Vientisinių sakinių skyrybos pavojai – skyrybos taisyklės

Veiksnys nuo tarinio ir visa veiksnio grupė nuo tarinio grupės kableliais niekada neskiriama, nes veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sakinio dalys, sudarančios sakinio gramatinį centrą, taigi labai susijusios, pvz.: Sužaliavusios lankos neilgai trukus pasidabino įvairiausiais žiedais. Šią mokyklą kartu baigė keli vėliau išgarsėję inžinieriai. (Didelės klaidos: Sužaliavusios lankos, neilgai trukus pasidabino įvairiausiais žiedais. Šią mokyklą kartu baigė, keli vėliau išgarsėję inžinieriai.)

Tačiau veiksnys nuo tarinio skiriamas (tik ne kableliu, o brūkšniu!), jeigu sudurtinio tarinio jungtis (paprastai yra) praleista arba yra ryški pauzė netikėtai veiksnį ir tarinį gretinant, o tarinio vardinė dalis išreikšta daiktavardžio ar kiekinio skaitvardžio vardininku arba veiksmažodžio bendratimi, pvz.: Man darbas – tai įkvėpimo šaltinis. Tėvų kantrybė – štai kas jam buvo pavyzdys. Triskart šeši – aštuoniolika. Gyventi – tai ko nors siekti. Didelė klaida, kaip dabar neretai pasitaiko spaudoje, tokiais atvejais veiksnį nuo tarinio atskirti kableliu, ypač prieš dalelytes tai, štai (netinka Man darbas, tai įkvėpimo šaltinis. Tėvų kantrybė, štai kas jam buvo pavyzdys. Gyventi, tai ko nors siekti). Taip pat negerai, kai nededamas joks skyrybos ženklas Man darbas tai įkvėpimo šaltinis. Triskart šeši aštuoniolika. Gyventi tai ko nors siekti).

Skiriamos vienarūšės sakinio dalys, kai prieš kiekvieną kartojamas tas pats jungtukas ir, ar, arba, nei…, pvz.: Mokėkime ir dirbti, ir linksmintis. Ar pavyks, ar nepavyks – nelabai jam buvo svarbu. Arba tu dirbk, arba kitam netrukdyk. Nei mačiau, nei girdėjau (blogai, jei tokiu atveju kablelių nėra: Mokėkime ir dirbti ir linksmintis. Ar pavyks ar nepavyks – nelabai jam buvo svarbu. Arba tu dirbk arba kitam netrukdyk. Nei mačiau nei girdėjau).

Prieš nesikartojančius ir, ar, arba, nei… kablelis nededamas, pvz.: Neįžengiamuose šabakštynuose ir apie suverstus kelmus buvo žvėrelių olų. Ar gali treneris ar kas nors kitas tai žinoti (šiame sakinyje du ar yra visiškai skirtingi). Prisėsk arba kiek prigulk. Neturiu tam noro nei laiko (klaidinga skyryba: Neįžengiamuose šabakštynuose, ir apie suverstus kelmus buvo žvėrelių olų. Ar gali treneris, ar kas nors kitas tai žinoti. Prisėsk, arba kiek prigulk. Neturiu tam noro, nei laiko). Prieš arba dedamas kablelis, kai jis ne jungia, o aiškina, nurodo tapatumą: Opšrų, arba barsuką, ne visi yra matę.

Vienarūšės sakinio dalys prieš priešpriešinį jungtuką bet (kaip ir prieš o, tačiau) yra visada skiriamos, pvz.: Žinau, bet nesakysiu, o prieš sudedamąjį jungtuką bei (jis nesikartoja) niekada neskiriamos: Atėjo ir praėjo pavasaris bei vasara ir ruduo bei žiema. Mėgau skaityti romanus bei apsakymus. (Daug kas prieš bei kablelį be reikalo deda: Atėjo ir praėjo pavasaris, bei vasara ir ruduo, bei žiema. Mėgau skaityti romanus, bei apsakymus.)

Kableliais išskiriami kreipiniai, taip pat jų priklausomi žodžiai ir su kreipiniais sutapę įvardžiai, jaustukai, pvz.: Oi, kad, mamyt, viską žinotum! (Būtų klaida: Oi, kad mamyt, viską žinotum! arba Oi, kad mamyt viską žinotum!) Tu mano bėrasis žirgeli, ar nepailsi? Ai sesut, nė neklausk. O tu išdykėli, bus tau!

