AKCIJŲ RINKA IR JŲ INDEKSAI

ĮVADAS

Lietuvoje vertybinių popierių rinka pradėjo kurtis 1991 metais, prasidėjus pirminiam privatizavimui. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Privatizavimo įstatymą, ir antrojoje 1991 metų pusėje prasidėjo masinis privatizavimas. Šio proceso metu buvo išleista paprastųjų vardinių akcijų. Jas įsigijo 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Toliau buvo kuriamos institucijos, reikalingos rinkai funkcionuoti. Vertybinių popierių rinkos atsiradimas Lietuvoje byloja apie ryškų ekonomikos postūmį į priekį.
Didžiąją praeito amžiaus dalį akcijos buvo tik turtingųjų privilegija, dabar jau padėtis pasikeitė ir investavimas pasidarė tinkama priemonė pasiekti tam tikrų finansinių tikslų. Nemažai žmonių pasiryžta ir investuoja,nes žino, mano kad žino, kurios bendrovės turi puikias galimybes ateityje būti pelningos, ir todėl yra vertos, kad į jas investuotų.Investavimas jiems gali sukaupti lėšų vaikų išsilavinimui ar saugiai senatvei, o gali paprasčiausiai būt pradinis įnašas įsigyjant automobilį ar būstą, o gali padaryt ir nuostolį.
Mano referato tikslas: išsiaiškinti akcijų rinkos kitimą ir jų indeksus.
Darbo uždaviniai: supažindinti plačiau apie akcijas, išsiaiškinti kokie yra indeksai,kokie jų modeliai.

1. AKCIJŲ SAMPRATA

Akcija – tai vertybinis popierius patvirtinantis indėlį į akcinį kapitalą ir duodantis jo savininkui teisę gauti dividendą.

1.1 Akcijų formos• materialios. Jos spausdinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytus reikalavimus. Išleisti materialias akcijas gali tik uždarosios akcinės
bendrovės.
• nematerialios. Jos pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose.
Nematerialias akcijas gali leisti akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės.
Uždarųjų akcinių bendrovių nematerialių akcijų sąskaitas tvarko jas išleidusi
uždaroji akcinė bendrovė, o akcinių bendrovių vertybinių popierių sąskaitas
tvarko viešosios apyvartos tarpininkai – Centrinio depozitoriumo dalyviai
(sąskaitų tvarkytojai).
Materialioje akcijoje (sertifikate) nurodomi šie rekvizitai:
1) vertybinio popieriaus pavadinimas – “Akcija” arba “Uždarosios akcinės
bendrovės akcija (sertifikatas)”;
2) bendrovės kodas ir pavadinimas;
3) nominali vertė (nurodoma litais, be centų);
4) numeris (kodas);
5) privilegijuotų akcijų dividendo dydis ir balsavimo teisė;
6) išleidimo į apyvartą data;
7) vadinės akcijos savininkas;
8) bendrovės valdybos pirmininko ir stebėtojų tarybos pirmininko (jei stebėtojų
taryba nesudaroma – valdybos pirmininko pavaduotojo) parašai ar jų parašų
faksimilinės reprodukcijos.
Stabiliai gerai dirbančios ir nuolat dividendus išmokančios Lietuvos akcinės bendrovės įjungtos į nacionalinės vertybinių popierių biržoje “A” grupės įmonių sąrašą. Kitos bendrovės, neapsižyminčios aukštais ekonominiais finansiniais rodikliais, patalpinamos “B” grupės įmonių sąraše. Tokiu būdu greitai galima atskirti dirbančią ir savo akcijomis prekiaujančia bendrovę nuo prasčiau dirbančios. Norint nustatyti biržoje savo vertybiniais popieriais neprekiaujančios bendrovės būklę, tenka analizuoti jos ekonominę finansinę veiklą bei jos dinamiką per 2-3 metus.
Kompanijoms, kurios reguliariai moka aukštus dividendus, pateikiama teisė išleisti mėlynos spalvos materialas akcijas. Tokiu būdu jos išskiriamos iš kitų tarpo.
Materialių vardinių akcijų savininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) nurodomi akcijos blanke ir įrašomi į bendrovės akcininkų registracijos knygą. Akcininkų registracijos knygoje turi būti šie duomenys:
• akcininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pilnas pavadinimas);
• adresas (buveinė);
• turimų akcijų skaičius;
• akcijų nominali vertė.
Materialios vardinės akcijos perleidžiamos kitiems investitoriams akcijoje (sertifikate) padarant įrašą, vadinamą indosamentu.

