Vertybiniai popieriai (VP) – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. VP rūšys – akcijos, obligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai, taupymo lakštai, teisės ir kt.
Vertybinių popierių rinka – tai finansinių paslaugų rinkos dalis, apimanti kapitalo ir pinigų rinkas bei sudaranti sąlygas perduoti nuosavybės teisę į vertybinius popierius. Čia vyksta VP pirminė emisija ir antrinė prekyba.
Vertybinių popierių rinkos funkcijos:
Susieti ir apjungti taupančiuosius bei investuojančius;
Atlikti pirminį ir antrinį vertybinių popierių paskirstymą ir viešai juos pateikti rinkai;
Kainodaros f–ja (vertybiniai popieriai kaip ir kiekviena prekė turi savo išlaidas ir kainą);
Komercinė f-ja (susieti paklausą su pasiūla, organizuoti pardavimus);
Susieti ir suderinti investicines banko operacijas, biržinę ir nebiržinę vertybinių popierių prekybą ir hipotekos priemonių rinką;
Perskirstyti investicinius išteklius (vertybinių popierių rinka perskirsto išteklius tarp ūkinių veiklos sričių bei paverčia santaupas investicijomis);
Laikytis vertybinių popierių rinkos standartų, etinių normų, taisyklių, užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.
Vertybinių popierių rinka gali būti suskaidyta:
Pinigų rinką (apima trumpalaikes kreditines operacijas);
Kapitalo rinką (apima vidutines ir ilgalaikes kreditines operacijas);
Fondų rinką (apima kreditines operacijas, aptarnaujant vertybinius popierius pirminėje, antrinėje ir kitose rinkose);
Hipotekos rinką (apima kreditines operacijas, aptarnaujant nekilnojamo turto rinką).
Vertybiniai popierių apyvarta gali būti:
pirminė (pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas investuotojų nuosavybėn);
antrinė (pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems investuotojams).
Pagal sandorio vietą yra išskiriama:
biržinė VP apyvarta.
užbiržinė VP apyvarta.
Lietuvoje vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą sudaro:
a) Nacionalinė vertybinių popierių birža (NVPB) – akcinė bendrovė, įsteigta VP pasiūlos ir paklausos koncentravimui, sudaranti galimybę visiems rinkos subjektams per viešosios apyvartos tarpininkus operatyviai sudaryti sandorius pagal kursą, realiai atspindintį susiklosčiusios VP rinkos konjunktūrą.
b) Viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės arba banko specializuoti finansų maklerio padaliniai (toliau – FMĮ), investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės. Priklausomai nuo įmonės rūšies ir kategorijos jie:
• savo ir klientų vardu bei lėšomis atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas,
• konsultuoja investuotojus VP kainų ir investavimo į juos klausimais,
• valdo savo klientų VP portfelius,
• atidaro klientams VP ir pinigų sąskaitas ir yra atsakinga už klientų nuosavybės teisės įrodymą į vertybinius popierius.
c) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD arba Centrinis depozitoriumas)
d) Kliringo bankas – institucija, užtikrinanti piniginių atsiskaitymų įvykdymą už sandorius su VP tarp FMĮ ir bankų pagal gautas iš Centrinio depozitoriumo atsiskaitymo instrukcijas. Centrinis depozitoriumas ir Kliringo bankas (šiuo metu – Lietuvos banko Atsiskaitymų centras) užtikrina VP ir pinigų pateikimo vienu metu principą.
e) Emitentai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys (tarp jų ir Finansų ministerija ir Lietuvos bankas), savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius, siekiant pritraukti laisvas investuotojų lėšas.
f) Investuotojai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys savo vardu nuosavybės teise turintys bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių.
g) Klientai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie naudojasi FMĮ teikiamomis paslaugomis perkant ir parduodant VP biržoje ar už biržos ribų, gauna konsultacijas investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti jų VP portfelį, turi finansų maklerio įmonėse atsidarę VP sąskaitas.
h) Vertybinių popierių komisija (VPK) – valstybinė institucija, atliekanti VP rinkos priežiūros ir reguliavimo, investuotojų apsaugos funkcijas.
