ĮVADAS
Marketingo komunikacija nėra paprastas informacijos skleidimo būdas, kai yra pasikeičiama informacija tarp pranešimo siuntėjo ir gavėjo. Marketingo komunikacija, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, – tai procesas, kurio metu pasiekiama reikalinga auditorija, jai perduodant tikslingą informaciją per teisingai parinktus komunikacijos kanalus tinkamu laiku.
Reikia pastebėti, jog informacinių technologijų ir nuotolinių ryšių plėtra yra kintanti bei prieštaringa. Būtent dėl to ji vienu metu patiria ir spartų kilimą, ir staigų kritimą tiek viso pasaulio, tiek atskirų regionų mastu. Vienos stambiausių tarptautinių korporacijų, teikiančių interneto paslaugas, bankrutuoja, kitos naujos elektroninio verslo žvaigždės vėl sužimba, su ta pačia technologija rasdamos naujas rėmimo priemones, naujus priėjimus prie vartotojų, rinkų ir pan.
Integruota marketingo komunikacija yra komunikacijos planas, kuris apima reklamą, pardavimų skatinimą bei likusią marketingo komplekso dalį.
Internetas yra visai nauja reklamos priemonė, globali, virtuali elektroninė rinka. Kiekvieną Interneto kampelį mes galime pasiekti, nepriklausomai nuo mūsų buvimo vietos. Todėl reklamos Internete neriboja nei laikas, nei teritorija. Lietuvoje išlaidos interneto reklamai, palyginus su kaimyninėmis šalimis, yra mažos. Vis daugiau ir daugiau investicijų skiriama į kompanijos įvaizdžio kūrimą interneto svetainės pagalba. Rimta reklamos kampanija Internete taip pat labai reikalinga, nes ji gali pagerinti kompanijos įvaizdį, reklamuoti gaminamus ar platinamus produktus, padidinti lankytojų srautą į svetainę.
Atliekant darbą ištyriau šiuos informacinius masyvus: Kauno Technologijos Universiteto biblioteka, Kauno miesto Viešoji biblioteka bei internetas.
Darbo tikslas – išanalizuoti rėmimo internete sudedamąsias dalis.
Darbo uždaviniai:
• Nuosekliai aptarti reklamos internete vystymąsi, jos privalus, trūkumus bei galimybes;
• Ištirti reklamos internete formas;
• Išanalizuoti kitus komunikavimo elementus.
Darbo objektas – rėmimo internete elementai.
Darbo metodas – informacinių srautų analizė ir sintezė.
1. REKLAMA INTERNETE
1. 1. Reklamos istorija
Žodis reklama kilęs iš lotyniško žodžio reclamo – “šaukiu, rėkiu“. Reklama turi “rėkti“, kad į ją būtų atkreiptas dėmesys. Pirmoji reklama, ko gero, pasirodė skelbimo pavidalu ant stulpo. Vėliau ji pradėjo plisti spaudoje, radijuje, televizijoje. O 1994 metais pirmą kartą pasirodė internete.
Tai buvo naujas interneto reklamos tipas – pirmoji reklaminė antraštė (banner), parodyta “AT&T“ Amerikos telefonų kompanijos interneto žurnale ”Hotwired”. Ji tebuvo paprastas nejudantis piešinukas, kaip įprastame spausdintiniame žurnale. Tačiau nuo to laiko reklama internete labai kito. Joje pradėta naudoti animacija – reklaminė antraštė sudaroma iš dviejų – keturių keičiamų vienas paskui kitą piešinukų su frazėmis.
Internete paplito įvairių dydžių įvairių stilių reklama. Visas interneto pasaulis kiek plačiau naudoja vieną didelių reklaminių antraščių standartą 468×60. O paplitusios šiuo metu kuo įvairiausių dydžių reklaminės antraštės: mažytės – 23×33, 88×31, kvadratinės – 100×100, vidutinės – 158×80 ir kt.
Internete pasirodo vis naujų tipų reklamos. Štai rusų reklamos firma “Adverso“ pristato gyvą reklaminį padarėlį, iššokantį ir mirksintį akimis vos atidarius interneto svetainę. Paspaudus padarėlio kojytes, ant jo pilvelio keičiasi reklaminis tekstas.
“Penkių kontinentų“ reklamos ir dizaino studija pristato keletą naujų reklamos tipų internete.
Viename reklamos bloke kaip skelbimų vitrinoje gali būti pristatyti keli reklaminiai skelbimai. Patempęs kompiuterio pele reklamos bloko juostelę, interneto vartotojas gali peržiūrėti visus reklaminius skelbimus. Skelbimai gali keistis reklamos bloke automatiškai.
Kelių tipų reklaminiuose blokuose reklama rodoma kaip televizoriaus ekrane. Tam tikrais mygtukais reklamą galima sustabdyti, persukti. Tokių reklamos failų dydis: 8 – 11 KB.
Populiarėjant internetui, jame vis labiau verta reklamuotis. Reklamos kainos internete mažesnės, nei spaudoje, o populiarius interneto puslapius lanko išsilavinę ir gana turtingi žmonės, taigi potencialūs klientai. Tai patvirtina statistinės apklausos. Reklamos agentūrų vadovai prognozuoja, kad Lietuvos reklamos internete rinka šįmet sparčiai išaugs.
1. 2. Reklamos internete privalumai, trūkumai bei galimybės
Internetas, kaip ir televizija bei radijas, taip pat plačiai naudojamas kaip reklamos pateikimo terpė. Galima išskirti daug privalumų, kuriais internetas pranoksta kitas ryšio su visuomene priemones, kaip antai: santykinai nedidelė kaina (reklama internete, palyginus su kitais reklamos kanalais (spaudoje ar televizijoje) yra nebrangi), įvairūs techniniai privalumai ir pan.
Kaip reklamos nešėjas, Internetas yra visai nauja priemonė. Dar iki šiol išlaidos reklamai Internete Lietuvoje yra nežymios. Tačiau kaimyninėse šalyse reklama Internete yra žymiai didesnių apimčių, pvz. 1998 m. Estijoje buvo išleista virš 3 mln. Estijos kronų.
Rimta kampanija Internete, kartu su kryptinga reklamos strategija suteiks keletą pranašumų prieš tradicinius reklamos būdus [13]:
➢ Didelis potencialas nustatyti santykius su potencialiais pirkėjais.
➢ Greitas ir lengvas naudoti informacijos pateikimo būdas.
➢ Idealus būdas abipusiam bendravimui.
➢ Tiksli reklamos statistika bet kuriuo paros metu.
➢ Galimybė bet kuriuo laiko momentu pakeisti reklaminės kampanijos strategiją.
➢ Reklama pasieks tuos žmones kurių nepasiekia kiti reklamos būdai.
➢ Mažesni reklamos kaštai.