1.2. Akcijų rūšys

Nematerialios akcijos. Nematerialios akcijos egzistuoja įrašų forma jų savininkų (akcininkų) vertybinių popierių sąskaitose. Vertybinių popierių sąskaitas akcijų savininkų vardu tvarko jas išleidusi bendrovė (emitentas), arba kiti sąskaitų tvarkytojai. Kiekvienas akcijų savininkas turi teisę pasirinkti, kur atidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Nematerialių akcijų savininkams kartais būtina įrodyti šių VP nuosavybės teisę, pavyzdžiui, mokant mokesčius, deklaruojant turtą ir pajamas, teismui ir t.t.
Pagal disponavimo būda akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines.
Akcinės bendrovės akcijos gali būti vardinės ir pareikštines. Konvertuoti vardines akcijas į pareikštines arba atvirkščiai, gali akcinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2/3 kiekvienos rūšies akcijų savininkų, dalyvavusių visuotiniame akcininkų susirinkime, balsų dauguma.
Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti tik vardinės.
Materialios vardinės akcijos savininkas yra tas asmuo, kuris nurodytas akcijoje. Šie asmenys turi būti registruojami uždarosios akcinės bendrovės akcininkų registracijos knygoje.
Vardinės akcijos negali būti nei laisvai perduodamos nei parduodamos. Jomis gali naudotis tik jų savininkas, kurio pavardė nurodyta pačiose akcijose ir kuriam šios akcijos buvo parduotos. Vardinės akcijos keičia savininką tik tada, kai akcinėje bendrovėje įforminamas atitinkamas jų perdavimo įrašas.
Nematerialios vardinės arba pareikštinės akcijos savininkas yra asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita. Šioje sąskaitoje įrašomos šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančios akcijos. Pareikštinę akciją jų savininkai gali perduoti arba parduoti kitam asmeniui. Teisėmis, kurias suteikia šios akcijos, kaip ir pinigų atveju, toliau naudojasi jų nauji savininkai. Dividendas išmokamas faktiniam akcijų savininkui nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis jų savininkas.

1.3. Savininkams suteikiamos teisės

Pagal savininkams suteikiamas teises akcijos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias. Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju ar nekaupiamuoju dividendu; tai nustatoma bendrovės įstatuose iš anksto, prieš išleidžiant akcijas. Keisti paprastąsias akcijas į privilegijuotąsias yra draudžiama.
Skirtingų rūšių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos įstatuose.
Privilegijuotųjų akcijų iki šiol bendrovės išleido nedaug, nors remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu jų leidžiama turėti net iki 1/3 įstatinio kapitalo (skaičiuojant pagal akcijų nominalias vertes).
Privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės įgyvendinamos pirmiausia, po to tenkinami paprastųjų akcijų savininkų reikalavimai. Nemokamai gauti naujai išleistų bendrovės akcijų privilegijuotųjų akcijų savininkai gali tik tada, kai įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš nepaskirstytinųjų rezervų, naujai išleidžiamų bendrovės akcijų šiems akcininkams neskiriama.
Bendrovės akcininkai gali nustatyti, kad privilegijuotųjų akcijų savininkai neturi balsavimo teisės, ir tą įteisinti bendrovės įstatuose, tačiau Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytos išimtys, kada privilegijuotųjų akcijų be balsavimo teisės savininkams leidžiama balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Tai atvejai, kai priimami nutarimai dėl: įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais išleidžiant privilegijuotąsias akcijas; įstatinio kapitalo mažinimo; konvertuojamųjų obligacijų, kurios vėliau bus keičiamos į privilegijuotąsias akcijas išleidimo; bendrovės reorganizavimo ir reorganizavimo projekto patvirtinimo.
Jeigu per dvejus finansinius metus iš eilės bendrovė neišmoka privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės savininkams nustatyto dividendo, jie įgyja balsavimo teisę. Šią teisę akcininkai turi iki tų metų, kuriais buvo visiškai su jais atsiskaityta, pabaigos.
Konvertuoti privilegijuotąsias akcijas į paprastąsias galima tik visiškai atsiskaičius su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba pasirašius įsipareigojimą padengti įsiskolinimą kitais ūkiniais metais. Dėl šių akcijų konvertavimo visuotinis akcininkų susirinkimas priima nutarimą ne mažiau kaip 2/3 kiekvienos rūšies akcijų savininkų, dalyvavusių akcininkų susirinkime, balsų.
Daugumos priveligijuotųjų akcijų savininkai gali gauti reguliarius fiksuotus dividentus. Jei mokėjimai yra begaliniai, tai emisijos laikas neribotas. Jų vertė nustatoma diskontuojant dividento suną pageidaujamo pelningumo tarifu:

Vpa=Dpa/ ipa

Vpa- priveligijuotosios akcijos vertė;
Dpa- priveligijuotosios akcijos dividendai;
ipa- pageidaujama pelno norma

Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį.
Paprastosios akcijos suteikia akcininkų susirinkime jų savininkams balsavimo teisę, leidžiančią dalyvauti bendrovės valdyme. Paprastųjų akcijų kainos paprastai auga prieš ir per verslo augimo periodus, nes pelno viltys stiprėja, kurios veda arba prie didesnių dividendų, arba stambesnių sulaikytų ar reinvestuotų pajamų (aukštesnės akcijų buhalterinės vertės), arba prie abiejų iš karto. Investitoriai, siekiantys pajamų ar kapitalo prieaugio šių verslo ciklo augimo metu turi naudos iš paprastųjų akcijų nuosavybės.
Dėl vilčių įtakos paprastųjų akcijų kainos dažnai numato ciklo krizės tašką. Jos gali imti kilti tuo metu, kuomet sąlygos verslui yra vis dar prastos ir prieš realaus ekonominio augimo atnaujinimą. Yra labai sunku patikimai įvertinti šio laikotarpio trukmę. Viename ilgalaikiame JAV tyrinėjime buvo nustatyta, kad paprastųjų akcijų kainų pokyčiai yra linkę būti nuo 5 iki 9 mėnesių prieš ciklinius kitimus versle, bet šiam periodui buvo daug išimčių.
Paprastųjų akcijų kainos yra linkusios mažėti verslo kritimo laikotarpiais ir taip pat gali numatyti verslo viršūnę, t.y. kuomet ekonominės sąlygos vis dar atrodo palankiai. Kainų mažėjimo priežąstis yra viltys gauti žemesnius pelnus, tai gali sukelti dividendų sumažėjimą bei mažesnius korporacinių aktyvų buhalterinės vertės augimus. Susirūpinę savo pajamomis, investitoriai parduoda paprastąsiais akcijas tam, kad gautų kapitalo fiksuotų pajamų vertybinių popierių reinvesticijai su tikslu palaikyti ar padidinti turto grąžą. Investitoriai, norėdami užsklęsti kapitalo priaugį, parduoda paprastąsias akcijas, kad realizuotų vekselinius pelnus (paper profits).
Paprastosios akcijos užtikrina akcininkui nuolatinę teisę dalyvauti bendrovės valdyme ir teisę į bendrovės turto dalį. Tačiau teisė į bendrovės pelno dalį priklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų. Tai yra, dividendai gali būti nemokami, jeigu bendrovės gautas pelnas yra per mažas arba jei pelną nuspręsta panaudoti kitiems tikslams. Paprastųjų akcijų savininkai turi “galutinę” teisę į įmonės pajamas ir turtą (žinoma, turi būti išmokėti dividendai privilegijuotųjų akcijų savininkams, sumokėtos palūkanos ir padengti kiti įsipareigojimai), todėl jų akcijų vertė gali padidėti ir žymiai viršyti kitų savininkų. Paprastųjų akcijų savininkai turi teisę nemokamai gauti naujų akcijų visais atvejais, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų.
Paprastosios vardinės akcijos, kai jas įsigyja bendrovės darbuotojai lengvatinėmis sąlygomis, įgyja darbuotojų akcijos statusą. Šių akcijų perleidimas gali būti apribotas, bet ne ilgesniam kaip trejų metų terminui, skaičiuojant nuo jų išleidimo į apyvartą dienos. Bendrovės įstatuose nustatoma, kad darbuotojų akcijos savininkas neturi teisės ją perleisti kito asmens, ne bendrovės darbuotojo nuosavybėn. Pasibaigus perleidimo apribojimo laikui, akcija netenka darbuotojų akcijos statuso ir yra pakeičiama paprastąja vardine akcija.

