Kalbos kultūra, rašyba, skyryba, kirčiavimas – Testas Nr. 2 (lietuvių kalbos testai)

 

 

1. Ištaisykite kalbos klaidas.

Vakar, šeštos pamokos metu, vyko skautų susirinkimas. Dalyvavo aukštesnių klasių aktyvistai, tame skaičiuje ir seniūnai. Vedantysis pasidžiaugė, kad regioniniame sąskrydyje mūsų mokyklą atstovavusieji skautai gerai pasirodė ir buvo pirmais. Jau sudarėme darbų išplanavimą sekantiems metams, paskaičiavome, kiek pinigų reikės stovyklos organizavimui. Paskui išstojo mokyklos direktorius.

– Didelis ačiū visiems, garsinantiems mokyklą gerais darbais. Dabar skautų organizacija jungia daugiau septyniasdešimt narių. Ir kiti stokite, prašau, į ją. Gerų darbų niekada nebus per daug.

Tikslu pagausinti skautų būrį, vadovė pažadėjo tampriau bendrauti su klasių auklėtojais.

Kai darbotvarkė buvo išsemta, susirinkimas baigėsi.

2. Įrašykite praleistas raides.

Išsi-stas laiškas, baltoji ž-selė, paž-stamas jaunuolis, gr-žia dantį, išl-sdamas iš krūmų, prak-stas obuolys, sk-stanti plūdė, pažadai įgr-sta, nusig-sta savo žodžių, pagr-sė pirštu, naktis tebesit-sia, atsigr-žė veidu, dr-skianti plunksna, pažadino iš susim-stymo, patinka dr-siausieji, reikia apsispr-sti, -žuolinis kotas, nustėro iš išg-sčio, patvorio r-stigalis, užš-lo balos, pasir-žęs mokytis, tr-šiama dirva, duonos k-snis, g-stanti žara, išgal-stas peilis, radijo si-stuvas, -patinga m-slė, pilkasis -silas, -pač paslaugus, eiti smulk-s žin-sneliais, ren-tis rūbinėj-, pakeltas dan-tis, išve-tume į u-sienį, u-klasinis skait-mas, bėgs-ntys lenktynių, a-gultas gerbėjų, var-damas išvykoje, išvai-džiai atrodo, gr-žtelėjo į mano pusę, neturi teisės sugniu-ti, bitelės dū-tų, nume-s me-tinį, gyvenimo sta-dis, susispieskite glau-čiau, takelis u-ėlė, pu-eserės krepšelis, žiu-snis pipirų, spro-stamas užtaisas, užgrio-ti tušč-s butel-s, a-žer-ti visą turtą, pasiskolinau dro-tuką, sudegintas žlė-tainis, žvan-telėjo skl-stis, br-zginti gitara, gr-žtelėti koją, jaunas pasir-žėlis, žaliosios s-manos, sutr-šę kriaušės, grūdai girnose br-zga (treška), nežinoma br-sta, v-škas laša, Brisius žab-la, garbanos nuk-ra, perskirtas skl-stymas, gr-sinantis žvilgsnis, sl-stai pelėms, t-soti po medžiu, kankina r-žulys, katės dr-skosi, t-si guma, M-sčio ežeras.

3. Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus.