Reklama Internete suteikia šias galimybes [13]:
➢ padidinti lankytojų srautą į savo svetainę, nes ir pačias puikiausias svetaines sunku rasti be nuorodų ar reklamos;
➢ pagerinti kompanijos įvaizdį;
➢ kurti prekinio ženklo įvaizdį, studijos rodo, kad reklama Internete turi tokią pat galią, kaip ir tradicinės priemonės;
➢ padidinti prekinio ženklo žinomumą, tarptautiniai tyrimai rodo, jog Interneto vartotojai taip pat pastebi ir įsimena prekinius ženklus;
➢ skatinti įsigyti, Jūsų specialūs pasiūlymai ar nuolaidos bus taip pat sėkmingai pastebimi, kaip ir tradicinėse priemonėse;
➢ žemais kaštais pasiekti tuos vartotojus, kuriuos sunku pasiekti kitais būdais. Interneto vartotojai yra jauni, gerai išsilavinę bei turintys didesnę nei vidutinę perkamąją galią.
Išskirsime ir plačiau aptarsime pagrindinius reklamos privalumus.
Firmos įvaizdžio gerinimas. Rimta firma privalo save pristatyti pasauliui naudodamasi naujomis informacinėmis technologijomis bei pažangiomis reklamos priemonėmis. Firmos tinklapis – masiškiausias reprezentavimo ir visuomenės informavimo apie save būdas. Nustatyta, kad iš 50 stambiausių Amerikos kompanijų, 48 jų turi savo tinklalapius Internete. 1999 metų tyrimai parodė, kad 77% visų Amerikos kompanijų planuoja įsigyti tinklapius artimiausiu metu.
Auditorijos masiškumas. Internetas – sparčiausiai besiplečianti ir masiškiausia, nežinanti valstybinių sienų informacijos priemonė, kuri atveria pasaulinę rinką reklamai ir turi specifinių ypatybių, darančių jį unikaliu.
Galimybė pasirinkti auditoriją. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia gana tiksliai nukreipti reklamą į norimą vartotoją ar vartotojų grupę. Jau dabar galima techniškai ir demografiškai suskirstyti vartotojus, kurie tinklapius pasirenka ieškodami informacijos, verslo kontaktų, pramogų ar prekių. Tam kuriami teminiai Interneto vartai (portalai), kuriuose pateikiama kuo daugiau vienos srities informacijos, prekių, paslaugų. Tai reiškia, kad investicijos į reklamą bus naudojamos efektyviausiai.
Interaktyvus ryšys su klientu. Galimybė užmegzti interaktyvų ryšį su klientu. Tai reiškia, kad įmanoma ne tik pateikti informaciją apie save, bet taip pat sužinoti vartotojo nuomonę, pageidavimus, pastabas. Galima kurti ir kurio nors vieno produkto ar vienos kompanijos gerbėjų klubus. Skirtingai nuo senųjų vienpusių, pasireiškusių stūmimu, naujieji reklamos internete būdai komunikavimo srityje yra interaktyvūs, t.y.pasireiškia traukimu. Taigi sukuriamas tiesioginis ryšys su klientu.
Efektyvi prekyba. Internetu įmanoma greitai ir patikimai vykdyti finansinius atsiskaitymus, pardavinėti prekes ir paslaugas, daryti užsakymus. Per pastaruosius du metus JAV “internetiniai” pardavimai padvigubėjo. 1999 metais 53% tinklo vartotojų teigė, kad jie bent kartą yra pirkę Internete (prieš dvejus metus buvo tik 26%). Vidutiniškai vienam pirkiniui Internete buvo išleisti 206 JAV doleriai (38% daugiau nei prieš metus). 99% apklaustųjų teigė, kad jie patenkinti savo pirkiniais.
Reklamos dinamiškumas. Reklamos pavidalas ir turinys gali būti atnaujinamas, papildomas arba keičiamas bet kurią akimirką, todėl galima teigti, jog vartotojas gauna „šviežią“ informaciją. Informacijos atnaujinimas nereikalauja didelių sąnaudų, paprasta nuolat pakeisti ir taip potencialiam klientui pateikti naujausias žinias apie save. Tai yra daug pigiau nei pakartotinė reklama kitose masinės informacijos priemonėse.
Taip pat galima paminėti ir šiuos privalumus: lanksti kainodara (reklama gali „dirbti“ 24 valandas per parą, 365 paras per metus; be to, reklamos kaina nepriklauso nuo to, kurioje vietoje yra tikslinė auditorija), efektyvi statistika (galima nedelsiant nustatyti reklamos atsakymus (paspaudimų skaičius) ir rezultatus (tinklalapio lankytojų skaičius)), reklama elektroniniu paštu dominantiems vartotojams, atsižvelgiant į jų lytį, amžių, pomėgius ir t.t. (reklama pirmiausia pasiekiama dėl susidomėjimo turiniu, todėl rinkos segmentacijos galimybė yra gana aukšta), paprasta loginė navigacija, t.y. vartotojas lankosi kada nori ir kiek nori, praleidžia tiek laiko, kiek nori. Taigi, efektyvi reklama Internete darosi vis svarbesnė bet kurios įmonės marketingo politikoje. Kad būtų galima aiškiau suprasti išvardintus privalumus, pateiksime atitinkamus reklamos lietuviškame žvejų portale www.zvejams.lt privalumus [19]:
➢ Aiškiai segmentuota auditorija – išsilavinę pasiturintys vyrai. Tai auditorija, turinti vieną didžiausių perkamųjų galių Lietuvoje.
➢ Aiškiai suformuluota portalo tema leidžia teigti, kad čia lankosi tik žmonės besidomintys žvejyba. Todėl visi žūklės verslo atstovai pataiko į reikiamą auditoriją 100 procentų.
➢ Pasitelkiant portalo temą ir auditorijos silpnybę žvejybai čia ta pačia tematika sukurta reklama tampa dar efektyvesnė. Galima reklamuoti produktus, tiesiog pasinaudojant žvejo silpnybe žvejybai.
➢ Reklamos gamybos ir pateikimo kaštai sumažėja, nes pataikoma tiksliai į tą auditoriją, į kurią norima pataikyti.
Vis dėlto reikia pripažinti, jog reklamos internete plėtrą vis dar riboja tai, jog būtina turėti kompiuterį ir ryšį su internetu. Dar vienas reklamos internete trūkumų – tai primygtinai brukami „iššokantys (pop-up) reklaminiai skydeliai, kartais tampantys tikra „rakštimi“ lankytojams. Be to, kartais reklamose sudėtinga naudoti laiko pasirinkimo aspektus, pavyzdžiui, lankytojui Lietuvoje yra popietė, tuo tarpu lankytojui, esančiam anapus Atlanto vandenyno – jau rytas. Nepaisant visų trūkumų, reklamos rinka bei komercinė veikla internete sparčiai progresuoja.
Be to, reklama iš esmės turi kuo išsamiau informuoti klientą apie siūlomas prekes bei paslaugas. Siekiama, pabrėžti prekių ar paslaugų išskirtinius bruožus tam, kad įrodyti pranašumus palyginus su konkurentų siūlomomis alternatyvomis. Kyla sunkumų, kai internete potencialus vartotojas negali paliesti, tiesiogiai pamatyti prekės. Tai yra vienas iš esminių reklamos internete trūkumų. Todėl siekiant įgyvendinti pagrindinius tikslus (prekių kokybės bei kainos racionalumo įrodymas) bei kompensuoti trūkumus, naudojamos įvairios priemonės, kaip antai: vaizdo medžiaga, garso efektai, animacija, trimačiai vaizdai, skaitmeninė, tekstinė bei kita informacija. Sudaromos galimybės prekę apžiūrėti iš visų pusių ją sukiojant, pritraukiant, atitraukiant, apžiūrint vidinę struktūrą bei jos sudedamąsias dalis ir pan.
