertybės – transcendentinės Esybės. Per dalines bazines tikėjimo, meilės, vilties, nemirtingumo, atgailos ir kt. vertybes pasiekiama aukščiausioji vertybė, randama gyvenimo prasmė (B. Bitinas, 1995, 9 p.). Žemiškos vertybės nėra neigiamos, bet traktuojamos kaip laikinos. Bendrąją gyvenimo prasmės formuluotę religinėje pasaulėžiūroje konkretina asmens konfesinė priklausomybė.
Sociocentrinei ir antropocentrinei pasaulėžiūrai svarbus santykis aš – kiti: pirmoji teikia prioritetą visuomenei, žmonijai, antroji – aukština individualybę. Pagal J. Laužiką (1993, 228 – 229 p.), vystantis visuomeniniams santykiams, žmogus vis labiau apvaldo gamtą ir kuria kultūrą, glaudžiau siejasi bendruomeniniais saitais, bendruomenė primeta asmeniui bendrąją valią ir reikaluja atitinkamai veikti bendruomenės labui. Nustatant asmens autonomijos – bendruomeninės priklausomybės santykį, abi pusės apsibrėžia tam tikromis teisėmis ir pareigomis, suderina dalinę priklausomybę ir laisves. Žmogus „yra tiek bendruomeniškas, jog savo priklausomybės bendruomenei nelaiko pavergimu, bet iš kitos pusės, jis yra tiek savarankiškas, pajėgus ir apsispresdęs, jog nori turėti savo laisvą dvasinių reikalų pasaulį” (J. Laužikas, 1993, 228 – 229 p.). Šie reiškiniai rodo, kad grynosios antropocentrinės ar sociocentrinės pasaulėžiūros laikymasis komplikuotų asmens gyvenimą.
Visos sociocentrinės vertybių sistemos grindžiamos žmogaus ir žmonių grupių vertingumu. Sąvoka kiti implikuoja tiek šeimą, mylimus žmones, reikšmingus kitus, tiek dideles grupes – visuomenines, politines, religines bendrijas, įvairias socialines grupes, galiausiai visą žmoniją. Šiuo aspektu nagrinėjant sociocentrines vertybių sistemas, randama įvairių kokybinių ir kiekybinių variacijų: kokybinė – „Visumos interesas (t.y. moralinis) yra apimantis visus asmenis ir pranašesnis už kiekvieną dalį atskirai” (P. Perry, 1954 // 160 p.); kiekybinė – „Moralės srityje kiekvieno teiginio svoris yra proporcingas jo atstovaujamų interesų kiekiui” (P. Perry, 1954 // 160 p.). Kiekybiniu aspektu visuomenės moralė traktuojama kaip esanti aukštesnio lygmens, atskiras asmuo yra mažiau moralus, koekybiniu aspektu sociocentrinėje vertybių sistemoje aukščiausioji vertybė yra žmonija, gyvenimo prasmė – visos žmonijos gerovė. Pastarasis kriterijus per daug abstraktus, atitrauktas nuo kasdienės asmens būties, gali būti tik teorine vertybine nuostata. Iškeliant dalinės, nors ir didelės žmonių grupės vertybę (tautos, religinės ar politinės bendruomenės), galimi socialiniai konfliktai (B. Bitinas, 1996, 21 – 22 p.). „Bazinės vertybės – lygybė, brolybė, humaniškumas, solidarumas, santarvė, taika, darbas, kūryba ir pan. Pagrindinis prieštaravimas – tarp altruizmo ir egoizmo” (B. Bitinas, 1995, 9 p.). Viena iš socialiai naudingų ir neutralių vertybių sociocentrinėje vertybių sistemoje – pareigos ir atsakomybės vertybė, kuri gali būti laikoma ir aukščiausiąja.
Antropocentrinėje vertybių sistemoje „aukščiausios vertybės ieškoma ne makrokosme (dvasiniame, socialiniame ar materialiniame pasaulyje), o mikrokosme – pačiame žmoguje, jo esmėje” (B. Bitinas, 1996, 22 p.). Visuomenės gerovė pasiekiama per asmens saviraišką ir savirealizaciją, gyvenimo prasmė – asmeninis tobulėjimas, savo prigimties atskleidimas ir vystymas. „Visų problemų ir idėjų centras – žmogus” (J. Laužikas, 1993, 222 p.). Bendras visų antropocentrinių sistemų bruožas – abstrakčių, konkretaus socialinių turinio nesaistomų vertybių dominavimas. Asmuo pasirenka vertybių socialinį turinį: kaip konkrečiose situacijose dera realizuoti atsakomybę, laisvę, pareigą, laimę, teisingumą, individualumą, naudą, malonumą ir kt. bazines antropocentrines vertybes (B. Bitinas, 1996, 22 p.). Kaip ir sociocentrinėje vertybių sistemoje, laisvei ir atsakomybei gali būti siteikiamas aukščiausios vertybės statusas, tik šiuo atveju asmuo atsakingas pats sau, o ne visuomenei. Antropocentrizmas paprastai grindžiamas teiginiu, kad „išreiškusių ir išplėtojusių savąsias galias individų bendrija yra visuotinės žmonių gerovės prielaida” (B. Bitinas, 1996, 21 – 22 p.).
Kitas asmeninės pozicijos parametras – vertybių fukcionavimo sritis. Pagal jį skiriamos dalinės pozicijos, kurių svarbiausios: dorovinė, santykio su savimi, su aplinka (pasauliu), religinė, dalykinė, pilietinė, estetinė. Šios dalinės pozicijos išreiškia asmens požiūrį į konkrečius jo būties santykių objektus, pasireiškia, kai žmogus susiduria su tam tikros rūšies veikla ar situacija.
Dorovinė pozicija – viena iš svarbiausių dalinių asmens pozicijų. Išrekidama esminius žmonių tarpusavio santykius, dorovinė pozicija daugiau ar mažiau įtakoja kitas dalines pozicijas – dalykinę, pilietinę, santykio su savimi, pasauliu. Galbūt todėl daug lietuvių autorių savo mintį fokuduoja būtent į dorovinį ugdymą ir dorovės pozicijos formavimą (Vydūnas, A. Maceina, S. Šalkauskis, J. Vabalas – Gudaitis, B. Kuzmickas, V. Žemaitis, J. Vaitkevičius, E. Martišauskienė, V. Aromavičiūtė), neišplečiant dorovinės pozicijos iki asmens pozicijos kategorijos. Dorovinės pozicijos sąvoka daugeliu atvejų platesnė nei dalinės dorovinės asmens pozicijos bei siauresnė nei asmens pozicijos. Pedagoginėje ugdymo tradicijoje Lietuvoje pabrėžiamos kitų žmonių prigimtinės teisės ir vertingumas, mažiau dėmesio lieka asmens santykiams su pačiu savimi, su pasauliu apskritai. Dažnas teiginys: „apie asmenybės brendimą mokykloje galima kalbėti tik tuo atveju, kai ugdomas aiškią gyvenimo poziciją turintis žmogus. Todėl viso auklėjimo proceso šerfimi tampa dorovinis auklėjimas, o jo tikslu – aktyvios dorovinės pozicijos ugdymas” (V. Ambomavičiūtė, 1991, 126 p.). Čia asmens poziciją atitinkanti gyvenimo pozicija kreipiama į dorovinius žmogaus santykius su kitais.
Dalinė dorovinė pozicija išreškia vieną iš žmogaus santykio su žmogumi aspektų – požiūrį į kitą asmenį, nepriklausomai nuo šio asmens požymių: amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėites. „Dorovinė pozicija vertinama altruizmo – egoizmo skalė” (B. Bitinas, 1995, 13 p.). Dažnai ją galima įvardinti kaip tam tikrą gyvenimo principo formuluotę: Gera visa, kas nekenkia kitiems, Jei rūpinsies kitais, tai ir kiti tavimi pasirūpins, Mylėk kitą kaip pats save, Pasirūpink pats savimi ir kitiems bus geriau ir pan. Tai praktinė natūralioji vertybinė nuostata pakelta į teorinės nuostatos lygmenį. Natūraliai į dorovinę poziciją įeina ir požiūris į žmonių grupes, kaip į kitus asmenis. Žmogus atskiroms asmenų grupėms – šeimai, darbo kolektyvui, bendruomenei, tautai, valstybei – suteikia skirtingus prioritetus.
Susidurdamas su socialiniu gyvenimu bei įvairiais kultūros reiškiniais, asmuo formuojasi piūrį į savo bei kitų žmonių ar jų grupių veiklą bei jos sukurtas gėrybes – mokslą, meną, mateialines vertybes. Šį požiūrį parodo asmens dalykinė pozicija, kuri neišvengiamai atsiranda per praktinį aplinkos įvertinimą tenkinant poreikius. Susidaro natūraliosios vertybinės muostatos, kurios yra didžioji dalykinės asmens pozicijos dalis. Sąveikoje su dorovine asmens pozicija žmonių veiklai ir jos gėrybėms suteikiama socialinė prasmė ir susiformuoja teorinės vertybinės nuostatOs. Teorinių dalykinės pozicijos vertybių nuostatų atsiradimui būtina ugdymo įtaka.
Dalinę religinę pozicija nusako religinė pasaulėžiūra, tapatinimasis su religine bendruomene, religinių priedermių laikymasis. Religinė pozicija apima žmogaus santykio su žmogumi ir pasauliu kaip su Dievo kūriniais ir asmeninio santykio su Dievu aspektus (krikščioniškoje pasaulėžiūroje). Aukščiausiosios vertybės čia tos pačios kaip ir transcendentinėje vertybių sistemoje. Jei asmuo tiesiogiai nesitapatina su religine bendruomene, jis kuria savo tikėjimo filosofiją ir sudaro savą transcendentinę vertybių sistemą. Ji išreiškia asmens santykio su savo būtimi poziciją.
Asmens požiūriu į save daug reikšmės turi psichologiniai asmenybės vystymosi ypatumai. Asmens santykio su pačiu savimi pagrindas – tai, kad žmogus pats sau yra vertybė. Rūpindamasis savimi, pagarba sau, siekimas save išreikšti, plėtoti savo galias – esminis šios pozicjos komponentas. Analizuodamas savo gyvenimą, ieškodamas jo prasmės žmogus susidaro ir teorines nuostatas apie save ir pasaulį (aplinką) apskritai. Pastarosios išreiškia asmens santykio su pasauliu poziciją. Pačios bendriausios teorinės nuostatos apie mus supantį pasaulį yra jo priėmimas kaip palankų, priešišką ar neutralų, kartais asmuo susiformuoja nihiristinę nuostatą, kartu užkirsdamas kelius sau tobulėti visuomenėje. E. Berne (1967) ir T. Harris (1967) apibūdina keturias egzistencines asmens pozicijas, kuriose susipina žmogaus nuostatos į save, į kitus žmones, į pasaulį:
1) Man viskas gerai – Tau viskas gerai (I’m OK – You’re OK): asmuo patenkintas savo gyvenimu, kompetetingas, laimingas, pasitiki savimi ir kitaos: gyvenimas vertingas pats savaime, žmogus jaučia atsakomybę, kitus vertina pagal pasiekimus: kiti nei geresni, nei blogesni už jį, vertinamos gerosios žmonių savybės; tai pozicija su teigiamu „aš galiu” skriptu, toks asmuo gimęs ir augąs pasiekimams, kelia sau uždavinius ir juos palaipsniui realizuoja gyvenimo eigoje;
2) Man viskas gerai – Tau viskas blogai (I’m OK – You’re not OK): žmogus jaučiasi aukštesnis už kitus, mano turįs teisę panaudoti kitus savo tikslams ar malonumams, kitiems nepripažįsta lygių teisių;
3) Man viskas blogai – Tau viskas gerai (I’m not OK – You’re OK): asmuo jaučiasi mažiau sugebančiu, žemesniu, negražiu ir nepopuliariu, dažnai būna drovus – taip save žemindamas labai kenčia; visi aplink esantys atrodo daug gudresni ir laimingesni;
4) Man viskas blogai – Tau viskas blogai (I’m not OK – You’re not OK): nuvertinami tiek kiti, tiek pats asmuo; nei savyje, nei kituose neįžvelgiama gerų savybių, vien neigiamos; pasaulis atrodo pilnas blogio ir klastos.
Žmogui, turinčiam stiprią asmeninę poziciją, pagriįstą humanistinėmis vertybėmis ir vaikystėje nepatyrusiam stiprių sukrėtimų, priimtina tik pirmoji pozicija. E. Berne (1967) teigia, kad šią poziciją galima pasiekti, nepaisant ankstyvųjų trūkumų, sąmoningau mąstymu ir apsisprendimu. Tai ilgo proceso, kuriant savo vidinį pasaulį, rezultatas.
Valstybės ir tautos išlikimui svarbi pilietinė asmens pozicija – „sistema socialinių orientaacijų ir nuostatų, apibūdinančių individą kaip savosios šalies visuomenės narį. Pilietinės pozicijos atrultūroje aulščiausios vertybės funkciją atlieka aprisimta atsakomybė už visa, kas vyksta visuomenėje; kitame vertybių skalės poliuje – atsakomybės neigimas, jos proskyrimas objektyvioms, nuo asmeninių pastangų nepriklausančioms sąlygoms” (B. Bitinas, 1995, 13 p.). Tauta, visuomenė, valstybė yra suinteresuotos savo išlikimu, kaip ir visi šių bendruomenių nariai linkę jas palaikyti. Augdamas vaikas susiduria su įvairiais tautinės, pilietinės sąmonės pasireiškimais ir susipažįsta su tam tikrais lūkesčiais jo paties atžvilgiu. Parėmęs šias visuomenines normas asmuo susiformuoja tam tikras nuostatas, kurios įgalina jį daugiau ar mažiau jaustis atsakingu ir priimti tam tikrus savanoriškus įsipareigojimus tautos, valstybės labui.
Grožis pasireiškia kaip viena iš esminių visuomenės vertybių, yra dvasinės kultūros komponentas, Grožiu kaip savybe pasižymi tiek gamta, tiek žmonės, tiek jų veiklos produktai. Todėl asmens požiūrį į grožį išreiškianti estetinė pozicija formuojasi lygiagrečiai su kitomis dalinėmis pozicijomis per konkrečius asmens socialinius, kultūrinius, pažinimo santykius. Ugdymui svarbus dalinės estetinės asmens pozicijos pasireiškimas žmogaus veikloje, elgesyje – gebėjimas grožį išgyventi, vertinti, tausoti.
Vystantis asmens pozicijai, ryškėja asmeninės pozicijos patvarumo bei aktyvumo parametrai. Asmeninės pozicijos patvarumo parametras nusako, „kokiu mastu asmenybė yra autonomiška, savo elgsena patvirtina turimą poziciją” (B. Bitinas, 1995, 12 p.). Asmeninės pozicjos patvarumui avarbus vertybių internalizacijos lygis ir bendroji žmogaus nuostata sudėtingose situacijose vadovautis asmeninėmis ar situacinėmis nuostatomis. Asmeninės pozicijos aktyvumo parametras parodo, „kokiu mastu asmuo rodo iniciatyvą, siekdamas vertybių sistemos racionalumo įtvirtinimo” (B. Bitinas, 1995, 12 p.).
Tiriant asmeninę poziciją, asmens vertybių tyrimas leidžia susidaryti asmens pozicijos vaizdą pagal asmenybės kryptingumo ir vertybių funkcionavimo srities parametrus. Norint tirti asmens poziciją pagal asmenybės aktyvumo ir asmeninės pozicijos aptvarumo parametrus, susiduriame su asmenybės elgesį matuojančių kriterijų problema.

