1. Tarptautinis valiutos fondas ( TVF ) ir jo atsiradimo prielaidos

Tarptautinis valiutos fondas ( angl. International Monetary Fund ) yra universali tarptautinė finansų organizacija, turinti plačius įgaliojimus tarptautinėje monetarinės politikos srityje. Pagrindinis šios tarptautinės organizacijos tikslas yra tarptautinio prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, garantuojančio valstybėms subalansuotą ekonominį augimą, sukūrimas. Tarptautinis valiutos fondas ( TVF ) įkurtas skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pinigų valiutų politikoje, stiprinti ekonomikos augimą, didinti užimtumą bei suteikti laikiną finansinę pagalbą šalių mokėjimų balanso problemas spręsti.
TVF poreikis atsirado didžiosios depresijos ( 1929 – 1933 metų pasaulinės ekonomikos krizės ) metais. Finansiniai valstybių santykiai tuomet priklausė nuo aukso standarto sistemos. Valstybė atitiko aukso standarto sistemos keliamus reikalavimus, jei nustatydavo nacionalinės valiutos ir aukso santykį, laikydavosi nustatytos apyvartoje esančių pinigų ir aukso atsargų proporcijos, neribodavo aukso eksporto ir importo. Valstybė, kurioje dominuodavo prekių importas, siekdama nepažeisti aukso standarto sistemos, patirdavo nacionalinės ekonomikos sukrėtimus. Dėl aukso rezervų mažėjimo tokioje valstybėje kildavo pinigų pasiūlos sumažėjimas. Valstybė devalvuodavo savo nacionalinę valiutą. Žlugus aukso standarto sistemai, reikėjo rasti naujų būdų tarpvalstybiniams finansiniams santykiams palaikyti. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, prasidėjo derybos dėl TVF įsteigimo. Derybos buvo baigtos Breton Vudo
( Bretton Woods ) konferencijoje, įsteigus TVF. Savo veiklą TVF pradėjo 1946 m.
TVF tikslas finansų srityje yra formuluojamas Sutarties tarp dalyvaujančių valstybių 4 straipsnyje: “laikinai teikti fondo lėšas valstybėms – fondo narėms, esant pakankamiems šių valstybių garantams, siekiant sudaryti valstybėms galimybę pataisyti savo mokėjimų balansą, nenaudojant destruktyvių stabilizavimo priemonių nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu.”
Valstybė – TVF narė, turinti mokėjimo balanso sutrikimų, gali gauti 25 procentus sumos, kurią ji sumokėjo kaip savo kvotą fondui. Jei šios sumos nepakanka, valstybė gali gauti paskolą iš TVF, tačiau ne daugiau nei trijų kvotų dydžio. Paprastai paskolos suteikiamos trejiems – penkeriems metams. Valstybė kartu su prašymu gauti paskolą privalo pateikti reformų planą, t.y. numatyti veiksmų, kurie leistų pataisyti mokėjimo balansą, programą. Skolindamasi valstybė privalo sumokėti mokestį už paskolos aptarnavimą ( maždaug 0,5 procento paskolos sumos ), taip pat metines palūkanas ( maždaug 4 procentus paskolos sumos ). Už savo sumokėtą kvotą fondui valstybė gauna metines palūkanas, jei jos valiuta yra panaudojama paskolai ar paskoloms išduoti ( palūkanų dydis yra maždaug 4 procentai paskolos sumos ). Didelė dalis TVF lėšų nėra panaudojama, nes daugelio valstybių narių valiutos nėra patrauklios.
TVF savo nariams skiria tam tikrą kiekį specialiųjų skolinimosi teisių ( Special Drawing Rights, toliau tekste – specialiosios skolinimosi teisės, arba sutrumpintai – SST ), kurios , kaip vienas iš pagrindinių šiuolaikinės pasaulio monetarinės sistemos rezervų, palaiko tarptautinį finansų likvidumą. SST buvo sukurtos, atsisakius palaikyti rezervus tik auksu arba JAV doleriais. SST yra dirbtinė valiuta , kurios pagrindas yra JAV doleris ( 39 proc. vertės ), Vokietijos markė ( 21 proc. vertės ), Japonijos jena ( 18 proc. ), Didžiosios Britanijos svaras sterlingų ( 11 proc. ), Prancūzijos frankas ( 11 proc. ). SST vertė nustatoma sumuojant minėtų valiutų krepšelio vertes JAV doleriais rinkos keitimo kursu. Specialiosios skolinimosi teisės naudojamos kaip rezervai valstybių centriniuose bankuose, papildant aukso ir konvertuojamos valiutos atsargas.
