Senovės Roma

 

Kūrėsi Apeninų pusiasalyje. Dėl derlingos vietovės vadinama „veršiukų šalimi“. Karalių epochos metu valstybė buvo suformuota ant 7 kalvų. Pagal legendą Romos miestą 753 m. pr. Kr. įkūrė Romulas ir Remas, kuriuos užaugino vilkė.

2. Romos civilizacija skirstoma į: Romulas ir Remas
• Karalių epocha 753 – 509 m. pr. Kr.
• Romos respublika 509 – 27 m. pr. Kr.:
a) Ankstyvoji 509 m. pr. Kr. – III a. pr. Kr.
b) Vėlyvoji III a. pr. Kr. – 27 m. pr. Kr.
• Romos imperija 27 m. pr. Kr. – 476 m.
a) Principatas 27 m. pr. Kr. – 193 m.
b) Krizė 193 – 284 m.
c) Dominatas 284 – 476 m.

KARALIŲ EPOCHA 753 – 509 m. pr. Kr.

• Jos pagrindą sudarė giminė, kurias siejo bendra religija, bendra teisė, bendri žemės plotai, kapinės.
• Aukščiausią valdžią bendruomenėse turėdavo karalius (renkamas).
• Giminių vadai sudarė senių tarybą – senatą, patarinėjo karaliui.
Romulas a) Suskirstė piliečius į patricijus (kilmingieji) ir plebėjus (vargšai).
b) Įkūrė senatą, vykdomąją valdžią, suorganizavo kariuomenę.
Numa Pompilijus a) Suformavo amatininkų, žynių kolegija.
b) Patobulino kariuomenę.
Tūla Gostilijus a) Prie Romos prijungė aplinkines teritorijas.
Ankas Marcijus a) Tigro upės žiotyse įkūrė uostą.
Tarkvinijus Senasis a) Padėjo pamatus Kapitolijaus šventyklai.
b) Įrengė nutekamųjų vandenų tinklą. Pastatė cirko areną.
Servijus Tulijus a) Sulygino patricijų ir plebėjų teise, o gyventojus suskirstė pagal turtą.
Tarkvinijus Išdidusis Pasistatė šventyklą ant Kapitolijaus kalvos.
Visiškai nesiskaitė su senatu ir buvo žiaurus, todėl 509 m. pr. Kr. romėnai jį išvijo iš šalies.
ROMOS RESPUBLIKA 509 – 27 m. pr. Kr.

1. V a. pr. Kr. Romoje paskelbti „12 lentelių“ įstatymas. Jie buvo bendri patricijams ir plebėjams.
2. Vykdomosios valdžios pareigūnai (magistrantai):
• Konsulas – turėjo karinę ir civilinę valdžią. Galėjo šaukti tautos susirinkimą, senatą, rinkti ir vadovauti kariuomenėje.
• Pretorius – atsakingas už teisingumą, valdė provincijas, pavaduodavo konsulą jam nesant.
• Kvestorius – tvarkė iždą ir rinko mokesčius,
• Pontifikas ( Augūras) – vyriausias dvasininkas ir pranašas.
• Edilas – rūpinosi miesto tvarka bei švenčių organizavimu.
• Liaudies tribūnas – atsakingas už plebėjų interesų gynybą.

3. Magistrai veikė kaip komanda, dėlto vadinama magistratūra. Jų buvo dvi:
• Ordinarinė (paprastosios)
• Ekstraordinarinė, jos buvo iššaukiamos ypatingais atvejais.

ROMOS UŽKARIAVIMAI
• 390 m. pr. Kr. romėnams aktyviausiai teko kariauti su galais (Prancūzija). Galai užėmė Romą, bet Kapitolijaus užimti nesugebėjo, nes lemiamo šturmo metu karius prižadino žąsys. Posakis: „žąsys išgelbėjo Romą“.
• IV – III a. pr. Kr. Roma užėmė Šiaurės ir vidurio Italiją ir grobė kita teritorijas, remdamiesi principu: „skaldyk ir valdyk“.
• Apie 272 m. pr. Kr. Roma įsitvirtino visame Apeninų pusiasalyje, tačiau tolimesnei plėtrai pradėjo trukdyti Kartagina.

Koliziejus
Amfiteatras. Jame vykdavo viešieji renginiai, gladiatorių kovos. Tilpdavo apie 50 tūkst. žmonių.

PUNŲ KARAI

I – asis karas 264 – 241 m. pr. Kr. a) Taiką pasiūlė Kartagina. Turėjo atiduoti Siciliją, belaisvius, sumokėti kontribuciją – bauda už karo sukėlimą.
b) 238 m. pr. Kr. romėnai užėmė Sardiniją ir Korsiką. Kartagina sustiprino pajėgas Pirėnų pusiasalyje.
II – asis karas 218 – 201 m. pr. Kr. a) Romai šis karas buvo nesėkmingas, nes Hanibalo vadovaujama Kartagina perėjo Alpes ir įsiveržė į Italiją.
b) Po šios pergalės Hanibalo kariuomenė įsitvirtino didžiojoje dalyje respublikos, tačiau Romos užimti nesugebėjo.
c) Hanibalui į pagalbą atėjo Makedonija, todėl nuo 215 – 168 m. pr. Kr. vyko net trys Makedonijos karai. 149 m. pr. Kr. Makedonija paskelbta Romos provincija.
d) Romėnai užiminėjo graikų polius, bet Atėnai ir Sparta išsaugo savivaldą.
III – asis karas 149 – 146 m. pr. Kr. a) Romėnai pradeda karą. Sutriuškino kartaginiečius ir nusiaubė Kartaginą.