Tyrimais įrodyta, kad į visus interneto vartotojus orientuota reklama ir toliau didėjant individualių interneto vartotojų skaičiui, vis labiau ima prarasti savo veiksmingumą.
Analitikai nustatė, jog dažnai šiuolaikinis interneto vartotojas visiškai ignoruoja reklamą, tikslingai nekreipdamas dėmesio į didžiąją dalį interneto informacijos, bent kiek primenančios reklamą. Tai pagrindinė problema, įgalinanti interneto įmones ieškoti naujų ir veiksmingų reklamos internete būdų bei formų.
1. 3. Reklamos internete formos
1.3.1. Interneto svetainė
Firmos tinklalapis dar vadinamas svetaine. Tinklalapio pagalba galima sukurti savo reklaminius leidinius ir patalpinti juos Internete. Kokybiškas, informatyvus ir patogus tinklalapis pasitarnauja gero firmos įvaizdžio sukūrimui.
Interneto svetainė ne tik atlieka reklamos funkcijas, bet ir pati yra reklamuojama, t.y ji gali būti reklamos internete pateikėja ir reklamos priemone. Tai priklauso nuo svetainės atliekamų funkcijų. Jei ji yra įmonės svetainė, kurios paskirtis – bendrauti su klientais, ji bus reklamos priemonė. Tačiau tuo atveju, kai tos pačios įmonės svetainėje atsiranda ir kitos įmonės reklama, svetainė tampa ir reklamos sekėja.
Kaip ir bet kuri kita reklamos priemonė, interneto svetainės atlieka šias reklamines funkcijas:
➢ Reprezentacinę, t.y. kurti gerą įmonės įvaizdį. Turėti svetainę internete yra kiekvienos organizacijos prestižo reikalas. Vis dėlto nepakanka tik svetainės sukūrimo, labai svarbu ir kitas faktorius – ji turi būti lankoma. Todėl puslapiai turi būti kruopščiai paruošti, tekstai be klaidų, išsamūs, dizainas kokybiškas, puslapio struktūra logiška ir vartotojui suprantama. Dažnu atveju geriau neturėti jokio WWW puslapio, negu prastą, bet kaip pagamintą ir pamirštą. Nevykusių tinklalapių pavyzdžius galima rasti blogiausių puslapių svetainėje adresu www.bnn.lt/lietuvoje/pbp .
➢ Informacinę (teikti informaciją). Gerai suprojektuotas, aktyviai prižiūrimas ir atnaujinamas WWW puslapis teikia potencialiems pirkėjams ir užsakovams naujienas apie firmos gaminius, prekes, paslaugas. Be to, jame netiesiogiai primenamas firmos vardas ar ženklas. Taigi, net ir nereklamuodamas prekių, tinklalapis reklamuoja pačią firmą.
➢ Sukelti susidomėjimą.
➢ Demonstruoti prekes.
Problema: kaip padaryti, kad firmos tinklalapis būtų kuo daugiau lankomas, t. y., kaip reklamuoti patį tinklalapį. Čia gali padėti keletas dalykų: registruoti tinklalapį paieškos sistemose bei teminiuose kataloguose, įtraukti nuorodas į WWW katalogus ir publikuoti “Geltonuosiuose puslapiuose”, įdėti nuorodas į savo puslapį kituose tinklalapiuose, skelbti savo tinklalapio adresą visose savo reklamose, laiškuose ir pan. Kuriant interneto svetainę, reikia ir profesionalių specialistų pagalbos, kaip antai: programuotojo, dirbančio su „JavaScript“ ir CGI programomis, HTML programuotojas. Neretai pasitaiko ir klaidų, kai sukurtos svetainės niekur nereklamuojamos, todėl nenuostabu, kad jų niekas ir nelanko. Kartais reklamines svetaines kuria tik programuotojai, be dizainerių, kitų reklamoms specialistų pagalbos. Neefektyvios ir nepatrauklios svetainės, kurios laiku (reguliariai) neatnaujinamos ir teikia pasenusią arba netikslią informaciją.
Palyginus su kitais reklamos internete būdais, interneto svetainėje reklamai galimybių yra nenuginčijamai daugiau, kadangi svetainėje galima paskelbti neribotos apimties reklaminį pranešimą. Šioje srityje ji pranoksta banerius, kurių „talpa“ yra ribota.
Siekiant internetinę svetainę padaryti patrauklią lankytojams, pasitelkiama reklama. Reikėtų išskirti du pagrindinius interneto svetainės reklamavimo būdus:
➢ Reklama už interneto ribų (off-line);
➢ Reklama internete (on-line).
1 pav. Interneto svetainės reklamos priemonės [3, 127 p.]
1. 3. 2. Reklaminiai skydeliai
Plačiausiai žinomi yra reklaminiai skydeliai arba reklaminės antraštės (baneriai). Yra standartiniai ir nestandartiniai reklaminiai skydeliai. Standartinis reklaminis skydelis – tai animuota grafinė nuoroda – nedidelis paveikslėlis (dažniausiai GIF ar JPG formato), kuris atlieka dėmesio patraukimo ir nukreipimo į informacijos šaltinius funkciją, t. y. talpina nuorodą į reklamuojamą tinklalapį [18]. Apskritai, savo reklaminius skydelius galima talpinti reklaminių ar kitų firmų puslapiuose už tam tikrą mokestį ar keistis reklaminiais skydeliais su kitomis firmomis savo puslapyje. Čia publikuojama informacija kviečia vartotoją spūstelėti skydelį. Taip vartotojas perkeliamas į reklamuojamą resursą. Sutinkami JAVA, ShockWave ir kitomis priemonėmis sukurti reklaminiai skydeliai. Baneris patalpinamas tinklalapyje ir turi nuorodą į serverį. Nėra oficialiai priimtų banerių dydžių standartų, nors dažniausiai sutinkami 468×60 taškų reklaminiai skydeliai. Siekiant, kad baneris užsikrautų kuo greičiau, ribojami banerių dydžiai kilobaitais (Kb). Pavyzdžiui, 468×60 taškų baneriai paprastai būna nuo 10 iki 15 Kb dydžio (1 lentelė).
1 lentelė
Reklamos įkainiai (maps.lt svetainėje)
Reklaminio skydelio formatas Tipas Min. parodymų skaičius per dieną Laiko vienetas Kaina per laiko vienetą Lt.
Didelis skydelis (468×60)
Visada matomas (sritis A) Statinis 3000 Savaitė 350,-
Mažas skydelis (120×60)
Visada matomas (sritis A) Statinis 3000 Savaitė 300,-
Mažas skydelis (120×60)
Visada matomas (sritys B ir C) Dinaminis 3000 Savaitė 250,-
*Visos kainos nurodytos litais be PVM [13]
Didesnis CTR gaunamas naudojant nestandartinius reklaminius skydelius. 2002 metais pakankamai plačiai paplito išdidintas reklaminių skydelių formatas, taip vadinamieji skyscraper (dangoraižiai). Šis formatas leidžia efektyviau išnaudoti vaizdinę medžiagą, naudojamą Off-line reklamoje.
