Kompiuterinių tinklų projektavimas ir diegimas, Vilniaus kolegija

1. Įvadas

Kiekvieno verslo sėkmė priklauso nuo laiku gautos ir praktiškai pritaikytos informacijos. Verslo informacijos srauto augimas per paskutiniuosius penkis ar daugiau metų tapo pagrindine priežastimi dėl kurios galutiniai vartotojai suprato informacijos svarbą dabartinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis. Specializuotas priėjimas prie duomenų realaus laiko rėžime (on – line) atitiko verslininkų poreikius, kuriems yra svarbu savalaikis informacijos poreikių tenkinimas.
Šiandieninis ryšių tinklas tampa vis sudėtingesniu, nes daugėja vartotojų, kurie dalijasi ta pačia periferine įranga, vis sudėtingesnė darosi tinklo konfigūracija, didėja vartotojų poreikis didesnėms informacijos perdavimo spartoms, atsiranda nauji duomenų perdavimo tinklai su naujomis galimybėmis ir teikiamomis paslaugomis. O visa tai susiję su tinkle naudojamais kabeliais, komutacine įranga bei tinklo kabeline sistema.
Šiuo metu eksploatuojami šimtai vietinių tinklų su skirtingais parametrais, įranga, topologija, dydžiais, darbo algoritmais, architektūra ir organizacijos struktūra. Svarbiausia lokalinių tinklų charakteristika yra duomenų perdavimo greitis. Idealiu atveju siunčiant arba priimant duomenis iš lokalinio tinklo, užlaikymo laikas turi būti toks, kad atrodytu juk duomenis gauti iš konkretaus kompiuterio, o ne iš kažkurios vietos už tinklo ribų.
Lokaliniai tinklai turi būti ne tik spartus, bet ir adaptuojami. Vietiniai tinklai turi turėt lanksčią architektūrą, kuri leistu įrengti darbo stotys ten kur reikės, o vartotojai galėtu laisvai pridėt arba perkelt vidinius tinklo įrenginius ir kompiuterius, atjungti arba prijungti juos prie tinklo nesutrikdant tinklo darbo.
Viską išsiaiškinus fiziniame lygyje būtina pasirinkti tinklo tipą. Pasirinkimas irgi priklauso nuo to kas buvo naudojama lygi šiol. Tinkle nuolat bus persiunčiami dideli informacijos kiekiai tai reikalaujama, kad uždelsimas visoms DS aptarnavimui būtų vienodas reiktų rinktis FDDI arba Token Ring tinklus. Tai brangus variantas, todėl kai nėra griežtų reikalavimų kaip sujungiami ofisiniai kompiuteriai, tai pats pigiausias variantas yra Ethernetinis tinkas.

2. Analitinė dalis
2.1. Užduoties analizė

Šio kursinio tikslas suprojektuoti UAB Lisandra įmonės kompiuterių tinklą, sukurti diagnostikos metodus.
Pasirinktas tikslas įgyvendinamas tokiu principu:
•    tinklo architektūros parinkimas, topologija ir kabelinės sistemos tipas;
•    tinklo valdymo būdo parinkimas;
•    tinklo įrangos konfigūracija – koncentratorių, tinklo spausdintuvų, serverių, maršrutizatorių kiekis;
•    tinklo resursų ir tinklo vartotojų valdymas;
•    tinklo saugumo klausimai;
•    tinklo įrengimo išlaidos;

Projektuojant vietinį tinklą būtina naudoti:
1.    grupių modelį ir virtualius vietinius tinklus (VLAN);
2.    užtikrinti, kad atstumai tarp atitinkamos įrangos neviršytų atstumų numatytų įrangos techniniuose reikalavimuose.
Projektuojant vietinio tinklo (LAN) segmentus būtina prisilaikyti  aisyklės 80/20, t.y. 80 proc. informacijos perdavimų turėtų vykti tame segmente.
Projektuojant vietinius tinklus kuriuose galima naudoti pora metodų. Pirmas metodas remiasi loginėmis taisyklėmis, o antras metodas remiasi tikslių laikinų charakteristikų skaičiavimu pasirinktam tinklui.
Pirmo metodo taisyklės:
1.Du labiausiai nutolę abonentai tarpusavyje gali jungtis ne daugiau kaip per 5 segmentus;
2. Jeigu kelias tarp abonentų susideda iš 5 segmentų ir keturių koncentratorių, tai segmentų , prie kurių pajungti kompiuteriai negali viršyti 3, kiti segmentai jungia koncentratorius. Taisyklė 5-4-3;
3. Jeigu kelias susideda iš keturių segmentų ir trijų koncentratorių, tai turi būti prisilaikoma šių sąlygų-
10BASE – FL tinkle atstumas tarp koncentratorių ne daugiau kaip 2000m., segmento ilgis –400m. Prie visų segmentų gali jungtis kompiuteriai.
Antras metodas naudojamas kai tinklo dydis artimas maksimaliai leistinam ir kai nenaudojami  dupleksiniai komutatoriai su atitinkamas standartas.

Ethernet Lentelėje informacija pateikta bitiniais intervalais.

Segmento tipas    Maksimalus ilgis m.    Pirminis segmentas    Tarpinis segmentas    Galinis segmentas    Užlaikymas 1 ilgio m.    IGP sutrumpėjimas 1 segmentui

Pirminis     Tarpinis
t    t    t    t    t    t    t
0    m    0    m    O    m    1
10BASE5    500    11,8    55    46,5    89,8    169,5    212,8    0,087    16    11
10BASE2    185    11,8    30,8    46,5    65,5    169,5    188,5    0,103    16    11
10BASE-T    100    15,3    26,6    42    53,3    165    176,3    0,113    16    11
10BASE-FL    2000    12,3    212,3    33,5    233,5    156,5    356,5    0,1    11    8
FOIRL    1000    7,8    107,8    29    129    152    252    0,1
AUI    50    0    5,1    0    5,1    0    5,1    0,103

Projektuojant tinklą  labai svarbu  yra pasirinkti teisingą įrangos išdėstymą. Paprastai įranga talpinama specialiose spintose. Spintos pastatymo vieta pasirenkama taip, kad išvedžiojant paskirstymo tinklą nebūtų viršijami maksimaliai leistini atstumai (stengtis surasti centrą), patogu būtų privesti paskirstomojo tinko bei jungiamuosius kabelius, būtų patogu prieiti prie įrangos. Įrangos spinta neturėtų gadinti ofiso vaizdo, todėl turėtų būti nuošalyje. Įrangos išdėstymas yra vienas iš sudėtingiausių klausimų, todėl vykdant projektavimo darbus įrangos išdėstymą ir darbų atlikimo grafiką būtina suderinti su administracija arba užsakovu gaunant įgalioto atstovo parašą.

2.2. Kompiuterių tinklų technologijų apžvalga

Kokią topologiją benaudotume, kai du ar daugiau kompiuterių pradeda perdavinėti duomenis vienu metu, kyla konfliktinė, neapibrėžta situacija tinkle. Procesas skirtas šios problemos sprendimui yra vadinamas magistralės arbitražu. Jis nustato taisykles, kaip kompiuteris sužino, kad linija laisva ir galima perdavinėti duomenis. Yra du pagrindiniai arbitražo metodai: užimtumo aptikimas ir markerio (žymės, angl. – token) perdavimas.
2.2.1 Užimtumo aptikimas dar vadinamas tuščio lango metodu arba kanalo paklausymo – užimtumo aptikimo (Carrier Sense Multiple Access with Collision Detection, CSMA/CD) metodu.
Kai tinklas dirba užimtumo aptikimo režime, kompiuteris pirmiausia “klauso” tinklo, ir tik po to, jei nustatoma, kad tinklas laisvas, pradeda perdavimą. Jei aptinkama, kad tinklas užimtas, kompiuteris palaukia perdavimo pabaigos ir po to kartoja bandymą.
Jeigu du kompiuteriai pradeda savo perdavimą vienu metu, abu kompiuteriai nutraukia perdavimą ir po trumpos atsitiktinės pertraukos vėl bando pradėti perdavimą.
2.2.2 Markerio perdavimas. Jei tinklas dirba šiuo režimu, kompiuteris, kuris turi perduoti duomenis, pirmiausia turi gauti leidimą, t. y. “sugauti” cirkuliuojantį tinkle specialios formos duomenų paketą, vadinamą markeriu (token).
Markeris perduodamas paeiliui iš vieno kompiuterio į kitą. Gavęs markerį, kompiuteris gali pradėti duomenų perdavimą arba, jeigu neturi perdavimui skirtų duomenų ar baigė perdavimą, perduoda markerį sekančiam kompiuteriui. Taip išvengiama dvigubo linijos užimtumo bei nepanaudotų užlaikymų, dviem kompiuteriams kreipiantis į tinklą vienu metu. Dėl įvairių priežasčių markeris gali dingti. Toks atvejis numatytas sistemos kūrėjų ir tinklas turi priemones, kurios gali sekti markerį, nustatyti jo dingimą ir jį atstatyti.
Pagal tai, kaip realizuotas tinklo arbitražas, kompiuterių tinklai skirstomi į vieną ar kitą technologiją. Pagrindinės vietinių kompiuterinių tinklų technologijos yra Ethernet, Token Ring, ARCNET, Lantastic. Ethernet tinklas naudoja užimtumo aptikimo arbitražo metodą, o Token Ring – markerio perdavimą.
2.2.3 Ethernet tinklas gali būti konstruojamas naudojant žvaigždės ir magistralės topologijas (jei naudojamas vytos poros kabelis – Ethernet’as konfigūruojamas tik kaip žvaigždė). Šiuolaikinė Ethernet’o versija priimta 1982 m. Standartinis Ethernet’o produktyvumas – 10 Mb/s arba 100 Mb/s. Ethernet pagrindas yra užimtumo aptikimo arbitražo metodas.
Preambulė    Paskirtis    Šaltinis    Tipas    Duomenys    CRC suma
8 baitai    6 baitai    6 baitai    2    46 – 100    4
1 pav. Ethernet informacinio paketo struktūra.
Paketas susideda iš šių elementų:
– preambulė, skirta paketo sinchronizacijai yra sudaryta iš nulių ir vienetų sekų: pirmi 7 baitai yra vienodi – 10101010 ir tik 8-as baitas 10101011 – nesimetrinis;
– paskirtis ir šaltinis – tai unikalūs adresato ir siuntėjo Ethernetiniai 48 bitų adresai, paprastai užrašomi šešioliktainiais skaičiais, pvz., 00 60 48 EC B2 C6. Šie adresai paskirstomi tinklo adapterių gamintojams ir fiksuojami adapterio pastoviojoje atmintyje, t. y. kiekvienas adapteris nuo pagaminimo momento jau turi savo identifikatorių – 48 bitų adresą;
– tipas (2 baitai) buvo įvestas Xerox ir naudotas vidinėms firmos reikmėms – nurodo aukštesnio lygmens protokolą. Ethernete neinterpretuojamas. Aukštesnio lygmens protokolai pagal tipą gali atpažinti paketą, nenagrinėdami paketo turinio, tai yra nelįsdami į ne “savo” paketus;
– duomenys; šis laukas negali būti trumpesnis, nei 46 baitai;
– CRC – perteklinės ciklinės sumos liekana (Cyclic Redundancy Checksum) – kontrolinė suma, skaičiuojama, naudojant CRC – 32 ar kitokio tipo polinomus. CRC naudojama perduodamos informacijos klaidų kontrolei.
2.2.4 IEEE 802.3
Ethernet technologiją apibendrina 1985 m. paskelbtas IEEE 802.3 standartas, bet IEEE 802.3 ir Ethernet šiek tiek skiriasi. Anksčiau sukurtas Ethernet IEEE 802.3 standartą tenkina nepilnai: pastarajame papildomai išskirti MAC ir LLC lygmenys, kurių nėra originaliojoje Ethernet versijoje bei atsisakyta Ethernet konfigūracijos testavimo protokolo ECTP (Ethernet Configuration Test Protocol). Vienas iš pagrindinių skirtumų yra besiskiriantys informacinių laukų tipai ir dydžiai.