Turto draudimo ypatumai Lietuvoje

 

I. Įvadas
„Šiandien draudimas yra esminis sudėtingų nacionalinių ekonomikų funkcionavimo visame pasaulyje elementas. Draudimas neabejotinai užima svarbią vietą modernioje ekonomikoje, tačiau jo svarba pripažįstama jau kelis šimtmečius. Draudimas yra praktiška būtinybė verslui ir įmonėms, bet jis atlieka ir platų visuomeninį vaidmenį, peržengiantį verslo reikalų ir didesnės valstybės turto dalies apsaugos ribas. Draudimas – svarbiausia priemonė, kurios pagalba vieno individo katastrofa yra padalinama tarp daugelio, o vienos bendruomenės katastrofa padalinama tarp kitų bendruomenių; taip didelių katastrofų padariniai yra sušvelninami ir gali būti atitaisyti“ .
Draudimo reikšmė ypač didelė ne tik valstybei ar jos ekonomikai, bet ir visai visuomenei, kur pastarosios svarbą aiškina „garsioji A. Maslow poreikių hierarchinė piramidė, kurioje saugumo poreikiai pagal svarbą užima antrą vietą po fiziologinių poreikių. Jau nuo senų laikų žmonės, siekdami padidinti savo saugumą, ėmė taikyti įvairius draudimo elementus ir formas“ – taip baimės jausmą pakeisdami saugumo, užtikrinimo jausmu.
Kiekvienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo vis dažniau pasikartojančių nelaimingų atsitikimų, todėl „perkame transporto priemonių draudimą, kuris apdraudžia ne tik mašinas, bet ir žmonės, kurie gali būti sužeisti avarijose. Žmonės perka gyvybės ir sveikatos draudimą, kuris juos pačius ir jų šeimas apsaugo nuo finansinių katastrofų mirties ar ligos atveju. Namų savininkai ir nuomininkai perka draudimą, kuris apdraudžia jų turtą ir juos pačius nuo atsakomybės už nuostolius“ .
Taigi kas yra turtas?
„Šiam terminui paaiškinti egzistuoja daug skirtingo turinio apibrėžimų. Neretai turtas yra suprantamas kaip materialinių gėrybių visuma. Materialinės gėrybės, tai ne tik gyvenamieji namai, transporto priemonės ir gamyklos, bet ir buitiniai prietaisai, drabužiai, vertybiniai popieriai, grynieji pinigai, brangieji metalai bei papuošalai – visa kas priklauso fiziniams asmenims ar šių asmenų grupėms. Nepaisant to, draudimo teorijoje „turto“ sąvoka yra vartojama visam kitam draudėjų turtui, išskyrus sausumos, vandens bei oro transporto priemones bei vežamus krovinius, apibūdinti. Didžiausią reikšmę praktikoje turi pastatų bei namų ūkio turto draudimas “.
Kadangi turto draudimo praktikoje vieną iš didžiausių reikšmių turi pastatų draudimas, mano darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „ERGO Lietuva“ privatiems bei verslo klientams teikiamos pastatų draudimo paslaugos ypatumus.
Darbo objektas: AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „Ergo Lietuva“
Darbo dalykas: gyventojų pastatų draudimas.
Uždaviniai:
1) pateikti ne gyvybės draudimo rinkos struktūrą ir apžvelgti vieną iš jos rūšių – turto draudimą;
2) nurodyti praktikoje vienos iš dažniausiai sutinkamų turto draudimo objektų grupių -pastatų draudimas – riekšmę;
3) išanalizuoti AB „Lietuvos Draudimas“ bei UAB „ERGO Lietuva“ užimamą poziciją ne gyvybės draudimo rinkoje bei įvertinti bendrovių esamą turto draudimo padėtį joje;
4) aptarti pastatų draudimo ypatumus privatiems bei juridiniams asmenims pasitelkiant dviejų didžiausių ne gyvybes draudimo įmonių Lietuvoje teikiamą draudimo veiklos informaciją.
Naudoti metodai: teorinė problemos analizė, pagrįsta draudimo įmonių AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „Ergo Lietuva“ teikiama informacija, taip pat analizuota Draudimo Priežiūros komisijos statistinė medžiaga.

