Įvadas
Interneto plėtra sukūrė sąlygas ne tik perduoti įvairiausią informa¬ciją į bet kurį pasaulio tašką bet ir sudaryti prekybos sandorius. Prekių užsakymas, jų pirkimas ir atsiskaitymas už jas Interneto pagalba viena aktualiausių temų šiandieniniame pasaulyje. Rinkoje pasirodo vis daugiau “virtualių” parduotuvių, kurių dėka, pirkėjui neišeinant iš namų, galima nupirkti maisto produktų, kasdienio naudojimo prekių, akcijų ir obligacijų, orgotechnikos, sporto prekių, automobilių ir jų atsarginių dalių ir kt. Tema aktuali todėl, kad svarbu išsiaiškinti, kaip prekes patalpinti, kaip jas padaryti prieinamas bet kuriam pirkėjui, kaip pirkėjui atsiskaityti už jas. Taip pat aktualu ir tai, kad dirbant bet kurioje prekybinėje įmonėje svarbu neatsilikti nuo rinkos poreikių ir stengtis lygiuotis į rinkoje esamus konkurentus bei stengtis juos aplenkti.
Internete galima patalpinti išsamią informaciją apie kiekvieną parduodamą prekę. Prekės užsakymas įvyksta iš karto. Tuo pačiu metu pirkėjui patvirtinama apie prekės užsakymą ir pranešama, kada ji bus pristatyta. Elektroninę parduotuvę patogu ir lengva administruoti.
Kas yra elektroninė prekyba?
Elektroninė prekyba – tai prekių ir paslaugų pirkimas per Internetą. Kiekvienas Interneto naudotojas, turintis mokėjimo kortelę, sąskaitą banke arba virtualią Interneto piniginę, gali prisijungti prie tam tikrų Interneto tinklapių – parduotuvių. Jose pirkėjas renkasi, kaip ir įprastoje parduotuvėje reikalingas prekes, susideda į “krepšelį”, eina prie “kasos” ir atsiskaito už pirkinius. Po kurio laiko pirkiniai pristatomi pirkėjui jo nurodytu adresu.
Elektroninės prekybos Interneto tinklapių yra labai įvairių: nuo labai paprastų, kuriose pateiktas tik prekių katalogas su nurodytais užsakymų telefonais, iki sistemų su kreditinių kortelių aptarnavimu realiame laike – kai įsigytos prekės akimirksniu atsisiunčiamos (download) per Internetą. Elektroninės prekybos pardavėjai taip pat labai įvairūs: nuo smulkaus verslo atstovų, iki stambių mažmenininkų.
Internetas plečiasi, kaip ir Internetu teikiamų paslaugų spektras. Šiuo metu elektroninė prekyba yra viena perspektyviausių ir pažangiausių Interneto technologijų, todėl firmos, bandančios naujausias technologijas, turi galimybę tobulėti kartu su jomis ir tapti lyderėmis ateityje.
Elektroninės prekybos samprata
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad elektroninės prekybos schema yra labai paprasta. Tačiau kiekvienas verslininkas, prieš pradėdamas prekiauti elektroniniu būdu turi pasirinkti elektroninės prekybos koncepciją, parduotuvės sukūrimo metodologiją ir mokėjimų sistemą, spręsti daugelį kitų klausimų. Svarbiausia elektroninės prekybos dalis yra užsakymų ir piniginių tranzakcijų saugus vykdymas per viešus tinklus, t.y. per Internetą. Svarbiausios elektroninėje prekyboje taikomos duomenų perdavimo saugumo technologijos – SSL ir SET technologijos.
Kiekvienas Internet naudotojas, turintis mokėjimo kortelę arba sąskaitą banke, gali prisijungti prie tam tikrų INTERNET’inių SVETAINIŲ-PARDUOTUVIŲ. Kaip ir įprastoje parduotuvėje, pirkėjas renkasi jam reikalingas prekes, susideda į krepšelį, eina prie “kasos”, kur atsiskaito už pirkinius. Po kurio laiko pirkiniai pristatomi pirkėjui jo nurodytu adresu.
Plačiąja prasme elektroninė prekyba skirstoma į dvi kategorijas:
1) VARTOTOJAS-VERSLAS. Tokia prekybos sistema yra orientuota į vartotojus. Vartotojas – tai dažniausiai fizinis asmuo, turintis kreditinę arba debetinę atsiskaitymų kortelę.