Kableliais išskiriami įterptiniai žodžiai ir posakiai: Jis, matyt, nebeateis. Laimei, lietus greit baigėsi. Mes, aišku, geriau padarysime. Jie, be abejo, išsigando ir, žinoma, paspruko. Matai, jis šiek tiek keistas. Tiesa, ar girdėjai naujieną? Aš, beje, buvau kviestas, deja, negalėjau nueiti. Jie geri draugai, be to, kartu baigė mokyklą – žodžiu, artimi bičiuliai. Viena, jūs turite darbą, antra, neblogai uždirbate. Atrodo, susitarėme. Aš, pavyzdžiui, taip nesielgčiau. Jos, būdavo, šoka ir šoka. Vadinasi, jie, atvirai šnekant, primelavo. Būtų klaida – o tokių klaidų pasitaiko – jų neišskirti arba skirti tik iš vienos pusės (negerai: Jis matyt nebeateis arba Jis matyt, nebeateis. Laimei lietus greit baigėsi. Mes aišku geriau padarysime. Jie be abejo išsigando ir žinoma paspruko. Aš beje buvau kviestas, deja negalėjau nueiti. Jie geri draugai, be to kartu baigė mokyklą – žodžiu artimi bičiuliai – ir t. t.)

Tačiau dar dažnesnės klaidos – skirti žodžius, kurie įterpiniais nelaikomi. Tai žodžiai išties, iš tiesų, iš tikrųjų, iš viso, greičiausiai, tikriausiai, veikiausiai, apskritai, paprastai, anaiptol, pagaliau, galų gale, esą, atseit, būtent, maždaug, gal, galbūt, turbūt, rasi („gal“ reikšme), tarsi („lyg“ reikšme), tartum, tarytum, taigi, mat, antai, štai, va, juk, juoba kad (arba juo labiau kad), vis dėlto, vargu ar, savo ruožtu, toli gražu. Šie žodžiai neišskiriami, pvz.: Išties (arba Iš tiesų) nežinojome. Iš tikrųjų buvo kitaip. Pelno gauta iš viso 3480 litų. Tikriausiai (arba Greičiausiai, veikiausiai) jie nebeatvyks. Apskritai jų darbu esame patenkinti. Aš paprastai keliuosi septintą. Anaiptol su juo nesusidėk. Pagaliau (arba Galų gale) prašvito. Jos esą pavargusios. Atseit jie nieko nežinojo. Esi atsakingas būtent tu. Uždirbsiu maždaug tūkstantį. Gal ką girdėjai? Galbūt dar spėsime? Jie turbūt tam nepritars. Rasi dar apsigalvosite. Man tarsi (arba tartum, tarytum) akmuo nuo širdies nukrito. Taigi darykime išvadas. Tu mat jaunesnis. Antai kur nuskrido. Štai ir ji! Va koks vabalas! Aš juk nieko nepadariau. To nesiimsiu, juoba kad (arba juo labiau kad) ir kitų reikalų turiu. Vis dėlto apsigalvojai. Vargu ar jis patikėjo. Aš savo ruožtu taip pat prisidėsiu. Žmonės toli gražu ne angelai. (Negerai: Iš tikrųjų, buvo kitaip. Tikriausiai, jie nebeatvyks. Apskritai, jų darbu esame patenkinti. Aš, paprastai, keliuosi septintą. Jos, esą, pavargusios (esą pavargusios yra sudurtinė forma, todėl skirti negalima). Atseit, jie nieko nežinojo. Ir t. t.) Ypač dažnai be reikalo išskiriama galbūt, turbūt, nes prieš keletą dešimtmečių šiuos žodžius kurį laiką buvo reikalaujama išskirti.

Prieš atseit, būtent kablelis rašomas tada, kai jie vartojami kaip jungiamieji žodžiai, o po būtent prieš išskaičiuojamąsias sakinio dalis dar dėtinas dvitaškis, pvz.: Prie apsimetėlio, atseit ligonio, prisėdo slaugė. Vienas tų prijaukintųjų, būtent šuo (arba kaip antai šuo), tapo tikru namų sargu. Aplankėme vietas, kur buvo garsios Lietuvos pilys, būtent: (arba kaip antai:) Vilnių, Kauną, Medininkus.

Bendratis palyginti nėra įterpinys ir kableliais neskiriama, o įterpiniu tampa ir yra skiriama tik prisijungusi įnagininką su prielinksniu su, pvz.: Jis palyginti dar nesenas, bet Jis, palyginti su kitais, dar nesenas.

Nemaža keblumų skiriant sudaro įvairios išplėstos sakinio dalys, ypač pažyminiai ir aplinkybės.