TVF taip pat teikia technines žinias valstybėms narėms. 1964 m. buvo įsteigtas TVF institutas, kurio pagrindinis tikslas – teikti žinias apie TVF veiklą, finansų statistiką, mokėjimų balanso koregavimo metodus ir pan.
TVF teikia periodines konsultacijas valstybėms narėms. Kiekvienais metais TVF komanda vyksta į valstybę narę ir renka informaciją apie atitinkamos valstybės makroekonominius rodiklius, įskaitant importą ir eksportą, gyventojų užimtumą, mokesčius, kredito institucijų veiklą. Papildomai organizuojami susitikimai su valstybės tarnautojais. TVF komanda rezultatus apibendrina pranešime TVF Valdybai.
Valstybių – fondo narių kvotos sudaro TVF nuosavas lėšas. Taip pat TVF skolinasi lėšų iš valstybių, turinčių gerą mokėjimų balansą, ir teikia jas valstybėms, turinčioms blogą mokėjimų balansą. Tokiu atveju TVF įgyja banko funkcijų.
Valstybė, stodama į TVF, privalo sumokėti įnašą ( kvotą ). Kvotos valstybėms nustatomos pagal įvairius kriterijus, įskaitant bendrojo nacionalinio produkto dydį ir gyventojų skaičių. Minėta, kad kvotos sudaro TVF nuosavas lėšas ir nuo jų dydžio priklauso suteikiamos valstybei paskolos dydis. Taip pat nuo kvotos dydžio priklauso ir valstybės balsavimo galia (turimų balsų skaičius ). Kiekvienos valstybės kvota yra peržiūrima kas penkeri metai. Dabar JAV kvota sudaro didžiausią TVF nuosavų lėšų dalį, o Maršalo saloms tenka mažiausia kvota.
TVF organizacinė struktūra susideda iš :
 Valdytojų tarybos
 Direktorių valdybos
 Administracijos vadovo
Valdytojų tarybą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės. Valdytojų taryba turi konsultacinius komitetus, įskaitant Tarpinį komitetą ( šis konsultuoja Valdytojų tarybą monetarinės politikos klausimais ) ir Plėtros komitetą ( šis konsultuoja tarybą besivystančių šalių paramos klausimais ). Valdytojų taryba susirenka vieną kartą per metus.
Vykdomoji TVF institucija yra Direktorių valdyba, kurią sudaro 24 vykdomieji direktoriai. Valdybos posėdžiai šaukiami ne rėčiau kaip tris kartus per savaitę. Valdybos sprendimai yra priimami konsensusu.
TVF tarnautojams vadovauja administracijos vadovas, kurį skiria Direktorių valdyba.
TVF faktinė įtaka valstybėms narėms yra gana didelė. Paprastai valstybės, siekdamos fondo finansavimo, įsipareigoja vykdyti tokią ekonominę ir monetarinę politiką, kuri didintų tos valstybės ir pasaulio ekonomikos pajėgumą. Papildomai valstybės įsipareigoja netaikyti ribojimų keičiant nacionalinę valiutą į užsienio valiutą bei palaikyti nustatytą nacionalinės ir užsienio valiutos santykį.
Tarptautiniai finansų santykiai yra labai dinamiški. Todėl dažnai TVF teko prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Bretton Woods sistema, pakeitusi aukso standarto sistemą, funkcionavo iki XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios. Sistema buvo priklausoma nuo JAV dolerio stiprumo. Tačiau JAV doleriui imant prarasti savo vertę, 1971 metais buvo atšauktas laisvas šios valiutos konvertavimas į auksą. Tarptautinė finansų sistema perėjo prie kontroliuojamo valiutų kurso, svyruojančio tam tikrose ribose, režimo. Kiekviena valstybė iš esmės gali pasirinkti savo valiutų sistemą. Valstybės, turinčios stiprią valiutą, paprastai renkasi laisvą valiutų sistemą, kitos valstybės stengiasi susieti savo valiutą su stipria valiuta ar kelių stiprių valiutų krepšeliu.
Dabar TVF priklauso 184 valstybės. Lietuvos Respublika TVF nare tapo 1992 metų balandžio 29 dieną. Jai buvo suteikta pradinė 69 mln. specialiųjų skolinimosi teisių kvota ( apie 95 mln. JAV dolerių ). Tais pačiais metais Lietuva pradėjo gauti TVF paskolas skirtingoms programoms vykdyti, būtent rezervinio kredito programoms ( 1992-1993 metais ir 1993-1994 metais ), sisteminės pertvarkos paskolos programai ( 1993-1994 metais ir 1994-1997 metais ) bei išplėstinės fondo paskolos programai ( 1994-1997 metais).