Kaimo turizmo įtaka Lietuvos vietinei bendruomenei

 

Ilgainiui iš daugelio atokesnių, labiau nutolusių kaimo regionų išvyko ne maža dalis gyventojų. Šis procesas tęsiasi ir dabar. Tokių vietovių ekonominė padėtis yra silpna, sąstingio būsenoje. Didžiausia problema šiose teritorijose – kaip išlaikyti jaunus gyventojus. Sudėtinga patenkinti visuomenės poreikius: jauni žmonės linkę išvykti iš šių vietovių. Priešinga situacija yra tose kaimo vietovėse, kurios yra arti miestų. Šios vietovės greitai keičia savo senąjį įvaizdį: miesto darbuotojai šiuose regionuose ieško sau naujų gyvenamųjų namų, miesto kompanijos išsikelia į žaliuojančių laukų vietoves.
Pagal Lietuvos regioninių tyrimų institutą dėl šių ir kitų priežasčių, kaimo politikos tikslas pasikeitė iš “daugiau maisto žemomis kainomis” į tikslą, apimantį žmonių gerovės, ekonomikos bei aplinkos aspektus kaimo regionuose.Ypatingas dėmesys skiriamas ekonomikos stiprinimui ir diversifikavimui kaimo regionuose. Ūkininkavimas nebėra vienintelis ar net dominuojantis sektorius šioje ekonomikos šakoje. Ūkininkų vaidmuo daugelyje regionų keičiasi. Tačiau jie vis dar gali būti svarbūs kaip maisto produktų gamintojai: vis dėlto ūkininkų vizija keičiasi – ateities ūkininkai – tai erdvės skirtos rekreacijai kūrėjai, kultūrinio paveldo sergėtojai.
Dėl šių priežasčių kaimo turizmo vaidmuo išauga – kaip vienas iš reikšmingiausių sektorių diversifikuotoje vietinėje ekonomikoje, bei kaip naujos veiklos bei naujų pajamų šaltinis ūkininkams.
Visa kaimo turizmo plėtra yra kaip tarp dviejų ugnių: lokalios ir globalios plėtros – ką vietiniai gyventojai ir verslininkai norėtų veikti, remdamiesi esamais ištekliais, ir tarp diktuojamų rinkos sąlygų, politikų ir taisyklių bei paramos siūlomos iš išorės (t.y. Europos Sąjungos, Europos turizmo organizacijų). Būtent dėl šių priežasčių reikia suprasti politikos sistemą, kuri įtakoja kaimo plėtrą – apimančią ir kaimo turizmą. Subalansuotumas siejamas su visomis keturiomis kaimo plėtros “atramomis”– žmonėmis, ekonomika, aplinka bei institucijos Kaimo turizmo paslaugos teikėjas suinteresuotas vietinių kaimo žmonių pagalba paslaugų, produktų, informacijos pavidalu. Organizuojant kaimo turizmą, būtinas efektyviai veikiantis maitinimo, apgyvendinimo, pramogų, reklamos paslaugų tinklas, kuris kuriamas ir aptarnaujamas kaimo turizmo ūkininko ir kaimo bendruomenės pastangomis.
Tuo pačiu, kaimo turizmo paslaugos teikėjai yra suinteresuoti saugoti gamtą, kultūros paveldo objektus, pritraukti lėšas saugomų objektų priežiūrai, renovacijai.
Kaip ir kiekviena veikla, kaimo turizmas turi ir neigiamą poveikį kaimo bendruomenės ekonominiam, kultūriniam, ekologiniam ir socialiniam gyvenimui:
–  jis tiek teigiamai, tiek neigiamai veikia vietinę kultūrą, socialinius kaimo gyventojų santykius,
–  gali padidėti nusikalstamumas,
–  pakilti maitinimo, kitų paslaugų, pastatų bei žemės kainos,
–  reikalauja gana daug papildomų investicijų, todėl šis verslas pradžioje dažnai yra tik pagalbinis, mažai pelningas.
Kaimo turizmo vadovėlyje siūloma perspektyvi idėja – tausojančio turizmo idėja – kuri padėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp teigiamos ir neigiamos įtakos kaimo gyvenimui ir aplinkai, o laikui bėgant, šį poveikį “sušvelninti” tiek, kad jis taptų puoselėjančiu, ekologiškai stabilizuojančiu, tausojančiu kaimo kultūrinį-gamtinį potencialą, palengvintų ekonominį-socialinį gyvenimą.
Darbo jėga – viena pagrindinių kaimo turizmo verslo dalių, kurios plėtrai iki šiol nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys. Problematiška tai, kad iki šiol nebuvo kaimo turizmo specialistų profesinio rengimo standartų, bendros mokymo sistemos ir priemonių, esamų kaimo turizmo paslaugos teikėjų papildomo ugdymo strategijos.
Galima teigti, kad esamų kaimo turizmo paslaugos teikėjų profesinė kvalifikacija bei psichologinis pasirengimas darbui neatitinka keliamų reikalavimų, o dauguma jaunųjų kaimo turizmo specialistų neturi realios galimybės užsiimti kaimo turizmo verslu.
Akivaizdu, kad kaimo turizmo plėtrai ir įvaizdžiui formuoti reikia nemažai investicijų, profesinio, psichologinio specialistų parengimo. Be to, norinčiųjų teikti kaimo turizmo paslaugas turimos apgyvendinimo sąlygos dažnai neatitinka poilsiautojams priimti keliamų reikalavimų, trūksta verslo įgūdžių, aptarnavimo praktikos. Kaimo turizmo vystymą Lietuvoje įtakoja daugelis veiksnių, kuriuos būtina įvertinti kiekvienam šios paslaugos teikėjui. Be galo svarbu ir akivaizdžiai trūksta Lietuvos kaimo turizmo rinkos vartotojų, paslaugų pasiūlos ir paklausos, turizmo išteklių, investicijų, rėmimo galimybių analizės, tyrimų.
Kaimo turizmas veikia ne tik vietinę kaimo bendruomenę, bet ir regioną bei visą šalį.
Kaimo turizmas šalyje paspartintų ir gamybos bei prekybinių paslaugų plėtrą, sudarytų galimybes verslams kaime, pagerėtų kaimo techninė infrastruktūra, pagyvėtų bendras kaimo socialinis gyvenimas.
Naujos darbo vietos, padidėjusios kaimo gyventojų pajamos ar kultūros palaikymo ir išsaugojimo problemos vienodai aktualios bet kuriam kaimui ir visai šaliai.
Kaimo turizmo plėtra Lietuvoje ir populiarinimas užsienyje rodo mūsų – kaip turistinės šalies – galimybes, kuria teigiamą įvaizdį.