Išplėstiniai derinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, yra skiriami (a.), o einantys prieš pažymimąjį žodį ir neturintys kokios aplinkybės atspalvio, yra neskiriami (b.):

a. Mato ji sodą, pilną žydinčių medžių. „Metai“ yra grožinis lietuviškas kūrinys, pelnęs pasaulinį pripažinimą. Kiek daug pasaulyje žmonių, nusivylusių gyvenimu! Mano mama buvo našlaitė, žinanti, kas yra vargas. (Negerai: Mato ji sodą pilną žydinčių medžių. „Metai“ yra grožinis lietuviškas kūrinys pelnęs pasaulinį pripažinimą. Kiek daug pasaulyje žmonių nusivylusių gyvenimu! Mano mama buvo našlaitė žinanti, kas yra vargas.) Kablelių būtinumą čia rodo ir ryški pauzė tarp pažymimojo žodžio ir išplėstinio pažyminio;

b. Mato ji pilną žydinčių medžių sodą. „Metai“ yra pasaulinį pripažinimą pelnęs grožinis lietuviškas kūrinys. Kiek daug pasaulyje nusivylusių gyvenimu žmonių! Mano mama buvo žinanti, kas yra vargas, našlaitė. (Negerai: Mato ji, pilną žydinčių medžių, sodą. „Metai“ yra, pasaulinį pripažinimą pelnęs, grožinis lietuviškas kūrinys. Kiek daug pasaulyje, nusivylusių gyvenimu, žmonių! Mano mama buvo, žinanti, kas yra vargas, našlaitė. Šiais atvejais netinka kablelis ir iš vienos kurios pusės, pvz.: Mato ji, pilną žydinčių medžių sodą. „Metai“ yra pasaulinį pripažinimą pelnęs, grožinis lietuviškas kūrinys.) Kad čia nereikia kablelių, rodo ir pauzės nebuvimas tarp pažymimojo žodžio ir išplėstinio pažyminio.

Tokia pat taisyklė taikoma skiriant ar neskiriant priedėlius, pvz.: 1882 metais gimė Vincas Krėvė, žymus lietuvių rašytojas (priedėlis eina po pažymimojo žodžio ir yra atskirtas), bet – 1882 metais gimė žymus lietuvių rašytojas Vincas Krėvė (priedėlis yra prieš pažymimąjį žodį, todėl neskiriamas).

Kableliais išskiriama vietos, laiko ar būdo aplinkybė, tikslinanti prieš ją einančią kitą vietos, laiko ar būdo aplinkybę, pvz.: Paupyje, prie žydinčių ievų, netoli brastos, būriavosi muzikantai. Ketvirtadienį, kovo 5 d., 16 val., įvyks susirinkimas. Jis šnekėjo garsiai, pakeltu balsu. (Negerai: Paupyje prie žydinčių ievų netoli brastos būriavosi muzikantai. Ketvirtadienį kovo 5 d. 16 val. įvyks susirinkimas. Jis šnekėjo garsiai pakeltu balsu).

Tačiau jeigu dvi šalia esančios aplinkybės nėra vienarūšės, kablelio nereikia, pvz.: Suomijoje po varžybų bendravome su jaunimu. Kitą dieną nuošalioje mūsų sodyboje visiškai netikėtai pasirodė girininkas (netiktų čia kablelis iš abiejų ar iš vienos kurios šalia esančios aplinkybės pusės: Suomijoje, po varžybų, bendravome su jaunimu. Kitą dieną, nuošalioje mūsų sodyboje, visiškai netikėtai, pasirodė girininkas). Dar didesnė klaida skirti aplinkybes, kurios nėra greta kitų aplinkybių ir nėra dalyvinės, padalyvinės ar pusdalyvinės, pvz.: Apsakyme rašytojas atskleidė geruosius lietuvio bruožus. Miškas po kiek laiko atauga. Kartu su visais džiūgavau aš. (Negerai: Apsakyme, rašytojas atskleidė geruosius lietuvio bruožus. Miškas, po kiek laiko, atauga. Kartu su visais, džiūgavau aš).

Skirtingai skirtina Dailininkė gimė Panevėžio rajone, Namiškių kaime ir stilistiškai gražesnis pasakymas su nesuderintais vietovių pavadinimais Dailininkė gimė Panevėžio rajono Nainiškių kaime.

Dabar duodama daugiau laisvės skirti ar neskirti išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes. Jeigu pabrėžiamas jų intonacinis bei prasminis savarankiškumas ir jos ryškiau pauzėmis, intonacija atribotos nuo kitų sakinio dalių, dažniausiai tikslinga skirti, pvz.: Baigęs vidurinę mokyklą, įstojau į aukštąją. Išėjusi iš miško, Veronika net stabtelėjo. Skleisdamas salsvą kvapą, žydėjo jazminas. Žaltys, atsigręžęs į Eglę, prašneko žmogaus balsu. Varškė, pagaminta su šiuo raugu, yra aromatingiausia.

