Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

Įvadas
Siekiant užtikrinti sklandų šalies ekonominį, politinį bei socialinį vystymąsi svarbu tikslingai panaudoti valstybės pajamas. Valstybei svarbu subalansuoti gaunamas pajamas ir išlaidas, nes tik tada galime tikėtis šalies ekonomikos augimo ir bendros visų gyventojų gerovės. Šiam tikslui įgyvendinti pasitelkiamas valstybės biudžetas.
Lietuvoje valstybės biudžeto veikloje dalyvauja beveik visi departamentai, ministerijos, valstybės tarnybos, įstaigos, kurių reguliuojamos sferos gauną asignavimus iš valstybės biudžeto.
Biudžeto teoriją aptaria keletas autorių. Savo darbe remsiuosi K. Levišauskaitės ir G. Rūškio valstybės finansų vadovėliu. Taip pat minėsiu O. Buckiūnienės, V. Meidūno, P. Puznausko mintis apie Lietuvos finansų sistemą. Pasitelkdama V. Naraškevičiūtės ir A. Lakštutienės knygą apatrsiu biudžeto vykdymą.
Statistikos departamentas pateikia daugelį biudžeto rodiklių, reikalingų vaizdžiai ir tiksliai analizei atlikti. Taip pat šiame darbe bus remiamasi ir kitais šaltiniais.
Šio darbo objektas yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas. Šiuo darbu siekiama apatarti Lietuvos valstybės biudžetą. Siekiant įgyvendinti šį tikslą nustatomi tokie darbo uždaviniai:
•Aptarti Lietuvos biudžeto sandarą ir formavimo principus;
•Išnagrinėti biudžeto procesą;
•Išanalizuoti Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų pasiskirstymą;
•Išanalizuoti Lietuvos nacionalinio biudžeto išlaidų pasiskirstymą;
•Aptarti Lietuvos biudžeto subalansuotumo problemą;
•Aptarti 2010 m. biudžeto projektą.
Atliekant šį darbą bus naudojamas mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizės metodas.

1. Lietuvos Respublikos biudžeto sandara ir formavimo principai
Valstybės biudžetas yra didžiausias centralizuotas valstybės fondas, per kurį akumuliuojama pagrindinė dalis lėšų, reikalingų valstybei deleguotoms funkcijoms finansuoti. Už valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą yra atsakinga Vyriausybė. (www.finmin.lt)
Valstybės biudžetas – valstybės pajamų ir išlaidų sąmata tam tikram laikui (biudžetiniams metams1), patrvirtinta įstatymu.
K.Levišauskaitės ir G.Rūškio (2003) teigimu, biudžetas turi būti sudaromas laikantis svarbiausių keturių biudžeto formavimo principų:
•Biudžeto vieningumas
•Biudžeto pilnumas
•Biudžeto realumas (teisingumas)
•Biudžeto viešumas
Biudžeto vieningumo principas reiškia, kad valstybė gali turėti tik vieną nacionalinį biudžetą, apimanti visas valstybės pajamas ir išlaidas, o biudžeto vieningumas turi bųti išreiškiamas per finansinius dokumentus, vieningą pajamų ir išlaidų klasifikaciją.
Biudžeto pilnumo principas papildo biudžeto vieningumo principą: kiekviename biudžeto straipsnyje turi būti parodomos visos atitinkamo straipsnio išlaidos ar pajamos. Tai palengvina valstybės finansų kontrolės funkciją.
Biudžeto realumo principas užkerta kelią biudžeto falsifikavimui. Šis principas numato valstybės finansinių operacijų, susijusių su pajamomis ir išlaidomis, teisingą atvaizdavimą biudžete.
Biudžeto viešumo principas reikalauja viešai skelbti valstybės biudžetą.
Mūsų valstybės biudžeto sandarą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, priimtas 2000 m. Biudžeto sanaros įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės ir visapusiškos šalies piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus piniginiai ištekliai būtų panaudoti efektyviai. Jame taip pat reglamentuojamos biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindinės nuostatos, procedūros bei asignavimo2 valdytojų pareigos, teisės ir atsakomybė.

1biudžetiniai metai – metai, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.
2asignavimai- biudžete nustatyta biudžetinių įstaigų ir kitų biudžeto lėšas gaunančių subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui bei strateginėms atsargoms įsigyti skirta lėšų suma.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma sudaro Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą.