Mokytojas prisiminė senus laikus kai su tėvu jiedu keliavo prie Balčios upės paskui turėjo dar toli nueiti iki miestelio o jis sūnus dviračiu nuvažiuoti dar aštuonis kilometrus susirasti mokslo draugo namus ir iš tenai pasiimti knygą kur buvo rašoma kaip padaryti žaislinį garo katilą. (J.A.) Milda įkopia į Malūno kalną aukštai Balčiūnų namuose jau dega žiburys įsižiebia žiburys ir apačioje ant Selenių kalnelio.(V.J.) Gyveno ne tikrovėje tačiau šią trumpą valandėlę apgaudinėdamas save jis turėjo viską ko troško ir pavydėjo kitiems turtus žmonių pagarbą gražų drabužį gardų valgį.(J.Av.) Neapsižiūrėsi šmukštels ratas į duobę arba užšoks ant akmens ir išlėksi stačia galva per drobyną.(J.Av.) Paštas tai didelis kambarys medine neaukšta pertvara perskirtas per pusę.(R.G.) Pasak lietuvių mitologijos Pasaulio medis augęs ant kalno kur teka devynios upės pamaryje pasaulio krašte ant nugaros kažkokio gyvūno sukūrusio pasaulį arba jis kilęs iš dvynių šviesos ir tamsos.(Pr.D.) Lietuvių pasakose kalvis eina į požemio pasaulį ieškoti milžino su didele barzda ir nosimi.(Pr.D.) Tas bangų ošimas ta vandenų begalybė mane taip sužavėjo jog aš pamiršau ir technikumą ir egzaminus viskas pasidarė tartum nereikšminga.(K.S.) Tiesa kaip jau rodos minėjau už stubos langų buvo daržas arba sodas.(I.S.) Be to tikriausiai niekas čia ir nepaaiškintų kurion pusėn reikia eiti kaip kokiu keliu greičiau prasibrauti iki to miesto kur laukia ji.(B.Rdz.) Saulė dabar patamsėjusi didelė prisigėrusi arimų ir šienapjūtės kvapų kybojo virš plyno kalno vieškeliu palei kapinių sieną genamų galvijų sukeltos dulkės plaikstėsi ir pilkėdamos akyse gulė ant medžių žolės.(B.Rdz.) Šuo Runis katinas Rainius ir aš visi trys buvome našlaičiai ir tarnavome tam pačiam šeimininkui Dzidoriui Klevinskiui.(K.S.) Moters ir vyro susitikimas lygių galimybių susitikimas metafora pagrįsta išorinių požymių ir vidinių intencijų identitetu.(V.D.) Jau nebelijo kaip visada nebelyja pavakariais kad sutemus vėl pradėtų lyti ir ji ilgai vaikščiojo visomis miestelio gatvėmis bet negalėjo galvoti nei apie jų namus obelis su vaisiais kiemeliuose sulytas avis pakrūmėse kitapus miestelio nieko negalėjo galvoti.(R.G.) Še tau boba tavo pinigus ir nesilok jeigu aš parsivežiau tai žinau kam parsivežiau.(K.Bor.)

4. Sukirčiuokite.

Paukštį plunksnos gražina, o žmogų protas.(f.)

Kas kitam kelią šviečia, tas ir pats gerai mato.(f.)

Atsigavo kaip katė, į kanapes įmesta.(f.)

Vadink mane kad ir krosnimi, bet duonos tau nekepsiu.(f.)

Gerą žodį vienas nugirsta, šimtas pamiršta.(f.)

Kad pirma lašinius valgysi, paskui kaulą grauši.(f.)

 

 

 

 

Testo Nr. 2 atsakymai

1. Ištaisykite kalbos klaidas.

Vakar per šeštą pamoką vyko skautų susirinkimas. Dalyvavo aukštesnių klasių aktyvistai, taip pat ir seniūnai. Vedėjas pasidžiaugė, kad regioniniame sąskrydyje mūsų mokyklai atstovavusieji skautai gerai pasirodė ir buvo pirmi. Jau sudarėme darbų planą kitiems metams, apskaičiavome (suskaičiavome), kiek pinigų reikės stovyklai organizuoti. Paskui kalbėjo mokyklos direktorius.

– Labai ačiū visiems, garsinantiems mokyklą gerais darbais. Dabar skautų organizacija jungia daugiau kaip (nei, negu) septyniasdešimt narių. Prašau stoti į ją ir kitiems. Gerų darbų niekada nebus per daug.

Kad pagausintų skautų būrį, vadovė pažadėjo glaudžiau (artimiau) bendrauti su klasių auklėtojais.

Kai baigėme svarstyti visus darbotvarkės klausimus (apsvarstėme visus darbotvarkės klausimus), susirinkimas baigėsi.

2. Įrašykite praleistas raides.

Išsiųstas laiškas, baltoji žąselė, pažįstamas jaunuolis, gręžia dantį, išlįsdamas iš krūmų, prakąstas obuolys, skęstanti plūdė, pažadai įgrysta, nusigąsta savo žodžių, pagrasė pirštu, naktis tebesitęsia, atsigręžė veidu, dreskianti plunksna, pažadino iš susimąstymo, patinka drąsiausieji, reikia apsispręsti, ąžuolinis kotas, nustėro iš išgąsčio, patvorio rąstigalis, užšalo balos, pasiryžęs mokytis, tręšiama dirva, duonos kąsnis, gęstanti žara, išgaląstas peilis, radijo siųstuvas, ypatinga mįslė, pilkasis asilas, ypač paslaugus, eiti smulkiais žingsneliais, rengtis rūbinėje, pakeltas dangtis, išvežtume į užsienį, užklasinis skaitymas, bėgsiantys lenktynių, apgultas gerbėjų, vargdamas išvykoje, išvaizdžiai atrodo, grįžtelėjo į mano pusę, neturi teisės sugniužti, bitelės dūgztų, numegs megztinį, gyvenimo stabdis, susispieskite glausčiau, takelis užžėlė, pusseserės krepšelis, žiupsnis pipirų, sprogstamas užtaisas, užgriozti tuščiais buteliais, apžergti visą turtą, pasiskolinau drožtuką, sudegintas žlėgtainis, žvangtelėjo skląstis, brązginti gitara, gryžtelėti koją, jaunas pasiryžėlis, žaliosios samanos, sutrešę kriaušės, grūdai girnose brązga (treška), nežinoma brasta, vaškas laša, Brisius žabąla, garbanos nukąra, perskirtas sklastymas, grasinantis žvilgsnis, slastai pelėms, tysoti po medžiu, kankina rąžulys, katės draskosi, tąsi guma, Masčio ežeras.

3. Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus.

Mokytojas prisiminė senus laikus, kai su tėvu jiedu keliavo prie Balčios upės, paskui turėjo dar toli nueiti iki miestelio, o jis, sūnus, dviračiu nuvažiuoti dar aštuonis kilometrus, susirasti mokslo draugo namus ir iš tenai pasiimti knygą, kur buvo rašoma, kaip padaryti žaislinį garo katilą. (J. A.) Milda įkopia į Malūno kalną: aukštai, Balčiūnų namuose, jau dega žiburys, įsižiebia žiburys ir apačioje, ant Selenių kalnelio. (V. J.) Gyveno ne tikrovėje, tačiau šią trumpą valandėlę, apgaudinėdamas save, jis turėjo viską, ko troško ir pavydėjo kitiems: turtus, žmonių pagarbą, gražų drabužį, gardų valgį. (J. Av.) Neapsižiūrėsi – šmukštels ratas į duobę arba užšoks ant akmens ir išlėksi stačia galva per drobyną. (J. Av.) Paštas – tai didelis kambarys, medine neaukšta pertvara perskirtas per pusę. (R. G.) Pasak lietuvių mitologijos, Pasaulio medis augęs ant kalno, kur teka devynios upės, pamaryje, pasaulio krašte, ant nugaros kažkokio gyvūno, sukūrusio pasaulį, arba jis kilęs iš dvynių: šviesos ir tamsos. (Pr. D.) Lietuvių pasakose kalvis eina į požemio pasaulį ieškoti milžino su didele barzda ir nosimi. (Pr. D.) Tas bangų ošimas, ta vandenų begalybė mane taip sužavėjo, jog aš pamiršau ir technikumą ir egzaminus – viskas pasidarė tartum nereikšminga. (K. S.) Tiesa, kaip jau, rodos, minėjau, už stubos langų buvo daržas arba sodas. (I. S.) Be to, tikriausiai niekas čia ir nepaaiškintų, kurion pusėn reikia eiti, kaip kokiu keliu greičiau prasibrauti iki to miesto, kur laukia ji. (B. Rdz.) Saulė – dabar patamsėjusi, didelė, prisigėrusi arimų ir šienapjūtės kvapų – kybojo virš plyno kalno: vieškeliu palei kapinių sieną genamų galvijų sukeltos dulkės plaikstėsi ir pilkėdamos akyse gulė ant medžių, žolės. (B. Rdz.) Šuo Runis, katinas Rainius ir aš – visi trys buvome našlaičiai ir tarnavome tam pačiam šeimininkui Dzidoriui Klevinskiui. (K. S.) Moters ir vyro susitikimas – lygių galimybių susitikimas, metafora, pagrįsta išorinių požymių ir vidinių intencijų identitetu. (V. D.) Jau nebelijo, kaip visada nebelyja pavakariais, kad sutemus vėl pradėtų lyti, ir ji ilgai vaikščiojo visomis miestelio gatvėmis, bet negalėjo galvoti nei apie jų namus, obelis su vaisiais kiemeliuose, sulytas avis pakrūmėse kitapus miestelio – nieko negalėjo galvoti. (R. G.) Še tau, boba, tavo pinigus ir nesilok, jeigu aš parsivežiau, tai žinau, kam parsivežiau. (K. Bor.)

4. Sukirčiuokite. Kad matytumėte kirčiuotą tekstą, įdiekite Palemono šriftą.

Paũkštį plùnksnos grãžina, õ žmõgų prõtas. (f.)

Kàs kitám kẽlią šviẽčia, tàs i pàts gera mãto. (f.)

Atsigãvo kap kat,  kanapès įmestà.(f.)

Vadnk manè kàd i krósnimi, bèt dúonos táu nekèpsiu. (f.)

Gẽrą žõdį venas nugista, šitas pamišta. (f.)

Kàd pirmà lãšinius válgysi, pasku káulą gráuši. (f.)

One Reply to “Kalbos kultūra, rašyba, skyryba, kirčiavimas – Testas Nr. 2 (lietuvių kalbos testai)”

Leave a Reply

Your email address will not be published.