1.4. Specialiųjų akcijų statusas
Kai kuriais atvejais paprastosioms vardinėmis akcijoms gali būti suteiktas specialiųjų akcijų statusas. Specialiųjų akcijų statusą visuotinis akcininkų susirinkimas
gali suteikti akcijoms tų bendrovių, kurių pagrindinė veikla atitinka įstatymų reglamentuotų transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ir komunalinio ūkio sričių veiklą. Specialiųjų akcijų statusas gali būti suteiktas tada, kai valstybė ar savivaldybė atsišakojęs turimų 2/3 ar daugiau balsų bendrovės visuotiname akcininkų susirinkime parduodama ar kitaip perleisdama dalį valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų. Specialiųjų akcijų savininkų turtinės ir neturtinės teisės turi būti nustatytos bendrovės įstatuose.
Specialiųjų akcijų valdytojai turi teisę: sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir siūlyti susirinkimo darbotvarkės klausimus ir nutarimų projektus, pasisakyti kiekvienu visuotiniame akcininkų susirinkime svarstomu klausimu; vetuoti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl bendrovės reorganizavimo, likvidavimo, specialiosios akcijos statuso atšaukimo, taip pat kitus nutarimus, kuriuos vetuoti specialiosios akcijos savininkui teisės suteikiama transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ar komunalinio ūkio sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.
Valdybos narys, kurį paskyrė specialiosioms akcijoms atstovaujanti institucija, turi veto teisę balsuojant dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai (balsuojant dėl kitų klausimų, valdybos narys, kurį paskyrė specialiosioms akcijoms atstovaujanti institucija, valdybos posėdyje balsavimo teisės neturi).
Specialioji akcija netenka specialiosios akcijos statuso, kai valstybė (savivaldybė) perleidžia ją kito asmens nuosavybėn ar kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima nutarimą dėl jos statuso atšaukimo.
Nuo 2001 m. liepos l d. (LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I 835 įsigaliojimo diena) specialiųjų akcijų statusas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms akcijoms naujai nesuteikiamas.