II. Pastatų draudimas kaip negyvybės draudimo porūšis
Pažintį su turto draudimu tikslinga būtų pradėti skiriant šiek tiek dėmesio draudimo šakai, jos rinkos vystymuisi Lietuvoje pastaruoju metu, kuriai yra priskiriamas turto draudimas.
Pagal naujausiąjį 2003m. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymą, yra išskiriamos dvi draudimo šakos: gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Kadangi turto draudimas priklauso ne gyvybės draudimo šakai, tai ją trumpai ir apžvelgsiu.
2.1. Ne gyvybės draudimo rinka
Remiantis LR Draudimo įstatymu, žinoma, kad „ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:
1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;
2) draudimas ligos atvejui;
3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;
4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;
5) skraidymo aparatų draudimas;
6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;
7) vežamų krovinių draudimas;
8) turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;
9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);
10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;
14) kredito draudimas;
15) laidavimo draudimas;
16) finansinių nuostolių draudimas;
17) teisinių išlaidų draudimas;
18) pagalbos draudimas” .
Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos 2005 m. ir 2006 m. I- mąjį ketvirtį (1 priedas), mums byloja, kad ši draudimo rinka kasmet auga. “Pagal preliminarius Lietuvos draudimo įmonių duomenis per 2006 m. 9 mėn. pasirašytų įmokų suma išaugo 33,6% lyginant su 2005 m. to paties laikotarpiu. Apmokėtų žalų suma lyginant su 2005 m. 3 ketvirčių išaugo 28% iki 342,2 mln. lt. Ne gyvybės draudimo rinkoje per 9 šių metų mėnesius pasirašyta 740,9 mln. lt draudimo įmokų, tai 29,9% daugiau nei per 9 mėn. 2005 m. rugsėjo mėnesį buvo viršyta simbolinė vieno milijardo litų pasirašytų įmokų suma ir mėnesio pabaigoje sudarė 1 milijardą 20 milijonų litų“ .
Turto draudimo užimamą vietą šioje ne gyvybės draudimo rinkoje 2006 m. 1 – ąjį ketvritį vaizduoja sekanti diagrama :

(Šaltinis: “Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos 2005 ir 2006 I-mą ketvirtį”)
Išanalizavus šią diagramą, matome, jog turto draudimas šių metų 1-ąjį ketvirtį užėmė trečią vietą po transporto priemonių bei TPVPCA draudimų. “Turto pasirašytos draudimo įmokos šiais metais augo sparčiau, negu visa ne gyvybės draudimo rinka. Per 9 šių metų mėnesius padidėjo bemaž 33% ir viršijo 118 mln. lt” .
2.2. Turto draudimo rūšys
“Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kurio atveju draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens patirtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos“
“Turto draudimas – visos šakos, kurių objektas – materialus daiktas ar gyvūnas, skirstomas:
• draudimas nuo gaisro
• pervežamų krovinių draudimas
• transporto priemonių draudimas
• įvairių gyvūnų draudimas
• draudimas nuo įsilaužimo ar vagystės
• stiklo (vitrinų, langų, reklaminių iškabų) draudimas
• vandens padarytų nuostolių draudimas
• mašinų ir įrengimų draudimas
• papuošalų ir vertingų meno daiktų draudimas” .
Lietuvos Respublikos Draudimo įstatyme yra išskirtos dvi turto draudimo grupės: turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei turto draudimas nuo kitų žalų. „Turto draudimas nuo gaisro bei gamtinių jėgų apima ugnies, sprogimo, vėtros (uragano), kitų gamtinių jėgų, atominės energijos, žemės nusileidimo bei žemės nuslydimo rizikas. Draudžiant turtą nuo kitų žalų yra kompensuojami krušos, šalčio bei įvairių kitų priežasčių (pvz., vagystės ar vandalizmo) padaryti draudėjų turto nuostoliai. Šių rizikų draudimui didesnio dėmesio neskiriama, kadangi pakankamai švelnus jūrinis Lietuvos klimatas bei geografinė padėtis leidžia draudėjams tikėtis, kad krušos bei šalčio sukelti nuostoliai nebus dideli “.
Taigi LR Draudimo įstatyme išskirtas turto draudimo grupes, t.y. turto draudimą nuo gaisro, gamtinių jėgų bei turto draudimą nuo kitų žalų, savo darbe panagrinėsiu priklausomai nuo draudžiamojo objekto. Kadangi praktikoje viena iš dažniausiai sutinkamų turto draudimo objektų grupių yra pastatų draudimas, kuris yra veikiamas praktiškai visų LR Draudimo įstatyme išvardintų turto draudimo rizikos veiksnių bei yra draudžiamas nuo įvairių aplinkos grėsmių, tai toliau savo darbe apžvelgsiu pastatų draudimą.
2.3. Pastatų draudimo reikšmė
„Didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame namuose, o juose esantys daiktai suteikia jaukumo ir patogumo. Norėdami džiaugtis ramybe, turime pasirūpinti būsto saugumu. Vienas geriausių būdų tai padaryti – apdrausti namus“ .
Žinotina, jog pastatai „apdraudžiami (pasirinktinai) dėl šių draudiminių įvykių:
• ugnies – gaisro, žaibo trenkimo, sprogimo, valdomų skraidančiųjų aparatų, jų dalių, krovinių užkritimo;
• vandens – šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų;
• vagystės – vagystės įsilaužus, apiplėšimo, vandalizmo po įsilaužimo;
• gamtinių jėgų – audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo” .
Taigi pasirašius pastatų draudimo sutartį, bus atlyginta daugelio galimų nelaimių padaryta žala. Ypač netikėti būna žaibų, sprogimų, gaisro ir gesinant gaisrą padaryti nuostoliai.
“Nors žmonės labiausiai bijo gaisrų, draudikų patirtis rodo, kad gyvenamieji butai dažniausiai nukenčia nuo vandens. Vandens padaryta žala patiriama 5 kartus dažniau, tačiau gaisro padaryti nuostoliai būna kur kas didesni. Abiem atvejais tik kilnojamojo ir nekilnojamojo turto draudimas gali atlyginti padarytą žalą ir sušvelninti psichologines problemas” .
Pastatų draudimo paslauga naudojasi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kurių pasirinkimui drausti savo būstą ar komercinius/gamybinius pastatus įtakos turi tokie veiksniai:
• Ramybė dėl turto;
• Finansinis stabilumas;
• Apsauga nuo kasdieninio gyvenimo netikėtumų;
• Draudimo išmoka nelaimės atveju;
• Įmoka nedidelė – proporcinga turto vertei.
Taigi drausti pastatus reikia todėl, kad visada ir visur esant būtų galima jaustis ramiai dėl savo turimo nekilnojamo turto, kad įvykus nelaimei būtų atlyginama padaryta žala bei būtų sušvelnintos psichologinės žmonių problemos. Juridiniams asmenims ypač svarbu drausti savo pastatus, dėl to, jog nekilnojamojo turto netekimas ar negalėjimas reikiamai funkcionuoti negrėstų įmonės veiklos tęstinumui.
Draudimo rinkoje pastebima, kad „išaugusios būsto paskolų rinkos augimą lydi pastaruosius trejus metus kasmet beveik ketvirtadaliu išauganti ir pastatų draudimo rinka. Mat kreditan perkamą būstą žmonės privalo apdrausti. Numatoma, kad panašiai pastatų rinka plėsis ir ateityje. Tačiau B. Pluščauskienė pažymi, kad vis ryškesnį indėlį į pastatų draudimo portfelio augimą įdeda ir žmonės, kurie draudžia ne kreditan perkamus, bet jau seniai turimus būstus, turtą. Žmonės vis dažniau draudžia savo ir ne su paskola pirktus ar turimus būstus. Tą lemia ir gaisrai, ir gamtos stichijos, kurios padaro labai didelius nuostolius. Be to, vis svarbesnis tampa saugumo jausmas ir žinojimas, kad nelaimės atveju gauta suma bus tokia, kad užteks tokiam pat būstui pasistatyti ar nusipirkti” .
Yra žinoma, kad pastaruosius metus „pastatų draudimo rinka nuolat plečiasi. Iš dalies tai lemia bumas nekilnojamąjį turtą pirkti skolon. Kadangi bankų ateities planai didinti paskolų portfelį ambicingi, tikėtina, kad šis stimulas skatins pastatų draudimo rinką plėstis ir ateityje – ne mažiau kaip 20 proc. kasmet, – prognozuoja draudimo bendrovės “ERGO Lietuva” Turto draudimo departamento direktorė Birutė Pluščauskienė” .