Pav.1. Biudžeto sandara (Levišauskaitė, Ruškys, 2003)
Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, išskyrus skolintas lėšas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos gali būti tik piniginės lėšos. (www3.lrs.lt [žiūrėta 2009 spalio 27d.])
Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus. (www3.lrs.lt [žiūrėta 2009 spalio 27d.])
Lietuvos Respublikos biudžetinėje sistemoje skirstoma nacionalinių pajamų dalis, kuri skiriama valstybės švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybinės valdžios ir valstybės valdymo įstaigoms išlaikyti, krašto apsaugai ir kitoms reikmėms. Savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos socialinėms, ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikytif (Levišauskaitė, Ruškys, 2003)
Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Šios lėšos naudojamos tik tokioms reikmėms, kurių negalima numatyti. Šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus. (Buckiūnienė, Meidūnas, Puzinauskas, 2003)

2. Biudžeto procesas
Biudžeto procesas – tai valstybinės ar vietinės valdžios veiksmai, susiję su vienu biudžetu (nuo biudžeto projekto parengimo iki įvykdymo apyskaitos patvirtinimo). Biudžetavimo procese svarbu ne tik planavimas, bet ir biudžeto vykdymo eiga bei jo kontrolė, kuri turi užtikrinti efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą.
LR biudžeto sandaros įstatymas numato tokius valstybės biudžeto proceso etapus:
1.Biudžeto projekto sudarymas.
2.Biudžeto projekto svarstymas.
3.Biudžeto projekto priėmimas ir biudžeto patvirtinimas.
4.Biudžeto vykdymas ir kontrolė.
Biudžeto projekto sudarymas – viena iš svarbiausių biudžeto proceso stadijų. Jo metu numatomos pagrindinės valstybės politinio, ekonominio, socialinio vystymo kryptys, nustatoma biudžetinių lėšų apimtis ir asignavimai. LR valstybės biudžeto projekto sudarymą organizuoja LR Vyriausybė. Biužeto projektą rengia Finansų ministerija.
Biudžeto sandaros įstatymas apibrėžia, kad valstybės biudžeto projektas yra rengiamas trejiems biudžetiniams metams, o tvirtinamas – vieneriems biudžetiniams metams.
Biudžetas rengiamas remiantis strateginio planavimo principais, biudžeto sandaros įstatymu, šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis, patvirtintais preliminariais pagrindiniais nacionalinio biudžeto rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programonis ir išlaidų sąmatų projektais (Levišauskaitė, Rūškys, 2003).
Finansų ministerija parengtą biudžeto įstatymo projektą pateikia Vyriausybei, kuri, jį apsvarsčiusi, pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Tada biudžeto įstatymo projektas nagrinėjamas Seime. Seimo komitetai ir nariai teikia pasiūlymus dėl biudžeto įstatymo projekto. Vyriausybei priėmus atitinkamus sprendimus dėl šių pasiūlymų, biudžeto įstatymo projektas vėl svarstomas ir tvirtinamas Seime, kuris turi patvirtinti biudžeto įstatymą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios. (www.finmin.lt [žiūrėta 2009 spalio 28d.])
Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtintas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto I/12 išlaidų. (LR konstitucija, 1992)
LR valstybės biudžeto vykdymą organizuoja vyriausybė. Valstybės biudžeto vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė.
Metams pasibaigus, asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų disponuojamose sąskaitose esančios biudžeto lėšos, išskyrus specialioms programoms finansuoti nepanaudotos įmokos ir nepanaudotus asignavimus baigiamiems statybos objektams finansuoti, grąžinamos į atitinkamą biudžetą ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos (Naraškevičiūtė, Lakštutienė, 2005).
Pasibaigus biudžetiniams metams šalies vyriausybė privalo paruošti ir pateigti Parlamentui ataskaitą apie biudžeto įvykdymą. Kada Seimas apsvarsto ir patvirtina praėjusių metų biudžeto įvykdymo ataskaitą, užbaigiamas eilinis biudžeto ciklas. Lietuvoje jis trunka vidutiniškai 2 metus.

3. Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vieningą pajamų ir išlaidų klasifikaciją nustato LR Finansų ministerija. LR biudžeto pajamų grupavimo pagrindą sudaro ekonominė klasifikacija ir pagal pajamų šaltinius. LR valstybės biudžeto pajamas sudaro LR įstatymų nustatyti mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetą
Mokestinės pajamos
•Pajamų, pelno ir kapitalo mokesčiai
° Gyventojų pajamų mokestis
° Juridinių asmenų pelno mokestis
•Turto mokesčiai
° Nekilnojamojo turto mokestis
° Žemės mokestis
° Žemės nuomos mokestis
° Mokestis už gamtos išteklius
° Turto dovanojimo ir paveldėjimo mokesčiai
•Vidaus prekių ir paslaugų mokesčiai
° Pridėtinės vertės mokestis
° Akcizai
•Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai
° Importo mokesčiai (muitai)
° Eksporto mokesčiai (muitai)
° Pajamos iš valiutinių operacijų
° Kiti tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai
•Kiti mokesčiai
° Žyminis mokestis
° Prekyviečių mokestis
° Mokestis už aplinkos teršimą
° Kiti mokesčiai
Nemokestinės pajamos
•Pajamos už eksplotuojamą valstybės ir savivaldybių turtą
° Lietuvos banko pelno likutis
° Pajamos iš baudų ir konfiskacijų
° Kitos nemokestinės pajamos (dividendai už akcijas, palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą)
•Pajamos už parduotą ilgalaikį turtą
•Gautos dotacijos
•Kitos nemokestinės pajamos
° Konsulinis mokestis

Nemokestinės pajamos nėra lemiamas šaltinis Lietuvos valstybės biudžete. Didžiausią dalį biudžeto pajamų sudaro mokestinės pajamos. Duomenys apie LR nacionalinio biudžeto pajamas yra pateikiami atitinkamuose statistikos rinkiniuose.
Apibūdinkime 2006 m., 2007 m., 2008 m. nacionalinių biudžeto pajamų šaltinius, pateiktus 1 lentelėje. Nacionalinio biudžeto pajamas 2006 metais sudarė: mokestinės pajamos – 93,5 proc., o nemokestinės – 6,5 proc.; atitinkamai 2007 metais: mokestinės pajamos – 93,6 proc., nemokestinės pajamos – 6,4 proc.; 2008 metais: mokestinės pajamos – 93,4 proc., o nemokestinės pajamos – 6,6 proc. Akivaizdu, jog didžioji dalis įplaukų į šalies biudžetą yra surenkamos per mokesčius. Taip pat šiais metais pastebina bendra įplaukų didėjimo tendencija dėl suaktyvėjusio vartojimo.
1 lentelė
Nacionalinių biudžetų pajamų šaltiniai
2006 m.2007 m.2008 m.
Mokestinės pajamos17138,620 481,723 185,4
Nemokestinės pajamos1 198,21 410,61 650,6
Pajamos 18336,821892,324836,0
Šaltinis: www.stat.gov.lt [žiūrėta 2009 spalio 28d.]

Siekiant geriau suprasti budžeto pajamų pasiskirstymą aptarkime 2008 ir 2009 metų pirmų ketvirčių (sausio-kovo mėn.) nacionalinio biudžeto pajamų rodiklius, pateiktus 2 lentelėje (žr. priedai). Kaip ir ankstesnių metų analizuotuose biudžetuose taip ir dabar mokestinės pajamos sudaro biudžeto pajamų pagrindą: 2008 m. I ketv. 98,8 proc. ir 2009 m. I ketv. 94,6 proc.. Mokestinių pajamų abiem laikotarpiais daugiausia buvo gauta iš vidaus prekių ir paslaugų mokesčių. Jų įplaukos sudarė 68,6 proc. 2008 m. I ketv. ir 62,8 proc. 2009 m. I ketv. visų biudžeto pajamų. Vidaus prekių ir paslaugų mokesčių didžiausią dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), po to seka surenkami akcizai. Didelę dalį biudžeto įplaukų sudaro pajamų ir pelno mokesčiai, iš kurių didžiausios įplaukos yra iš gyventojų pajamų mokesčių: 2008 m. I ketv. 19,1 proc., 2009 m. I ketv. 19,2 proc..
Taigi darytina išvada, jog pagrindiniai biudžeto pajamų šaltiniai yra atitinkamai šie mokesčiai: PVM, akcizai, gyventojų pajamų mokestis. valstybės vykdoma mokesčių politika turi būti orientuota į kuo didesnį mokesčių surinkimą, siekiant maksimizuoti biudžeto pajamas.
Atlikime pagrindinių mokestinių įplaukų lyginamąją analizę. Lyginamuoju laikotarpiu biudžeto įplaukoms įtakos turėjo mokesčių reforma, lėtėjantis vartojimas, mažėjančios prekių ir paslaugų kainos ir kiti veiksniai. Nuo 2009 m. sausio 1d. padidintas PVM nuo 18 proc. iki 19 proc. ir panaikintos kai kuriuos PVM lengvatos. Tokia mokesčių reforma turėjo padidinti įplaukas į biudžetą, bet atsitiko priešingai: PVM 2009 m. I ketv. surinkta 670659 tūkst. Lt mažiau lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2008 m.
Nuo 2009 m. sausio 1 dienos didžiosios dalies gyventojų pajamos apmokestinamos vienodu 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu plius 6 proc. privalomo sveikatos draudimo įmoka. Tad bendram GPM paketui pradėtas taikyti 21 proc. dydis. Iki šiol GPM taikytas 24 proc. tarifas. Jam sumažėjus, net ir mokant atskirą PSD įmoką, mažėjo iš darbo užmokesčio išskaitoma mokesčių dalis bei didėjo daugumos žmonių gaunamos pajamos. Dėl šios priežasties 2009 m. I ketv. gyventojų pajamų mokesčio buvo surinkta 122696 tūkst. Lt daugiau lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2008 m. Tokį mažą GPM prieaugį, nors ir sumažinus mokesčio tarifą, lėmė lėtėjantis darbo užmokesčio augimas bei didėjantis nedarbas.
2009 m. I ketv. pajamų iš akcizų gauta mažiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m. Šis skirtumas sudaro 22557 tūkst. Lt.. Kritusiam akcizų surinkimui įtakos turėjo kuro akcizų padidinimas (sumažėjo akcizai apmokestintų prekių vartojimas).
Valstybės vykdoma mokesčių politika turi būti orientuota į kuo didesnį mokesčių surinkimą, siekiant maksimizuoti biudžeto pajamas. Svarbu, kad nustatomi apmokestinimai šalyje neskatintų plėtotis neapskaitytai ekonomikai, kuri sąlygoja nacionalinio biudžeto įplaukų mažėjimą, ką ir atskleidė atlikta biužeto pagrindinių pajamų šaltinių lyginamoji analizė.