Preambulė    Pradžios
žymė
Adresatas
Siuntėjas
Ilgis
Duomenys
Balastas    CRC
suma
7    1    6 arba 2    6 arba 2    2    0 –1500    ?    4
2 pav. IEEE 802.3 standarto informacinio paketo struktūra. Laukų ilgiai pateikti baitais.

Preambulę sudaro 7 baitai iš pasikartojančių nulių ir vienetų. Paketo pradžios žymė –10101011.
Adresato ir siuntėjo adresai gali būti pateikti 6 arba 2 baitais – sutrumpintas adreso variantas. Paskirties adrese gali būti išskiriamas pirmas bitas I/G (individualus ar grupinis adresas), kuris lygus 0, jei paketas skirtas konkrečiam gavėjui ir 1, jei paketas skirtas grupei.
Ilgis  nurodo duomenų baitų skaičių. Jei duomenų mažiau negu 46 baitai, pridedamas balastas (iki 46 B).
Tiek Ethernet, tiek IEEE 802.3 paketo ilgis yra tarp 64 ir 1518 baitų (preambulė ir paketo pradžios žymė neįskaitomi).
Populiariausias iš IEEE 802.x standartų – IEEE 802.3 dar vadinamas 10BASE.
2.2.5 Token Ring
Token Ring sudaro dviejų topologijų – žvaigždė ir žiedas – mišinį: darbinės stotys jungiamos pagal žvaigždės topologiją, kaip centrinį koncentratorių naudojant specialų IBM valdymo įrenginį – Daugelio vartotojų bendro naudojimo stotį (Multi-Station Access Unit, MSAU), atliekantį žiedinio jungimo vaidmenį. Token Ring technologiją aprašo IEEE 802.5 standartas.
Token Ring technologijos šerdis – MSAU (Multistation Access Unit – Daugelio vartotojų bendro naudojimo stotis) organizuoja paketų maršrutizavimą sekančiam tinklo mazgui. MSAU pagrindas – 1985 m. IBM ir Texas Instruments sukurtas integrinių grandinių rinkinys TMS380 (vėliau integruotas į vieną grandinę). TMS380 IEEE 802.5 standarto pagrindu realizuoja OSI kanalinio ir fizinio lygmenų funkcijas, palaikydamas MAC ir LLC kanalinio lygmens polygmenius.
Jei naudojama ši technologija, vienas tinklo mazgas išskiriamas kaip aktyvusis monitorius (AM) – tai yra viena iš darbinių stočių vykdo kontrolines funkcijas: laikiną kontrolę loginiame žiede, esant būtinybei perduoda naujus markerius tinklo veiklai užtikrinti bei, esant tam tikroms sąlygoms, sukuria diagnostinius paketus. AM sugedus, Token Ring turi mechanizmą, kuris vieną iš atsarginių monitorių “paskiria” AM.
IEEE 802.5 pranešimai dalijami į tris pagrindinius formatus. Tai yra markeriai, pranešimų paketai ir pabaigos sekos.
Markeris yra valdantysis pranešimas, tiksliau – trijų baitų požymis, kad atėjo eilė perduoti informacinį pranešimą. Kiekvienas iš šių baitų turi apibrėžtas funkcijas:
Pradžia    Kreipties
kontrolė    Pabaiga
2 pav.

Pradžia – 4 specialių impulsų (ne paprasti loginiai 0 ir 1, bet unikalūs elektros impulsai būdingi tik pradžios sekai) bitai.
Kreipties kontrolė – (Access Control, AC) – informacija apie galimybę įsijungti į tinklo darbą – yra suskirstyta į keturias sritis: PPP T M RRR. P – prioretiteto, T – markerio, M – monitoriaus ir R – rezervavimo bitai. Darbo stotis gali pasiųsti pranešimą tik tada, jei jos prioritetas ne mažesnis negu gauto markerio.
Markeris nuo pranešimo atskiriamas pagal T vertes: jei T = 1 – siunčiamas markeris, jei T = 0 – pranešimas.
Jei paketą perdavė aktyvus monitorius, M = 1; visais kitais atvejais (darbinė stotis priėmusi pranešimą, siunčia patvirtinimą, o su bet kokiu pranešimu ji privalo pasiųsti ir markerį) M = 0 Todėl, jeigu aktyvus monitorius gavo paketą su M = 1, reiškia, kad pranešimas ir markeris apėjo visą VT ir nerado adresato.
Į rezervavimo bitus DS įrašo savo prioritetą ir taip rezervuoja VT sekančiam ciklui (perduodamas naują markerį AM nustato PPP=RRR (perkelia prioritetą iš rezervo)).
Pabaiga –  (End Delimiter) – unikali 0 ir 1 bei specialių elektrinių signalų seka. Šis laukas turi ir dvi kitų funkcijų sritis: tarpinio paketo bitą (Intermediate Frame) ir klaidos aptikimo bitą (Error detected).
Pranešimų paketai.
SFS        EFS
SD    AC    FC    DA    SA    DATA    FCS    ED    FS
1    1    1    2/6    2/6        4    1    1
4 pav. IEEE 802.5 standarto pranešimų duomenų paketo struktūra.
Paketas sudarytas iš kelių laukų grupių: pradinės sekos, paskirties ir siuntėjo adresų, perduodamų duomenų ir pabaigos. Šios paketo laukų grupės sudaro pranešimą, kuris perduoda arba loginio žiedo valdymo informaciją (MAC lygmens duomenys) arba vartotojo duomenis (LLC lygmens duomenys).
Pradinė seka (SFS – Start Frame Sequence) susideda iš:
SD – Pradžios sekos (Start delimiter);
AC – Kreipties kontrolės (Access control);
FC – Paketo kontrolės (Frame control);
SD ir AC laukai analogiški atitinkamiems markerio laukams;
FC – Frame control – nusako paketo tipą.
802.5 standarte numatyti šeši MAC lygmens paketų tipai:
CCCCCC     MAC kodas    (00 reiškia MAC lygmenį, o 01 – LLC paketą);
000011     Markerio reikalavimas;
000000     Adreso dubliavimo testas;
000101     Aktyvaus monitoriaus buvimas;
000110     Atsarginio monitoriaus buvimas;
000010     Švyturys;
000100     Valymas;
Markerio reikalavimas inicijuojamas, kai atsarginis markeris aptinka, kad AM nefunkcionuoja. Tada monitoriai pradeda sąveikauti, kad paskirtų naują AM;
Adreso dubliavimas  perduodamas1–ą kartą DS įsijungus į žiedą, norint įsitikinti, kad adresas unikalus;
Aktyvaus monitoriaus buvimas perduodamas periodiškai, norint parodyti, kad AM veikia;
Atsarginio monitoriaus buvimas  perduodamas atsarginio monitoriaus, kai įsijungia atsarginis monitorius;
Švyturys yra signalas, inicijuojamas aptikus grubias VT klaidas (trūkis, informacijos transliacija negavus markerio; gedimo vieta diagnozuojama pagal mazgą, išsiuntusį pranešimą);
Valymas  yra signalas, siunčiamas po žiedo inicializacijos ar naujo markerio nustatymo.
DA (Destination address) – gavėjo adresas;
SA (Source address) – siuntėjo adresas;
DATA – duomenys. Duomenys gali būti MAC lygmens paketai arba vartotojo duomenys, skirti IPX, TCP/IP ar NetBIOS (vidurinio lygmens) protokolams. DATA ilgį riboja tik tai, kad laikas skirtas vienai DS tinkle, yra ribotas.
Pabaigos seka (End Frame Sequence, EFS)  sudaryta iš:
FCS (Frame Check Sequence) – kontrolinės sumos;
ED (End Delimiter) – pabaigos , kuri yra tokia, pati seka, kaip ir markerio pakete, turinti du papildomus bitus: tarpinio paketo bitą, lygų vienetui, jei tai sekos paketas, arba lygų nuliui, jei yra pirmas ar paskutinis paketas bei klaidos bitą – paketą išsiunčiant pastarasis nustatomas į nulį, o radus klaidą, į vienetą. Kai klaidos bitas klaidos bitas lygus vienetui, kontrolinė suma nebeskaičiuojama, paketas grįžta siuntėjui ir siuntimas pakartojamas.
FS (Frame status) – paketo statuso AC RR AC RR (dubliuota, nes FS netikrinama naudojant kontrolinę sumą. Pastarąja tikrinamas tik duomenų paketas.)
A– adreso pažinimo bitas. Siuntėjas nustato A į 0. Jei grįžo A=0 – adresato tinkle nėra (mazgas išjungtas ar pan.). Gavėjas nustato A į 1, jei adresas atpažintas.
C – paketo kopijavimo bitas. Gavėjas nustato C į 1, jei nebuvo klaidų gaunant ir kopijuojant paketą į buferį.
RR – grįžimo bitas. RR nustatomas į 1, jei atsirado klaida grįžtant, t. y. visi trys vienetai rodo klaidą paketui grįžtant atgal nuo gavėjo į siuntėją.
2.2.6 FDDI
FDDI – Fiber Distributed Data Interface – optinio pluošto paskirstytų duomenų sąsaja yra duomenų perdavimo standartas, taikomas vietiniuose tinkluose naudojant šviesolaidines ryšio linijas.
Optinio pluošto paskirstytų duomenų sąsaja yra šiuolaikiškesnis protokolas nei Ethernetas ar Token Ring. Jį sukūrusi ANSI (American National Standard Institute) grupė X3T9.5 stengėsi, kur galima, laikytis IEEE 802.5 standarto. Skirtumai atsirado tik ten, kur tai būtina, norint realizuoti optinio kabelio privalumus – didesnį duomenų perdavimo greitį bei perdavimo atstumus.
FDDI dirba markerio perdavimo principu optinio kabelio loginiame žiede 100 Mb/s greičiu.