III. Pastatų draudimo ypatumai AB „Lietuvos Draudime“ ir UAB „ERGO Lietuva“
Kalbant apie pastatų draudimą, pirmiausia svarbu išsiaiškinti kai kurias šiam draudimui būdingas sąvokas (neminint tokių bendrųjų draudimo sąvokų kaip draudimo įmoka/išmoka, draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos ir kt.), kurios egzistuoja abiejose draudimo įmonėse.
„Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su apdraustų nekilnojamų daiktų sugadinimu arba sunaikinimu dėl ugnies, vandentiekio, kanalizavijos ar šilumos tinklų avarijos, gamtinių jėgų, stiklo dužimo bei dėl kitų paslaugos taisyklėse ar draudimo sutartyje išvardintų rizikų“ .
„Pastatai – visi statiniai, t.y. tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme (pramoniniai, komerciniai, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio, gyvenamieji ir kiti pastatai, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, mišrios rūšies statiniai – su inžineriniais statiniais sujungti pastatai, visų rūšių statinių priestatai, antstatai, jų dalys, atskiros patalpos). “Tvirtai sujungtas su žeme” reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną).
Draudimo vieta – draudimo sutartyje nurodytu adresu esantys pastatai, patalpos, kuriose galioja draudimo apsauga.
Draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamo turto visa vertė, draudėjo nustatoma prieš sudarant draudimo sutartį ir prieš draudiminį įvykį. Pastatų draudimo vertė yra:
• atkūrimo vertė – analogiško, t.y. tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo vertė, kuri apima pastato pastatymo, įskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas sutarties sudarymo dieną ar paskutinio turto vertinimo dieną (UAB „ERGO Lietuva“ –analogiška „naujoji vertė“);
• likutinė vertė – pastato atkūrimo vertė atėmus nusidėvėjimo sumą sutarties sudarymo dieną ar paskutinio turto vertinimo dieną. Draudiko ir draudėjo susitarimu, metinė nusidėvėjimo suma (procentas) gali būti nurodyta sutartyje (UAB „ERGO Lietuva“ –analogiška „dabartinė vertė“);
• likvidacinė vertė – prastos būklės, neprižiūrimų, apleistų pastatų, kurių jau nebegalima ar ekonomiškai nebetikslinga naudoti pagal tiesioginę paskirtį, vertė, t.y. pardavimo kaina skubiai išparduodant likviduojamą turtą (UAB „ERGO Lietuva“ – analogiška „bendroji vertė“)“ .

3.1. AB „Lietuvos Draudimas“ bei UAB „ERGO Lietuva“ turto draudimo paslaugos užimama rinkos dalis
Savo darbe pasirinkau nagrinėti pastarąsias dvi įmones ne be reikalo, nes jos paskutiniaisiais metais užima lyderiaujančių draudimo įmonių pozicijas. Išanalizavus Draudimo priežiūros komisijos skelbiamas mėnesines draudimo veiklos statistikas , žinoma, kad šiemet AB „Lietuvos Draudimas“ užima 33% šalies ne gyvybės draudimo rinkos, o UAB „ERGO Lietuva“ – atitinkamai 14% (vertinant pagal pasirašytas draudimo įmokas).
Svarbu akcentuoti, jog pagal turto draudimo nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei turto draudimą nuo kitų žalų pasirašytas įmokas (žr. 2 priedas), šios dvi draudimo bendrvės kartu turi pasirašiusios net apie 69% visų turto draudimo įmokų. Visa tai atspindi sekanti diagrama:

(Šaltinis: Draudimo veiklos rezultatai 2006.01.01-2006.09.30, [žiūrėta 2006-11-05].Prieiga per internetą: http://www.dpk.lt/rezultatai.menesio.php)

Remiantis Draudimo priežiūros komisijos skelbiamais rezultatais, taip pat galima teigti, jog pelningai augantys pastarųjų metų pardavimų rezultatai padės šioms draudimo bendrovėms ir ateityje išlaikyti savo užimamas pozicijas ne tik turto draudimo, bet ir visoje ne gyvybės draudimo rinkoje.
3.2. AB „Lietuvos Draudimas“ pastatų draudimo paslauga
“AB “Lietuvos draudimas” – didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė Lietuvoje. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis pagal pasirašytas draudimo įmokas AB “Lietuvos draudimas” 2006 m. I pusmetį valdė 33 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos” .
Pastatų draudimo paslaugą įmonė teikia ir privatiems, ir juridiniams asmenims.
3.2.1. Būsto draudimas privatiems asmenims
Būsto draudimu apsidraudę privatūs asmenys šioje įmonėje gali apsaugoti „savo namą/butą: sienas, lubas, grindis, duris, t. y. visa, kas stacionaru – jei vanduo iš sprogusio vamzdžio sugadintų grindis, gaisras suniokotų sienas ar lubas – remonto išlaidas padengtų „Lietuvos draudimas“. Namuose esantį turtą: baldus, kilimus, TV, vaizdo ir garso aparatūrą, net mobiliuosius telefonus. Jei dėl vagystės, gaisro ar kitų priežasčių juos prarastumėte, „Lietuvos draudimas“ užtikrintų galimybę įsigyti analogiškų, tokios pat kokybės daiktų” .
AB “Lietuvos Draudime” būstas draudžiamas nuo tokių rizikų:
• “ugnies (gaisro, dūmų ir suodžių,žaibo įtrenkimo, sprogimo, valdomo skraidymo aparato bei jo dalių, krovinio užkritimo),;
• vandens (šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos bei vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų);
• piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų;
• namų turto vagystės su įsibrovimu, vandalizmo po įsibrovimo ir apiplėšimo;
• gamtinių jėgų (audros, liūties, krušos, sniego slėgio, potvynio, grunto nuošliaužos);
• transporto priemonės atsitrnkimo;
• elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių;
• savaiminio medžio užvirtimo;
• stiklo dūžio” .
AB „Lietuvos Draudimas“ privatiems asmenims siūlo 3 pastatų „draudimo variantus:
• “Minimalus” apima būtiniausią draudimo apsaugą (nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų, namų turto vagystės);
• “Standartinis” apima būtiniausią bei papildomas draudimo apsaugas;
• “Maksimalus” skirtas klientui, kuriam reikalinga didžiausia draudimo apsauga” .
Dažnai yra pasirenkamas visas būsto draudimas – apdraudžiami ir pastatas, ir namų turtas.
AB „Lietuvos Draudimas“ privatiems asmenims taip pat siūlo „Būsto EKO“ draudimą, kuriuo naudinga drausti tokius „būstus bei juose esantį turtą, kurių vertė ne didesnė kaip 30.000 lt“ .
3.2.2. Pastatų draudimas juridiniams asmenims
AB „Lietuvos Draudimas“ taip pat teikia juridinių asmenų pastatų draudimo paslaugą. Teikiant šią paslaugą juridiniams asmenims, yra „draužiama nuo šių draudiminių įvykių:
• ugnies – gaisro, žaibo įtrenkimo, sprogimo, valdomų skraidančių aparatų, jo dalių, krovinių užkritimo, dūmų, suodžių, susidariusių gaisro pasekoje;
• vandens – šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų;
• vagystės – vagystės su įsilaužimu, plėšimo, vandalizmo po įsilaužimo;
• gamtinių jėgų – audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo, nuošliaužos“ .
Kalbant apie privačių bei juridinių asmenų pastatų draudimo nedraudiminius įvykius, svarbu akcentuoti, “draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas arba atsirado nuostolių dėl bet kurio iš šių įvykių ar priežasčių:
• nuo draudėjo ar jo darbuotojų veiksmų, siekiant neteisėtai ir nepagrįstai gauti draudimo išmoką;
• nuo neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralus nusidėvėjimo ir pan.);
• nuo pagrindinių pastato konstrukcijų suirimo, kritimo ar kitų defektų, atsiradusių sutarties galiojimo metu apdraustoje patalpoje (apdraustame pastate) atliekant papildomus statybos, rekonstrukcijos, remonto, apdailos darbus arba dėl prieš sudarant sutartį atliktų grunto tyrimų, projektavimo, statybos klaidų ir broko;
• nuo gyvūnų, gyvulių, vabzdžių, graužikų padarytų nuostolių;
• natūralus pastatų ar pastato dalių sėdimo, plėtimosi;
• sprogimo
panaudojant įtaisą gamybos proceso metu (atliekant statybos ir pan. darbus);
• nuostoliai dėl branduolinės energijos tyrimo, naudojimo;
• nuo ugnies, šilumos poveikio lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ar pan., išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą;
• nuo vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris), išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio ir yra pastatų nuostolių;
• bet kokių kitų įvykių ar priežasčių Bendrosiose Taisyklių sąlygose ir Taisyklių Draudimo sąlygose ar draudimo sutartyje neįvardintų kaip draudiminiai įvykiai” .
AB „Lietuvos Draudimas“ juridiniams asmenims siūlo 2 pastatų „draudimo variantus:
• atkūrimo verte arba jos dalimi;
• likutine verte arba jos dalimi, kai pastatų nusidėvėjimas yra didesnis kaip 60% (jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip)“ .
3.3. UAB „ERGO Lietuva“ pastatų draudimo paslauga
UAB „ERGO Lietuva“, rinkoje veikianti penkiolika metų, yra antra pagal dydį Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė .
UAB „Ergo Lietuva“ pastatų draudimą apibūdina kaip „Jūsų gyvenamojo namo su statiniais, buto ar namo dalies su tvirtai įmontuotais įrenginiais draudimas.
3.3.1. Pastatų draudimas privatiems asmenims
Įmonė privatiems asmenims pastatų draudimo nuostolius atlygins, kurių gali atsirasti dėl:
• gaisro, dūmų poveikio, sprogimo, žaibo įtrenkimo, pilotuojamo skraidymo objekto ar jo dalių nukritimo;
• audros, krušos, staigaus ir nenumatyto potvynio, liūties, sniego slėgio, grunto įkritimo;
• vandens poveikio po vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijos bei vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų;
• stiklo dūžimo;
• piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų;
• transporto priemonės atsitrenkimo“ .
Svarbu pastebėti, jog lyginant su AB „Lietuvos Draudimas“ ši įmonė nedraudžia tokių pastatų draudimo rizikų kaip elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių; namų turto vagystės su įsibrovimu, vandalizmo po įsibrovimo ir apiplėšimo; savaiminio medžio užvirtimo. Iš kitos pusės, svarbu akcentuoti, jog UAB „ERGO Lietuva“ prie draudiminių įvykių priskiria „išlygą dėl politinų rizikų, pagal kurią nėra atlyginama žala (jei nenumatyta pagal taisykles kitaip), nuostoliai ir išlaidos, kurios susijusios arba kurias tiesiogiai ar neteisiogiai sąlygojo tokie įvykiai kaip karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, maištas,revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos naudojimo mastą; bet kokio pobūdžio teroristinai aktai“ .
UAB „ERGO Lietuva“ būsto draudimo suma yra jo nauja vertė (atkuriamieji kaštai), kai tuo tarpu AB „Lietuvos Draudimas“ pastatus draudžia ir atkūriamąja, ir likutine verte.
3.3.2. Pastatų draudimas juridiniams asmenims
UAB „ERGO Lietuva“ juridiniams asmenims teikiama nekilnojamo turto draudimo paslauga apima „pastatų ir statinių, t. y. nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės teise priklausančių verslo subjektui, draudimą. Nekilnojamojo daikto draudimo suma yra jo nauja vertė, t. y. vertė lygi analogiško naujo pastato atkūrimo kaštams arba statybos kainai“ .
Apsidraudus pastatų draudimu, “ERGO Lietuva” atlygins “nuostolius, kurie gali atsirasti dėl:
• gaisro, sprogimo, žaibo įtrenkimo, valdomo skraidymo objekto, krovinio ar jo dalių nukritimo;
• audros, krušos, potvynio, liūties, sniego slėgio, grunto įkritimo, grunto nuslydimo;
• vandens poveikio po vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijos;
• pastato stiklų dužimo;
• piktavališko pastato sugadinimo dėl neteisėtos trečiųjų asmenų veikos;
• transporto priemonės atsitrenkimo;
• smūgio bangos (jei netoliese nukrito lėktuvas);
• vandens išsiveržimo iš automatinės gesinimo sistemos, kai ji suveikia nesant gaisro (pramonės objektams, kuriuose tokia sistema įrengta)” .
Kaip matome juridinių asmenų pastatų draudimo atveju UAB “ERGO Lietuva” gali pasiūlyti daugiau draudžiamų rizikų nei AB “Lietuvos Draudimas”.
Kalbant apie privačiųjų bei juridinių asmenų nedraudiminių įvykių spektrą šioje įmonėje, svarbu akcentuoti, jog pastarasis nedraudiminių įvykių sąrašas yra toks pat kaip UAB “Lietuvos Draudimas” ir apima tokius pačius nedraudiminių įvykių nuostolius, dėl kurių draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Vienintelis papildomas nedraudiminis įvykis esantis “ERGO Lietuva” bei neaptiktas įmonėje “Lietuvos Draudimas” – “nuostoliai, atsiradę dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valstybinės valdžios institucijų nurodymu” .
Apibendrinant pastatų draudimo reikalingumą, suvokiama, kad draustis savo būstą ar pastatą yra būtina, nes mūsų pasaulyje egzistuoja daugybė nuo žmogaus nepriklausančių veiksnių, galinčių sugadinti mūsų namus ar turtą. Pvz., nors daugelis žmonių mano, jog įvedus signalizaciją galima jaustis ramiai, tačiau vis dėlto to nepakanka. Signalizacija arba tvirtos durys gali apsaugoti nuo įsilaužimo, bet jos nepadės, jei namuose kils gaisras arba juos užlies vanduo. Tokiais atvejais gali pagelbėti tik pastatų ir namų turto draudimas.
Išvados

