FINANSINĖS PRIEMONĖS (INSTRUMENTAI)
Finansinėmis priemonėmis įvardijami įvairūs finansavimo būdai, neretai skirti pinigų ir kapitalo rinkose.
Pinigų rinkos priemonės. Pinigų rinkos priemonės turi trumpą padengimo laikotarpį, todėl joms būdinga:
1. Kainjų svyravimas
2. Didelė rizika
Priemonės:
1. Pervedamieji bankų indėlių sertidikatai. Tai skolos priemonės, kurias bankai parduoda indėlininkams ir už kurias pirmieji moka palūkanas bei grąžina beveik visi pagrindiniai komenrciniai bankai. Tai yra pagrindinis komercinių bankų findų šaltinis, gaunamas iš korporacijų, pinigų rinkos savitarpio fondų, labdaros įstaigų ir valstybės agentūrų.
2. Iždo vekseliai. Tai trumpalaikiai vyriausybės skolos priemonės. Jie išleidžiami 3, 6, 12 mėn padengimo laikotarpiui. Šios finansinės priemonės nemoka palūkanų, tačiau parduodamos su diskonto nuolaida. Iždo vekseliai yra likvidžiausias pinigų rinkos priemonės, kadangi nėra pažadų netesėjimo rizikos. Vyriausybė visada gali padisinti mokesčius ar išleisti valiutą, siekdama apmokėti savo skolas.
3. Komerciniai vertybiniai popieriai. Tai trumpalaikės skolos priemonės, kurias leidžia dideli bankai, gerai žinomos korporacijos. Komerciniai vertybiniai popieriai- tai pažyma apie trumpalaikės skolos gavimą. Tuo tarpu vekselyje yra skolintojo ir skolos gavėjo vardai, o pažymoe tik jo išleidėjo vardas. Reikalavimai:
• Padengimo laikas turi būti ne didesnis kaip 7 dienos ir ne ilgesnis kaip metai.
• Išleidimo teisę turi tik kompanijos, kurių grynasis turtas yra didesnis nei 50 mln. GBP ir kurių akcijos yra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.
4. Bankų akceptai. Tai pinigų rinkos priemonės, kurios buvo sukurtos tarptautinės prekybos finansavimo tikslams ir yra naudojamos jau šimtmečius. Bankų akceptai yra banko trata. Ją išleidžiančios firmos įsipareigoja apmokėti iki tam tikros datos, o bankas garantuoja mokėti pagal šį čekį, kuris patvirtinamas uždedant ant tratos banko antspaudą.
5. Atpirkimo sutartis. Tai trumpalaikės paskolos priemonės, kurias bankai naudoja pinigų skolinimuisi ir kur iždo vekseliai yra naudojami kaip užstatas. Jei skola negrąžinama ir kur iždo vekseliai yra naudojami kaip užsata. Šios sutartys yra svarbus bankų fondų, kurie daugiausia gaunami iš didelių korporacijų, šaltinis.
6. Federaliai fondai. Tai trumpalaikės paskolos tarp bankų jų depozitais Cntriniame banke, t.y. vieno banko paskola kitam bankui. Kadagi bankui gali pritrūkti savo reguliavimui reikalingo kapitalo rezervo, jis gali skolintis federalinių fondų rinkoje. Ji yra tiksliausias bankinės sistemos kredito rinkos barometras.
7. Eurodoleriai. Tai JAV doleriai, laikomi užsienio bankuose už JAV ribų, ar JAV užsienio skyriuose.
Kapitalo rinkos priemonės. Kapitalo rinkos priemonės yra skolos ir nuosavybės priemonės, kurių padengimo periodas ilgesnis nei 1 metai.
1. Akcijos- tai vertybiniai porpieriai, patvirtinantys jų savininko teisę į korporacijos grynųjų pinigų ar turto dalį.
2. Ipotekos- tai paskolos verslo firmoms ar individualiems žmonėms, skirtos namams, žemei ir t.t.
3. Korporacijų obligacijos. Tai ilgalaikės obligacijos, kurias leidžia korporacijos, turinčios labai aukštą kredito reitingą. Paprastai finansų priemonių savininkams korporacios palūkanųsaviniankams korporacijas moka du kartus per metus, o nominalioji obligacijų vertė išmokama pasibaigus padengimo terminui.