Token Ring    FDDI
DS pasiunčia markerį tik gavusi atsakymą iš adresato.    Siunčia markerį iš karto perdavus pranešimą.
Nenaudoja prioritetų ir rezervavimo, bet skirsto DS į klases:
– asinchronines DS, nėra reikalavimų įsijungimui ir tinklas laiko intervalus,
– sinchronines DS, šie intervalai griežtai fiksuoti
5 pav. Esminiai skirtumai tarp FDDI ir IEEE 802.5 (Token Ring) standartų.
Pilnas paketo ilgis neviršija 4500 baitų. Preambulė – 8 baitai – gali būti sutrumpinta pagal situaciją iki sinchronizacijai būtino dydžio.
Pradžia (SD) – unikali dviejų simbolių seka, skirta paketo pradžios identifikacijai.
Paketo kontrolė (Frame Control, FC) susideda iš C L FF TTTT bitų.
C – paketo klasė: nurodo ar pasikeitimo informacija pobūdį, t. y. paketo panaudojimą sinchroniniam ar asinchroniniam informacijos perdavimui.
L – paketo adreso ilgio (16 ar 48 b) indikacija.
FF – paketo formatas: MAC (žiedo valdymas) ar LLC (vartotojo duomenų perdavimas).
Jei FF nurodo į MAC, TTTT nurodo informacijos, perduodamos INFO lauke, tipą.
Paketo statusas (Frame Status, FS) yra nepastovaus ilgio laukas, kuris gali turėti šiuos požymius:
1) rasta klaida; 2) adresas pažintas; 3) duomenys nukopijuoti.
FDDI markeris
Preambulė    Pradžia
(SD)    Paketo kontrolė
(FC)    Pabaiga
(ED)    Paketo statusas
(FS)
8        1            1            1
FDDI  paketas
Preambulė    SD    FC    DA    SA    INFO    FCS    ED    FS
8    1    1     2/6    2/6    4              1
6 pav. FDDI standarto markeris ir duomenų paketas. Laukų dydis nurodytas baitais.

Jeigu FDDI standarte būtų pilnai išlaikyta informacijos kodavimo sistema, naudota Token Ring, vieno bito informacijos perdavimui reikėtų dviejų signalų – šviesos impulso ir tamsios pauzės. Taigi, perduodant informaciją 100 Mb/s greičiu, reikėtų perduoti 200·106 bodų, t. y. elementariųjų signalų per sekundę. Siekiant padidinti sistemos produktyvumą, FDDI naudoja 4B/5B schemą: 4 duomenų bitai (niblas) koduojami 5 bitų šviesos impulsų kombinacija, leidžiančia 100 Mb/s linijos produktyvumą pasiekti naudojant 125 megabodus.

2.3. Įmonės veiklos, organizacinės struktūros, padalinių geografinio išsidėstymo bei poreikių analizė

Įmonė UAB Lysandra priklauso privačiam asmeniui kuris kaip įmanoma bando plėsti savo veiklą. Įmonę sudaro trys padaliniai kurie visi yra Vilniuje vienas nuo kito nutolę 5 ir 8 kilometrus. Individuali verslo įmonė, teikia interneto paslaugas ir paslaugas susijusias su kompiuterinę techniką, t.y. dviejuose savo padaliniuose pardavinėja kompiuterinę įrangą, o trečiame teikia interneto prieigos paslaugas (už tam tikrą mokesti galima naudotis kompiuteriais kurie prijungti prie interneto).

2.3.1. Pirmasis padalinys

Pirmajame padalinyje, kuris yra savanorių prospekte, kur yra įsikūrusi firmos administracija kurią sudaro: Direktorius, tai yra privatus asmuo kuriam priklauso visa organizacija ir direktoriaus pavaduotojas kuris atsakingas už darbų kokybės valdymą ir kuris pavaduoja direktorių. Šiame padalinyje taip pat yra Vyr. finansininkė, finansininkė, personalo administratorė, sekretorė ir kasos (pardavėjai).
7 pav. Pirmojo padalinio planas

Padalinyje yra 12 kompiuterių: 1 direktoriaus, 1 direktoriaus pavaduotojo, 1 Vyr. finansininkės, 1. finansininkės, 1 sekretorės, 1 personalo administratorės ir 6 prie kasų.
Daugiapusei internetu ir tinklu naudojasi darbuotojai prie kasų, nes jie bendrauja su pirkėjais ir jiems pastoviai tenka tikrinti esamų prekių kiekį sandelyje ir priiminėti užsakymus.
Finansų skyrius ir sekretorė internetu ir tinklu naudojasi kur kas mažiau, tik tvarkant ir siunčiant sąskaitas ir ataskaitas. Šiek tiek daugiau internetu naudojasi Direktorius su pavaduotoju ir personalo administratorė. Jie internetu užsakinėja prekes ir tinklu bendrauja su darbuotojais.

2.3.2. Antrasis padalinys

Šis padalinys yra Švitrigailos gatvėje. Antrajame padalinyje yra firmos serveris kuriame saugomi duomenis apie turimas prekes (kurios saugomos sandelyje), buhalterijos ir apskaitos dokumentai, bei visi kiti duomenys susiję su firma. Taip antrajame padalinyje yra personalo administratorė, administratorius prižiūrintis visos firmos kompiuterius ir penkios kompiuterizuotos kasos.
8 pav. Antrojo padalinio planas

Padalinyje yra 8 kompiuteriai. 1 personalo administratorės, 1 administratoriaus, serveris ir 5 kompiuterizuotos kasos.
Šiame padalinyje daugiausiai internetu ir tinklu naudojais kasos, jos taip pat pastoviai tikrina prekių kiekį sandelyje ir priiminėja užsakymus. Taip pat daug tinklu naudojasi personalo administratorė ir administratorius. Firmos serveris būna pastoviai įjungtas, kad jo duomenimis galėtu naudotis darbuotojai.

2.3.3.Trečiasis padalinys

Padalinys yra Ukmergės gatvėje. Trečiąjį padalinį sudaro tik vietinis administratorius ir 12 kompiuterių kuriais galima naudotis internetu. Vietinis administratorius prižiūri tik šiame padalinyje esančius kompiuterius ir šalina mažus trukdžius ar gedimus, atsiradus rimtesniems sutrikimams yra kviečiamas administratorius iš antrojo padalinio.

9 pav. Trečiojo padalinio planas

Šiame padalinyje internetas naudojamas ypač daug, nes jame yra kompiuteriai kuriais naudojasi kompiuterinių žaidimų žaidėjai.

2.5 Reikalavimų projektuojamam kompiuterių tinklui bei informacinei sistemai suformulavimas

2.5.1 Reikalavimai šiuolaikinės įmonės informacinei sistemai:
*kiekvienoje darbo vietoje turi būti realizuotos tokios funkcijos:
*galimybė naudotis elektroniniais prekių katalogais;
*elektroninė klientų kartoteka
*galimybė naudotis grupinio darbo priemonėmis ( bendri darbų grafikai, kalendoriai)
*pranešimų mainai (elektroninis paštas ir vidinis paštas)
*tekstinių dokumentų ruošimas
*informacijos sisteminimas, naudojant elektronines lenteles
*prezentacijų ruošimas
*Interneto peržiūra ir paieška;
*dokumentų paieška ir įvairios ataskaitos.
*finansininkų darbo vietoje papildomai turi būti realizuota finansų valdymo funkcija (buhalterinė apskaita) ir elektroninių bankinių atsiskaitymų funkcija.
Mobilūs darbuotojai turi turėti galimybę bet kada pasinaudoti įmonėje esančiais informaciniais resursais (prekių katalogai, klientų kartoteka, elektroninis paštas ir kt.) prisijungdami nuotoliniu būdų prie įmonės informacinės sistemos.
Visa informacija turi būti apsaugota nuo kompiuterinių sistemų įsilaužėlių, atsitiktinio sunaikinimo dėl aparatūros gedimo ar maitinimo sutrikimo. Informacija turi būti reguliariai archyvuojama.
Įmonei neturint savo IT darbuotojų, informacinė sistema turi būti administruojama nuotoliniu būdu. Sistemos būsena turi būti pastoviai kontroliuojama ir apie sutrikimus automatiškai informuojama monitoringo stotis.

2.5.2 Reikalavimai kompiuterių tinklui:
Apžvelgtos lokalinio tinklo topologijos yra pagrindinės. Jų pagrindu formuojama konkreti realaus tinklo struktūra, kuri dažniausiai būna apjungtos pagrindinės topologijos. Optimali tinklo struktūra bus tokia, kuri geriausiai atitiks organizacijos, kurioje įrengtas tinklas, poreikius ir galimybes. Todėl įrenginius gaminančios firmos gamina tokius įtaisus, kad lengvai galima būtų apjungti skirtingų topologijų tinklus.
Lokaliniam tinklui būdingi požymiai:
-lengvas tinklo konfigūravimas;
-greitaeigių skaitmeninių duomenų perdavimo kanalų naudojimas;
-aukštas  tinklo vartotojų tarpusavio sąveikos lygis;
-tinklo išdėstymas organizacijos teritorijoje, kurioje yra visi informaciniai srautai;
-tinklinių įrenginių nedidelė kaina.

Žvaigždinis sujungimas naudojamas sutelktuose tinkluose, kuriuose galiniai taškai pasiekiami iš centrinio mazgo. Tai neblogai tinka tais atvejais, kai numatytas tinklų plėtimas ir reikalingas aukštas patikimumas. Tokio tinklo labai paprasta modifikacija ir lengvai prijungiami papildomi kompiuteriai, nepažeidžiant likusio tinklo. Vieno kompiuterio sugedimas nebūtinai daro įtaką visam tinklui. Trūkumai: sugedus centriniam koncentratoriui visas tinklas tampa nedarbingu.
Medžio topologija charakterizuojama daugybe ryšių tarp įtaisų. Dauguma medžio topologijos tinklų nėra tikroji medžio struktūra, o yra hibridiniai medžio topologijos tinklai.
Medžio topologijos tinklus paprasta diagnozuoti ir jie ypatingai patvarūs. Gausybė jungčių leidžia perduoti informaciją skirtingais maršrutais. Pagrindinis medžio tipo tinklo struktūros privalumas yra patikimumas. Ryšio kanalo pralaidumas. Trūkumai: padidėjus įrenginių skaičiui,  medžio topologijos tinklo instaliavimas tampa sunkus.
Projektuojamame tinkle bus suderinta žvaigždinė ir medžio topologijos.
2.6 Galimų sprendimų analizė, bendrojo sprendimo pasirinkimas

Projektuojant įmonės tinklą pirmiausia reikia pasirūpinti šio tinklo funkcionalumu, kad tinklas galėtų vykdyti įmonės tinklui keliamus reikalavimus, t. y. užtikrintų kokybišką informacijos apsikeitimą tarp atskirų įmonės padalinių ir tarp įmonės darbo stočių ( DS) bei išorinių klientų (interneto).
Kadangi firma labai intensyviai naudojasi internetu ir ne ka mažiau vietiniu tinklu, jai būtinai reikia dideles spartos interneto ir tinklo. Dėl to ji naudojasi Frame Relay ryšiu tarp savo padalinių per optinius kabelius. Tai užtikrina tinklo patikimumą ir didelį greitį. Visą tinklo įrangą tenka parinkti pagal 10/100Base-T standartą