Apibendrinant tai, kas buvo parašyta referate galima pabrėžti, jog šiandien draudimas yra vienas iš esminių nacionalinių ekonomikų funkcionavimo visame pasaulyje elementas, užimantis svarbią vietą modernioje ekonomikoje. Taip pat kitos svarbios šio darbo išvados yra:
1) turto draudimas, pagal naujausiąjį 2003m. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymą, priklauso ne gyvybės draudimo šakai, kurios veiklos mastai kasmet auga;
2) turto draudimas, kurio pasirašytos draudimo įmokos per devynis 2006 metų mėnesius padidėjo apie 33% ir per 1-ąjį ketvirtį užėmė trečią vietą po transporto priemonių bei TPVPCA draudimų;
3) praktikoje viena iš dažniausiai sutinkamų turto draudimo objektų grupių yra pastatų draudimas, kuris dažniausiai apdraudžiamas dėl tokių rizikų kaip ugnies, vandens, gamtinių jėgų, vagystės;
4) pastatų draudimo paslauga naudojasi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kurie draudžia savo nekilnojamąjį turtą dėl ramybės, apsaugos kasdieniniame gyvenime, finansinio stabilumo ir kt.;
5) fizinis ar juridinis asmuo, suprasdamas, jog mūsų pasaulyje egzistuoja daugybė nuo žmogaus nepriklausančių veiksnių, galinčių sugadinti mūsų nekilnojamąjį turtą, draudžiasi pastatų draudimu, kurio vertė gali būti trejopa:
• atkūrimo vertė
• likutinė vertė
• likvidacinė vertė
6) AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „ERGO Lietuva“ ne gyvybės draudimo rinkoje užima dvi pirmąsias pozicijas, o jų pasirašytos turto draudimo įmokos 2006 m. sausio – rugsėjo mėnesiais kartu sudarė apie 69% visų turto draudimo įmokų rinkoje;
7) tiek AB „Lietuvos Draudimas“, tiek UAB „ERGO Lietuva“ siūlo panašius pastatų draudimo draudiminius bei nedraudiminius įvykių variantus, kurie yra tiksliai apibrėžiami pastatų draudimo taisyklėse bei draudimo sutartyje;
8) AB „Lietuvos Draudimas“, skirtingai nei UAB „ERGO Lietuva“ savo privatiems klientams siūlo papildomą „Būsto EKO“ draudimą, kuriuo naudinga drausti tokius būstus bei juose esantį turtą, kurių vertė ne didesnė kaip 30.000 lt bei kt.

1 Priedas

2005m. ir 2006 m. I ojo ketvirčio pasirašytų draudimo įmokų palyginimas

Eil. Nr. Ne gyvybės draudimas 2005 m. sausis-kovas 2006 m. sausis-kovas Pasikeitimas Pokytis, %
Suma, Lt Suma, Lt
1 Transporto priemonių 48,983,410 63,908,091 14,924,681 130
2 TPVPCA 39,167,107 48,249,203 9,082,096 123
3 Turto 29,907,039 39,062,873 9,155,834 131
4 Ligos ir nel.atsitikimų 11,512,031 16,635,738 5,123,707 145
5 Bendrosios civilinės atsakomybės 13,579,747 16,051,037 2,471,290 118
6 Laidavimo 8,791,101 5,732,043 – 3,059,058 65
7 Vežamų krovinių 2,676,203 3,017,652 341,449 113
8 Finansinių nuostolių 1,102,005 1,370,912 268,907 124
9 Kredito 3,561,527 623,606 – 2,937,921 18
10 Laivų civilinės atsakomybės bei laivų 2,905,134 522,097 – 2,383,037 18
11 Kiti 199,662 503,289 303,627 252
Iš viso: 162,384,966 195,676,541 341,158 121

Šaltinis: “Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos 2005 ir 2006 I-mą ketvirtį”, [žiūrėta 2006-11-03]. Preiga per internetą: http://www.draudikai.lt/index.php?-1209246164

2006 m. sausis – rugsėjis 2 Priedas
Draudimo įmonė Įmokos Išmokos
AB “Lietuvos Draudimas” 61.632.406 17.011.049
UAB “ERGO Lietuva” 20.992.390 7.096.507
UAB “If draudimas” 15.937.815 4.142.899
UAB “PZU Lietuva” 10.620.729 4.456.741
ADB “RESO Europa” 4.884.742 2.105.118
UAB “Seesam Lietuva” 1.574.144 249.095
UAB “Baltijos garantas” 1.020.629 270.081
UAB “Baltic Polis” 698.292 181.218
UAB “BTA draudimas” 680.196 342.015
UAB “Industrijos garantas” 596.016 792
UAB “Balticums draudimas” 98.868 3.113
UAB “Legela” -400 0

Iš viso 118.735.827 35.858.628

Šaltinis: Draudimo veiklos rezultatai 2006.01.01-2006.09.30, [žiūrėta 2006-11-05].Prieiga per internetą: http://www.dpk.lt/rezultatai.menesio.php