4. Lietuvos nacionalinio biudžeto išlaidos ir biudžeto subalansuotumas
Nacionalinio biudžeto asignavimai yra biudžeto lėšos, skiriamos biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas, išlaidoms dengti, įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą. Jie naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti (švietimui, socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, gynybai ir kt.), įsipareigojimams vykdyti, dotacijoms teikti ir pan. Asignavimai yra skirstomi pagal funkcinę ir ekonominę klasifikacijas.
Anot K.Levišauskaitės ir G.Ruškio (2003) minėtoji biudžeto išlaidų klasifikacija pagal valstybės funkcijas yra:
Biudžeto išlaidų klasifikacija pagal valstybės funkcijas
•Bendras valstybės valdymas
•Krašto apsauga
•Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga
•Švietimas
•Sveikatos priežiūra
•Socialinė apsauga, globa ir rūpyba
•Sveikatingumas, rekreacija, kultūra
•Kuro ir energijos tiekimo paslaugos
•Žemės ūkis, miškininkystė, žemdirbystė ir veterinarija
•Mineralinių išteklių gavyba (išskyrus kurą), pramonė ir statyba
•Transportas ir ryšiai
•Išlaidos nepriskirtos pagrindinių išlaidų grupėms (valstybės skolos aptarnavimo išlaidos, dotacijos ir kompensacijos savivaldybėms)

Toliau analizuojant šalies nacionalinio biudžeto išlaidų pasiskirstymą naudosime išlaidų klasifikaciją pagal valstybės funkcijas.
Kaip matome iš 3 lentelėje pateiktos 2001 m. Lietuvos valstybės biudžeto išlaidų struktūros, didžiausia dalis biudžeto išlaidų buvo skirta socialinei sferai (švietimas, soacialinė apsauga, globa ir rūpyba, sveikatos apsauga, sveikatingumas, reakreacija ir kultūra) – 50,7 proc. visų išlaidų .
Kitoms valstybės funkcijoms buvo panaudota 37,5 proc. visų nacionalinio biudžeto išlaidų. Šios biudžeto išlaidos buvo skirtos finansuoti: bendrosioms valstybės paslaugoms, krašto apsaugai, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai ir nepriskirtoms pagrindinių funkcijų grupėms.
Ekonomikos poreikiams tenkinti buvo panaudota 11,8 proc. visų nacionalinio biudžeto išlaidų. Šios biudžeto išlaidos buvo skirtos finansuoti: butų ir komunaliniam ūkiui, kuro ir energijos tiekimo paslaugoms, žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei ir veterinarijai, mineralinių išteklių gavybai, pramonei ir statybai, tansportui ir ryšiams ir kitai ekonominei veiklai.
3 lentelė
Nacionalinis biudžetas
2001 m.
Tūkst. LtProc.Pajamos
Išlaidos 9873554100,09275641
Ekonomikai 116400511,8
Socialinei sferai 500614550,7
Kitoms valstybės funkcijoms370340437,5
Šaltinis: www.stat.gov.lt [žiūrėta 2009 spalio 30d.]