2) VERSLAS-VERSLAS. Tokia prekybos sistema yra orientuota į verslo klientus. Atsiskaitymai tarp verslo subjektų grindžiami abipusiu susitarimu. Elektroninė parduotuvė funkcionuoja kaip patogus įrankis operatyviam prekių užsakymui ir pristatymui.
2 pav. Elektroninė prekyba, mokėjimus už prekes atliekant mokėjimo kortelių pagalba
Kaip elektroninis verslas gali pagerinti firmos veiklą ir garantuoti konkurencingumą?
Pasaulyje gausu naujos kartos firmų, lanksčiau, efektyviau reaguojančių į klientų poreikius. Naujos kartos firmos operatyviai prisitaiko prie kintančios aplinkos – jos naudoja išplėtotą elektroninį ryšį su gamintojais, partneriais ir klientais atlikdamos tarptautines verslo operacijas. Šių firmų galios šaltinis yra nauja technologija – elektroninis verslas (e-verslas).
Įmonės veiklos tinklas
E-verslo pagrindas – Interneto, įmonių vidaus tinklų ir grupinių darbo priemonių derinys, optimizuojantis įmonės vidaus ir išorės verslą. Šios technologijos pagerina bendravimą ir paspartina gyvybiškai svarbius verslo procesus – pirkimo, užsakymo ir pan.
E-verslo priemonių pagalba komunikuojant tiekėjais ir partneriais, sutaupoma laiko ir lėšų, kadangi galima kontroliuoti užsakymus, atsargas ir kokybiškai aptarnauti klientus.
Tiekėjai, žinodami turimų atsargų kiekį, gali operatyviau atlikti užsakymus ir sumažinti atsargų laikymo išlaidas. Turint tokius duomenis, galima įdiegti kokybės kontrolės sistemą tiekėjų firmose ir garantuoti tik tuo metu gamybai reikalingų medžiagų tiekimą (išvengiama didelių atsargų kaupimo sandėliuose). Modernios įmonių vidaus tinklų technologijos tobulina sąveiką ir operacijas, skatina atidumą, trumpina užsakymų įvykdymo laiką.
Interneto technologijos įmonių veikloje
IBM atlikto apklausą – keleto šimtų įmonių vadovai buvo apklausti, kokios svarbiausios užduotys sprendžiamos jų įmonėse, ir koks vaidmuo sprendžiant šias užduotis tenka e-verslo technologijai.
Apklausa parodė, kad beveik kiekvienu atveju e-verslas leido tiesiogiai (anksčiau tai buvo neįmanoma) keistis informacija įmonės viduje ir išorėje. E-verslas sumažino firmų valdymo sąnaudas, padidino gamybos efektyvumą, padėjo išplėsti verslą ir pertvarkyti jo metodiką. Taigi, aukšto lygio komunikacija didina veiklos efektyvumą, suartina firmą su jos klientais ir tiekėjais.
Elektroninio verslo schema
Verslo pasaulis vėl keičiasi. Sparčiai besiplečiant Internetui ir kompanijų intranetams matome fundamentalią permainą, kuri vadinama “stulbinančia taikomąja programa”.
Apibūdinimas, kartą priskirtas milijoniniu tiražu parduotai programinei įrangai, greitai reikš bet kurią operatyvią programą, visuotinai apimančią įvairiapusę žmonių veiklą darbe, namuose, kelyje ir žaidžiant.
Yra tokių hibridinių taikomųjų programų, kurios siūlo gatavų taikomųjų programų turtingumą. Bet jos taip pat siūlo komercinių tranzakcijų, duomenų bazių ir kitų tradiciškai vidinių įmonių sistemų paslaugas ir palaikymą.Tai yra gyvybiškai svarbios taikomosios programos, padedančios įmonėms susijungti su vartotojais beprecedentiniais būdais. Jos padeda komandoms efektyviau dirbti kartu. Jos sujungia informaciją su žmonėmis ir procesais, svarbiausiais įmonės sėkmei. Jos padeda komercinėms įmonėms užsiimti kai kuriomis ypač keliančiomis nerimą problemomis. Šios naujos taikomosios programos apibrėžia iš tiesų naują komercines veiklos būdą – elektroninį verslą. Tai žymiai galingesnės taikomosios programos, negu pavienės, dominuojančios “stalinėse” sistemose, kadangi elektroninio verslo taikomosios programos gali būti lankstesnės, daugiamodulinės ir lengviau atnaujinamos pagal vartotojo poreikius.
