Įterpinių skyryba – skyrybos taisyklės

 

Įterptiniai žodžiai

I. Įterptiniai žodžiai išskiriami kableliais, jeigu jie nėra labai nutolę nuo sakinio minties.

Įterpiniais reiškiama keliolika dalykų.

1. Tvirtas kalbančiojo įsitikinimas sakomo dalyko tikrumu: aišku, aiškus dalykas, aiškus daiktas, be abejo, be abejojimo, be abejonės, savaime suprantama, tiesa, teisybė, žinoma…

2. Netikrumas, abejojimas, spėjimas, netvirtas įsitikinimas: atrodo, girdėti, ko gero, matyt, regis, rodos, rodosi…

3. Vertinimas ir apgailestavimas dėl kalbamo dalyko: bėda, bijau, deja, laimė, nelaimė; mano laimei, nelaimei; svarbiausia…

4. Sprendimo autoriau ir žinių šaltinio nurodymas: anot jos, iš to sprendžiant, jo žodžiais tariant, jų žodžiais, mano galva, pagal senelę, pagal metus, pasak brolio…

5. Teiginių išskirtis, išskyrimas, išimtis: be manęs, be tėvo, be to, be visa ko, be visa to, išskyrus mane, maža to, negana to…

6. Daiktų bei reiškinių lyginimas, palyginimas: palyginti su, palyginus su…

7. Priešprieša (priešybė, priešingybė) arba gretinimas: antra vertus, atvirkščiai, kita vertus, priešingai negu aš…

8. Siejimas su tuo, kas prieš tai pasakyta, arba teiginio pagrindimas, iliustravimas pavyzdžiu: beje, o dėl, sakykim, sakykime, sakytum, sakytume, tarkim, tarkime…

9. Minčių, teiginių apibendrinimas: bendrais bruožais, vadinas, vadinasi, vienu žodžiu, žodžiu, žodžiu sakant…

10. Teiginių, minčių tikslinimas: geriau, geriau pažiūrėjus, tiksliau, tiksliau sakant…

11. Teiginių, argumentų ir kitokia išskaičiavimo eilė: pirma, antra, trečia… viena, kita…

12. Santykio su tikrove tapatumas, atitikima: kaip ir, lygiai kaip ir, kaip ir pirma…

13. Pašnekovo dėmesio aktyvinimas, sakytojo požiūris į kalbamą dalyką: girdi, girdite, įsivaizduok, įsivaizduokite, manai, matai, matote, matysi, matysite, matytum, nebijok, nebijokite, sakai, sakyk, sakykite, sakytum, supranti, tikėk, žinai, žinote; atsimenu, atsiprašau, matau, sakau, sakiau, tikiu, tikiuos, tikiuosi, tikimės, žinau, žinome, žinote; būdavo, matos, matosi, matės, pasakojo, pasakodavo, regėjos, regėdavos, rodydavos, rodės, sako, sakė, sakydavo; atsiprašant, taip, kitaip, tiesiog, teisybę sakant, tiesą pasakius, atvirai kalbant, tikrai neperdedant; galima sakyti, kaip minėta, kaip sakoma, kaip šnekama, kiek man žinoma, manoma, sakyta, sakoma, tarp kitko; ar šiaip, ar taip; šiaip ar taip, kaip matyti, kaip matyt…

14. Pašalines pastabas reiškiantys jaustukai ačiū, dėkui.

II. Brūkšniais išskiriami klausiamosios reikšmės įterptiniai žodžiai, kai po jų yra klaustukas.

Dar pusė bėdos, kad žmogus namie sėdėtum, o dabar – ar ne bėda? – varo važiuoti į malūną.

III. Brūkšniais išskiriami emocinės (šaukiamosios) reikšmės įterptiniai žodžiai, kai po jų yra šauktukas.

Ore – sunku patikėti! – vartaliojosi, mirgėjo geltonos peteliškės.

Ir štai aš, pabučiuotas motinos ir – stebuklingas dalykas! – tėvo, jau sėdžiu rogėse.

IV. Skliausteliais išskiriame įterptinius žodžius, kurie reiškia pašalines, tarsi prabėgomis pasakytas pastabas.

Kur nėra širšių, ten dobilai (raudonieji – bet ne olandiški) neduoda vaisiaus.

Skirtingai nuo aukščiau išvardytų įterpinių, įterpiniais nelaikomi ir kableliais neskiriami modalinę reikšmę turintys žodžiai bei konstrukcijos, kurie neturi išskiriamosios intonacijos ir glaudžiai prisišlieja prie viso sakinio.

Įterptiniai sakiniai

I. Kai įterptinis sakinys savo reikšme, mintimi nėra labai nutolęs nuo viso sakinio, jis skiriamas kableliais.

Reikia tiesą pripažinti, Petrienė pirmutinė atsipeikėjo.

Šį sodą, man rodos, sodino jo senelis.

Ne, kaip sau nori, tai buvo netikėta ir labai laiminga žinia.

II. Brūkšniais išskiriami nuo pagrindinio sakinio minties labiau nutolę arba labiau pabrėžiami įterptiniai sakiniai.

Aš savo širdyje – mano nuomonės niekas neklausė – visiškai pritariau savo tėveliui.

Skiepijimas pas mus – reikia žinoti – visada buvo didelis įvykis.

III. Brūkšniais išskiriami klausiamosios reikšmės įterptiniai sakiniai, kai po jų yra klaustukas.

Įsitikinimas sparčiu mano prietaringos baimės augimu – kodėl negaliu jos pavadinti šiuo vardu? – be abejo, tik pagreitino patį šios baimės augimą.

IV. Brūkšniais išskiriami emocinės (šaukiamosios) reikšmės įterptiniai sakiniai, kai po jų yra šauktukas.

Mes ilgiau nelauksim – Eglė dar pas jus! – pulsim ir išsmaugsim tėvo galvijus!

V. Kableliais ir brūkšniais išskiriami įterptiniai sakiniai, įsiterpę tarp sudėtinio prijungiamojo sakinio dėmenų.

Būna tokių valandėlių, – Krizas jas gerai žino, – kada draugas mėgsta atitolti, pabūti vienas su savo žila galva.

Kai, būdavo, pavasarį parduoda iškultus javus, – parduodavo tik pavasarį, nes tada pirkliai brangiau mokėdavo, – tuoj šaukia žmoną.

VI. Skliausteliais išskiriame įterptinius sakinius, kurie reiškia pašalines, tarsi prabėgomis pasakytas pastabas.

Ji kniūbso prie menkos šviesos (seniai visi sumigo).

Privalome save nuimt nuo pjedestalų (ne pjedestalais ji, poezija, gyva) ir Donelaitį pasodint prie darbo stalo.

Leave a Reply

Your email address will not be published.