Valstybės (kartu ir nacionalinis) biudžetas gali būti deficitinis, subalansuotas arba perteklinis. Savivaldybės biudžetas negali būti deficitinis. Biudžeto deficitas yra skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai asignavimai viršija pajamas. Biudžeto perteklius yra skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai pajamos viršija asignavimus. Subalansuotas biudžetas yra, kai pajamų ir išlaidų skirtumas yra nulis. Valstybė siekia perteklinio biudžeto arba bent subalansuoto biudžeto. Anksčiau pateiktoje 3 lentelėje pajamų ir išlaidų duomenys rodo, jog 2001 m. nacionalinis biudžetas buvo deficitinis (augo valstybės skola). Pajamų ir išlaidų skirtumas -597913 tūkst. Lt.

Pav.2. 2001-2008 valstybės išlaidų dinamika (www.finmin.lt [žiūrėta 2009 spalio 30d.])

Antrame paveiksle pateikta valstybės išlaidų dinamika. Ši diagrama iliustruoja, jog vyrauja išlaidų augimo tendencija. Anksčiau aptardami biudžeto pajamas minėjome, jog biudžeto pajamoms taip pat būdingas augimas. Tarp šių dviejų dydžių augimo nėra vienodo proporcingumo – išlaidos auga greičiau negu pajamos. Pvz.: 2008 m. nacionalinio biudžeto išlaidos išaugo 5756,8 mln. Lt lyginant su 2007 m., o tuo pačiu laikotarpiu biudžeto pajamos išaugo 2943,7 mln. Lt.. Susiformuoja deficitinis biudžetas. 2007 m. nacionalinio biudžeto išlaidos išaugo 2657,2 mln. Lt lyginant su 2006 m., o tuo pačiu laikotarpiu biudžeto pajamos išaugo 3555,5 mln. Lt.. Susiformuoja deficitinis biudžetas.
Taigi Lietuvos Respublikos nacionalinis biudžetasč, remiantis ilgamete statistika, yra deficitinis.

5.2010 m. biudžeto projektas

Ministrų kabinetas pritarė 2010 metų biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos sudarys 13 152 mln. litų, arba 1 245,3 mln. litų mažiau nei 2009 metais. 2010 metų biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 18 328 mln. litų, t.y. 891 mln. litų mažiau nei 2009 metais (www.lrv.lt [žiūrėta 2009 lapkričio 1d.]). Taigi nacionalinis biudžetas deficitinis
Tikslu finansuoti einamąsias išlaidas ir biudžeto deficitą bei refinansuoti ankstesnes skolas, Finansų ministerija 2010 metais planuoja pasiskolinti apie 12,8 mlrd. Lt. Planuojama, kad bus skolinamasi leidžiant Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose bei imant paskolas iš tarptautinių finansinių organizacijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Europos tarybos vystymo bankas, Šiaurės investicijų bankas. (www.finmin.lt [žiūrėta 2009 lapkričio 1d.]).
Dabartinį skolinimosiiš esmės lemia tai, kad ekonomikos augimo laikotarpiu nebuvo sukauptas lėšų rezervas, kuriuo būtų galima bent iš dalies kompensuoti ekonomikos sunkmečio įtaką šalies gyvenimui bei tai, kad 2006-2008 metais priimtais sprendimais buvo numatytos naujos išlaidos – daugiausiai socialinės ir sveikatos apsaugos srityse (darbo užmokesčio pedagogams, socialiniams ir kultūros darbuotojams, valstybės tarnautojams didinimas, socialinių, kitų išmokų spartus augimas, kt.).
Planuojamos 2010 valstybės biudžeto pajamos iš pagrindinių pajamų šaltinių mln. Lt pateiktos 4 lentelėje.
4 lentelė
Planuojamos biudžeto pajamos
2009 m. planas2010 m. projektas
Pridėtinės vertės mokestis6240,66018,0
Akcizai3267,23257,4
Gyventojų pajamų mokestis4102,93308,8
Pelno mokestis1342,5907,7
Šaltinis: www.finmin.lt [žiūrėta 2009 lapkričio 2d.]