3. Projektinė dalis
3.2 Adresų plano sudarymas. Maršrutizacijos protokolų bei intelektualių servisų parinkimas

10 pav. Pirmo padalinio adresų lentelė
Pirmo padalinio maršrutizatoriaus portų adresai
192.17.18.62    192.17.18.94    202.11.13.211
Adreasas skirtas tinklo formavimo įrenginiui    Adresas skirtas tinklo formavimo įrenginiui    Išorinis (viešas) adresas

Darbo stoties numeris    Rozetės numeris    Darbo stoties IP    Sąsaja (Gateway)    Kaukė (netmask)    Tinklo formavimo įrenginio numeris
1    9    192.17.18.41    192.17.18.62    255.255.255.224    1
2    10    192.17.18.42    192.17.18.62    255.255.255.224    1
3    11    192.17.18.43    192.17.18.62    255.255.255.224    1
4    3    192.17.18.44    192.17.18.62    255.255.255.224    1
5    5    192.17.18.45    192.17.18.62    255.255.255.224    2
6    7    192.17.18.46    192.17.18.62    255.255.255.224    2
7    2.6    192.17.18.70    192.17.18.94    255.255.255.224    2
8    2.5    192.17.18.71    192.17.18.94    255.255.255.224    2
9    2.4    192.17.18.72    192.17.18.94    255.255.255.224    2
10    2.7    192.17.18.73    192.17.18.94    255.255.255.224    2
11    2.1    192.17.18.74    192.17.18.94    255.255.255.224    1
12    2.9    192.17.18.75    192.17.18.94    255.255.255.224    1

11 pav. Antro padalinio adresų lentelė
Antro padalinio maršrutizatoriaus portų adresai
192.17.19.33    205.17.11.43    192.17.19.62
Adreasas skirtas tinklo formavimo įrenginiui    Išorinis (viešas) adresas    Adresas skirtas tinklo formavimo įrenginiui

Darbo stoties numeris    Rozetės numeris    Darbo stoties IP    Sąsaja (Gateway)    Kaukė (netmask)    Tinklo formavimo įrenginio numeris
1    1    192.17.19.1    192.17.19.33    255.255.255.224    1
2    2    192.17.19.2    192.17.19.33    255.255.255.224    1
3    3    192.17.19.3    192.17.19.33    255.255.255.224    1
4    4    192.17.19.4    192.17.19.33    255.255.255.224    1
5    5    192.17.19.5    192.17.19.33    255.255.255.224    2
6    6    192.17.19.6    192.17.19.33    255.255.255.224    2
7    7    192.17.19.7    192.17.19.33    255.255.255.224    2
8
(serveris)    8    192.17.19.43    192.17.19.62    255.255.255.224    2

12 pav. Trečio padalinio adresų lentelė
Trečio padalinio maršrutizatoriaus portų adresai
192.17.20.62    192.17.20.33    202.11.14.57
Adresas skirtas tinklo formavimo įrenginiui    Adresas skirtas tinklo formavimo įrenginiui    Išorinis (viešas) adresas

Darbo stoties numeris    Rozetės numeris    Darbo stoties IP    Sąsaja (Gateway)    Kaukė (netmask)    Tinklo formavimo įrenginio numeris
1    1    192.17.20.1    192.17.20.33    255.255.255.224    2
2    2    192.17.20.2    192.17.20.33    255.255.255.224    2
3    3    192.17.20.3    192.17.20.33    255.255.255.224    2
4    4    192.17.20.4    192.17.20.33    255.255.255.224    2
5    5    192.17.20.5    192.17.20.33    255.255.255.224    2
6    6    192.17.20.6    192.17.20.33    255.255.255.224    2
7    7    192.17.20.7    192.17.20.33    255.255.255.224    2
8    8    192.17.20.8    192.17.20.33    255.255.255.224    2
9    9    192.17.20.9    192.17.20.33    255.255.255.224    1
10    10    192.17.20.10    192.17.20.33    255.255.255.224    1
11    11    192.17.20.12    192.17.20.33    255.255.255.224    1
12    12    192.17.20.13    192.17.20.33    255.255.255.224    1
13    13    192.17.20.54    192.17.20.62    255.255.255.224    1

Protokolai susiję su maršrutizacijos lentelių sudarymu ir modifikavimu: maršrutinės informacijos surinkimo protokolas RIP (Routing Internet Protocol) ir OSPF (Open Shortest Path First), taip pat tarptinklinių valdančiųjų pranešimų ICMP (Internet Control Message Protocol). Paskutinysis protokolas skirtas informacijos apie klaidas apsikeitimui tarp tinklo maršrutizatorių ir paketą siunčiančio mazgo. Specialių paketų pagalba ICMP praneša, jei paketo neįmanoma pristatyti, jei paketo gyvavimo ar surinkimo iš fragmentų trukmė būna per ilga, arba jei parametrų reikšmės tampa anomaliomis, pasikeičia persiuntimo maršrutas ir aptarnavimo tipas ir pan.
Projektuojamame firmos tinkle naudojama dinaminė maršrutizacija todėl bus naudojamas protokolas OSPF. RIP protokolas naudojamas maršrutizavimo informacijos perdavimui. Jis nusako, kaip maršrutizatoriai turi keistis maršrutizavimo lentelių informacija. Pagal jį maršrutizatoriai periodiškai pasikeičia pilnomis lentelėmis. Kadangi tai neefektyvu, šis protokolas beveik pakeistas naujesniu OSPF protokolu. Naudodamiesi OSPF maršrutizatoriai siunčia maršrutizavimo informaciją, paskaičiuodami trumpiausią kelią iki kiekvieno tinklo mazgo. Kiekvienas maršrutizatorius siunčia tą maršrutizavimo lentelės dalį, kuri aprašo jo prievadus, bei siunčia visą maršrutizavimo struktūrą.
Periodiškas informacijos atnaujinimas labai apkrauna tinklą. Ypač tai liečia transliacinius tinklus, kuriuose pranešimai siunčiami visiems, reikia to ar ne. Viena iš priemonių mažinančių maršrutizavimo protokolų duodamą trafiką – apriboti informacijos apie maršrutus plitimo zoną. Be to jei RIP protokolas lenteles atnaujina kas 30 s, tai OSPF kas 30min arba kai atsiranda pasikeitimai, be to RIP pakete gali būti iki 25 atnaujintų maršrutų, kai tuo tarpu IGP gali turėti iki 104 maršrutų. RIP metrika iki 16.
OSPF charakterizuojamas:
_ Link-state routing protocol.
_ Uses IP protocol 89.
_ Classless protocol (supports VLSMs and CIDR).
_ Metric is cost (based on interface bandwidth by default).
_ Sends partial route updates only when there are changes.
_ Routes labeled as intra-area, interarea, external Type 1, or external Type 2.
_ Support for authentication.
_ Uses Dijkstra algorithm to calculate SPF tree.
_ Default administrative distance is 110.
_ Uses multicast address 224.0.0.5 (ALLSPFRouters).
_ Uses multicast address 224.0.0.6 (ALLDRouters).
_ Recommended for large networks.

OSPF protokolo įdiegimas vykdomas labai paprastai. Prieš įdiegiant būtina tinklą suskirstyti  į zonas, nes protokolas hierarchinis turi   2 zonas. 0 zonai visada priskiriamas branduolio tinklas. Vienas maršrutizatoriaus prievadas gali priklausyti 0 zonai, o kitas pavyzdžiui trečias 1 zonai.

OSPFrouter#configure
Configuring from terminal, memory, or network [terminal]?
Enter configuration commands, one per line. End With CNTL/Z.
OSPFrouter(config)#router ospf 25000
OSPFrouter(config-router)#network 192.17.18.0 255.255.255.255.224 area 1
OSPFrouter(config-router)#network 192.17.198.0 255.255.255.255.224 area 0
OSPFrouter(config-router)#^Z

12 pav.maršrutizacijos protokolų lentelė(IGRP ir EIGRP palaikoma tik CISCO maršrutizatoriuose)

Naudojant šį servisą, galima skirti adresus trimis skirtingais būdais:
1. Rankinis būdas, kai administratorius nurodo konkrečios sistemos adresą DHCP serveriui, kurį pakeisti galima tik rankiniu būdu.
2. Automatinis skyrimas, t. y. serveris skiria nuolatinius IP adresus, kurie keičiasi tik tuo atveju, kai juos rankiniu būdu perskirsto administratorius.
3. Dinaminis skyrimas, kai serveris iš nurodytos srities skiria dinaminį adresą su nurodytu nuomos laiku.
DHCP protokolas sudarė galimybę automatiškai suderinti bet kurią darbo stotį darbui tinkle, nesikišant į šį procesą administratoriui,
t. y. DHCP serveris pagal nustatytą adresų skalę dinamiškai priskiria adresą kompiuteriui ir nurodo papildomus parametrus darbui internete. Sprendžiant adresų trūkumo problemą, jie stočiai skiriami tam tikram laikui, kuriam pasibaigus, stotis turi persiregistruoti nauju IP adresu. Kurdama šį protokolą, Microsoft firma kėlė sau šiuos uždavinius:
1.    Darbo stotys turi būti aprūpinamos visa informacija, reikalinga darbui tinkle.
2.    DHCP serveris funkcionuoja kaip TCI/IP parametrų archyvas visiems tinklo klientams.
3.    Skiriami IP adresai negali kartotis.
4.    DHCP serveris turi sugebėti konfigūruoti kitų potinklių klientus, pasinaudodamas DHCP retransliavimo agentais.
5.    Palaiko IP adresų skyrimą specifiniams tinklo klientams.
6.    Klientai turi išsaugoti savo TCP/IP nuostatas nepaisant to, kad bus perkrautas serveris arba kliento sistema.

