Kompiuterio panaudojimo sričių palaipsniui vis daugeja. Kiekviena įstaiga pritaiko ji saviems darbams. Tuomet atsiranda poreikis keistis informacija, t. y. ją perkelti iš vieno kompiuterio į kitą. Tada imama galvoti apie kompiuterių sujungimą – šitaip ir atsirado kompiuterių tinklai, kurie dabar nusidriekė per visą pasaulį.
Kompiuterių tinklas – tarpusavyje sujungti kompiuteriai, galintys keistis esama informacija.
Kompiuterių tinklų didžiausias privalumas – informacijos mainai.
Kompiuteriai jungiami naudojant kabelius, telefono linijas – visa tai yra ryšių (mainų) kanalai. Perduodama informacija turi atitikti ryšio kanalo savybes – gali būti perduodama elektriniais impulsais, elektromagnetinemis bangomis, šviesos impulsais.Naujausi ryšių kanalai – optiniai kabeliai, jais duomenys perduodami lazerio sukurtais šviesos impulsais
Daugiausia naudojami trys pagrindiniai kompiuteriu jungimo į tinklą būdai:
 žvaigzdinis, kai prie vieno pagrindinio kompiuterio atskiromis linijomis jungiami kiti kompiuteriai ar išoriniai irenginiai;
 magistralinis, kai visi tinklo kompiuteriai bei išoriniai irenginiai jungiami prie vienos ryšio magistralės.
 žiedinis, kai kompiuteriai ir išoriniai irenginiai sujungiami ratu.
Žvaigždinio tinklo atveju visi kompiuteriai gali dalytis pagrindinio kompiuterio išteklius. Tai didžiausias privalumas. Tačiau jei sutrinka pagrindinio kompiuterio darbas, tai ir visas tinklas nebegali dirbti, nes kompiuteriai nesujungti tarpusavyje.
Magistralinio tinklo kompiuteriai jungiami į viena. magistralę – tai suvytų laidų pora arba kabelis. Magistralėje vienu metu gali buti tik vieno kompiuterio siunčiama informacija. Dažnai vienam kompiuteriui magistralėje suteikiama daugiau teisiu. – jis buna pagrindinis ir gali kontroliuoti duomenų mainus tinkle. Svarbiausias magistralinio tinklo privalumas tas, kad kompiuteriai jame yra vienas nuo kito nepriklausomi. Todėl sugedus bet kuriam is jų, tinklo darbas nenukenčia.
Žiedinio tinklo atveju kiekvienas kompiuteris esti įjungtas taip, kad galėtų ne tik gauti ir išsiųsti duomenis, bet ir perduoti juos kitiems kompiuteriams. Žiediniame tinkle būna vėlgi pagrindinis kompiuteris, kuris organizuoja siunčiamų duomenų paskirstymą.
Vietiniu kompiuterių tinklu vadiname tiesiogiai kabeliu sujungtus kompiuterius tame pačiame ar keliuose gretimuose pastatuose.
Vietiniai tinklo kompiuteriai dažniausiai buna sujungti magistraliniu būdu, suteikiant vienam kompiuteriui pagrindinį statusą.
Visuotinis tinklas – kompiuteriai ar kompiuterių vietiniai tinklai sujungti į sistemą nepaisant atstumo tarp jų. Jungimui naudojama telefono linijos, palydoviniai ryšiai, optiniai kabeliai.
Šiuolaikiniu tarptautinių tinklų pradžia laikoma JAV mokslininkų grupės ARPA 1960 m. pradėti bandymai perduoti duomenis ryšių linijomis sujungtiems kompiuteriams. Be abejo, tuo metu niekas nenumanė, kad šie eksperimentai taps šiuolaikinių tarptautinių kompiuterių tinklų pradžia.
Veliau, apie 1970 m., buvo sukurtos taisykles (vadinamos protokolais), nurodančios, kaip informacija turi buti siunciama kompiuteriu tinklais. Šitokia informacijos perdavimo technologija buvo pavadinta ,,Internet”. Dabar šis žodis tapo bendriniu ir juo dažniausiai įvardijamas visuotinis pasaulinis tinklas.
Interneto pagrinda, sudaro superkompiuteriai, tarpusavyje sujungti sparčiosiomis linijomis. Kiekvienas jų yra sujungtais su mazesniais kompiuteriais, šie – su dar mazesniais ir 1.1.
Elektroninis paštas turi daugybę privalumų lyginant su paprastu paštu. Svarbiausias – informacijos persiuntimo greitis. Kitas svarbus elektroninio pašto privalumas yra tas, kad vartotojas gali užsisakyti (prenumeruoti) elektroninius laikraščius bei žurnalus, leidžiamus bet kurioje šalyje.
Didejant informacijos srautams atsirado poreikis turėti ir peržiūrinėti Internete įvairių rūšių dokumentus. Taip atsirado Pasaulinis voratinklis Ją sudaro hipertekstiniai dokumentai – tinklalapiai. Juose yra tekstas, kuriuo susiejama įvairaus pobudžio informacija.
Reikia atkreipti dėmesi į tai, kad voratinklio dokumentai saugomi daugybėje kompiuterių įvairiose šalyse. Svarbu tik, kad toks kompiuteris būtu įjungtas i visuotinį tinklą ir veiktų dieną naktį. Toks kompiuteris vadinamas serveriu.
Voratinklio tinklalapiams peržiurįti yra specialios programos, vadinamos naršyklemis. Naršykle galima ,,klajoti” po Interneta. neįvedinejant komandų, o tik spragtelint pele norimas nuorodas. Populiariausios narsykles yra Netscape Navigator ir Microsoft Internet Explorer.
Galimybe surasti tiksliai ta, ko norima, milijonuose tinklalapiii atrodo neįtiketina. Tam reikalingos specialios paieškos programos. Jų yra daug ir įvairiausių, naudotis jomis gana paprasta.