4. Reformos:
• Tiberijus ir Gajus Grakchai:
a) Žemės reforma.
b) Valstybės demokratizavimas.
c) Socialinė.
d) Šios brolių reformos netenkino senato, todėl jos buvo sustabdytos, o jie nužudyti.
• Marijus Gajus
a) Reorganizuoja kariuomenę, legionus formuoja iš savanorių, moka jiems algas.
• Kornelijus Sula
a) Užėmė Romą ir tapo diktatoriumi.
• Triumviratas:
a) Julijus Cezaris. 59 m. pr. Kr. išrinktas konsulu. Valdė Galiją, didžiąją dalį Romos ir 2 legionus.
b) Gajus Pompėjus. Prokonsulas, valdė Pirėnų pusiasalį ir 11 legionų.
c) Markas Krasas. Prokonsulas, valdė Artimuosius Rytus ir 2 legionus.

• Cezaris sustiprinęs įtaką Romoje, išvyko į Galiją plėsti teritorijų. Tačiau 54 m. pr. Kr. sustiprėjo kova tarp Optimalų (iš senatorių, aristokratų susiformavusi konservatorių grupuotė) ir Populiarų (tai smulkių žemdirbių ir varguomenės interesus, ginanti grupuotė).
• Cezariui kariaujant Galijoje, 55 m. pr. Kr. naujais konsulais paskelbti Pompėjus ir Krasas.
• Krasas turėdamas daugiau galių, atnaujino karus Mesopotamijoje, čia žuvo.
• Pompėjus naujasis konsulas – tai supykdė Cezarį ir 49 m. pr. Kr. pradėjo pilietinį karą, gindamas populiarų interesus. Sumušė Pompėjo pajėgas, pats Pompėjus nužudytas.
• Cezaris tampa diktatoriumi. Įgauna neribotą valdžią, todėl politinę įtaką praranda magistrantai ir tautos susirinkimas. Būdamas valdžioje suteikė daugiau teisių provincijoms, įvykdė piniginių vienetų reformą, perdarė kalendorių. Tačiau 44 m pr. Kr. senatas jį nužudė.

5. Antrasis triumviratas:
• Augustas Gajus Oktavijus
• Markas Antonijus
• Markas Lipidas
• Šis triumviratas taip pat buvo netvirtas kaip ir pirmasis, todėl atsinaujino karai Romoje.

ROMOS IMPERIJA (27 m. pr. Kr. – 476 m.)

PRINCIPATAS (27 m. pr. Kr. – 193 m.)


Principatas – tai valdymo forma, kai imperatorius turėjo absoliučią valdžią.
• Augustas Gajus Oktavijus
a) Įvykdė valdymo, finansines, administracines, teismines reformas.
b) Didelį dėmesį skyrė prastuomenės gyvenimui.
c) Prie Romos prijungė teritoriją tarp Reino ir Elbės upių, pavadino ją Germanijos provincija.
• Valdė Tiberijus Neronas, po jo Kaligula.
a) Kaligula konfiskavo senatorių turtą, ir leido vergams skųsti savo ponus. Tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą, už tai nužudytas.

KRIZĖ 193 – 284 m.
• Karakala 212 m. išleido ediktą, pagal kurį Romos pilietybės teisės buvo suteiktos visiems laisviesiems imperijos gyventojams.
• Aleksandras Severas 222 – 235 m.
a) Sugrąžino luominius skirtumus.
b) Teikė lengvatas pirkliams
c) Sumažino mokesčius, tačiau buvo nužudytas.

DOMINATAS 284 – 476 m.
Tai imperijos forma, kai imperatorius tampa viešpačiu savo pavaldinių atžvilgiu.
• 284 m. valdė Dioklecianas:
a) sutelkė viską į savo rankas
b) siekdamas garantuoti sienų saugumą, imperiją padalino į dvi dalis (tetrarchija). Rytinę pavedė valdyti sau, vakarinę – Augustui.
c) Kariuomenę suskirstė į pasienio ir judrioji.
d) 303 m. uždraudė išpažinti krikščionybę ir siekė sustiprinti politeizmą.
e) Konstantinas 323 m. tęsė Diokleciano vykdytą politiką.
• 392 m. valdant Teodozijui , krikščionybė paskelbta valstybine.
• 395 m. Romos imperija padalinta į dvi dalis:
a) Rytų Romą (Konstantinopolis. Žlugo 1453 m., kai Bizantiją užkariavo turkai – Osmanai).
b) Vakarų Romą (žlugo 476 m., kai barbarų kunigaikščio Odoakro vadovaujama kariuomenė nuvertė imperatorių Romulą Augustą).

Pasiekimai:
• Romėnų knygos buvo rašomos ant papiruso ritinėlių ir pergamento.
• Statyti arkiniai tiltai –akvedukai.
• Nutiestas pirmasis vandentiekis.
• Statomi Amfiteatrai – atviras elipsės formos statinys gladiatorių kautynėms ir kovos su laukiniais žvėrimis. Didžiausias Amfiteatras Romoje buvo – Koliziejus. Seniausias išlikęs Pompėjos amfiteatras.
• Pastatomas – Panteonas (Dievų šventykla).