1. Pagrindiniai VP rinkos dalyviaiVertybinių popierių rinkos dalyviai – tai fiziniai ar juridiniai asmenys, parduodantys ar perkantys vertybinius popierius, tarpininkaujantys bei aptarnaujantys jų apyvartą.
Vertybinių popierių rinkos dalyvius galima suskirstyti į grupes:
Emitentai
Tarpininkai
Investuotojai
Akcininkai
Klientai
Finansų maklerio įmonė
2. Kokie pagrindiniai VP komisijos uždaviniai?• prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių vertybinių popierių apyvartoje;
• imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą vertybinių popierių rinkos veikimą ir investuotojų apsaugą;
• teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios vertybinių popierių rinkos plėtrą, formavimo;
• skleisti informaciją apie vertybinių popierių rinkos veikimo principus;
• imtis kitų priemonių Vertybinių popierių rinkos įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su vertybinių popierių rinka, įgyvendinti.
3. Kas yra pirminė ir antrinė VP rinka?
Pirminė rinka – tai santaupų pavertimas investicijomis, nes pinigai už vertybinių popierių emisiją tiesiogiai atitenka emitentams.
Antrinė rinka – tai rinka, kurioje vyksta pirminėje rinkoje išleistų VP apyvarta.
4. Kokios pagrindines VP biržos funkcijos?
Vertybinių popierių birža (VVPB) – akcinė bendrovė, įsteigta VP pasiūlos ir paklausos koncentravimui, sudaranti galimybę visiems rinkos subjektams per viešosios apyvartos tarpininkus operatyviai sudaryti sandorius pagal kursą, realiai atspindintį susiklosčiusios VP rinkos konjunktūrą.
Funkcijos:
• koncentruoti VP paklausą bei pasiūlą;
• organizuoti pirminę viešąją apyvartą bei prekybą VP, jų įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;
• skatinti sąžiningą prekybą VP ir užkirsti kelią manipuliavimui kaina bei kitiems nesąžiningiems veiksmams;
• skleisti unifikuotą informaciją, leidžiančią įvertinti biržoje kotiruojamus vertybinius popierius, bei leisti oficialų biuletenį, kuriame kartu su biržos kainomis pateikiama informacija apie emitentus, kurių VP yra prekybos sąrašuose;
• vykdyti apibendrintus VP rinkos tyrimus ir skelbti jų rezultatus.
5. Kaip organizuota VP birža?
Biržos organai yra šie:
1. visuotinis biržos akcininkų susirinkimas;
2. biržos stebėtojų taryba (šiuose įstatuose bei biržos vidaus teisės aktuose stebėtojų taryba vadinama biržos taryba);
3. biržos valdyba;
4. biržos vadovas (prezidentas).
Biržos valdyba ir biržos vadovas yra biržos valdymo organai. Biržos taryba yra biržos priežiūros organas.
Biržos valdymo organai privalo veikti biržos ir jos akcininkų naudai, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis biržos įstatais.
VP biržoje privalo būti sudarytos stebėtojų taryba ir valdyba. Stebėtojų tarybos funkcijas VP biržoje atlieka biržos taryba. Biržos taryba sudaroma laikantis šių proporcijų:
• 1/3 – emitentų, investitorių, jų susivienijimų (asociacijų, konfederacijų ir pan.) pasiūlyti asmenys, neturintys nuosavybės ar darbo santykių su VP biržos nariais;
• ne mažiau kaip 1/3 – biržos narių pasiūlyti asmenys.
6. Kokios pagrindinės problemos būdingos VP rinkai?
Rinkos sudėtingumo problema – ją lemia tai, kad investiciniams sprendimams priimti reikia turėti pakankamai aukštą kvalifikaciją, būtina šios rinkos priežiūra ir reguliavimas.
Investuotojų problema – gana smulkūs investuotojai, nedidelės užsienio investicijų apimtys.
Psichologinės problemos –psichologinės investuotojų nuostatos ir lėtas reagavimas į pokyčius;
Apgaulės problemos – šioje rinkoje egzistuoja padidėjusi galimybė apgauti investuotoją, kadangi yra prekiaujama finansiniais instrumentais.
Likvidumo problema – per mažas likvidumas, kadangi nesubalansuota kapitalo ir vertybinių popierių pasiūla.