4. Valstybės vertybiniai popieriai- tai ilgalaikės obligacijos, kurias leidžia įvairios valstybės agentūros.
5. Valstijų ir vietinų valdžios organų obligacijos. Tai valstijų ir vietinės reišmės obligacijos, kurios vadinamos municipalinėmis obligacijomis. Tai yra ilgalaikės skolos priemonės, kurias išleidžia valstijų ir vietiniai valdžios organai, norėdami gauti fondų mokyklų statyboms, kelių tiesimui ir kt finansavimui.
6. Plataus vartojimo bankų komercinės paskolos. Tai paskolos vartotojams ir biznio firmoms. Jas teikia bankai bei finansinės kompanijos.
FINANSINĖS RINKOS
Finasų rinkos yra geriausias pavyzdys kaip pirkėjai ir pardavėjai gali sąveikauti, net jeigu juos skiria didžiuliai geografiniai atstumai. Finansinių sistema, susijusi su įvairiomis f-mis, atlieka savo paskirtį finansų rinkose, kur prekiaujama finansinėmis priemonėmis. Finansų rinkos yra pakankamai specializuotos tiek prekių, tiek prekiavimo būdų atžvilgiu.
Pinigų ir kapitalo rinkos.
pinigų rinka- rinka, kurioje prekiaujama trumpalaikiais piniginiais kreditais. Su pinigų rinka susijusios įstaigos- tai komerciniai bankai, vekselių diskonto kontoros, t.p. specialios akcinės kompanijos ir vyriaus,ybės įstaigos. Pagrindinės finansinės priemonės, kuriomis paremti kontaktai, yra įsakomieji vekseliai, iždo vekseliai ir pan. Pinigų rinka yra sukurta trumpalaikėms paskoloms įsigyti. T.p. pinigų rinka padeda ekonominiams vienetams valdyti likvidumą. Pagal susitarimą vertybiniai popieriai ar paskolos, turinčios mažesnį nei vienerių metų padengimo terminą, yra laikomos finansinėms pinigų rinkos priemonėms.
Kapitalo rinka- yra sukurta teikti ilgalaikes investicijas verslo firmoms, vartotojams ir vyriausybei. Finansinės priemonės verslo firmoms, vartotojams ur vyriausybei. Finansinės priemonės šioje rinkoje turi didesnį nei vienerių metų padengimo laiką.
Pinigų rinkoje pagrindiniai fondų tiekėjai ir skolintojai yra komerciniai bankai. Nefinansinės verslo įstaigos, turinčios laikinų fondų perteklių, taip pat teikia trumpalaikes paskolas bankams, vertybinių popierių tarpininkams ir kt pinigų rinkos institucijoms.
Pinigų rinkos subrinkos:• Iždo vekselių rinka
• Pervedamų indėlių sertifikatų
• Banko akceptai ir komerciniai trumpalaikiai vertybiniai popieriai
• Eurovaliutų
Kapitalo rinkos subrinkos:• Ipotekų
• Municipalinių obligacijų
• Euroobligacijų
• Paprastųjų akcijų
• Neregistruotų vertybinių popierių
Atvirosios ir sutartinės rinkos
Finansų sistemoje yra vertas dėmesio skirtumas tarp atvirosios ir sutartinės rinkų. Įmonių obligacijos yr parduodamos atviroje rinkoje už didžiausią pasiūlytą kainą ir yra perkamos bei parduodamos daug kartų iki jų padengimo laiko pabaigos. Sutartinėje rinkoj korporacijų obligacijos dažniausiai parduodamos vienam ar keliams pirkėjams sudarant individualias sutartis.
Pirminės ir antrinės rinkos
Pagal prekybą vertybiniais popieriais finansinės rinkos gali būti skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminėje rinkoje perkamos ką tik išleistos akcijos, skolinamasi pinigų ipotekos būdu arba imama paskola iš banko verslo atsargom papildyti. Antrinėje rinkoje prekiaujama anksčiau išleistais vertybiniais popieriais. Pagrindinė antrinės rinkos f-ja- sudaryti likvidumą investuojantiems į vertybinius popierius.
Turimų prekių, būsimų sandorių ir pasirinkimo sandorių rinkos Turimų prekių rinkoje perkami ir parduodami vertybiniai popieriai ir finansinės priemonės, jas tuoj pat prisistatant per 1-2 verslo dienas. Turimų prekių rinka- tai rinka, kurioje sudaromi sandoriai finansinėms priemonėms pateikti ateityje. Pasirinkimo sandoris- tai teisė ateityje už tam tikrą iš anksto sutartą kainą ir nustatyti laiko tarpą pardoti arba pirkti vartojamą prekę arba finansinį turtą sutarta kaina. Pasirinkimų rinka- rinka, kurioje investuotojui sudaroma galimybė sumažinti riziką dėl nepageidaujamo sandorio dalyviams pasirinkimo teisę pirkti ar parduoti sandoryje pasirinktą vertybinių popierių rūšį už jame nustatytą kainą.