3.3 Vietinių tinklų projektavimas

3.3.1 Įrangos išdėstymas

Kompiuterinio tinklo pasyvioji dalis įrengta pagal žvaigždės topologiją. Tarp darbo vietų ir komutacinės spintos kompiuterinis tinklas paklotas 5 kategorijos UTP kabeliais, panaudojant RJ45 jungtis, lizdai neekranuoti.
Kompiuterinė komutacinė spinta įrengta pirmame aukšte, finansų skyriuje. Kompiuterinėje komutacinėje spintoje dvi 24 portų komutacinės panelės montuojamos, paliekant tarp jų 3U tarpus. Panelės montuojamos spintos viršutinėje dalyje, po jomis montuojamos “šukos” (1U). Po “šukomis” bus montuojama aktyvinė įranga. Spintos apačioje sumontuoti 220V maitinimo rozečių x2 blokas su UPS jungimo antgaliais bei 2 rozetes 220V su įžeminimu, numatytas ventiliatorius. Tarp sienų ir komutacinės spintos paliktas 0,8m atstumas.
Darbo vietose įrengtos RJ45 rozetės, kurios sumontuotos žemiau stalviršių, aukštyje ~0,7m. virš grindų lygio. Instaliuojant montavimo aukštį būtina derinti pagal baldus.
5-os kategorijos kabeliai nuo komutacinių spintų tiesiami palei sieną, kurie viename gale komutuojami į RJ45 rozetes, o kitame – komutacinėse spintose į komutacines paneles.
Sienų kabeliniais kanalais kabeliai tiesiami iki informacinių rozečių, įrengtų ant patalpos sienų. Tiesimui naudojami paslėpti kabeliniai kanalai, kurie įrengti sienų viduje, o išorėje matyti tiktai informacinės ir elektros rozetės.

3.3.2 Įrangos parinkimas

„UAB Lysandra“ yra sudariusi sutartį su firma „Žaliasis namas“ ir „Zyxel“ kurios pardavinėja telekomunikacinę įrangą, iš jų ir buvo pirkta visa tinklo įranga.
Optinės komutacinės įrangos tipas parinktas priklausomai nuo tinklo įrangos išdėstymo. Įranga montuojama 19” konstruktyvinėse lentynose.

13 pav.lentelė tinklo įrangos
Įranga    Mato vnt    Kiekis
Vidinė komutacinė spinta 1200*610*620mm(aukštis*plotis*gylis) (19″/27U), su stiklinėmis durimis, rakinamais nuimamais šonais ir durimis    vnt.    1
Komutacinė panelė 19″1U su 16*RJ45 5Cat lizdais     vnt.    2
Įžeminimo komplektas spintai (Įžeminimo šyna, tvirtinama horizontaliai ir 1vnt.įžeminimo laidų komplekto)    vnt.    1
Maitinimo tinklo 220V rozečių panelė 19″ spintai su UPS pajungimo gnybtu 220V/6    vnt.    1
Komutacinis lankstus kabelis 5 kat UTP RJ45/RJ45, L-1m     vnt.    23
RJ45 lizdas    vnt.    55
5 kategorijos neekranuotas (UTP) kabelis 4x2x0,5     m    450
UPS — nepertraukiamo maitinimo šaltinis    vnt.    1
Komutatorius    vnt.    5
Maršrutizatorius    vnt.    3

13.1 Kabelių lentelė
Eil. Nr    Sujungimas    Kabelio identifikatorius    Kros sujungimas: Spintos Nr/
Panėlės Nr/
Prievado Nr/    Kabelio tipas    Kabelio ilgis (m)    Būsena
1    1 spinta – finansų skyrius    1    1/1/1    5 kat. UTP    1,5    nenaudojamas
2    1 spinta – pirmas filialas    2    1/1/2    5 kat. UTP    8    nenaudojamas
3    1 spinta – pirmas filialas    3    1/1/3    5 kat. UTP    9    naudojamas
4    1 spinta – pirmas filialas    4    1/1/4    5 kat. UTP    10    nenaudojamas
5    1 spinta – pirmas filialas    5    1/1/5    5 kat. UTP    11    naudojamas
6    1 spinta – pirmas filialas    6    1/1/6    5 kat. UTP    12    nenaudojamas
7    1 spinta – pirmas filialas    7    1/1/7    5 kat. UTP    13    naudojamas
8    1 spinta – pirmas filialas    8    1/1/8    5 kat. UTP    14    nenaudojamas
9    1 spinta – pirmas filialas    9    1/1/9    5 kat. UTP    6    naudojamas
10    1 spinta – pirmas filialas    10    1/1/10    5 kat. UTP    8    naudojamas
11    1 spinta – pirmas filialas    11    1/1/11    5 kat. UTP    10    naudojamas
12    1 spinta – direktoriaus pavaduotojas    2.1    1/2/1    5 kat. UTP    4    naudojamas
13    1 spinta – direktoriaus pavaduotojas    2.2    1/2/2    5 kat. UTP    4    nenaudojamas
14    1 spinta – direktoriaus pavaduotojas    2.3    1/2/3    5 kat. UTP    4    nenaudojamas
15    1 spinta – personalo administracija    2.4    1/2/4    5 kat. UTP    8,5    nenaudojamas
16    1 spinta – personalo administracija    2.5    1/2/5    5 kat. UTP    8,5    naudojamas
17    1 spinta – direktorius    2.6    1/2/6    5 kat. UTP    21    naudojamas
18    1 spinta – personalo administracija    2.7    1/2/7    5 kat. UTP    8,7    naudojamas
19    1 spinta – personalo administracija    2.8    1/2/8    5 kat. UTP    8,5    nenaudojamas
20    1 spinta – buhalterija    2.9    1/2/9    5 kat. UTP    17    naudojamas
21    1 spinta – buhalterija    210    1/2/10    5 kat. UTP    17    naudojamas

Darbo vietos sujungiamieji kabeliai. Šį kabelį sudaro lankstaus UTP kabelio atkarpa (keturios poros, daugiagysliai laidininkai, AWG 26 kalibras), kurios abiejuose galuose yra RJ 45 kištukai. UTP lankstus kabelis atitinka ISO/IEC 11801/Annex C standarto reikalavimus, skirtus 5-tosios kategorijos kabeliams.
RJ 45 kištukai yra sumontuoti gamykloje ir atitinka IEC 603.7 standarto reikalavimus, kurie nusako kištuko išmatavimus. Be to jie atitinka ISO/IEC 11801 standartų reikalavimus 5-tosios kategorijos perdavimo terpėms. RJ 45 kištukas turi išimamą, spalviškai koduotą įtempimą mažinančią movą, kuri leidžia atskirti mažiausiai keturias galimas komunikacijų paslaugas.
Jungiantieji laidai gamykloje yra patikrinti, kad jie nebūtų užtrumpinti arba nutrūkę. Kiekvienas darbo vietos sujungiančiojo kabelio kištukas turi mechaninį raktą, kad būtų išvengta galimų gedimų dėl neteisingai prijungiamų galinių įrenginių.
Horizontaliųjų kabelių posistemė. Ši posistemė driekiasi nuo aukšto paskirstytuvo iki darbo vietos RJ 45 rozetės. Horizontaliąją kabelių posistemę sudaro RJ 45 rozetė, horizontalusis kabelis ir RJ 45 komutacinė panelė.
RJ 45 rozetė. Rozetės jungtis, kuri naudojama horizontaliųjų kabelių užbaigai, yra penktosios kategorijos RJ 45 lizdas, kuris surenkamas gamykloje, o jo dimensijos atitinka IEC 603.7 standarto reikalavimus. Be to šie lizdai tenkina ISO/IEC 11801 standarto reikalavimus, kurie formuluojami penktosios kategorijos perdavimo terpėms. RJ 45 lizdai garantuoja berankinę horizontaliųjų kabelių užbaigas IDC technologiją, kuri garantuoja greitą ir patikimą sujungimą. Rozetės lizdas užtikrina kabelių įtempimo sumažinimą. Kiekvieno RJ 45 lizdo žymėjimas rodo kabelio porų sujungimą pagal TIA568A arba TIA568B schemą. Lizdas turi dangtelį, kuris apsaugo kontaktus nuo galimo jų užteršimo. Naudojamos viengubos RJ 45 rozetės. Kiekviena RJ 45 rozetė turi mechaninį raktą, kuris leidžia išvengti mechaniškai neteisingo galinės įrangos prijungimo prie horizontaliosios posistemės.
Horizontalusis kabelis. Kabelio ilgis paskaičiuotas naudojant sumavimo metodą. Sumavimo metodo esmė ta, kad trasos ilgis randamas sumuojant kiekvieno kabelio ilgį. Prie gauto rezultato pridedama 10 % technologinė atsarga, o taip pat atsarga, kuri reikalinga kabelių prijungimui.
Parinktas UTP 5-tosios kategorijos kabelis, kurį sudaro keturios vytos simetrinės poros. Porų laidininkai yra viengysliai, 26 AWG kalibro. Horizontalieji kabeliai atitinka 5-tosios kategorijos perdavimo reikalavimus, kurie suformuluoti ISO/IEC 11801. Nuo aukšto paskirstytuvo iki RJ 45 darbo vietų rozečių kabeliai išvedžioti pagal žvaigždės topologiją. Abu kabelio galai yra prijungiami prie RJ 45 lizdų. Kabelio lenkimo spindulys mažesnis, kaip 20 mm.
Komutacinė panelė. Komutacinė panelė suprojektuota 19” spintai. Komutacinės panelės jungtys, kurios naudojamos horizontaliųjų kabelių užbaigai, yra 5-tosios kategorijos RJ 45 lizdai. Minimalus portų tankis RJ 45 komutacinėse panelėje – 16 portų (1U tipo).
Komutacinių panelių RJ 45 lizdai surinkti gamykloje ir jų dimensijos atitinka IEC 603.7 standarto reikalavimus. Komutacinės panelės RJ 45 lizdai atitinka 5-tosios kategorijos perdavimo reikalavimus, suformuluotus ISO/IEC 11801 standarto. Panelės lizdai turi kabelių įtempimo sumažinimo mechanizmus. Kiekvieno lizdo žymėjimas rodo TIA568A arba TIA 568B sujungimų schemas. Kiekvienas lizdas turi dangtelį, kad kontaktai būtų apsaugoti nuo užteršimo.
Paskirstytuvo sujungiantieji kabeliai. Jie naudojami komutacinių panelių sujungimui su duomenų perdavimo įranga.
RJ 45 sujungiantieji kabeliai sudaryti iš UTP lankstaus kabelio atkarpų, kurios turi keturias vytas poras. Jų laidininkai yra daugiagysliai, 26 AWG kalibro, abiejuose galuose turi RJ 45 kištukus. UTP lankstūs kabeliai atitinka 5-tosios kategorijos ISO/IEC 11801/Annex C standarto reikalavimus. RJ 45 kištukai surinkti gamykloje ir jų dimensijos atitinka IEC 603.7 standarto reikalavimus, o jų perdavimo charakteristikos atitinka ISO/IEC 11801. Kiekvienas RJ 45 sujungiantysis kabelis turi mechaninį raktą tam, kad būtų išvengta neteisingo duomenų perdavimo neteisingai prijungus įrenginį.
Komutatorių panauda Sujungiant tarp savęs du UTP koncentratorius arba du 10/100Base-T standarto siųstuvus-imtuvus reikia stengtis išnaudoti jų Up-link portus. Jei tokių portų nėra tuomet naudojami vytų porų kros kabeliai. Komutatoriai apjungti darbo grupėmis, ir tai leidžia izoliuoti trafiką darbo grupės viduje, o taip pat leis padidina duomenų perdavimo tinklo geometrinius gabaritus.