Saugumas Internete.
Perduodant konfidencialius duomenis Internetu išskiriamos dvi apibendrintos problemos:
Užtikrintas duomenų vientisumas (Data Integrity), t.y. garantija, kad Internetu pasiųstas pranešimas pasieks adresatą būtent toks, koks jis buvo išsiųstas;
Užtikrinimas, kad per Internetą bendraujančios pusės yra tikrai tie internetinės veiklos dalyviai, kuriais jie prisistato. Todėl yra atliekamas vartotojo autentifikavimas (User Authentication) – tikrinama, ar prisistatęs vartotojas yra tikrai sąžiningas vartotojas, ir serverio (pardavėjo) autentifikavimas (Server Authentication) – tikrinama, ar vartotojas kreipiasi į legalų serverį.
Ir pirkėjui, ir pardavėjui autentifikuoti yra naudojami skaitmeniniai sertifikatai. Skaitmeniniai sertifikatai – pirkėjo arba pardavėjo “skaitmeninis parašas”, kuris leidžia vienareikšmiškai identifikuoti elektroninės prekybos dalyvį. Skaitmeninį sertifikatą paprastai išduoda nepriklausoma trečia šalis ir sertifikatas laiduoja, kad jis tikrai priklauso tam elektroninės prekybos dalyviui, kuriam jis yra išduotas. Galiojantis sertifikatas reiškia, kad yra garantuotas konfidencialumas ir neiškreipta informacija pasieks reikiamą vietą.
SSL standartas (Secured Socked Layer)
SSL – tai Netscape Communication sukurta ir rinkoje standartizuota technologija, kuri garantuoja saugų duomenų per Internetą perdavimą. SSL saugumo protokolas apima perduodamų duomenų šifravimą ir iššifravimą, serverių autentifikavimą ir pranešimo vientisumo kontrolę. Kliento autentifikavimas yra numatytas, kaip SSL protokolo išplėtimas tik tuo atveju, kai ryšiui naudojamas TCP/IP protokolas. Kadangi SSL yra įdiegtas daugelyje pagrindinių Interneto naršyklių ir WEB serverių, todėl, norint naudotis SSL galimybėmis, pakanka instaliuoti į Interneto naršyklę skaitmeninį sertifikatą.
SSL šifravimui gali būti naudojami dviejų ilgių raktai – 40 ir 128 bitų. Kuo ilgesnis raktas, tuo sunkiau yra jį atspėti. Daugelis Interneto naršyklių suderinamos su 40 bitų raktais, o naujausios naršyklės jau leidžia koduoti duomenis ir 128 bitų raktais. 128 bitų šifravimas yra milijardus kartų patikimesnis negu 40 bitų.
SSL veikimas
Tarkime, kad dalyviai nori bendrauti ir būti garantuoti, jog niekas daugiau negalės įsiterpti į jų bendravimą, negalės iššifruoti pranešimų ar juos pakeisti kitais.
Jei abi pusės naudoja šifravimui viešo ir asmeninio rakto porų metodą, jos gali apsikeisti poromis ir tuomet su asmeniniu raktu viską šifruoti, o viešu raktu – iššifruoti. Žinoma, tai neapsaugo nuo pranešimų perėmimo ir jų turinio pakeitimo. Bet kadangi iššifravimui naudojamos kontrolinės sumos, todėl nepastebimai ką nors pakeisti šifruotoje žinutėje yra nepaprastai sunku.
Naudojant viešo ir asmeninio rakto porų šifravimo schemą ilgo pranešimo šifravimas gali trukti ganėtinai ilgai. Todėl naudojama alternatyvi šifravimo schema – svarbiausios pranešimo dalys šifruojamos patikimiausiu viešo ir asmeninio rakto metodu (likusiai pranešimo daliai iššifruoti įdedamas papildomas raktas), o likusi pranešimo dalis šifruojama greitesniais algoritmais.