Nestandartinius reklaminius skydelius galima apibūdinti, pasitelkiant jų aprašymą svetainės www.takas.lt atžvilgiu. Taigi nestandartiniai reklaminiai skydeliai (svetainėje Takas.lt) [18]:
➢ Skydelių programinis sprendimas turi būti pritaikytas naršyklėms Internet Explorer 5.0 ir naujesnėms versijoms, Netscape 6.0 ir naujesnėms versijoms;
➢ Numatyta galimybė pakeisti standartinės reklamos programiniu sprendimu vartotojams, kurie naudojasi kitomis naršyklėmis arba kuriose nėra instaliuota “flash” priedo;
➢ Lankytojui turi būti pateikta galimybė atsisakyti žiūrėti nestandartinių skydelių priedus arba girdėti papildomą garsą;
➢ Nestandartiniai skydelio vaizdiniai elementai demonstruojami vieną kartą per parą vienam unikaliam lankytojui;
➢ Garsiniai elementai pateikiami viena kartą per parą vienam unikaliam lankytojui ir trunka ne daugiau, kaip 5 sekundes;
➢ Bendrovė pasilieka teisę savo nuožiūra nedemonstruoti nestandartinių skydelių, kurie nesuderinami su interneto vartų “Takas” turinio kokybės reikalavimais;
➢ Nestandartinių reklaminių skydelių kaina derinama su pardavėju.
Statinis reklaminis skydelis matomas pastoviai, t.y. visą pasirinktą laikotarpį. Dinaminis skydelis keičiasi nurodytose srityse keliaujant iš puslapio į puslapį.
Be to, lietuviškoje svetainėje www.maps.lt taikomas ir kitas rėmimo internete komponentas – pardavimų skatinimas nuolaidomis. Pvz., reklamos agentūroms taikoma 15 proc. nuolaida.
Kaupiamosios nuolaidos:
➢ Nuo 1000 Lt iki 2000 Lt taikoma 5 proc. nuolaida.
➢ Nuo 2001 Lt iki 5000 Lt taikoma 10 proc. nuolaida.
➢ Nuo 5001 Lt ir daugiau taikoma 15 proc. nuolaida.
2 lentelė
Reikalavimai reklaminiams skydeliams
Skydelis Dydis Maksimali talpa Animacija Formatas
Didelis 468×60 15 kb galima GIF, JPEG
Mažas 120×60 5 kb galima GIF, JPEG
Kuriant reklamą skydelių pavidalu, nereikia pamiršti, kad ji bus veiksminga, jei:
➢ Nebus įkyri ir negadins svetainės vaizdo, t. y. nebus labai ryškios, nederančios spalvos ir greita jų kaita, dažnas viso skydelio mirksėjimas, kas sukelia pyktį ir gadina nervus.
➢ Bus informatyvi ir aiškiai priskirta bendrovei, kuri reklamuojasi. Pavyzdžiui, skydelis su mirksinčiu tekstu “Spausk čia ir laimėk!”. Nesinori spausti jau vien dėl to, kad neaišku, kas tą reklamą skelbia ir kodėl reikia palikti įdomų tinklalapį ir keliauti nežinia kur.
➢ Suteiks galimybę susipažinti su reklamuojama preke ar paslauga plačiau, nepaliekant tinklalapio, kuriame reklama yra įdėta.
Reklaminių skydelių efektyvumas daugeliui serverių yra pagrindinis reklamos pajamų šaltinis, todėl jų efektyvumo klausimas svarbus tiek klientams, tiek serverių savininkams.
Naudojami du pagrindiniai reklamos efektyvumo parametrai [18]:
➢ Rodymų skaičius: kiek kartų buvo demonstruotas reklaminis skydelis. Reklamos kaina nustatoma, pagal tai, kiek kartų reklama rodoma (paprastai tūkstančiais kartų) tame serveryje. Čia naudojamas terminas CPM (Cost Per thousand iMpressions) – tūkstančio demonstracijų kaina. Ši kaina svyruoja nuo 2 iki 50 JAV dolerių.
➢ Paspaudimų skaičius (atgarsis): kiek kartų lankytojas spragtelėjo pele ant reklaminio skydelio, kad pereiti prie smulkesnio reklamuojamos prekės aprašymo arba į reklamuojamą serverį. Naudojamas terminas CRT (click-through rate) – spragtelėjimų ir demonstracijų skaičiaus santykis. Paprastai šis dydis svyruoja nuo 2 iki 10 procentų.
Taigi naudodami baneryje viliojančius, bet mažai su puslapio tema susijusius paveikslėlius, galima privilioti daugiau suintriguotų lankytojų, bet prarasti iš tiesų besidominčius šiomis paslaugomis lankytojus. Jeigu reklaminio skydelio CTR yra 2%, tai nereiškia, kad kitos 98% išlaidų buvo veltui. Tačiau “sausas” baneris su tiksliu tinklalapio turinio išdėstymu – nėra geriausias, nes jo CTR ypatingai mažas. Jis nepalieka įspūdžio ir nekuria palankaus firmos įvaizdžio. Tikrai efektyvus baneris turi būti gerai meniškai ir techniškai sukurtas (nekokybiškas dizainas iš karto parodo reklamuojamo serverio nesolidumą ir neprofesionalumą). Jis turi būti originalus (įsimintinas), intriguojantis, teikti informaciją apie reklamuojamo serverio turinį ir kurti teigiamą įvaizdį.
1. 3. 3. Elektroninis paštas
Viena iš seniausių,efektyviausių bei populiariausių interneto reklamos formų yra elektroninis paštas. Tai metodas, kuomet reklaminis pranešimas atrinktiems adresatams siunčiamas elektroniniu paštu. Reklama elektroniniu paštu – tai reklamos tiesioginiu paštu analogas. Vis dėlto galima išskirti mažiausiai du elektroninio pašto privalumus tiesioginio pašto atžvilgiu:
1. minimalios pašto siuntimo išlaidos;
2. elektroninio pašto adresatui sudaryta puiki galimybė tiesiogiai atsakyti.
Elektroninio pašto siuntimas efektyviausias, kai jį gauna suinteresuotas vartotojas. Tai vadinamasis kontroliuojamas paštas. Dažniausiai, adresatų elektroninių pašto adresų bankas surenkamas svetainės lankytojų registracijos metu, prenumeratos registracijomis arba pirkimų sąrašais. Dauguma interneto svetainių reikalauja registruotis tam, kad lankytojai turėtų galimybę gauti nemokamą informaciją. Registracijos metu interneto svetainė „įsidėmi“ lankytojo elektroninio pašto adresą. Užsiregistravusiųjų vartotojų sąrašus turi daugelis aktyviai dirbančių portalų, kurie, už tam tikrą mokestį, papildo registruotiems dalyviams siunčiamus laiškus komercinio pobūdžio informaciją. Reklamos siuntimas elektroniniu paštu be adresato sutikimo yra draudžiamas Reklamos įstatymu. Net ir nepaisantiems įstatymo, tokios reklamos rezultatai gali būti pakankamai prasti dėl vartotojo nepasitikėjimo jam nežinomo siuntėjo laiško turiniu.