3.4 Branduolio ir paskirstymo tinklo įrenginių bei įrangos apskaičiavimas, parinkimas ir diegimas

3.4.1 Duomenų perdavimo paslaugos
AB „Lietuvos telekomas“ duomenų perdavimo paslaugas teikia pagal: MPLS VPN, „Frame Relay“, skirtųjų linijų, plačiajuosčio ryšio, X.25 bei X.28 koncepcijas.
Firmai tinkamiausias pagal techninius duomenų perdavimo parametrus ir pagal kainą yra plačiajuostis ryšys. Plačiajuostis ryšys (Broadband – angliškai) paremtas visame pasaulyje gerai žinoma Ethernet technologija ir signalų perdavimu optinėmis linijomis. Plačiajuosčio ryšio paslauga orientuota į verslo klientus, kuriems reikalingas itin spartus interneto ryšys, duomenų perdavimas. Per Ethernet technologiją ir optines linijas šias paslaugas galima suteikti daug didesne sparta ir pigiau negu per kitas iki šiol tam tikslui taikytas technologijas. Naujasis ryšys suteikia naujas galimybes plėtoti ir tobulinti elektroninį verslą (verslas-verslui, verslas-klientui), nuotolinį mokymą, interneto paslaugas. Plačiajuosčio ryšio galimybės ypač aktualios internetinio turinio teikėjams, kuriems aktualu, kad prie jų internetinio serverio vienu metu galėtų prisijungti daug vartotojų.
Plačiajuostis ryšys tinkamiausias nes:
•    Firmai svarbu mažinti išorinio tinklo diegimo ir išlaikymo išlaidas?
•    Planuojama plėsti išorinį tinklą, didindami prijungimo taškų skaičių ar ryšio spartą?
•    Reikalinga didesnė nei 1 Mb/s interneto sparta?
•    Reikia sujungti atskirus įmonės padalinius į bendrą tinklą?
3.4.2 Plačiajuosčio ryšio bruožai
•    Didelė sparta (100 Mb/s ) už prieinamą kainą. Įmonei pakanka vieno serverio su atitinkama grupinio darbo programa (Microsoft Outlook, Lotus Notes), apskaitos programa, duomenų bazėmis ir pan., kadangi per spartų plačiajuostį ryšį informaciją serveryje pasiekti gali ne tik vartotojai, esantys tame pačiame pastate, bet ir kitame miesto gale.
•    Daugialypiškumas. Per plačiajuostę prieigą teikiama interneto ir duomenų perdavimo (Frame Relay) paslaugos. Todėl firmai UAB Lisandra norint naudotis įvairiomis paslaugomis nereikia papildomai investuoti į įvairią įrangą, skirtą skirtingoms paslaugoms teikti. Tokiu būdu firma taupo lėšas naujų paslaugų įdiegimui ir priežiūrai.
•    Firmos patalpose įrengtas optinis įvadas, per kurį ryšių sistema prijungta prie plačiajuosčio 100 Mb/s spartos tinklo.
3.4.3 Prieiga ir duomenų perdavimas

Tinklas, sudarytas remiantis „Gigabit Ethernet“ architektūra. Tinklo pagrindas – optinės prieigos žiedai, išdėstyti tam tikroje miesto teritorijoje. Būtent tose miesto optinių žiedų aprėptose zonos teritorijose ir yra firmos padaliniai.. Šie tinklai sujungti per nacionalinį ATM tinklą. Kiekviename prisijungimo taške yra skirta atskira sąsaja, yra naudojami įvairūs 2, 3 ir 4 OSI lygių filtrai, o siunčiami duomenys atskiriami naudojantis IEEE 802.3Q (VLAN) standartu.
Per plačiajuostę prieigą teikiam interneto, duomenų perdavimo paslauga Frame Relay, todėl lanksčiai ir efektyviai panaudoja pralaidumo juostą., palaiko platų vietinio tinklo (LAN) sąsajų, protokolų ir taikomųjų programų diapazoną ir suteikia vientisą visuotinį tinklą.
„Frame Relay“ – tai duomenų perdavimo technologija, skirta įmonių ir organizacijų vidiniam tinklui kurti, ji labai tinkama sujungti bendras buhalterinės apskaitos, finansų, sandėlių valdymo, kt. sistemas ir laiku gauti informaciją, kuri būtina priimti efektyvius sprendimus, taip pat prijungti firmos tinklus įjungti į interneto tinklą. Frame Relay juostos naudojimas remiasi dinaminiu juostos paskirstymo principu. Laikinai laisva juosta gali naudotis kiti vartotojai, t.y. vartotojas, užsisakęs garantuotą minimalią spartą, kai yra resursų, gali ją viršyti ir dirbti tinkle tokia sparta, kokia yra jo mažiausio iš abiejų prijungimų Frame Relay sparta, be to užtikrina ir mažą vėlinimą, o be įprasto duomenų perdavimo, vartotojas gali perduoti balsą, faksogramas. Per tą pačią „Frame Relay“ tinklo prieigą vartotojas gali perduoti balsą ir bylas, naudotis X.25 tinklo paslaugomis.
Frame Relay tinklo valdymui naudojamos SNMP pagrindu dirbančios valdymo sistemos. Jos naudoja dvi valdymo informacines bazes:
•    MIB, kuri skirta abonentinio tinklo valdymo (CMN) funkcijoms atlikti; ji skirta UNI ir NNI portų, abonento PVC stebėjimui ir valdymui,
•    MIB II, kuri skirta tinklo DTE įrenginių valdymui; jos pagalba valdoma ir stebima DLCMI (Data Link Connection Management Interface) sąsaja, sujungimai ir klaidos.
Frame Relay tinklo valdymo informacijos bazėje MIB talpinama informacija sudėliojama į tokias lenteles:
1) Frame Relay loginių portų informacinė lentelė
2) Frame Relay loginių portų signalizacijos ir klaidų lentelė
3) Dvikrypčio PVC galinio taško lentelė
4) Frame Relay PVC sujungimų lentelė
5) Frame Relay PVC apskaitos lentelė
6) Frame Relay tinklo trap žinučių lentelė
Frame Relay tinklo įrangos valdymo informacijos bazėje MIB II talpinama informacija, skirstoma į 3 grupes:
1) DLCMI aprašymas
2) Sujungimų (circuit) aprašymas
3) Klaidų aprašymas

14 pav. Paslaugos tarifai:
Paslaugos rūšys    Mokesčio dydis (Lt, su PVM)
Mėnesinis mokestis už abonentinę grandinę (Frame Relay) kai grandinės sparta 1600 kbit/sek.:    2312,80
Mėnesinis mokestis už kiekvieną prieigos tašką:    1640,20
Viso:    3953

3.4.4 Įrangos parinkimas
100Base-TX tinklo formavimo įrenginys: Dimension ES-2024 – Antrojo lygmens tinklo koncentratorius. Dimension ES-2024 yra 1U dydžio, 19″ rack-mount formos. Turi 24 10/100 RJ-45 Etherneto portų. Taipogi turi du optinio kabelio mini – GBIC Ethernet portus ir du RJ-45 tipo Gigabitinio (1000BaseT) Etherneto portus. Gali aptikti “draugiškus” komutatorius, naudojančius iStacking(tm) technologiją ir automatiškai valdyti iki 24 kitų komutatorių tame pačiame domene, naudojant vienintelį IP adresą. Per centralizuotą Web ar TelNet administratoraus interfeisą, galima konfigūruoti, valdyti, stebėti bei tvarkyti tinklą iš nutolusio taško, tokiu būdu taupant firmos lėšas tinklo priežiūrai.
Standartiškai suderintas su IEEE 802.3u 100Tx Ethernet

Savybės:
– 8.8Gbps non-blocking komutavimas
– 6.6 millijonų paketų per sekundę siuntimo greitis
– srautų valdymas
– IEEE 802.1p CoS
– Dvi prioritetinės eilės (queues)
– IGMP snooping palaikymas
– Maksimumo limitavimas
– Broadcast storm kontrolė
– 10K MAC adresų
– GVRP auto VLAN membership registravimo palaikymas
– Port based VLAN
– Specifinis MAC adresų siuntimas
– LACP, static and dynamic port aggregation
Tinklo valdymas
– Web-based valdymas
– Telnet CLI
– SNMP V2c
– RS-232C Local console
– IP valdymas: static IP or DHCP client
Maršrutizatorius: ProCurve 6108
Jungtys:
6 RJ-45 10/100/1000 portai (IEEE 802.3 Type 10Base-T , IEEE 802.3u Type 10Base-T , IEEE 802.3ab 1000Base-T Gigabit Ethernet)
1 RS-232C DB-9 konsoles portai
2 dual-personality ports
2 papildomi RJ-45 10/100/1000 portai (IEEE 802.3 Type 10Base-T; 802.3u Type 100Base-TX; 802.3ab 1000Base-T Gigabit Ethernet), 2 atviri mini-GBIC slots (naudojami mini-GBIC transiveriams).
Fizinai parametrai:
9.3 x 17.42 x 1.73 in. (23.62 x 44.25 x 4.39 cm) 1U, (3.13 kg). 19`
Atmintis ir procesorius:
Procesorius: Motorola PowerPC MPC8245
Flash capacity: 16 MB

3.5 Tinklo efektyvumo bei reikalingo ryšio kanalo su internetu skaičiavimas parinkimas ir diegimas

Tinklas prijungtas pagal 100BaseTX Ethernet sąsaja. Vietinis tinklas, kurio darbas grindžiamas CSMA/CD ( kanalo paklausymo – užimtumo aptikimo (Carrier Sense Multiple Access with Collision Detection) arbitražo metodas, naudojamas Ethernet technologijoje)protokolu. Užtikrina visiškai dupleksinį režimą. Naudojamos dvi 5-osios kategorijos kabelio poros, 1-oji pora naudojama duomenims perduoti, o 2-oji priimti. Tinklo struktūra yra žvaigždės topologijos, todėl yra naudojamas tinklo formavimo įrenginys — koncentratorius. Tinklas atitinka TIA/EIA-568-A standartą.
100Base – TX pagrindiniai parametrai:
•    Naudojamas 5 – osios kategorijos porinės sąsukos UTP kebelis;
•    Naudojama žvaigždinė topologija;
•    Naudojama RJ-45 modulinė jungtis;
•    Maksimalus segmento ilgis — 100m;
•    Maksimalus tinklo ilgis — 205m;
•    Maksimalus kabelio tarp koncentratorių ilgis — 5m;
•    Miminalus atstumas tarp prisijungimo taškų — 0,5m;
•    Maksimalus segmentų skaičius — 3 (nueseklus);
•    Maksimalus mazgų skaičius segmente — 1024.

Ryšio kanalo plotis 0,6. Praleidžiamojo kanao savybė priklauso ne tik nuo TCP protokolo režimo, bet ir nuo pačio kanalo vėlavimo. Jeigu lango dydį pažymėsime W, duomenų greitį R, D — kanalo užlaikymą sekundėm, tai praleidžiamoji galia S=1, kai lango dydis W yra daugiau nei W=R*D\4. langas yra didesnis.