SSL dirba labai panašiai. Pradžioje atsitiktiniu metodu yra generuojamas raktas, vadinamas master key. Jis generuoja susijungimui unikalius raktus: klientui (client write key) ir serveriui (server write key). Pirminio “pasisveikinimo” metu, naudojant serverio viešą šifravimo raktą, klientui perduodamas master key. Nuo tada visi perduodami pranešimai yra šifruojami client write key arba server write key, priklausomai to, kas juos siunčia.
SET standartas
1996 metais sausio 1 d. MasterCard International ir Visa International paskelbė apie ketinimus sukurti bendrą techninį standartinį SET – “Mokėjimų kreditinėmis kortelėmis per viešus tinklus apsauga”. Kuriant standartą be minėtų kompanijų dalyvavo GTE, IBM, Microsoft, Netscape, RSA, SAIC, Terisa ir VeriSign. Šis standartas vadinamas SET Secure Electronic Transaction Specification. Standartas garantuoja:
informacijos konfidencialumą,
mokėjimų vientisumą,
elektroninės prekybos dalyvių – pardavėjų ir pirkėjų – autentifikavimą, t.y. asmeniniais sertifikatais garantuojama, kad Tikrasis kortelės savininkas tikrai atlieka mokėjimą ir kad Tikrasis verslininkas tikrai gauna piningus. Šis garantavimas reikalingas visiems elektroninės prekybos dalyviams – finansų institucijoms, pardavėjams, gamintojams ir pirkėjams. SET standartas yra patikimesnis, lyginant su SSL technologija, jis veikia kaip SSL išplėtimas ir yra laikomas visiškai saugiu.
1997 metais spalio 19 d. Buvo baigtas kurti ir imtas plačiai diegti SET 1.0 protokolas. Jam prižiūrėti ir diegti yra sukurta SET Secure Electronic Transaction LLC (SETC) organizacija. SETC vadovauja SET specifikacijos tobulinimui, prižiūri programinės įrangos suderinamumo testus, koordinuoja SET protokolo tobulinimo kryptis ir darbus, suderinamumą su tarptautiniais mokėjimų susitarimais. SETC dalyviai – tai kompanijos, įsipareigojusios tinkamai naudoti SET protokolą.
SET specifikaciją yra vieša, skirta prekybos pramonei ir sukurta, siekiant garantuoti saugius mokėjimus kreditinėmis kortelėmis per Internetą.
Kokius verslo reikalavimus tenkina SET specifikacija?
Garantuoja užsakymo ir mokėjimo informacijos konfidencialumą.
Užtikrina visų perduodamų duomenų vientisumą.
Atlieka pirkėjo (kortelės turėtojo) autentifikavimą, t.y. nustato, kad jis yra legalus kortelės turėtojas ir turi sąskaitą.
Atlieka pardavėjo autentifikavimą, t.y. nustato, kad jis gali priimti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis per jį aptarnaujantį banką.
Visais geriausiai žinomais būdais ir pažangiausiomis technologijomis garantuoja komercijos dalyvių ir jų atliekamų transakcijų apsaugą.
Sukuria protokolą, nepriklausantį nuo duomenų transporto lygio saugumo.
Palengvina ir paremia bendradarbiavimą tarp programinės įrangos kūrėjų ir ryšių tiekėjų.
Pasitikėjimo piramidė
Visi elektroninės prekybos dalyviai, pagal SET technologiją yra sertifikuojami. Kiekvienas sertifikatas yra tikrinamas per pasitikėjimo piramidę. Kiekvienas sertifikatas yra susietas su kitu jau gautu sertifikatu, pavyzdžiui, pirkėjui sertifikatą išduoda pirkėjo bankas Issuer, kuris savo ruožtu yra sertifikuotas mokėjimų kortelės tiekėjų.
Pirkėjo sertifikatas – tai mokėjimo kortelės elektroninis atitikmuo. Šis sertifikatas yra “pasirašytas” kortelę išdavusio banko, todėl jo negali pakeisti trečia šalis. Pirkėjo sertifikate nėra informacijos apie kortelės numerį ir jos galiojimo laiką.
Pardavėjo sertifikatą išduoda pardavėjo bankas (Acquirer), kuris garantuoja, kad pardavėjas yra sudaręs galiojančią sutartį su jį aptarnaujančiu banku.
Mokėjimų serverio sertifikatą išduoda mokėjimų kortelių tinklas (pavyzdžiui, Visa) ir sertifikatas perduodamas pardavėją aptarnaujančiam bankui (Acquirer).