Į kiekvieną finansų rinkos segmentą žiūrėti kaip į savarankišką ir kažkiek nepriklausomą rinką. Tai lemia taisyklės ir nuostatos bei tam tikros investuotojų privilegijos. Tačiau kai tik bent vieno segmento palūkanų norma ar vertybinių popierių kaina pasikeičia, į tai staigiai reaguoja palūkanų norma aer vertybinių popierių kaina pasikeičia, į tai staigiai reaguoja visos finansų rinkos. Finansų sistema lyg ir susiskaidžiusi į atskiras rinkas, tačiau yra jėgos, kurios sutelkia visų rinkų veikimą draugėn.
Pinigų rinka padeda gauti trumpalaikius kreditus, o kapitalo rinka-ilgalaikius. Besiskolinantieji gali ieškoti parankiausių kredito sąlygų bet kurioje rinkoje. Ši galimybė leidžia išlaikyti pavienių finansų rinkų vieningą sistemą ir nustatyti subalansuotą kredito kainą skirtingose rinkose.
TARPININKAI:• Bankai
• Nebankinės institucijos
Nebankinių institucijų bruožai:
1. Jos sukuria finansinį turtą kreditoriams ir įsipareigojimus skolininkams, gerokai patrauklesnį nei naudojant tiesioginį lėšų pervedimo būdą
2. Ši f-ja yra atliekama pakeičiant galiojimo periodą
3. Ši veikla sumažina bei leidžia diversifikuoti riziką
Statybos susivienijimai
Tai pagrindiniai nebankiniai finansiniai tarpininkai. Privalumai:
1. Vyriausybė skatina privačių namų nuosavybę, sudarydama mokesčių lengvatas.
2. Palūkanos gaunamos atskaičius mokesčius.
Tai kad akcijos ir depoizitai apima tokią didelę statybos sąjungų įsipareigojimų dalį, yra ir paskirties rezultatas, tačiau svarbų vaidmenį čia suvaidino ir tai, kaip yra apmokestinamos statybos sąjungos gaunamos palūkanos. Išskyrus žemę, pasatus, įrangą, statybos susivienijimų neipotekinis turtas yra labai likvidus.
Draudimo kompanijos
Draudimo kompanijos veikia 2 skirtingais biznio srities veiklos režimais: ilgu periodu ir įprastu. Skirtumas toks, kad kompanijos pasirinkta sritis priklauso nuo jos specializacijos. Kompanijos, veikiančios ilgą periodą, kartais vadinamos gyvybės draudimo kompanijoms, nors jų veikla dažniausiai būna platesnė, ir tuomet jos vadinamos gyvybės kontoromis. Įvairių krypčių veikla yra gana skirtinga. Bendras visų draudimo kompanijų požymis yra tas, kad jos apdraudžia nuo finansinių nuostolių. Tai yra daroma renkant premijas bei mokesčius iš daugelio žmonių pagal sudarytą sutartį ir išmokant kompensaciją poliso savininkui. Bendras draudimas apima nelaimingus atsitikimus, trnsporto priemones, prekių tiekimą tranzitu, nekilnojamo turto nuostolius, įvairias įsipareigojimų formas, gaisrus ir stichines nelaimes. Ilgalaikis draudimas apima gyvybės ir sveikatos draudimą, santuokų bei giminų draudimus.
Pensijų fondai
Pasibaigus darbingam amžiui kiekvienas žmogus gali tikėtis tam tikros pensijos. Pensijų mokėjimo būdai įvairūs. Pensijų fonas- tai profesinė pensijų forma. Profesinė pensijų forma labiau tinka visuomeniniam sektoriui. Šis fondas yra išskirtas iš firmos valdomų aktyvų, todėl darbuotojų pensijos išsaugomos net firmai pasitraukus iš biznio. Kontraktas numato nūsimų pajamų normą pagal įnašus į fondą. Fondo tikslas- surinkti mokesčius, kad būtų išmokėtos pensijos, tai šiuo atvejui reikalavimas- sukaupti lėšas, kurios bus investutos į aktyvus, kad išsaugotų savo vertę, duodamos tam tikrą pelną pensijų fondui.