3.6 Kompiuterių tinklo įrangos išsidėstymo ir kabelių sistemos projektavimas

I. Centrinio padalinio savanorių prospekte pirmo aukšto planas
II. Centrinio padalinio savanorių prospekte antro aukšto planas

3.7 Projektuojamo tinklo sandaros sudarymas

3.8 Tinklo įrenginių bei įrangos (išskyrus darbinės stoties) pirminės konfigūracijos lentelių sudarymas

15 pav. Pirmo padalinio adresų lentelė
Pirmo padalinio maršrutizatoriaus portų adresai
192.17.18.62    192.17.18.94    202.11.13.211
Adresas skirtas tinklo formavimo įrenginiui    Adresas skirtas tinklo formavimo įrenginiui    Išorinis (viešas) adresas

Darbo stoties numeris    Rozetės numeris    Darbo stoties IP    Sąsaja (Gateway)    Kaukė (netmask)    Tinklo formavimo įrenginio numeris
1    9    192.17.18.41    192.17.18.62    255.255.255.224    1
2    10    192.17.18.42    192.17.18.62    255.255.255.224    1
3    11    192.17.18.43    192.17.18.62    255.255.255.224    1
4    3    192.17.18.44    192.17.18.62    255.255.255.224    1
5    5    192.17.18.45    192.17.18.62    255.255.255.224    2
6    7    192.17.18.46    192.17.18.62    255.255.255.224    2
7    2.6    192.17.18.70    192.17.18.94    255.255.255.224    2
8    2.5    192.17.18.71    192.17.18.94    255.255.255.224    2
9    2.4    192.17.18.72    192.17.18.94    255.255.255.224    2
10    2.7    192.17.18.73    192.17.18.94    255.255.255.224    2
11    2.1    192.17.18.74    192.17.18.94    255.255.255.224    1
12    2.9    192.17.18.75    192.17.18.94    255.255.255.224    1

16 pav. Antro padalinio adresų lentelė
Antro padalinio maršrutizatoriaus portų adresai
192.17.19.33    205.17.11.43    192.17.19.62
Adresas skirtas tinklo formavimo įrenginiui    Išorinis (viešas) adresas    Adresas skirtas tinklo formavimo įrenginiui

Darbo stoties numeris    Rozetės numeris    Darbo stoties IP    Sąsaja (Gateway)    Kaukė (netmask)    Tinklo formavimo įrenginio numeris
1    1    192.17.19.1    192.17.19.33    255.255.255.224    1
2    2    192.17.19.2    192.17.19.33    255.255.255.224    1
3    3    192.17.19.3    192.17.19.33    255.255.255.224    1
4    4    192.17.19.4    192.17.19.33    255.255.255.224    1
5    5    192.17.19.5    192.17.19.33    255.255.255.224    2
6    6    192.17.19.6    192.17.19.33    255.255.255.224    2
7    7    192.17.19.7    192.17.19.33    255.255.255.224    2
8
(serveris)    8    192.17.19.43    192.17.19.62    255.255.255.224    2

17 pav. Trečio padalinio adresų lentelė
Trečio padalinio maršrutizatoriaus portų adresai
192.17.20.62    192.17.20.33    202.11.14.57
Adresas skirtas tinklo formavimo įrenginiui    Adresas skirtas tinklo formavimo įrenginiui    Išorinis (viešas) adresas

Darbo stoties numeris    Rozetės numeris    Darbo stoties IP    Sąsaja (Gateway)    Kaukė (netmask)    Tinklo formavimo įrenginio numeris
1    1    192.17.20.41    192.17.20.33    255.255.255.224    2
2    2    192.17.20.42    192.17.20.33    255.255.255.224    2
3    3    192.17.20.43    192.17.20.33    255.255.255.224    2
4    4    192.17.20.44    192.17.20.33    255.255.255.224    2
5    5    192.17.20.45    192.17.20.33    255.255.255.224    2
6    6    192.17.20.46    192.17.20.33    255.255.255.224    2
7    7    192.17.20.47    192.17.20.33    255.255.255.224    2
8    8    192.17.20.48    192.17.20.33    255.255.255.224    2
9    9    192.17.20.49    192.17.20.33    255.255.255.224    1
10    10    192.17.20.50    192.17.20.33    255.255.255.224    1
11    11    192.17.20.51    192.17.20.33    255.255.255.224    1
12    12    192.17.20.52    192.17.20.33    255.255.255.224    1
13    13    192.17.20.25    192.17.20.62    255.255.255.224    1

3.9 Gedimų paieškos tinkle algoritmo sudarymas

Norint sėkmingai ir greitai aptikti gedimus, labai svarbu gerai išanalizuoti ir žinoti normalią tinklo būseną, t. y. visus tinklo parametrus nesant sutrikimų. Būtina susidaryti galimų gedimų sąrašą.
Sutrikus tinklo veiklai, dėmesį fokusuoti į šiuos klausimus:
– kaip išplitęs defektas: ar jis įtakoja visus vartotojus, ar pasireiškia tik tam tikrame segmente, ar veikia tik vieną DS?
– kaip ilgai veikia gedimas? Reguliariai, epizodiškai, ar pastoviai?
– kokie buvo paskutiniai pakitimai sistemoje? Ar ji nebuvo perkonfigūruota?
– kokiems elementams sugedus būtų būdingi tokie simptomai? Kas jų gamintojas?
3.9.1 pirmo lygio diagnostikos bei problemų sprendimo metodika
Pirmas žingsnis: pradedant spręsti, bet kokią problemą reikėtų pradėti nuo problemos analizės. Reikia gerai išanalizuoti problemą, surasti pagrindinius problemos simptomus ir tada nustatyti, kokios rūšies problema iškilo.
Antras žingsnis: surinkti faktus, kurie gali būti naudingi problemos paieškos ar sprendimo procese. Paklausti tinklo vartotojų, tinklo administratorių ir kitų asmenų, kurie yra susiję su tinklu, kokie simptomai pasireiškia. Surinkti informacija, tokią kaip: kokia tinklo administravimo sistema, kokie yra naudojami protokolai, maršrutizatorių diagnostinės komandos, bei tinkle naudojamos programinės įrangos ypatumai.
Trečias žingsnis: Ar problema nebuvo iškilusi anksčiau, jeigu buvo, galbūt yra jos sprendimo dokumentacija, ja pasinaudojus galima greitai rasti problemos priežastį, bei išspręsti pačią problemą. Jeigu problema nebuvo iškilusi anksčiau arba nėra jos sprendimo dokumentacijos, tada reikia planuoti problemos sprendimą pačiam.
Ketvirtas žingsnis: patikrinti ar tinklas visai neveikia ar veikia blogai, jeigu tinklas visai neveikia, tai labiausiai tikėtina, kad problema yra pirmo (fizinio) lygio, o jeigu veikia blogai, tai jau aukštesnių lygių problemos, nors jas gali iššaukti pirmo lygio sutrikimai tokie kaip naudojamas ne tos kategorijos ar netinkamo ilgio kabelis.
Jeigu tinklas neveikia, reikėtų išsiaiškinti ar tinklas veikė ankščiau, jeigu taip, tai kas buvo pakeista ar sukonfiguruota prieš tai kai tinklas nustojo veikti? Ir bandyti atstatyti tinklo konfigūraciją į pradinę kuri buvo kai tinklas veikė. O jeigu tai neįmanoma, tuomet reikia eiti prie sekančio žingsnio. Jeigu galima nustatyti kokiame lygyje problema, reikia iškart pereiti prie atitinkamo lygio.Jei negalime nustatyti kuriame lygyje gedimas, pradedame nuo Fizinio.
Penktas žingsnis: reikia patikrinti ar tinklo kabelis yra įjungtas į reikiamus adapterius ir kompiuterio tinklo plokštes, ar tarpinis komutatoriaus, maršrutizatoriaus ar kiti tarpiniai įrengininiai yra sujungti ir ar jie jiems prijungtas maitinimas. Jeigu kabelis yra įjungtas gerai tada tinklo plokštėje dega žalios spalvos indikatorius. Bet kad būti tikram, jog taip yra reikėtų ištraukti ir vėl įkišti tinklo kabelio jungiklį, kadangi kartais jungiklis gali būti blogai įjungtas ir jo laidininkai yra nesusilietę su tinklo plokštės sąsajos laidininkais
Šeštas žingsnis: patikrint ar tinklo kabelis yra įjungtas į tinkamus prievadus, į tuos kur norėtum juos matyti, kas dažniausiai ir atsitinka. Įsitikinti ar visi komutatoriaus prievadai yra tame pačiame potinklyje ir kolizijos domene.
Aštuntas žingsnis: jeigu problema dar neišspręsta, tuomet reikėtų patikrinti ar tinklo kabelis nenutrūkęs, taip pat reikėtų nepamiršti patikrinti ar nėra nuo tinklo kabelio sąsajos nulūžę kontaktai, kurie ir gali sukelti tinklo problemą. Patikrinti ar naudojamas kabelis yra tinkamos kategorijos. Taip pat reikėtų patikrinti ar naudojamas teisingo ilgio kabelis.
Reikėtų nepamiršti, kad tiesus kabelis RJ-45 yra naudojamas sujungti galinėms kompiuterinio tinklo stotims, maršrutizatoriams ir serveriams prijungiant prie komutatoriaus ar komutatoriaus. Ethernet tinkluose kryžminis kabelis yra naudojamas sujungti skirstytuvą su skirstytuvu arba skirstytuvą su komutatoriumi. Bendra taisyklė yra ta, kad jungiant vienodo OSI lygio įrenginius du maršrutizatorius arba du komutatorius reikia naudoti kryžminį kabelį, o jungiant skirtingo lygio įrenginius, komutatorių su maršrutizatoriumi reikia naudoti tiesų kabelį.
Devintas žingsnis: taip pat reikia nepamiršti patikrinti siuntimo-priėmimo įrenginį, ar naudojamas reikiamo tipo, gerai prijungtas ir ar gerai sukonfigūruotas. Jeigu pakeitus kabelį problema neišnyko, tuomet reikia pabandyti pakeisti siuntimo-priėmimo įrenginį kitu, kuris tikrai veikia. Visos tinklo plokštės turi, turi indikatorius, kai tinklas veikia dega žalios spalvos indikatorius. Taip pat tinklo plokštės sąsaja gali turėti indikatorius, kurie parodo kada duomenys yra priimti, o kada išsiųsti. O jeigu nešviečia jokie indikatoriai, tuomet reikia pabandyti ištraukti ir vėl įstatyti tinklo plokštę.
Dešimtas žingsnis: Patikrinti komutatoriaus darbą. Komutatorius yra įrenginys, kuris veikia pirmajame OSI modelio lygyje. Jį galima patikrinti prijungus laidus, kurie yra tikrai geri, ir jeigu tinklas vis tiek neveikia, tai reikėtų pakeisti šį komutatorių kitu.