Acquirer sertifikatą išduoda mokėjimų kortelių tinklas.
Issuer sertifikatą išduoda mokėjimų kortelių tinklas.
Elektroninės prekybos dalyviai
Pirkėjas – paprastai tai kreditinės kortelės turėtojas (Cardholder). Kreditinė kortelė yra išduota pirkėjo banko Issuer. SET technologija garantuoja, mokėjimo kortelės informacijos paslaptį bendraujant pirkėjui su pardavėju.
Issuer – tai finansų institucija (paprastai bankas), kuri suteikia sąskaitą ir kortelę pirkėjui. Issuer yra suinteresuota ir garantuoja saugų kortelės aptarnavimą.
Pardavėjas – siūlo prekes ir suteikia apmokėjimo galimybę. Pardavėjas, norintis aptarnauti kreditines korteles, turi turėti įsipareigojimų savo bankui, vadinamam Acquirer.
Acquirer – tai finansų institucija (paprastai bankas), kurioje pardavėjas turi sąskaitą. Acquirer autorizuoja kreditines korteles ir jas aptarnauja.
Mokėjimo serveris – Payment Gateway – tai sistema, paprastai veikianti Acquirer, kuri aptarnauja pardavėjo mokėjimų užklausimus.
Mokėjimų kortelių tinklas – tai finansų institucijos, aptarnaujančios mokėtojų kortelių sistemą, pavyzdžiui, Visa, Master Card, kt.
IBM įranga
IBM yra didžiausia kompiuterių kompanija pasaulyje ir viena iš aktyviausių elektroninės prekybos dalyvių. IBM nuo pradžių dalyvauja kuriant SET technologiją, todėl jos sukurta elektroninės prekybos produkcija 1999 metų PC MAGAZINE skelbtoje “Elektroninės komercijos programinės įrangos produkcijos” apžvalgoje buvo pripažinta geriausia. IBM tiekia visą elektroninei prekybai reikalingą programinę įrangą.
IBM Net.Commerce START
IBM Net.Commerce START yra nebrangus, skirtas kompanijoms, norinčioms greitai sukurti elektroninę parduotuvę. Paprastai yra pateikti 3 parduotuvių su prekių katalogų ruošiniais, registracijos procedūra, pirkimo schema, užsakymų vykdymo schema, rezervavimo ir mokėjimo funkcijomis šablonai. Yra visi reikiami parduotuvės kūrimo ir kreditinių kortelių aptarnavimo įrankiai. Net.Commerce START versija gali aptarnauti ne daugiau, kaip 50 parduotuvių.
IBM Net.Commerce PRO
Šį įranga turi visas Net.Commerce START funkcijas ir papildomus katalogų kūrimo bei integracijos su kitais programinės įrangos paketais funkcijas. Papildomos katalogų kūrimo galimybės yra paieška, parametrinė paieška, intervalinė paieška, prekių palyginimo, rekomendacijų ir panašios produkcijos siūlymo funkcijos. Kuriama žinių duomenų bazė, sekami klientų veiksmai parduotuvėje, atliekama jų lankymosi analizė, daromos išvados ir t.t. IBM Net.Commerce PRO versija gali aptarnauti ne daugiau kaip 100 parduotuvių.
IBM Net.Commerce HOSTING Server
IBM Net.Commerce HOSTING serveris teikia elektroninės prekybos paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms prekiaujant Internete. Programa skirta Interneto paslaugas teikiančioms kompanijoms.
IBM Payment Server
IBM Payment Server – tai mokėjimų serveris, aptarnaujantis pardavėjo siunčiamas mokėjimo užklausas. Jis organizuoja pirkėjų autorizaciją, kredituoja ir debetuoja sąskaitas bei atlieka kitas finansines operacijas. IBM Payment Server darbas paremtas SET protokolo principais.
NET.Commerce
Net.Commerce – programinės įrangos produktas, padedantis prekybininkams sukurti dinamiškus, saugius elektroninius puslapius.
Net.Commerce suteikia galimybę prekeiviams parduoti jų prekes ir paslaugas internetu visame pasaulyje. Pirkėjai gali vartyti prekių ir paslaugų katalogus, kuriuose pateikiami objektų aprašymai, garso ir video klipai, nuotraukos bei grafikai. Jie gali pasižymėti išsirinktas prekes ir užsisakyti pateikiant kreditinę kortelę persiunčiant informaciją. Net.Commerce sistema atkuria pirkimo operaciją su paties pirkėjo kompiuterio pagalba. Tokiu būdu sutaupoma daug laiko.