Elektroninis paštas labai operatyvus, t.y. pasiekia adresatą per keletą sekundžių. Tai įgalina lengvai susisiekti su potencialiais klientais ir partneriais, su reikalingais specialistais, gauti ir perduoti einamąją informaciją. Protingas susirašinėjimas gali padėti suformuoti gerą firmos įvaizdį.
Labai greitai elektroninis paštas tapo neatsiejama daugelio interneto vartotojų kasdienio gyvenimo dalimi. Dažnas iš mūsų, prisijungęs prie interneto, pirmiausia pasitikrina savo elektroninio pašto dėžutę. Vis daugiau marketingo specialistų pripažįsta, kad elektroninį paštą galima panaudoti efektyviam komunikavimui su potencialiais klientais.
Elektroninis paštas paprastai būna dviejų rūšių : pageidautinas ir nepageidautinas (spam). Nepageidautinas elektroninis paštas – tai komercinis paštas, kai gauname visai nenorėdami. Paprastai interneto vartotojams labai nepatinka gauti šio tipo elektroninio pašto, kuris vartotojų vertinamas kaip nepageidaujama interneto komercializacija. Būtent terminas „spam“ reiškia menkavertę elektroninio pašto rūšį. Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai siuntėjai nenurodo atgalinio adreso. Vis dėlto, reikia pažymėti, jog yra sukurta ir specialių programų, filtruojamų gaunamus elektroninius laiškus bei atmetančių „spam“ paštą.
Skirtingai nuo „spam“, pageidautiną elektroninį paštą galima apibūdinti kaip komercinį paštą, kurio gaunama, nes to pageidaujama. Tai priimtinas elektroninio pašto naudojimo būdas platinant reklamą bei verslo pranešimus. Šios pašto rūšies interneto vartotojas savanoriškai užsiregistruoja tarp adresatų turėdamas tikslą gauti komercinių elektroninių laiškų ta tema, kuri jį domina. Šis reklamos būdas yra efektyvus, kadangi vartotojas yra suinteresuotas daugiau sužinoti apie reklamuojamą paslaugą ar daiktą. Taip jis gautus pranešimus perskaitys, o norėdamas gauti išsamesnės ar papildomos informacijos, turės galimybę ją rasti atitinkamoje interneto svetainėje. Todėl galima teigti, jog tikimybė, kad reklama bus peržiūrėta, akivaizdžiai didesnė pageidaujamo elektroninio pašto atveju. Tai suteikia galimybę reklamuotojui pasiekti tikslinį vartotoją. Be to, lėšos reklamai yra panaudojamos daug veiksmingiau.
Firmoms el. pašto marketingas gali tapti pačia paprasčiausia, efektyviausia ir pigiausia marketingo forma. Identifikavę tuos interneto vartotojus, kurie domisi jų veikla, firmos turite galimybę praplėsti klientų ratą, užmegzti glaudžius ryšius su jais bei nuolat pranešti savo veiklos naujienas. Pavyzdžiui, pasinaudojus “Adline” siūloma galimybe pasiekti plačią Lietuvos interneto vartotojų auditoriją, ji suteiks daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos interneto vartotojų el. pašto adresų bei visą programinę įrangą, reikalingą reklamos kampanijai atlikti.
Reklamuojantis elektroniniu paštu galima ir perkant vietą skelbimui elektroniniame naujienų laiške. Šie laiškai yra patrauklūs dviem atvejais: 1) gali pasiekti tikslinę rinką; 2) reklamą vartotojas matys kaip elektroninio pašto dalį.
Reklamos elektroniniu paštu turi nemažai privalumų ne tik tradicinio pašto, bet ir kitų informacinių priemonių atžvilgiu. Visų pirma reklama internete pasižymi itin žema kaina, lyginant ją su reklama tradiciniu paštu [3, 136 p.]. Elektroninis paštas veikia tiesiogiai ir pasiekia konkretų jums reikalingą vartotoją, t.y. galimybė parinkti tikslinę auditoriją bei visiškai kontroliuoti procesą. Mažesnių nuostolių galimybė: jei adresų sąrašai parengti tinkamai, labai menka tikimybė, jog paštas pasieks netikslinę auditoriją. Be to, sąrašai yra nuolat atnaujinami (adresai gali būti tuoj pat išbraukti iš sąrašų). Susirašinėjimo sąrašus skirstant pagal temas, jūs galite paveikti būtent jus dominančią auditoriją. Tai ir daro elektroninį paštą išskirtiniu iš kitu Interneto resursų.
Daugelis vakarų ekspertų sutaria, kad teisingai parašytas laiškas duoda didesnį efektą nei baneris. Pavyzdžiui, kompanija National Geographics elektroninio pašto pagalba pritrauke 23 000 naujų vartotojų, CTR lygus 32%. Tuo tarpu šios firmos banerio CTR buvo lygus 3,1%.
Dabar daugelis vartotojų jau naudoja pašto programas, kurios palaiko HTML formatą. Taigi, laiške galima pateikti ne tik tekstinę, bet ir grafinę informaciją. Taip pat laiške gali būti hipernuorodos į atitinkamą Web-svetainę. Tinkamai parinkus tikslinę auditoriją, vartotojai dažnai reaguoja į reklamą paspausdami nuorodą į svetainę.
1.3.4. Kitos reklamos internete formos
Reklama paieškos sistemose. Nuorodą taip pat galima patalpinti paieškos sistemose – tai dar vienas lankytojų į svetainę maksimizavimo, o tuo pačių ir reklamavimosi būdas. Tai tekstinis pranešimas, kuris gali būti koreguojamas paieškos sistemos administratoriaus. Pagrindinė užduotis yra pasiekti, kad vartotojui atlikus užklausą, tekstinis pranešimas būtų kuo geresnėse bendro užklausos atsakymų sąrašo pozicijose ir kuo aiškiau pateiktas. Tipinių receptų, kaip pasiekti išskirtines pozicijas nėra – jie kinta. Verta registruoti net trumpalaikius projektus, nes jie atsidurs paieškos sistemos naujienose (kai tokios yra). Tai pritraukia nemažą pirminį lankytojų srautą.
Panagrinėsime ir palyginsime dviejų paieškos svetainių „Ebay“ ir „Google“ teikiamas paslaugas.
2 pav. Raktinės reklamos „Google“ paieškos sistemoje. 3 pav.Paieškos sistema „Ebay“ tinklalapyje.
Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kas yra reklaminiai žodžiai paieškos sistemose. Procesas labai paprastas – atėjus, tarkim į www.google.lt, ir surinkus tam tikrus paieškos žodžius, sakykim „elektroninė komercija“, šone (2 pav.) pateikiama reklaminių raktinių žodžių informacija – didžiausios elektroninės komercijos kompanijos arba e-verslo naujienų portalai. Reklaminių raktinių pavadinimų pateikimas priklauso nuo to, kokios firmos juos užsisakė. Įmonė siekia būti įrašyta į pirmąjį sąrašo dešimtuką, nes tyrimais yra nustatyta, jog dauguma vartotojų peržiūri pirmąjį sąrašo dešimtuką ir daugiau nesivargina. Todėl siekiant, kad įmonės interneto svetainė nepasimestų tarp daugybės kitų, būtinai reikia ją užregistruoti svarbiausiose paieškos svetainėse. Pavyzdžiui, užsakytą reklamą apie retų juvelyrinių dirbinių elektroninę prekyvietę pamatys tik tie žmonės, kurie ieškos informacijos apie juvelyriką, papuošalus arba antikvariatą (raktinius žodžius galima pasirinkti patiems). Beje, mokėti reikės tik už tuos atvejus, kai vartotojai paspaus atitinkamą reklamą.
Reikėtų paminėti, kad ši pakankamai nauja reklamos rūšis yra efektyvi tik naudojant tam tikras strategijas. Norint pritraukti naujus klientus, reikia ir žiūrėti vartotojo akimis. „Google“ yra pranašesnė šioje srityje. Sakykim, jūsų ausies spenelis yra suplyšęs ir jūs ieškote informacijos apie tai. Taigi „Ebay“, įvedę frazę „suplyšę ausies speneliai“ gausite labai juokingų komentarų iš kitų vartotojų, o „Google“ ne tik pateiks reikiamą informaciją (vis dėlto, vienas iš geriausių paieškos variklių), bet ir parodys firmas, užsiimančias plastinėmis operacijomis! Šiuo atveju „Ebay“ yra skirta tik elektroninei komercijai (gana siaura) ir kalbant apie reklaminius raktinius žodžius „Google“ turi šiokį tokį pranašumą.
Atlikti tyrimai parodė, kad per kelias savaites, sumokėjus 50 dolerių mokestį, „Google“ pritraukia apie dešimt kartų daugiau vartotojų negu „Ebay“!
Vis dėlto „Ebay“ teikiamos paslaugos gali irgi būti naudingos pakeitus strateginį požiūrį į paiešką, t.y. „Ebay“ naudinga žmonėms, kurie nenusimano arba nenori terliotis su HTML kodais, apmokėjimo sistemų mygtukais ir FTP perdavimais, taip pat „Ebay“ gali būti labai naudinga ir tiems, kurie naudojasi „Ebay“ prekyviečių ir vietos savo tinklapyje nuoma.
Reklamos priemonės yra, tik reikia pasirinkti, kaip ir kada jas geriausią naudoti. Pastaroji reklamos rūšis yra efektyvi nedideliam verslui. „Google“ naudinga bet kokiais atvejais, o „Ebay, tik kai firma yra didesnio „kalibro“ ir parduoda plataus vartojimo prekes.
Paieškos svetainės, vertindamos interneto svetaines, naudoja skirtingus algoritmus bei remiasi skirtingais kriterijais. Todėl dažnai pasitaiko atvejų, kai vienoje paieškos svetainėje ta pati svetainė patenka į pirmąjį penketuką, kitoje – nurodyta tik penkiasdešimtuke. Kai kurios svetainės, tarp jų ir mūsų aptartoji „Google“, atsižvelgia į interneto svetainės populiarumo kriterijų, t.y. kiek nuorodų į tą svetainę yra kitose svetainėse.
Pranešimai visuomenei – tai informacija, kuri gali būti įdomi žiniasklaidai, tuo pačiu, žiniasklaidos resursų lankytojams. Nuorodą gali pavykti patalpinti pranešimo tekste. Nemokamą pranešimų žiniasklaidai sistemą galima rasti www.bns.lt. Iš šios sistemos pranešimus pasiima dauguma Lietuvos naujienų portalų.
Mini svetainės – tai labai paplitęs reklamos būdas tarp kataloginės informacijos resursų. Čia reklamos talpintojas išlaiko ir reklamuoja nedidelę svetainę su norima informacija, iš kurios galima patekti į įmonės pagrindinį resursą. Tokie veiksmai padeda tais atvejais, kai vartotojas nori peržiūrėti maksimaliai daug pasiūlymų. Mini svetainėse informacija dažniausiai išdėstoma standartiškai ir tai supaprastina informacijos suvokimą. Mini svetainė gali veikti ir kaip svetainės pirmasis puslapis, nukreipdama vartotoją į konkrečius resurso puslapius. Mini svetainės gali būti naudojamos ir neturint savo resurso, naudojant ją kaip pagrindinį informacijos nešėją internete. Tokie puslapiai taip pat gali būti kuriami specialiai akcijoms, prekei ar paslaugai.
Diskusijų klubai ir naujienų grupių forumai – dar vienas, tačiau ne taip plačiai kaip kiti paplitęs reklamos kanalas internete. Jie kuriami informacijos apsikeitimui, klausimų kokia nors tema svarstymui. Be to, per jas galima skleisti reklamą arba teikti informaciją apie įmonę potencialiems klientams.
Nemažai tokių pavyzdžių galima sutikti ir praktikoje. Ne paslaptis, kad yra tokių atveju, kai firmų vadovai ar jų paskirti asmenys, dažnai naudojasi „paslėptuoju“ marketingu. Vienas tokių būdų yra apsimesti eilinių diskusijų klubo nariu. Kelias dienas jis įdėmiai stebi situaciją ir neutraliai bendrauja su kitais pokalbių svetainės dalyviais. Susipažinęs su aplinka, jis paprašo suteikti kuo daugiau informacijos kur galima įsigyti jį dominančią prekę (tai būna jo kompanijos teikiama prekė ar paslauga). Žinoma, narių siūlomais patarimais jis nepasinaudos. Po kelių dienų, „misiją“ atliekantis asmuo visiems praneš, jog prekę nusipirko būtent firmoje, kurią jis ir siekia pareklamuoti. Juk kito asmens (draugo) patarimas yra vertinamas labiau nei įkyriai kišama reklama. Be to, asmens pabrėžiamos ir akcentuojamos papildomos suteiktos nuolaidos, akcijos, daikto aprašymai ir jo pateikti privalumai – tai akivaizdi reklama, nors paprastai ji yra draudžiama.
Prisijungus prie diskusijų grupių galima atrasti ir partnerius ir klientus, tik reikia surasti grupę, kurios tema artima reklamuojamam verslui. Lietuvoje aktyviausios nuomonių apsikeitimo diskusijų grupės sujungtos į bendrą sistemą “Forumas Internete” (http://www.forum.lt).
2. PARDAVIMŲ SKATINIMAS INTERNETE
Pardavimų skatinimas – tai tokia marketingo veikla, dar kitaip vadinama „pardavimų jėga“, apimanti tiekėjus bei nukreipta į galutinius vartotojus. Tokia marketingo veikla atitinkamu laiko periodu suteikia produktui papildomą vertę ir skatina vartotoją pirkti (kuponai, loterijos), stimuliuoja pardavėjus siūlyti prekę ar paslaugas (degustacijos) ir pan. Pardavimų skatinimai paremti nuolaidų sistema, kai tuo tarpu reklama nukreipta į ženklo (brando) platinimą. Pardavimų skatinimui priskiriami veiksmai bei sprendimai, apsprendžiantys specifinių, trumpalaikių pirkimą skatinančių priemonių panaudojimą.