3.9.2 antro lygio diagnostikos bei problemų sprendimo metodika

Pradedant spręsti antro lygio problemas, reikia įsitikinti, kad nėra pirmo lygio problemų, nes dauguma pirmo lygio problemų iššaukia antrojo lygio problemas. Jeigu pirmojo lygio problemų nėra, tai pieš pradėdami spręsti antro lygio problemas jau išanalizavome problemą, surinkome naudingos informacijos apie tinklą taip pat žinome, kad problema nebuvo iškilusi anksčiau ir izoliavome tinklo dalį, kurioje iškilo problema, pirmojo OSI lygio diagnostikos metu.
Pirmas žingsnis antrojo lygio problemų sprendimo procese būtų: patikrint ar tinklas veikia blogai ar neveikia visai.
Tinklas visai neveikia tuomet antras žingsnis būtų: patikrinti komutatoriaus prievadų būklę.
•    Tinklas veikia blogai: patikrinti komutatorių programinės įrangos konfigūraciją, nes operacinė sistema komutatoriuje.
Antras žingsnis: patikrinti ar įrenginiai gali susitarti dėl perdavimo greičio ir dupleksinio režimo galimybės. Tai vadinama autosuderinimu. Kaip tinklas elgiasi autosuderinimo metu?
Trečias žingsnis: Patikrinti Frame Relay konfigūraciją. Jeigu frame relay sąsaja rodo, kad ji veikia, bet linijos protokolas neveikia, tuomet reikia patikrinti koks LMI tipas sukonfiguruotas Frame Relay sąsajoje. LMI tipas turi būti vienodas visuose įrenginiuose nuo siuntėjo iki gavėjo. Patikrinti ar yra gerai maršrutizatoriuose sukonfigūruotas priėjimo sąrašas (access list) ir frame relay žemėlapis (frame-relay map). Taip pat reikėtų patikrinti ar DLCI yra aktyvus ir ar kiekvienam interfeisui yra
nustatytas teisingas DLCI.
Ketvirtas žingsnis: patikrinti blogų kadrų kiekį tinkle. Ethernet tinkle daug blogų kadrų beveik visada atsiranda dėl kolizijų, jeigu kolizijų kiekis didelis tuomet reikia grįžti prie trečio žingsnio. Bet jeigu kolizijų kiekis yra normalus tuomet priežastis gali būti kadrų neūžaugų atsiradimas arba blogos, tinklo plokštės, programinės įrangos pasekmė
Penktas žingsnis: patikrinti ar yra kompiuteriniame tinkle vėluojančių kolizijų. Vėluojančių kolizijų niekada neatsiranda gerai suprojektuotame tinkle. Vėluojančių kolizijų priežastimi dažniausiai būna naudojami per ilgi Ethernet kabeliai.

3.9.3 trečio lygio diagnostikos bei problemų sprendimo metodika

Tinklinis lygis susijęs su potinklio (subnet) darbo valdymu.
Jei paketų labai daug potinklyje, jie gali sudaryti kamščius. Tokių perkrovimų reguliavimas priklauso tinkliniam lygiui.
Paketui pereinant iš vieno tinklo į kitą gali kilti daug problemų. Adresavimas, naudojamas antrajame tinkle, gali būti kitoks. Antroji pusė gali iš viso nepriimti paketo, kadangi jis per didelis. Protokolai gali skirtis ir t.t. Visas šias problemas turi išspręsti tinklinis lygis.
TCP/IP procesas dviems kompiuteriams susisiekti tinkle yra išskaidytas į keturis atskirus žingsnius. Keturi žingsniai kuriuos TCP/IP stekas atlieka siunčiant užklausą yra:
1.    Iš host vardo arba NetBIOS vardo nusprendžia IP adresą.
2.    Naudojant gavėjo adresą ir IP maršrutizacijos lentelę, TCP/IP nustato kokį interfeisą naudoti ir priešakyje esantį IP adresą.
3.    IP kelias tokiose technologijose kaip Ethernet, ARP suriša sekančio įrenginio IP adresą su MAC adresu.
4.    IP datagrama yra siunčiama pagal MAC adresą, tai apsprendžia ARP keše esanti informacija (multicast mapping).
Pats geriausias metodas rasti problemai akivaizdžiai būtų: atsisėsti ne prie veikiančio kompiuterio, o prie kompiuterio turinčio problemų ir išbandyti visus galimus problemos sprendimo būdus. Tada gali spręsti pradinį IP susiekimą ir galbūt protokolų susisiekimą naudojant kiekvieną priešakyje esantį maršrutizatorių. Nežiūrint kelių atvejų šis metodas gali būti vienintelis ir paprastai trumpesnis. Bet jeigu jis neduoda jokių rezultatų, tada tenka rinktis ilgesnį.
Pradedant ieškoti problemos trečiajame OSI lygyje, mes žinome jog problema nėra nei pirmojo nei antrojo OSI lygio. Bet kartais lengviau rasti problemą pradedant ją ieškoti ne nuo pirmojo OSI lygio, o būtent nuo trečiojo.
Visą problemos sprendimą galima padalint į tris pagrindines dalis:
1.    Pabandyti prisijungti prie kompiuterio naudojant ping komanda. Jeigu prisijungti neišeina patikrink ar naudoji teisinga IP adresą ir pabandyk prisijungti vėl. Jeigu prisijungti vis tiek neišeina tai gali būti fizinio lygio problema. Priešingu atveju eikite prie antrojo žingsnio.
2.    Pabandykite prisijungti prie kompiuterio, jo tinkliniu vardu. Jeigu prisijungti neišeina patikrink ar naudoji teisinga Tinklinį vardą ir pabandyk prisijungti vėl. Jeigu prisijungti vis tiek neišeina tai gali būti DNS problema. Priešingu atveju eikite prie trečiojo žingsnio.
3.    Jeigu prie kompiuterio prisijungti ir adresu ir vardu, tai reiškia, kad problema yra aukštesniųjų lygių.
4. Patikrinti ar kompiuteris su kuriuo negalima susisegti yra tame pačiame potinklyje ar ne. Čia problemos sprendimas skyla į dvi dalis: problemos sprendimas vietiniame tinkle ir problemos sprendimas tarp skirtingų tinklų. Bet kuriuo atveju reikia pradėti nuo to paties, bet jeigu yra žinoma, kad lokalus tinklas veikia be priekaištų, o negalima susisiekti su kitame potinklyje esančiu kompiuteriu, tuomet galima peršokti prie problemų sprendimo tarp skirtingų tinklų.
Patikrinti IP konfigūraciją. Patikrinti IP adresus ar jie yra teisingi, būtent gavėjo adresas ar yra tas, kuriuo yra bandoma susisiekti taip pat reikia patikrinti duomenų srautą, su Sniffer, einantį iš to kompiuterio, kad nustatyti jo savininką ar buvimo vietą, patikrinti kompiuterių tinklo kaukes, jeigu kompiuteriai yra viename potinklyje jos turi būti tokios pačios. Patikrinti ar gavėjas ir siutėjas gali susisiekti su savo maršrutizatoiumi. Jeigu susisiekti nepavyksta tuomet, tuomet reikia patikrinti marsrutizatoriaus adresą ar jis yra teisingas. Maršrutizatoriaus adresas turi būti to paties tinklo, kaip ir kompiuterių. Patikrinti ar gatevvay adresas yra toks pats, kuris yra įvestas. Galiausiai reikia patikrinti, ar maršrutizatorius yra maršrutizatorius, o ne kitas tinklo kompiuteris, tuomet galim siųsti IP datagramas. Patikrinti maršrutizatorių konfigūraciją, bei maršrutizacijos protokolus.
Jeigu maršrutizatorius dirba lėtai ar neatsako į užklausas ar kyla įtarimas dėl resursų konflikto maršrutizatoriuje, tuomet reikia patikrinti marsrutizatoriaus konfliktus. Patikrinti kiek atminties yra naudojamą, patikrinti kiek liko laisvos atminties, jeigu liko mažiau nei 5% visos marsrutizatoriaus atminties , tuomet reikia patikrinti kokie procesai naudoja daug atminties. Lėtas veikimas taip pat gali būti ir dėl procesoriaus perkrovimo. Reikia patikrinti procesus kuriuos atlieka procesorius, jeigu procesoriaus užimtumas yra daugiau nei 90%, tuomet reikėtų ištirti ar yra naudojami visi CPU. Jeigu CPU užimtumas yra per didelis, tuomet galima prarasti konsolinį ir Telnet susisiekimą su maršrutizatoriumi. Galiausei patikrinti maršrutizacijos protokolus ar korektiškai veikia, NAT ir ar gerai sukonfigūruotas firewall.
Patikrinti DNS konfigūracija. Jeigu yra naudojama DNS, reikia patikrinti ar IP adresai DNS serveryje yra teisingi ir tvarkingai išdėstyti. Tuomet pabandyti prisijungti ping komanda prie nutolusio kompiuterio Host vardu ir IP adresu nustatyti ar host vardas yra teisingas. Jeigu su Host vardu prisijungti neišeina, o IP adresu prisijungti pavyksta tuomet tai problema susijusi su vardų rezoliucija.

3.10 Darbo rezultatų apibendrinimas, išvados

Šiandienos požiūriu vietinių tinklų privalumai yra:
1.     Bendros informacinės erdvės panaudojimas;
2.     Bendrų įrenginių naudojimas;
3.     Geresnis informacijos administravimas;
4.     Patogesnis, greitesnis informacijos perdavimas;
5.     Vartotojų tarpusavio bendravimas;
6.     Tinklinės (koordinuojančios) programinės įrangos panaudojimas;
7.     Papildomos paslaugos (šliuzai į kitus kompiuterius ir tinklus bei specializuotus įrenginius, galimybė pasiekti elektroninio pašto, faksimilinio ar telefono aparatų serverius ir pan.).
Tinklas tiesiog būtinas normaliam įstaigos funkcionavimui. Jį sėkmingai galima panaudoti vietiniam elektroniniam paštui ar kitokiam kolektyvo koordinavimui. Išleidžiami firmos pinigai tinklui (mokestis telekomui ir tinklo administratoriams) pilnai atsiperka. Tinklas leidžia labai operayviai dalintis informacija tarp padalinių, taip padidinant darbo našuma, o kartu ir pelną.
Kadangi firma labai daug siunčia ir priima duomenų, tai iki jos padalinių yra atvesti optiniai kabeliai, kurie užtikrina gerą ryšį kuris būtinas Frame Relay.

4. Literatūros sąrašas

1. Liudvikas Kaklauskas. Kompiuterių tinklai 1 dalis.
2. Julius Gvergždys. Vietinių tinklų kabelinės sistemos
3. www.pirit.com
4. www.upgrade.ru
5. www.iplabs.ru
6. www.hardware.ru
7. www.ixbt.com
8. www.reactor.ru
9. www.citforum.ru
10. www.infortechnika.Lt
11. www.zaliasisnamas.lt
12. www.zyxel.lt