Pardavėjai gali sukurti nuosavas elektronines parduotuves naudodamiesi Net.Commerce sistema. Jie turi galimybę lengvai apdoroti informaciją apie produktą. Pavyzdžiui pasiūlyti nuolaidas už tam tikrą įsigyjamų prekių kiekį arba organizuoti sezoninius išpardavimus. Gali sukurti pirkėjų grupes – solidieji klientai arba pastovūs klientai. Gali apdoroti iš pirkėjų gaunamą demografinę informaciją ir ja pasinaudoti kuriant marketingo strategiją.
Net.Commerce gali pasiūlyti praktiškus patarimus, pasinaudojant Site Manager ir Store Manager įranga. Su Template Designer galima susikurti dinamiškus interneto puslapius. Galima suteikti klientams rinktis produktus kataloguose. Sandėrio saugumas užtikrinamas SET technologijos pagalba.
Reikalavimai kompiuterinei bei programinei įrangai dirbant su Net.Commerce
Norint dirbti su Net.Commerce reikalinga sekanti programinė ir kompiuterinė įranga:
1. Kompiuterinė įranga ( I. priklausomai nuo parduotuvėje esamų prekių skaičiaus; II. priklausomai nuo to kiek bus panaudojama audio, video ir grafikos; III priklausomai nuo to kiek tikimasi per tam tikrą laiką sulaukti klientų):
1.1 AIX
• RISC System/6000 arba IBM tipo kompiuteris (RS/6000 C20 modelio ar greitesnis);
• 120 MHz ir didesnio dažnio procesorius;
• mažiausiai 96 MB operatyvios atmintinės (rekom. 128 MB);
• mažiausiai 400 MB laisvos vietos kietajame diske.
1.2 WIN
• Pentium 166 MHz ar greitesnis kompiuteris;
• mažiausiai 64 MB operatyvios atmintinės (rekom. 96 MB);
• mažiausiai 400 MB laisvos vietos kietajame diske.
1.3 SUN
• Bet kuri Sun SPARC stotelė;
• mažiausiai 96 MB operatyvios atmintinės (rekom. 128 MB);
• mažiausiai 250 MB laisvos vietos kietajame diske.
Taip pat turėtų būti monitorius, CD-ROM įrenginys, pelytė, LAN tipo plokštė su galimybe veikti su TCP/IP protokolu.
Programinė įranga:
1. AIX
AIX 4.1 ar 4.2.
2. WIN
Windows NT Server 4.0 su trečiuoju paketu (Service Pack 3 -galima rasti internetiniu adresu http://www.microsoft.com).
3. SUN
Sun Solaris 2.5.
Kompiuteryje turėtų būti Netscape Navigator 4.04. (ar aukštesnės versijos) su JDK 1.1. Šią naršyklę rasti internetiniu adresu www.netscape.com.
Reikalavimai programuotojo žinių bagažui dirbant su Net.Commerce
Kad instaliuoti ir konfigūruoti Net.Commerce būtina žinoti apie:
1. Turimą operacinę sistemą;
2. Internetą;
3. Serverio įrangą ir bei operacijas;
Kad sukurti ir valdyti parduotuvę, priklausomai nuo to kokiu būdu bus valdoma parduotuvė, reikia turėti suvokimą apie:
1. Net.Data makrokomandas
Skirta keisti puslapių ir informacijos iš duomenų bazės pasirodymą, kurį matys pirkėjai. Šios makrokomandos turi nukreipimus į HTML puslapius ir nuorodas į SQL bazes.
2. HTML ir JavaScript
Keisti pirkėjų matomus puslapius.
3. SQL (Struktūrizuota duomenų bazių kalba)
Duomenų iš duomenų bazių skaitymui.
4. C++
Duomenų bazių užpildymas.
5. DB2 arba ORACLE universalias duomenų bazes
Naujų lentelių papildymui duomenų bazėse ir duomenų rūšiavimui
6. Multimediją.
Darbo pradžia su Net.Commerce
Po to kai Net.Commerce instaliuota į kompiuterį, pardavėjo programuotojas yra pasiruošęs kurti elektroninę parduotuvę. Dar prieš pradedant kurti parduotuvę reiktų pakeist duomenų bazių slaptažodžius bei pakoreguoti priėjimą prie jų. programėlę ir susipažinti su parduotuvės kūrimo galimybėmis.