Literatūros sąrašas:
1) A. Lezgovko dėstomų paskaitų teorinė medžiaga
2) AB ‘Lietuvos Draudimas” Būsto draudimo taisyklės Nr. 064, Kretinogs skyrius
3) AB “Lituvos draudimas”, Turto visų rizikų draudimo sąlygos II dalis, [žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt
4) Būsto EKO draudimas,[žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt/index.php?fuseaction=products.view&mid=12&main=23&cid=58&id=116
5) Būsto draudimas,[žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt/index.php?fuseaction=products.view&mid=12&main=23&cid=58&id=117
6) D.Dumčiuvienė, “Preventa” siūlo paslaugas KTU darbuotojams, [žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą: http://www.ktu.lt/lt/informacija/aidai/aidai10_98/7.htm
7) Draudimas, 2006.10.02., [žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą: http://www.svv.lt/index.php/lt/29795/
8) Draudimo veiklos rezultatai 2006.01.01-2006.09.30, [žiūrėta 2006-11-05].Prieiga per internetą: http://www.dpk.lt/rezultatai.menesio.php
9) Draudimo variantai, [žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt/index.php?fuseaction=products.view&mid=12&cid=65&id=42&free=91
10) ERGO įmonės Lietuvoje, [žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ergo.lt/imones_lietuvoje
11) G. Putelytė, Gyventojus drausti turtą verčia bankai, 2005.11.24 – Nr. 47. [žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą:
http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/4386ce30c5215.2?veidas=58a9ee0d993c7b1
12) Įmonių ir organizacijų turto draudimas, [žiūrėta 2006-11-05].Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt/index.php?fuseaction=products.view&mid=12&main=22&cid=65&id=40
13) Istorija ir dabartis, [žiūrėta 2006-11-05].Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt/index.php?fuseaction=free.browse&mid=18&cid=23
14) J. Čepinskis, D. Raškinis „Draudimas“, Kaunas, 1999m., psl. 353
15) J. Mikelis, Kada verta drausti savo būstą?[žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą: http://www.naujasnamas.lt/7/str2.htm
16) Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos 2006 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai, [žiūrėta 2006-11-03]. Prieiga per internetą: http://www.draudikai.lt/index.php?515452510
17) LR Draudimo įstatymas, 2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737
18) Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos 2005 ir 2006 I-mą ketvirtį, [žiūrėta 2006-11-03]. Prieiga per internetą: http://www.draudikai.lt/index.php?-1209246164
19) Privalomas kreditan perkamo būsto draudimas didina pastatų draudimo rinką (2005-12-02). [žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą: http://www.aruodas.lt/index.php?lng=Lt&mod=News&act=NewsPost&id=30
20) Tarpininkų vaidmuo, [žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą: http://www.draudimas.info/draudimo_tarpininku_vaidmuo
21) UAB “Ergo Lietuva” Pastatų draudimo taisyklės, [žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ergo.lt/privatiems/pastatu_draudimas
22) UAB “Ergo Lietuva”, Nekilnojamojo turto draudimas, [žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą:http://www.ergo.lt/verslo/nekilnojamojo_turto_draudimas

Darbuotojų motyvacija

 

ĮVADAS
Motyvacija psichologijoje -jėga, skatinanti visus organizmo veiksmus , kitaip tariant, tai poreikis ar troškimas, kuris teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą. Motyvavimas – žmogaus aktyvumą skatinantis ir jo veiklos kryptį lemiantis procesas. Motyvai yra susiję su individo poreikių patenkinimu. Stipriausia motyvacija yra sėkmė. Malonu daryti tai, kas sekasi, o nemalonu – tai, kas nesiseka. Jei pasiseka – išauga pasitikėjimas savimi.
Darbo aktualumas
Šiuolaikiniame verslo pasaulyje vis dažniau girdima frazė „darbuotojų motyvacija”. Visos įmonės, siekiančios maksimizuoti pelną bei minimizuoti kaštus, stengiasi pasiekti maksimalų darbuotojų našumą. Vienas iš optimaliausių būdų tai padaryti yra motyvuoti savo darbuotojus.
Esama padėtis
Darbuotojų motyvacija įgauna vis didesnį pagreitį, nes dauguma šiuolaikinių įmonių suprato, kad tai geras būdas optimaliai išnaudoti žmogiškuosius resursus, išsiugdyti lojalių darbuotojų.
Darbo tikslas
Šio darbo tikslas yra supažindinti su vyraujančiomis motyvacijos teorijomis, darbuotojų motyvacijos faktoriais bei padėti suprasti kaip reikia motyvuoti personalą.
Yra keletas motyvacijos teorijų:
• Maslow poreikių hierarchija
• F. Herzbergo dviejų faktorių teorija
• V. Vrumo lūkesčių teorija Teisingumo teorija
Motyvacija yra įtakojama daugelio faktorių, kai kuriuos jų galime kontroliuoti, kai kurių negalime. Yra dvylika pagrindinių darbuotojų motyvacijos faktorių, bet tai nėra visi.
Taip pat yra labai svarbu motyvuoti personalą, nes personalas yra varomoji įmonės dalis. Personalo motyvacijos būdai yra materialūs, nematerialūs bei netradiciniai.

1. MOTYVACIJOS TEORIJOS.
1.1. A. Maslow poreikių hierarchija.
A. Maslow teigė, kad egzistuoja penki pagrindiniai poreikiai. Kiekvienas žmogus turi juos visus, tačiau vienu metu dominuoja tik vienas. Be to, visi poreikiai yra išdėlioti hierarchiškai t. y. aukštojo lygio poreikiai negali būti patenkinti kol nėra patenkintas žemesnio lygio poreikis.
Anot Maslovv šitie poreikiai yra:
1. Fiziologiniai poreikiai – susideda iš pirminių arba biologinių žmogaus poreikių. Darbo srityje tai būtų atlyginimas, atostogos, palankios darbo sąlygos.
2. Saugumo poreikis – kai tik yra patenkinti pirminiai poreikiai, žmonės pradeda siekti saugumo. Darbuotojams tai būtų profsąjungų organizavimas, kova už darbų saugą, draudimo ir išeitinės pašalpos reikalavimas.
3. Socialiniai poreikiai – tai draugystės, meilės ir priklausymo poreikiai. Žmonės linkę patenkinti šiuos poreikius ir darbe, prisijungdami prie skirtingas formalias ir neformalias grupes ir organizuodami bendrą veiklą.
4. Pagarbos poreikis – turi dvi formos – savigarba t.y. pasitenkinimas savimi, kompetencijos ir tikslo pasiekimo jausmas, bei kitų žmonių pagarba t.y. reputacija, visuomeninis įvertinimas, statusas grupėje.
Savęs realizavimo ir išreiškimo poreikiai – pats aukščiausias poreikis, kurio žmogus siekia patenkinęs visus kitus. Tai noras būti geriausiu, realizuoti savo potencialą išvystyti savo gebėjimus.
Taigi vadovas, gerai žinantis savo pavaldinio poreikius, galės pasirinkti tinkamiausią skatinimąsi faktorių ir tikėtinai motyvuos darbuotoją padaryti daugiau. Svarbi yra ir pakankamumo idėja: nė vienas žmogus niekada nejaučia pilno savo norų patenkinimo, visada norisi dar daugiau pinigų, meilės, draugų ir pagarbos, nepriklausomai nuo to kiek jau turi. Taigi žmogus judės aukštyn nuo vieno poreikio prie kito tada, kada jo poreikiai bus nepilnai, bet pakankamai patenkinti.
Maslow teorija yra populiari, nes didelį vaidmenį skiria intuicijai. Tačiau kaip konkretus vadovavimas ji turi keletas trūkumų, pavyzdžiui, ne visada galima atskirti nesvarbius kasdieninius poreikių kitimus nuo rimtesnių ir reikšmingų. Be to, kartais yra sunku įvertinti žmogaus poreikius, nes vienu metu mes galime turėti iškart keletą.
1.2. F. Herzbergo dviejų faktorių teorija
Atlikęs tyrimą Herzbergas įrodė, kad egzistuoja du visiškai skirtingi faktorių tipai, kurie gali sukelti tam tikrą pageidaujamą elgesį:
1. Higieninis arba palaikantis tipas susideda iš faktorių, be kurių žmonės negali būti patenkinti, tačiau netgi visapusiškas šitų faktorių išsipildymas sukelia tik pakankamą motivacijos lygį.
2. „Motyvatoriai” – gali būti panaudoti stimuliuojant aukštesnį motyvacijos lygį, kai higieniniai faktoriai yra pasiekti.