Pasitikėjimo trestai
Trestų tikslas- priimti lėšas iš individualių įmonių ar kompanijų ir investuoti jas į įvairius aktyvus. Šiuo atveju žmonės ar kompanijos, įnešusios savo lėšas į trestą, gauna tresto pajamų ar aktyvų. Norint supransti, kaip kontributoriai gauna dalį pelno, gaunamą tresto, reiia išsiaiškinti tresto veikos principus. Keičiantis tresto aktyvų kainai, popierių vertė keisis. Ji randama einamąją aktyvų vertę padalijus iš egzistuojančių vertybinių popierių skaičiaus. Tokie skaičiavimai paprastai atliekami kasdien, po to skelbiami finansinėje spaudoje. Aktyvų sukurtos pajamos yra išmokamos kasdiens, po to skelcbiami finansinėje spaudoje. Aktyvų sukurtos pajamos yra išmokamos tam tikrais intervalais. Trestai yra “atviro- uždaro” tipo. Tai reiškia, kad nauji indėlininkai gali bet kuriuo metu tapti tresto nariais, kaip ir esami indėlininkai gali padisinti savo turimų tresto vertybinių popierių skaičių.
Privalumai:
1. Smulkieji indėlininkai turi galimybę minimizuoti portfelio ziriką, investuodami į pigius ir į labai skirtingus aktyvus.
2. Tresto vertybiniai popieriai yra labai likvidūs.
Tresto pagrindinės sąlygos:
1. Draudžiamos investicijos į nekilnojamąjį turtą ir plataus vartojimo prekes
2. Trestas negali valdyti daugiau nei 10 proc. Bet kurios kompanijos pertfelio
3. Mažiausiai 75 proc portfelio turi būti investuota į akcijas, parduodamas žinomoje vertybinių popierių biržoje.
Investiciniai trestai
Investiciniai trestai skiriasi nuo kitų finansinių tarpininkų tuo, kad yra “uždari”. Trestų uždarums paaiškinamas tuo, kad jie nėra trestai bendrąją prasme, palyginti su pasitikėjimo trestais. Investiciniai trestai neturi jokių “globėjų”, o jų akcininkai turi tokias pat teises, kaip ir kompanijų.
Pagrindinė finansų sistemos f-ja yra pervesti lėšas iš perteklinio sektoriaus į deficitinį. fInansiniai tarpininkai tai atlieka, sukurdami aktyvus bei įsipareigojimus, kurie yra kur kas patrauklesni nei naudojant tiesioginį lėšų pervedimo būdą. Finansinių tarpininkų dėka yra mažinamos išlaidos ir dididama kreditavimo bei skolinimosi apimtis.
Nebankinio finansinio finansinio tarpininkavimo plėtojimas didina apyvartumo greitį ir dėl išlaidų kiekį. Apyvartumo greitis yra lygus visų išlaidų per tam tikrą laiką ir pinigų masės santykiui.
Koks yra depozitoriumo vaidmuo rinkoje?
Užbiržinė prekyba
Investuotojai, be centrinės rinkos sandorių bei tiesioginių sandorių, registruojamų NVPB, turi galimybę sudaryti sandorius, kurie registruojami ne NVPB, o už biržos ribų. Užbiržinė prekyba ar vertybinių popierių perleidimas vyksta investuotojams ar kitiems asmenims sudarant pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų, paveldėjimo ar kitas sutartis. 1997 m. liepos mėnesį, įgyvendinant atitinkamas Vertybinių popierių komisijos taisykles, NVPB priimtos Pranešimų apie už vertybinių popierių biržos ribų sudarytus sandorius dėl vertybinių popierių, įtrauktų į Biržos prekybos sąrašus, pateikimo taisykles. Remdamasi gautais pranešimais, NVPB nuolat informuoja rinkos dalyvius apie sandorius, sudarytus už biržos ribų. 1998 m. buvo patvirtintos šių taisyklių pataisos, draudžiančios nuo birželio mėnesio sudaryti užbiržinius sandorius atsiskaitant pinigais su vertybiniais popieriais, įtrauktais į Biržos Oficialųjį ir Einamąjį prekybos sąrašus.
Kuo skiriasi biržinė ir užbiržinė prekyba?
Depozitoriumo pakvitavimas – vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teise iš emitento gauti pajamas, kuriu dydis priklauso nuo emitento pajamų iš kito emitento akcijų, ir pakeisti pakvitavimai akcijas.
Depozitoriumas – užtikrina, kad pinigai ir vertybiniai popieriai tarp vertybinių popierių sandorio šalių judėtų lygiagrečiai, vykdo vertybinių popierių apskaitą. LCVPD kontroliuoja, kaip vertybinių popierių apskaita tvarkoma emitentų bei rinkos tarpininkų lygmenyje.