Galima išskirti pagrindinius pardavimų skatinimo tikslus, pagal kuriuos gali būti parenkamos atitinkamos stimuliavimo priemonės:
➢ padidinti pirkimus per trumpą ar ilgą laiko periodą;
➢ padidinti naudą (pirkėjų skaičių, institucijos pelną);
➢ į rinką “įvesti” naują produktą;
➢ supažindinti vartotoją su firmos ženklu (sukurti atpažinimą);
➢ padrąsinti lojalumą atitinkamai institucijai, jos ženklui ir prekėms ir (arba) paslaugoms.
Galima išskirti tokias pardavimų skatinimo priemones: e-kuponai, pavyzdžiai, papildomos premijos, nuolaidos, konkursai, lažybos ir programos. Pardavimų mainai pardavimų skatinime į orientuoti į mažmenininkų ir didmenininkų tarpininkavimą per paskirstymo kanalą. Be to, pardavimo paskirstymo grandis apima kainų sandėrius.
Pagrindinės pardavimų skatinimo priemonės:
➢ konkursų organizavimas tarp pardavėjų, tarpininkų ir tarp pirkėjų;
➢ premijų įteikimas;
➢ prekių demonstravimas internetinėse svetainėse;
➢ pavyzdžių išsiuntimas nemokamai. Tai Lietuvoje ypač paplitusios žaidimų demo versijos, kurios neturi visų žaidimui būdingų funkcijų. Tikimąsi, kad tai paskatins pabandžiusį vartotoją įsigyti (nusipirkti) pilną žaidimo versiją. Be to, www.amazon.com yra paplitęs knygų pardavimas, iš pradžių įdedant tik vieną skyrių tinklalapyje. Susidomėjęs įsigis visą knygą e – parduotuvėje.
➢ kuponų, garantuojančių kainos nuolaidą perkant prekę, panaudojimas;
➢ dovanos perkantiems kitas tos pačios firmos prekes;
➢ nuolaidos didmenininkams;
➢ kaupiamoji nuolaida. Įdiegus kaupiamosios nuolaidos sprendimą, pirkėjai gauna nuolaidą – procentą nuo pirkinio sumos. Prekybininkai turi galimybę nustatyti skirtingas schemas, pagal kurias pirkėjai pelnytų nuolaidos procentą, augantį priklausomai nuo jo bendros pirkimų sumos toje parduotuvėje. Daugiau ir dažniau pirkdamas e – parduotuvėje, pirkėjas pelno vis didesnį nuolaidos procentą ateities pirkiniams, lojaliausi ir aktyviausi pirkėjai turi didžiausią nuolaidos procentą. Ši kaupiamosios nuolaidos sistema ugdo klientų lojalumą ir skatina pirkimus.
➢ pardavimo kainos mažinimas ir pan.
Pardavimų skatinimo privalumai yra šie [5, 189 p.]:
➢ Pardavimų skatinimai gali sąlygoti labai spartų pardavimų didėjimą;
➢ Pardavimų skatinimo technikų įvairovė gali pritraukti naujus pirkėjus išbandyti naujus pirkinius;
➢ Pardavimų skatinimo veikla gali apginti naujai sukurtą brandą prieš naują konkurenciją;
➢ Pardavimų skatinimas lojaliems vartotojams gali atlyginti už tai kad jie ir toliau vartoja produktą.
Pardavimų skatinimo trūkumai [5, 189 p.]:
➢ Pardavėjai, tarp jų ir mažmenininkai, gali tapti priklausomais nuo pardavimo skatinimų, kai pripratina savo vartotojus pirkti tik tuo atveju, kai produktas yra parduodamas su specialiu pasiūlymu, pavyzdžiui, nuolat taikant įvairias akcijas, siūlant įvairius priedus.
➢ Nuolatinis konkurentų rungtyniavimas pardavimų skatinimais veda prie pardavimų skatinimo užburto rato, į kurį „įsisukę“ pardavėjai jau nebegali iš jo išeiti, t.y. nustoti vykdyti akcijas, nuolaidas ir pan.
➢ Platus pardavimų skatinimas įtakoja firminio prekinio ženklo įvaizdį, t.y. dėl prekės taikomų nuolaidų brandas praranda savo vertę.
➢ Pardavimų skatinime galimi piktnaudžiavimo atvejai, tokie kaip kuponų padirbinėjimas ir pan.
3. RYŠIAI SU VISUOMENE INTERNETE
Viena marketingo komunikacijos priemonių tinkanti įvairioms visuomenės grupėms yra ryšiai su visuomene. Ryšių su visuomene apibrėžimą pateikia daug autorių tokių kaip, D.Wilcox, D.Ogilvy, S.Moriarty. D.L.Wilcox teigimu, ryšių su visuomene terminas yra naudojamas kaip „skėtis“, vienijantis daugelį komunikacijos priemonių, per kurias yra skleidžiama informacija tiek apie paslaugas ar produktą, tiek apie instituciją. Plačiąja prasme ryšius su visuomene galime suvokti taip:
➢ ryšiai su visuomene – suplanuotos, apibrėžtos ir ilgalaikės pastangos sukurti ir įtvirtinti supratimą bei pasitikėjimą tarp institucijos ir auditorijos;
➢ ryšiai su visuomene – pastovios ir sistemingos vadybininkų pastangos sukurti tarpusavio supratimą, simpatiją ir paramą tuose visuomenės sluoksniuose, su kuriais institucija turi ar tikisi turėti kontaktų (Rebel, 1997);
➢ ryšiai su visuomene apima daug veiklos sričių, kurios naudojamos firmos reputacijai sukurti ir pranešti informaciją apie firmą įvairioms auditorijoms: darbuotojams, parduotuvių savininkams, vyriausybės atstovams, gyventojams.
Taigi ryšiai su visuomene kuria ir įgyvendina komunikaciją, kaip supratimą, pritarimą ar institucijos ir atitinkamos auditorijos susijungimą ar bendradarbiavimą, taip pat apima įvairių problemų sprendimą, informuoja visuomenę, formuoja nuomonę apie instituciją ir palankumą jai.
Ryšiams su visuomene tikslų klasifikavimas į pagrindines kategorijas, priklausomai nuo jų poveikio:
➢ informaciniai tikslai. Jie pasiekiami per prekės, paslaugos ar institucijos pristatymą ir apibūdinimą atitinkamai auditorijai, ar per rinkos tyrimus;
➢ įtikinimo tikslai. Jie nukreipti į prekės ar paslaugos vartojimą, požiūrio į jas pakeitimą ar veiksmo skatinimą. Pagrindinis uždavinys: sukurti palankumą ir paskatinti vartotojus atkreipti dėmesį į jūsų produktą ar instituciją, o gal net įsigyti ją;
➢ priminimo tikslai. Jie naudojami tam, kad produkto ar institucijos įvaizdis, pavadinimas ar ženklas išliktų vartotojo atmintyje ir skatintų pirkimą [ ar kitą veiksmą ] artimoje ar tolimoje ateityje (1990).