Prie pirmo tipo Herzbergas priskyrė darbo sąlygas, santykius su kolegomis, statusą, saugumą ir asmeninį gyvenimą. Prie antro – tikslo pasiekimą, prisipažinimą, atsakomybę ir karjerą, [domus jo tyrimo rezultatas buvo, kad pinigus daugelis darbuotojų priskyrė prie pirmo tipo. Kitaip tariant, netgi labai didelis atlyginimas negali sukelti aukštą motyvaciją. Vadovams tai reiškia, kad ignoruoti antro tipo faktorius ir skatinti darbuotojus tik pinigais, yra neteisingai.
1.3. V.Vrumo lūkesčių teorija
Anot Viktoro Vrumo pavaldiniai dirba produktyviausiai, kai jie yra įsitikinę, kad pasiteisins jų lūkesčiai 3 srityse:
1. „Darbo įdėjimas – rezultatas” – kai žmogus žinos, kad atlikęs tam tikrą darbo kiekį, jis pasieks norimo rezultato.
2. „Rezultatas – atlyginimas” – kai pavaldinys žinos, kad tikrai pasieks savo tiklsų, jam kyla klausimas ką gi jis už tai gaus. Jei vadovas aiškiai apibrėš būsimą atlyginimą, tai vėl gi motyvuos žmogų dirbti.
3. „Gauto atlyginimo vertė” – kai pavaldinys žino, kad sugebės atlikti darbą ir tikrai už tai gaus tam tikrą atlyginimą, jis bando išsiaiškinti ar šitas atlyginimas bus vertingas būtent jam.
Tam kad tiksliai apibrėžti trečią faktorių Vrumas įveda „valentingumo,, sąvoką. Valentingumas tai vieno ar kito atlyginimo vertė konkrečiam žmogui.
Taigi darbuotojo motyvacija tai lūkesčių ir valentingo atlyginimo kombinacija, kuri suteiks geriausia poreikių patenkinimą.
1.4. Teisingumo teorija
Ši teorija remiasi tuo, kad darbuotojas subjektyviai įvertina įdėto darbo ir atlyginimo santykį ir palygina jį su kitų žmonių, atliekančių tokį patį darbą, atlyginimu. Jei darbuotojas pastebi, kad gauna mažiau, jis praranda motyvaciją ir pradeda dirbti blogiau, nes jo manymu jo darbas nėra sąžiningai vertinimas. Jei darbuotojas pastebi, kad gauna daugiau, tai sukelia jam kaltės jausmą, nes jis mano kad apgaudinėja savo vadovą ir iš tikrųjų nėra nusipelnęs gaunamo atlyginimo.
Pagal šią teoriją svarbiausias vadovo tikslas yra laiku reaguoti į darbuotojų nuotaikas ir stengtis nesuvaržyti savo pavaldinius ir palaikyti teisingumą kolektyve.

2. MOTYVACIJOS FAKTORIAI
Motyvacija įtakojama daugelio faktorių, kai kuriuos jų galime kontroliuoti, kai kurių negalime. Kadangi kalbama apie darbuotojų motyvaciją, tad čia bus kalbama tik apie 12 faktorių labai trumpai, kuriuos darbdavys ar vadovaujantis asmuo galėtų motyvuoti savo pavaldinius, o jų iš tikrųjų yra daug daugiau.
1. Apdovanojimai už gerai atliktą darbą yra labai populiarus motyvacijos būdas, kuris yra paplitęs labai plačiai, nors dažniausiai atlygį įsivaizduojama materialų, tai yra pinigus.
2. Kai kuriem žmonėm labai svarbūs iššūkiai, bet reikia nepamiršti, kad kas motyvuoja vieną žmogų gali nemotyvuoti kito. Taip pat ir čia, duodamas vis sunkesnę užduotį darbuotojui duosi jam vis naują iššūkį ir jis turės tobulėti, kad ją įvykdyti, nors iššūkiai, kai kurių žmonių motyvaciją tai silpnina.
3. Dar vienas iš būdų motyvuoti pavaldinį – tai tapti jo draugu. Nebūtina susitikti ar kviesti kur nors jį po darbo laiko, bet tiesiog būk draugiškas. Taip pat kai sudarinėjama komanda užduočiai atlikti reikia nepamiršti žmonių charakterių ir pasistengti suderinti kiek galima labiau.
4. Geranoriškumas dažnai irgi motyvuoja darbuotojus elgtis taip pat ir paprašytas ką nors atlikti, nors nepriklauso pagal pareigas, ar karts nuo karto dirbti viršvalandžius.
5. Žinoma, jei darbuotojas nesijaus saugus darbo vietoje, jo motyvacija bus stipriai mažinama, tad įmonėse, kur žmonės dažnai atleidžiami ar nėra karjeros galimybių dažnai būna mažai motyvuoti. Motyvaciją galima pagerinti, pavyzdžiui, pasirašant ilgalaikį darbo kontraktą ar suteikiant įmonės akcijų.
6. Taip pat yra žmonių, kuriem labai svarbi jėga, žinoma ne tiesiogine prasme. Jei darbuotojas būtent toks, o jį norite motyvuoti – suteikite jam įgaliojimų daryti sprendimą pačiam iki kažkokios ribos.
7. Nepriklausomybė – labai panašus motyvacijos būdas į valdžios suteikimą, bet suteikiant nepriklausomybę motyvuoti gali ne kiekvieną darbuotoją. Toks pavaldinys turi būti ištikimas kompanijai ir darbdaviui/vadovui, nes dauguma darbuotojų tiesiog pradėtų nieko neveikti, bet tinkamiem pavaldiniam nepriklausomybės suteikimas įgalintų veikti visomis išgalėmis.
8. Maloni aplinka – šis faktorius turbūt galioja visiem. Vargiai ar rasi pavaldinį, kuriam nepatiktų maloni darbo aplinka. Aplinką galima sukurti spalvomis, jei darbas sėdimas – aprūpinant patogiom kėdėm, geru apšvietimu ir gerai šildomomis patalpomis. Taip pat svarbu bendradarbiai: jei jie vienas kitą palaiko – darbo kokybė visada bus geresnė.
9. Jei pavaldinys meniškas žmogus, vis kažką nori padaryti įspūdingiau ir subtiliau nei kiti, o dabartinė darbo vieta neleidžia jam išreikšti savęs, galbūt reiktų pagalvoti apie paaukštinimą ar pervedimą į kitą skyrių, kur galėtų išreikšti kūrybiškumą, taip suteikdamas daug didesnę naudą įmonei, bei savo ruožtu motyvuotų darbuotoją.
10. Būtina nepamiršti, kad kai kuriems darbo prasmė yra vienas svarbiausių dalykų. Gal būt tokius darbuotojus puikai motyvuotumėte paaiškindamas įmonės situaciją, tikslus, perspektyvas ir kas padėtų jai suklestėti. Jei įmonė didelė, būtų galima skelbti naujausią informaciją apie įmonės veiklą skelbimų lentoje, įmonės tinklapyje ar leisti leidinį su įmonės naujienomis.
11. Įdomus darbas – dauguma psichologų sutinka, kad tai vienas svarbiausių darbo motyvacijos faktorius, kartais net svarbesnis už pinigus. Bet būtina nepamiršti, kad suteikus įdomų darbą reikia vis tiek palaikyti atlyginimą, nes panaši įmonė gali pasiūlyti tokį pat darbą tik už didesnį atlyginimą.
12. Geras atlyginimas – turbūt pagrindinis faktorius pagal kurį renkamasis darbas.
13. Kitas svarbus motyvas pasirinkti darbo įstaigą yra pačios darbo įstaigos vardas. Dažnai stambios ir stabilios įmonės darbuotojui kelia didesnį pasitikėjimą. Individas gali jausti didesnį pasitenkinimą bei prestižą dirbdamas žinomoje bei geros reputacijos kompanijoje.
Visi šie faktoriai negali būti pritaikyti visiem darbuotojam, taip pat reikia nepamiršti, kad tai kas motyvavo vieną kartą, nebūtinai motyvuos ir sekantį. Ir būtina pažinti pavaldinius, tam kad galėtumėte juos motyvuoti bei galbūt net sutaupyti pinigų ar gauti dar didesnę naudą iš darbuotojo bei padidinti įmonės pelningumą.