2. AKCIJŲ RINKOS INDEKSAI

2.1. Dažniausiai naudojami indeksai

Indeksas yra statistinis matas, išreikštas bazinio periodo, paprastai vienerių metų, procentine išraiška. Tikslesnis indekso apibrėžimas skamba taip: indeksas tai statistinis rinktinio(diversifikacija pagal įmonių veiklą) vertybinių popierių portfelio dinamikos matas. Taigi iš apibrėžimo matome, kad indeksas atspindi konkrečios rinkos dalies ar sektoriaus vertybinių popierių kitimo tendencijas. Prasčiausiai indeksą galima apibūdinti kaip konkrečių emitentų vertybinių popierių kainų vidurkį. Priklausomai nuo emitentų skaičiaus indeksas gali būti mažiau ar daugiau tikslus, bet tai nereiškia, kad apskaičiavus absoliučiai visų emitentų indeksą – jis bus idealaus dinamikos “atspindys”. Tokie papildomi kaštai netikslingi todėl, kad neduos laukiamo rezultato (riboto įmonių skaičiaus užtenka indeksui nustatyti).
Indeksus skaičiuoja nemažai pasaulyje žinomų biržų, organizacijų, fondų ir kitų įmonių.
Populiariausia organizacija “Dow Jones & Company” skaičiuoja net 3600 indeksų, žymiausi jų:
• DJIA (pramoninis indeksas – jį sudaro 30 didžiausių JAV bendrovių)
• DJTA (transporto indeksas – jį sudaro 20 stambiausių JAV transporto įmonių)
• DJUA (komunalinis indeksas – jį sudaro 15 šios srities JAV įmonių)
Standard & Poor’s įmonė skaičiuoja tokius visos rinkos indeksus:
• S & P’s 500 (indekso bazę sudaro 500 įmonių – 400 pramonės, 20 transporto, 40 finansinių ir 40 komunalinių) – vienas populiariausių indeksų.
• S & P’s 100
JAV Nacionalinė vertybinių popierių dilerių asociacija skaičiuoja:
• NASDAQ indeksą apiimanti virš 4 tūkstančių bendrovių( pramonės, bankų, kitų finansų, draudimo, buitinių paslaugų ir transporto indeksai).
Pasauliniu mastu svarbus ir kiti indeksai:
• FTSE 100 (Didžiojoje Britanijoje)
• Hang Seng (Honkonge)
• Nikkei (Japonijoje)
• DAX (Vokietijoje)
• CAC 40 (Prancūzijoje)
Lietuvos vertybinių popierių rinka ne išimtis – čia irgi skaičiuojami vertybinių popierių indeksai. Populiariausi Lietuvoje naudojamai indeksai:
• LITIN kapitalizuotų kainų indeksas
• LITIN-G kapitalizuotų kainų indeksas
• LITIN-10 bazę sudaro aktyviausiai dalyvaujančių apyvartoje 10 įmonių vertybiniai popieriai.
• ERLRIX (dienraščio “Lietuvos rytas”),
• VZ indeksas (dienraščio “Verslo žinios” )

Skaičiuojant indeksus neatsižvelgiama į vertybinių popierių apyvartas ir su dividendais susijusius pokyčius. LITIN ir LITIN-G indeksai formuojami iš skirtingų biržos sąrašų. Šių indeksų esmė yra ta, kad juos skaičiuojant atsižvelgiama į vertybinių popierių emisijos skaičių – emisijos kapitalizacija lyginama su rinkos kapitalizacija. Dėl didelių nominalių verčių skirtumo Lietuvos vertybinių popierių rinkoje neskaičiuojami vidutinių kainų indeksai. Didžiausi Lietuvos finansiniai tarpininkai dažnai turi savo indeksus.

2.2. Indeksų sudarymo metodai

Dažniausiai naudojami trys rinkos indeksų sudarymo metodai:

1) Pirmasis metodas yra paremtas kainų įvertinimu: visų bendrovių akcijų kainų suma dalinama iš pastovaus daliklio, taip nustatoma vidutinė reikšmė. A ir B akcijų indekso nulinei dienai daliklis bus lygus akcijų skaičiui, t.y. 2. Tokiu būdu vidutinė nulinės dienos kaina bus lygi 15 [(10+20)/2]. Tai ir yra indekso dydis. Nors labai dažnai pradinė indekso reikšmė prilyginama kokiam nors patogiam skaičiui – pavyzdžiui 100.
Indeksų skaičiavimo metodikoje būna numatyta įvairių netipinių atvejų – vienas iš jų – akcijų skaidymas. Kiekvieną kartą, kai akcijos yra skaidomos, daliklis koreguojamas. Aritmetinio kainų įvertinimo indekso žymiausias pavyzdys – Dow Jones Industrial Average (DIJA) indeksas. Jo skaičiavimo bazė susideda iš 30 stambių kompanijų akcijų.
2) Antras metodas yra akcijų vertės nustatymas, arba įvertinimas pagal kapitalizaciją. Šio metodo esmė: akcijų kainos dauginamos iš akcijų skaičiaus esančio apyvartoje ir apskaičiuojama jų suma. Po to šis skaičius dalinamas iš bendros akcijų rinkos kainos per pirmą apskaičiavimo dieną ir dauginamas iš nustatytos pradinės indekso reikšmės. Žymiausi tokio tipo indeksai yra “Standard & Poor’s”. Pavyzdžiui, S&P 500 – tai 500-ties stambiausių JAV kompanijų akcijų kainų indeksas. “Standard & Poor’s “ taip pat atskirai apskaičiuoja pramoninių, transporto, komunalinių ir finansinių kompanijų akcijų kainų indeksus. Kitos organizacijos apskaičiuoja indeksus, remiantis platesne baze. Niujorko fondų birža skaičiuoja indeksą, įtraukiantį visas akcijas. Amerikos fondų birža apskaičiuoja indeksą tų akcijų, kuriomis joje prekiaujama. Nacionalinė vertybinių popierių dilerių asociacija (NASD) skaičiuoja NASDAQ indeksą automatinės kotiruočių sistemos pagalba. Šis indeksas įtraukia maždaug 5000 nebiržinės rinkos akcijų. Be to NASD dar apskaičiuoja pramoninį, bankinį, draudimo ir komunalinių firmų indeksus. NASD publikuoja dar keturis indeksus akcijų, kurios priklauso Nacionalinei rinkos sistemai (National Market System, NMS). Didžiausią bazę turintį kainų indeksą pateikia Wilshire asociacija. Šis indeksas, vadinamas Wilshire 5000 įtraukia visas akcijas kotiruojamas New York’o ir Amerikos fondų biržose ir taip pat aktyviausiai prekiaujamomis užbiržinėmis akcijomis.
3) Trečias indeksų apskaičiavimo būdas – lygaus vertinimo metodas. Toks indeksas skaičiuojamas kasdien dauginant praeitos dienos indekso reikšmę iš kainų santykinių reikšmių aritmetinio vidurkio (kainos santykinė reikšmė – tai šiandienos kainos santykis su vakarykšte kaina).
Agentūra “Value Line” taip pat pateikia populiarų indeksą, kuriam apskaičiuoti nenaudojamas nei kainų, nei kapitalizacijos, nei lygaus vertinimo metodas. Šis indeksas apskaičiuojamas dauginant praeitos dienos indekso reikšmę iš kainų santykinių reikšmių geometrinio vidurkio. Jis vadinasi “sudėtinis (geometrinis) indeksas” (“Value Line Composite (Geometric) Index”).

IŠVADOS

Šiame darbe stengiausi trumpai aptarti akcijų rinkos bendruosius bruožus ir ypatumus,
išnagrinėjau kas yra akcijos, kaip jos skirstomos, išsiaiškinau kokias turi akcijų savininkai teises taip pat supažindinau su žymiausiais užsienio šalių ir Lietuvos akcijų indeksais. Išsiaiškinau, kokie yra indeksų skaičiavimo metodai.
Taigi supratau, kad akcijų rinka yra be galo sudėtingas,detalizuotas mechanizmas. Rinkos ir ekonomikos yra sunkiai prognozuojamos. Ir pirmiausiai norint investuoti į bet kokią įmonę, bendrovę turi nuosekliai išsiaiškint jos padėtį rinkoje. Tai priklauso nuo žmogaus, norinčio kurnors investuot, o kad rinka būtų patraukli investicijoms Viena iš pagrindinių sąlygų pelningai ir saugiai akcijų rinkai yra skaidri valstybės finansų politika. Jeigu valstybės finansų politika yra skaidri, o mokesčių ir valstybės skolos našta nedidelė

LITERATŪRA

1.Budzinauskas S. Lietuvos Centrinio depozitoriumo vieta VP rinkoje // Respublika.-1994.12.09.
2. Keleras A. Lietuvos Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas // Respublika.-1994.12.09.
3. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža
http://www.nse.lt
4. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių Depozitoriumas
http: // www.csdl.lt
5. G. Milde., P. Missfelder. Pinigai. Viskas apie pinigus nuo akcijų iki procentų.- V., 2002.