Gali būti ir nelaikomas klaida parašymas Baigęs vidurinę mokyklą įstojau į aukštąją. Išėjusi iš miško Veronika net stabtelėjo. Tačiau didelė klaida įterptas į sakinio vidurį išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes skirti tik iš vienos pusės – paprastai iš antrosios, nes ten didesnė pauzė (negerai: Žaltys atsigręžęs į Eglę, prašneko žmogaus balsu. Varškė pagaminta su šiuo raugu, yra aromatingiausia. Visiems aišku, kad neplečiant gamybos, nedarbas tik didės. Paskutinį sakinį taisyklingai galima užrašyti dvejaip: Visiems aišku, kad, neplečiant gamybos, nedarbas tik didės arba, kaip dabar po jungtuko įprasčiau, Visiems aišku, kad neplečiant gamybos nedarbas tik didės.)

Vis dėlto kai be kablelių sakinys skaitytojui būtų neaiškus, išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes skirti būtina, pvz.: Šį atsitikimą aprašiau nedelsdamas apsilankęs tėviškėje. (Ar nedelsdamas aprašė, ar nedelsdamas apsilankė? Tik autorius žino, kaip ten buvo. Taigi reikėjo rašyti arba Šį atsitikimą aprašiau nedelsdamas, apsilankęs tėviškėje arba Šį atsitikimą aprašiau, nedelsdamas apsilankęs tėviškėje.) Komentuodamas savo šalies veiksmus Irake prezidentas štai ką pasakė. (Ar Irake buvo atlikti veiksmai, ar Irake pasakė? Greičiau buvo pirmas variantas, todėl reikėjo rašyti: Komentuodamas savo šalies veiksmus Irake, prezidentas štai ką pasakė.) Pardavę savo ir mamos butus sostinėje sutuoktiniai nusipirko sodybą. (Ar butai sostinėje, ar sodyba? Būtų aiškiau: Pardavę savo ir mamos butus sostinėje, sutuoktiniai nusipirko sodybą. Dar geriau: Pardavę sostinėje savo butus, …)

Aplinkybe einantis vienas dalyvis, pusdalyvis ar padalyvis kableliu neskiriamas, pvz.: Išėjusi ji stabtelėjo. Sutemus įsižiebė žvaigždės. Rusų kalboje tokiais atvejais skiriama, todėl kai kas ir lietuviškai rašydamas čia be reikalo padeda kablelį (negerai: Išėjusi, ji stabtelėjo. Sutemus, įsižiebė žvaigždės).

Daug kas sunkiai suvokia, kada skirti ar neskirti lyginamuosius posakius.

Lyginamieji posakiai, neturintys tarinio, kableliais neskiriami, pvz.: Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą. Mantas kaip ant sparnų išlėkė į gatvę. Vėjas sniegu lyg baltais patalais apklojo ežerą. Jausmai tarsi bangos virpino širdį. Ko dejuoji it dantį geliamas? (Rusų kalboje tokie posakiai skiriami; prieš keletą dešimtmečių mokyklinis lietuvių kalbos vadovėlis juos irgi reikalavo skirti, todėl ir dabar daug kas be reikalo skiria – rašo: Taisyk žodžiui vietą, kaip svečiui patalą. Mantas, kaip ant sparnų, išlėkė į gatvę. Vėjas sniegu, lyg baltais patalais, apklojo ežerą. Jausmai, tarsi bangos, virpino širdį. Ko dejuoji, it dantį geliamas?)

Tačiau lyginamieji posakiai, turintys tarinį (kitaip sakant, einantys sudėtinio sakinio šalutiniu dėmeniu), yra skiriami, pvz.: Mes kovojom, kaip mūsų protėviai kovojo. Jie viską padarė taip, kaip buvo sutarę. Ir įžengė su šypsena mama, lyg saulė danguje nušvito. Jonui vis neramiau darėsi krūtinėje, tartum oro ėmė trūkti. (Negerai: Mes kovojom kaip mūsų protėviai kovojo. Jie viską padarė taip kaip buvo sutarę. Ir įžengė su šypsena mama lyg saulė danguje nušvito. Jonui vis neramiau darėsi krūtinėje tartum oro ėmė trūkti; paskutiniuose dviejuose sakiniuose prieš lyg ir tartum būtų įmanomas ir brūkšnys.)

Leave a Reply

Your email address will not be published.