Išvardintieji ryšių su visuomene komunikacijos tikslai taikytini ir integruotai komunikacijai. Vienas iš esminių ryšių su visuomene teikiamų privalumų integruotai komunikacijai yra organizacijos vidinė kultūra.
Reklama, pardavimų skatinimas ir asmeninis pardavimas dažniausiai nukreipti į pirkėjus ir potencialius klientus. Tuo tarpu ryšiai su visuomene naudojami tam, kad sukurti gerą įvaizdį keliose skirtingose grupėse (akcininkai, darbuotojai, tiekėjai, vietinė bendruomenė, vartotojai ir kiti tarpininkai) [3, 141 p.].
Tinklalapiuose gali būti pateikiama naujausia informacija akcininkams. Internetas gali būti efektyviai panaudotas krizinėse situacijose, kai firmai reikalinga greita reakcija į rinkos pokyčius. Šiuo atveju labai sėkmingai gali būti panaudotas interaktyvumas. Vartotojų aptarnavimas gali būti žymiai išplėstas, papildomos viešos informacijos ir/arba grįžtamo ryšio priemonėmis.
Kalbant apie visuomenę, ryšiams su ja palaikyti tinklalapiuose dažniausiai pateikiamos su bendrove susijusios vietinės naujienos. Tiekėjams, be kompanijos naujienų, pateikiama ir informacija apie naują produktą.
Klientų ryšį su visuomene internete AB „Lietuvos telekomas“ palaiko per abonentų aptarnavimo centrą, kurio vartotojai gali valdyti Bendrovės paslaugas internetu. Privatiems abonentams suteikiama galimybė pasirinkti paslaugų sąskaitų ir detalių pokalbių sąrašų gavimo būdą:, dažniausiai, paprastu paštu ar internetu. Abonentui, pasirinkusiam juos gauti internetu, apie išleistus naujus dokumentus iškart pranešama elektroniniu paštu. Prisijungęs prie šios svetainės, jis galės peržiūrėti, išsispausdinti arba išsisaugoti pateikiamus dokumentus.
4. ASMENINIS PARDAVIMAS
Asmeninis pardavimas – tai paskutinis marketingo komplekso rėmimo elementas, kuris iš esmės skiriasi nuo kitų trijų. Asmeninis pardavimas yra traktuojamas kaip bendravimo forma, kuria bandoma įtikinti antrą asmenį pirkti ar išsinuomoti.
Fizinėje erdvėje asmeninis pardavimas dažnai naudojamas. Vis dėlto virtualioje aplinkoje jis praktiškai nenaudojami, kadangi negalimas fizinis kontaktas. Juk internetas yra beasmenė terpė, tai asmeniniai pardavimai yra netinkami internetu.
IŠVADOS
Taigi išanalizavus ir išsamiai aptarus visus komunikavimo komplekso elementus internete, galime daryti tokias išvadas:
➢ Reklama turi daugelį privalumų, būdingų masinės žiniasklaidos priemonėms, kaip antai: galimybė aprėpti didelę vartotojų auditoriją, plačios išraiškos priemonės taikant menines priemones, pasitikėjimas informacija, ilgalaikiškumas, lankstumas, operatyvumas, daugkartinis panaudojimas, didelis pakartotinių kontaktų dažnis, galimas grįžtamasis ryšys su vartotoju;
➢ Šiomis dienomis daugiau nei 82 % Lietuvos įmonių turi kompiuterius ir daugiau nei 76 % naudojasi internetu. Viso interneto vartotojų skaičius Lietuvoje jau viršija 21 % ir jis nuolat auga, tai reikia pripažinti, kad reklamos internete plėtrą vis dar riboja tai, jog būtina turėti kompiuterį ir ryšį su internetu;
➢ Pagrindinės reklamos internete formos yra šios: interneto svetainės, reklaminiai skydeliai, elektroninis paštas, reklama paieškos sistemose, pranešimai visuomenei, mini svetainės, diskusijų klubai bei naujienų grupių forumai;
➢ Nors neįtikėtina, tačiau marketingo tyrimais nustatyta, jog efektyviausia reklama yra nepageidaujamu („spam“) elektroniniu paštu. Daigiausiai prekybinių sandorių sudaroma būtent tokia forma;
➢ Elektroninės prekybos mastai nuolat didėja, daugėja interneto pirkėjų (dažniausiai tai jaunesnio amžiaus specialistai, gaunantys didesnes nei vidutines pajamas), kurie išleidžia vis daugiau pinigų internetu;
➢ Vis dėlto vienas pagrindinių elektroninės komercijos veiksnių išlieka kliento lojalumas, įvertinamas pakartotiniais pirkimais bei rekomendacijomis. Tai tik dar kartą patvirtina, kad dažnesni pirkimai ir užsakymo vertė yra daug vertingesni rodikliai nei bendras pirkėjų skaičius;
➢ Ryšiai su visuomene kuria ir įgyvendina komunikaciją, kaip supratimą, pritarimą ar institucijos ir atitinkamos auditorijos susijungimą ar bendradarbiavimą, taip pat apima įvairių problemų sprendimą, informuoja visuomenę, formuoja nuomonę apie instituciją ir palankumą jai;
➢ Skirtingai nuo kitų trijų rėmimo komplekso elementų, asmeninis pardavimas internete praktiškai nenaudojamas, kadangi jis yra susijęs su tiesioginiu bendravimu, o kaip žinia, internetas yra virtuali erdvė;
➢ Pastebėtos interneto ryškiausios reklamos rinkos tendencijos Europoje. 2003-ieji – antrieji metai iš eiles, kai pagrindinis dėmesys kreipiamas i interneto ATL savybes (Above-the-line – marketingo terminas reiškiantis netiesioginius reklamos veiksmus). Dauguma publikacijų ir tyrimų rodo, kad interneto reklama tai ne tik “direct response” (tiesioginė reakcija) arba “klikas”, tačiau ir jos pačios demonstravimas daro teigiamą įtaką interneto vartotojo poelgiams.
LITERATŪRA
1. Chiffey D., Mayer R. Internet Marketing: Strategy, Implementation and Practice. – Trowbridge: Redwood Books Limited, 2000.
2. Kaklauskas A., Zaradskas E. K. Internetinių sprendimų parama. – Vilnius: Technika, 2002.
3. Markevičienė A., Kriaučionienė M. Verslas ir e – verslas. Integravimas, galimybės, metodai. – Kaunas: Technologija, 2002.
4. Pranulis V. Marketingo tyrimai. – Vilnius: Kronta, 1998.
5. Rudy J., Schullo S. Electronic Marketing. Integration Electronic Resources into the Marketing Process. – Trowbridge: Harcourt, 2000.
6. Sadžiūtė L., Sūdžius V. Elektroninė komercija: prielaidos, struktūra ir procesai. – Vilnius: Petro ofseta, 2003.
7. http://www.adpub.be/la_publicite_sur_internet/concept.php3
8. www.adline.lt
9. www.asa.lt
10. www.dizainovija.com
11. www.iks.lt
12. www.isd.lt
13. www.lja.lt
14. www.lzinios.lt
15. www.micro.lt
16. www.neomedia.lt
17. www.sociumas.lt
18. www.takas.lt
19. www.zvejams.lt
20. www.5ci.lt