3. KAIP MOTYVUOTI PERSONALĄ?
Personalo motyvavimas yra labai svarbus kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai. Kompanijos personalas tai daug daugiau nei darbo jėga, tai pagrindinis kompanijos resursas ir kapitalas, o motyvuota darbo jėga pasiekia geresnių rezultatų, todėl kiekviena save gerbianti kompanija turėtų turėti darbuotojų motyvavimo sistemą. Prieš pradedant kurti tokį planą reikia suvokti, kad tie patys motyvavimo metodai skirtingai veikia kiekvieną individą. Skirtingoms amžiaus grupėms, kompanijoms, pareigybėms ir būdo savybėms taikomi skirtingi motyvavimo metodai.
3.1. Materiali motyvacija
Gera bazinė alga gali būti geras motyvas dirbti kompanijoje, bet didelis uždarbis nebūtinai sąlygoja gerai atliekamą darbą. Todėl yra keli kitokie piniginiai motyvavimo būdai. Pirmas yra bazinė alga ir procentas nuo parduotų prekių. Pardavėjas kiekvieno mėnesio gale gauna fiksuotą atlyginimą ir priedą – procentą nuo sudarytų kontraktų ar parduotų prekių, paslaugų. Šiuo būdu pardavėjas skatinamas praduoti kuo daugiau produktų, todėl yra malonesnis su klientais ir atkaklesnis bandydamas juos įtikinti. Kitas būdas yra dažnai taikomas įmonių direktoriams. Tai fiksuotas atlygimas ir papildomas užmokestis, jei bus įvykdytas, pavyzdžiui, metų planas. Taip darbuotojas jaučiasi saugus, nes nesėkmės atveju vis tiek gaus fiksuotą atlyginimą, bet taip pat yra skatinamas pasiekti kuo geresnius rezultatus, kad įvykdytų planą. Yra ir kitokių piniginių motyvavimo būdų: tik procentas nuo parduotų prekių, kai atlyginimo dydis priklauso nuo dirbamų valandų skaičiaus, nuo įvykdytos užduoties, bei įvairiųjų kombinacijų.
3.2. Nemateriali motyvacija
Praktika rodo, kad teigiamas emocijas kelianti motyvacija, veikia kur kas geriau nei neigiamas. Noras būti įvertintam ir pastebėtam dažniausiai yra svarbesnis motyvas parodyti geresnius rezultatus nei baimė, pažeminimas ir pastabos. Vadovo bendravimas su pavaldiniais turi labai didelę įtaką darbo kokybei. Darbuotojas sulaukęs pagyrimo už gerai atliktą darbą jaučiasi vertinamas, todėl didesnės pastangos atliekant ir kitą užduoti yra tikėtinos ir ateityje. Net prastai dirbantį verta paskatinti, kai jis įdeda nors šiek tiek daugiau pastangų. Taip darbuotojas pajunta, kad jo pastangos yra pastebėtos ir sukelia vidinį norą kitą kartą atlikti užduotį geriau. Kitais žodžiais tariant, kai žmogus daro tam tikrą darbą, kad nebūtų nubaustas, atliekamas darbas primena neigiamas emocijas, todėl užduotis tampa nemaloni ir varginanti. O kai darbuotojas tikisi, kad didesnės pastangos bus pastebėtos ir įvertintos, atliekama užduotis kelia teigiamas emocijas ir tampa maloni. Tačiau reikia nepamiršti, kad turi būti nuoširdūs ir pagrįsti, nes tik tokiu atveju galime tikėtis teigiamų pokyčių.
Darbuotojo dalyvavimo organizacijos veikloje suvokimas turi taip pat nemažą įtaką darbo našumui. Dalyvavimas įmonės strategijų ir uždavinių planavime, problemų sprendime, itin svarbių sprendimų priėmime kelia darbuotojo pasitikėjimą savimi bei kompanija ir leidžia pajusti dalyvavimo kompanijos valdyme svarbą. Puikus šio motyvacijos metodo pavyzdys yra įmonės vadovų susirikimas. Galimybė išsakyti savo nuomonę ir išgirsti priežastis, kodėl yra priimamas tam tikras sprendimas įmonės viduje, turi teigiamos įtakos tiek priimto sprendimo kokybei, tiek kolektyvo reakcijai į pokyčius. Šitokiu būdu net darbuotojui nemalonūs sprendimai (perkėlimas į kitą skyrių, darbo užmokesčio sumažinimas, ir kt.) gali sulaukti žymiai švelnesnės reakcijos, nes darbuotojai aiškiai suvokia, koks svarbus ir neišvengiamas tai sprendimas.
Dar vienas būdas kaip motyvuoti personalą – darbuotojų informavimas. Labai daug nesusipratimų kyla dėl to, kad darbuotojai nežino kaip veikia ir už ką atsakingi kiti skyriai. Taigi, vienas iš būdų pakeisti šią situaciją yra informuoti darbuotojus apie jų bei jų kolegų pareigas. Taip pat pranešti apie pokyčius kompanijoje raštu ar susirinkimo metu. Atsiradus kompanijoje naujokui reikia jį supažindinti su įmonės veikla, kitais darbuotojais – integruoti naujoką į kolektyvą. Vienas iš paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų tai padaryti yra paskirti naujokui kolegą kuris jį supažindintų su organizacija ir taip pat būtų žmogus į kurį naujokas galėtų kreiptis iškilus klausimui.
Dinamika darbo vietoje gali suaktyvinti darbo veiklą. Rutina ir pasikartojimas dažniausiai sąlygoja žmonių apatiškumą, susidomėjimo ir budrumo mažėjimą. Naujos patirties, naujų žinių įsigijimas tai – stipri personalo motyvacijos priemonė. Nors dažniausiai pokyčiai gąsdina ir kuria nesaugumo jausmą, jie taip pat gali būti ir teigiamas faktorius darbo našumui. Įvairūs apmokymai ir seminarai taip pat skatina darbuotojus panaudojant naujas žinias pasiekti geresnių rezultatų bei yra lojalumo priežastis. Horizontali karjera yra būdas sukurti naujos patirties ir naujų žinių galimybę. Horizontalios karjeros atveju darbuotojas turi galimybę ne tik kilti karjeros laiptais aukštyn, bet taip pat būti perkeltas į kitą skyrių įmonėje, pavyzdžiui, iš pardavimų skyriau pereiti į marketingo; taip pat į kitą filialą. Laimi visi: tiek kompanija, siekianti geresnių rezultatų ir įgyti lankstumo, tiek darbuotojai, dalindamiesi patirtimi ir įgydami naujų žinių, patirdami naujus išbandymus.
3.3. Netradiciniai motyvacijos būdai
Yra daug nestandartinių motyvacijos būdų. Dažniausiai jie susiję su veikla ne darbo metu ar kiek kitokiu požiūrių organizacijos veiklą. Nestandartinių motyvacijos būdų yra labai daug ir kiekviena kompanija turi savo tradicijas.
Vienas iš nestandartinių motyvacijos pavyzdžių yra bendra nedarbinė veikla. Kompanijų organizuojami boulingo turnyrai, įvairios išvykos ir kitokia veikla stiprina komandos dvasią bei stiprina kolegų ryšius. Glaudesnis komandos darbas ir didesnis pasitikėjimas tarp komandos narių sąlygoja greičiau ir kokybiškiau atliktą darbą bei gerą atmosferą darbo vietoje. Kitas pavyzdys -įmonių kalėdinės ir naujametinės šventės, kompanijos gimtadieniai.
Dar vienas nestandartinis, tačiau plačiai paplitęs pavyzdys yra geriausių, lojaliausių, greičiausių bei kitų pasižymėjusių darbuotojų apdovanojimas. Dažnai kompanijoje renkamas daugiausiai prekių pardavęs pardavėjas arba daugiausiai pajamų kompanijai atnešęs darbuotojas, taip skatindami darbuotojus rodyti geresnius rezultatus. Kartais įmonėse mėnesio darbuotojas gauna simbolinį kaspiną, jo nuotrauka pakabinama matomoje vietoje su prierašu „Geriausias pardavėjas”, pagiriamas tarp kolegų, gauna bilietus į koncertą ar į krepšinio rungtynes. Noras būti geriausiu bei paminėtu skatina sveiką konkurenciją, didina našumą.
Originalesnis nestandartinis motyvacijos būdas yra įmonės laikraštukas darbuotojams, kuriame rašomos naujienos, įdomūs įvykiai, įmonės darbuotojų interviu, skelbiami žaidimai, pavyzdžiu, „Kieno tai vaikystės nuotraukos?”. Toks laikraštukas supažindina su kolegų pomėgiais, informuoja apie pokyčius bei kuria draugišką atmosferą įmonės viduje.

IŠVADOS


• Taigi, nors visos motyvacijos teorijos yra skirtingų autorių, sugalvotos skirtingu laiku, tačiau visos jos turi bendrą bruožą: kad darbuotojas dirbtų produktyviai, jis turi būti motyvuojamas. Jo poreikiai turi būti patenkinti taip, kaip to tikisi būtent jis. Iš šių keturių teorijų geriausios išskirti tikrai negalima, nes jos visos gali ir turi būti pritaikomos skirtingose situacijose. Ir jeigu darbdaviui pavyksta išnaudoti visas teorijas optimaliai, jis gali tikėtis iš darbuotojų optimaliai produktyvaus darbo.
• Sužinoję dvylika faktorių, kurie yra darbuotojų „motyvatoriai” galime teigti, Visi šie faktoriai negali būti pritaikyti visiem darbuotojam, taip pat reikia nepamiršti, kad tai kas motyvavo vieną kartą, nebūtinai motyvuos ir sekantį. Vadovui neužtenka spėjimo būdu nustatyti kurį darbuotoją kaip motyvuoti. Tam reikia laiko pažinti darbuotoją, sužinoti jo poreikius. Tik tada parinkus tinkamą motyvavimo priemonę stebėti, kaip produktyviai ir su pasitenkinimu darbuotojas dirba.
• Kurį motyvacijos būdą bepasirinktų kompanija, būtina apgalvoti ar tai nesukels neigiamos reakcijos. Kartais geri norai sulaukia nelauktos reakcijos. Individualių pasiekimų skatinimas ir įvertinimas gali turėti neigiamos įtakos komandos darbui. Taip pat labai svarbu suprasti, kad tas pats dalykas gali vieną darbuotoją skatint, o kitam būti visai neveiksmingas, ir netgi vienas motyvacijos būdas gali tą patį darbuotoją paveikti skirtingai skirtingu laiku. Tačiau gerai subalansuotas motyvacijos planas leidžia kompanijai pasiekti geresnių rezultatų ir didina darbuotojų lojalumą kompaniją.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. BnxaHCKHH, O. (1998). MeHe^acMeHT. MocKBa: TapAapHKa.
2. ^Įeccjiep, T. (1997). YnpaBjieHHe nepcoHanoM. MocKBa: BHHOM.
3. Nepiniginiai personalo motyvacijos metodai -http://www.cvmarket.lt/career.php ?menu:=2&lastmenu=6Q0&text id=397&career_style=0
4. Vidutinės grandies motyvacija –
http://www.cvmarket.lt/career.php ?menu=2&lastmenu=600&text_id=607&career style=0
5. Understanding Employee Motivation – http://www.joe.Org/joe/l 998june/rb3.html
6. Motyvacija – Vikipedija – http://lt.wikipedia.org/wiki/Mot