Reikalavimai puslapių kūrimui
Tinklapiai kuriami Template Designer pagalba. Kuriami puslapiai turi būti lengvai pasiekiami. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ateityje galbūt reiks įterpti:
• Tekstus (kaip priedus prie produkto ar kategorijų aprašymą);
• Grafikus (ikonas, žemėlapius, fonus);
• Video ir animacinius klipus;
• Garso klipus;
• Java applets.
Visus duomenis patartina laikyti tame kataloge, prie kurio lengvai gali prieiti darbinis serveris.
Kad sukurti dinamiškus puslapius, patartina naudoti duomenų bazes. Taip pat patartina kompiuteryje turėti keletą tvarkyklių puslapių peržiūrai.
Reikalavimai informacijai apie produktą
Kad įvesti informaciją į Product/Item Information Form, reikia surinkti visą informaciją apie produktą: pavadinimą, persiuntimo kodus, SKU numerius ir kainas. Be to, privalu:
• Product Categories funkcijoje sukurti produktų kategorijas;
• Shipping Services funkcijoje sukurti perkėlimo kodus (tai galima atlikti ir vėliau, bet tuomet teks grįžti Product Information formą ir įvesti kodą);
• Product Template (produkto aprašymą) sukurti su Product Designer (tai tai galima atlikti ir vėliau, bet tuomet teks grįžti Product Information formą);
• Sukurti pirkėjų grupes (jei norima pirkėjų grupių nariams pasiūlyti specialias kainas).
Duomenų valdymas
Net.Commerce programoje tai:
• Galinga universali DB2 duomenų bazė;
• Su ODBC pagalba derinama su Oracle duomenų bazėmis;
• Produktai parduotuvėje yra siejami su kategorijomis, kad klientams būtų lengviau susiorientuoti;
• Pažangi kainų apskaičiavimo sistema, nulemianti nuolaidas. Pažangios perkėlimo funkcijos suteikia galimybę specifikuoti perkėlimų opcijas.
• Su Template Designer pagalba sukuriamas dinamiškas tinklapis. Templates ištraukia informaciją tiesiai iš duomenų bazės ir generuoja daugelį skirtingų tinklapių su vienu Template (projektu).
Išvada
Internete prekyba patraukia pirkėjus kainomis, pasiūla ir demokratiškumu. Čia galima rinktis iš to, kas pigiausia ir geriausia. Informacija apie prekes prieinama milžiniškam potencialių pirkėjų ratui.
Tačiau elektroninė prekyba susiduria su tam tikrais sunkumais, kurie teigiamai nuteikia vartotojus jos atžvilgiu:
• asmeninė informacija gali būti perduota tretiesiems asmenims ir panaudota be vartotojo sutikimo;
• pasitaiko kreditinių kortelių klastojimo, nelegalaus kortelės ar jos informacijos panaudojimo atvejų;
• gali būti suklastotos ar neteisingai nurodytos prekės;
Siekiant reglamentuoti naujo prekybos būdo funkcionavimą, kuriamas elektroninės prekybos standartas, kuris turėtų išspręsti daugelį iškilusių problemų.
Yra pastebėta, kad paketas E-parduotuvei sukurti yra gana brangus. Todėl vidutinio ir smulkaus verslu užsiimantys verslininkai “neįkąs” E-parduotuvės kūrimo kaštų. Reikia parašyti stiprų verslo planą prieš publikuojant E-parduotuvę. Ir patartina prieš tai pasikonsultuoti ne tik su programinių paketų kūrėjais ir platintojais, bet ir su jau sukaupusiai šia linkme dirbančiais E-parduotuvių administratoriais, teisininkais, ekonomistais ir kt.
Literatūra
1. http://www.ita.lt
2. http://www.programuotojai.lt/category.php?cat=60
3. http://www.hot.lt/shop/ecomm.htm
4. www.lt.ibm.com/sprendimai .
5. www.redbooks.ibm.com .
6. IBM ir verslo partnerių žurnalas “Sprendimai”. – Vilnius, 1999 spalis.