Daugiausia pajamų į 2010 m. valstybės biudžetą numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 6,018 mlrd. litų arba apie 45,8 visų valstybės biudžeto pajamų. Tai yra 3,7 proc. mažiau nei planuojama gauti 2009 metais.
Akcizų į valstybės biudžetą kitąmet planuojama surinkti 3 257,4 mln. litų kas sudaro apie 24,8 proc. valstybės biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 m planu, akcizų numatoma gauti 0,3 proc. mažiau.
Iš gyventojų pajamų mokesčio į nacionalinį biudžetą planuojama gauti 3 308,8 mln. litų kas sudaro apie 20,3 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 m. – tai bus apie 24 proc. mažiau.
Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 907,7 mln. litų, o tai sudarys 6,9 proc. visų valstybės biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 metais, tai yra 47,9 proc. mažiau.
Akivaizdu, jog visi minėtos biudžeto įplaukos planuojamai mažės. Labiausiai sumažės įplaukos iš pelno mokesčio, nepaisant planuojamo tarifo mažinimo nuo 20 proc. iki 15 proc. (smulkiam verslui iki 7,5 proc.)
Taigi ženkliai mažėjančios biudžeto pajamos ir mažiau krentačios valstybės išlaidos sukuria deficitą nacionaliniame biudžete ir skatina augti valstybės skolą – tokios 2010 m. biudžeto projekto prognozės.

Išvados

Valstybės vaidmuo šalies ekonominiame gyvenime yra gana sudėtingas ir įvairiapusis. Vienas svarbiausių ir, sakyčiau, netgi prioritetinių valstybės tikslų – fiskalinės politikos įgyvendinimas, kuris tiesiogiai susijęs su biudžeto procesu.
Biudžeto procesas – labai sudėtingas procesas, reikalaujantis labai didelių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Biudžete turėtų būti aiškiai suformuluoti tikslai ir konkrečios priemonės, kuriomis tie tikslai turėtų būti įgyvendinami.
Įgyvendinant biudžetą svarbu siekti subalansuotumo t.y. išlaidos neturėtų viršyti pajamų. Lietuvoje biudžetas, remiantis ilgamete statistika yra deficitinis t.y. išlaidos viršija pajamas.
Valstybės gaunamas pajamas galima klasifikuoti į nemokestines ir į mokestines. Pastarosios yra pagrindinis biudžeto įplaukų šaltinis. Siekiant surinkti kuo daugiau mokesčių yra vykdomos mokesčių reformos.
Asignavimai yra skirstomi pagal funkcinę ir ekonominę klasifikacijas. Išlaidų pasiskirstymas biudžete nėra tolygus – išlaidos socialinei sferai didžiausios. Svarbu paminėti, jog pastaruosiu metus stebima išlaidų didėjimo tendencija.
2010 m. biudžetas taip pat žada būti deficitinis. Artėjančiais metais planuojama surinkti mažiau mokesčių ir sumažinti išlaidas lyginant su 2009 m.
Taigi nacionalinis biudžetas apima pajamų ir išlaidų tikslingą paskirstymą, siekiant šalies ekonominės gerovės.

Priedai
2 lentelė
Nacionalinių biudžetų pajamos
2008 m. I ketvirtis2009 m. I ketvirtis
Tūkst. LtProc. Tūkst. LtProc.
Pajamos5097855100,04409639100,0
Mokestinės pajamos503731098,8417147394,6
Pajamų ir pelno mokesčiai135581426,6121467427,5
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)97141419,184871819,2
Pelno mokestis3796517,43726258,5
Socialinis mokestis47490,1-6669-0,2
Turto mokesčiai 1219592,41302333,0
Žemės mokestis16240,015230,0
Paveldimo turto mokestis11720,020380,0
Nekilnojamo turto mokestis1191632,31266722,9
Prekių ir paslaugų mokesčiai349664868,6276864662,8
Pridėtinės vertės mokestis (PVM)252196949,5185131042,0
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą51440,172670,2
Akcizai 83144216,380888518,3
Cukraus sektoriaus mokesčiai235680,526620,1
Loterijų ir azartinių lošimų mokesčiai79230,269280,2
Transpoto priemonių mokesčiai378710,7163430,4
Mokesčiai už aplinkos teršimą361220,7273990,6
Rinkliavos 326090,6478521,1
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai628891,2579201,3
Nemokestinės pajamos605451,22381665,4
Turto pajamos605451,22381665,4
Palūkanos už paskolas169870,3165550,4
Palūkanos už depozitus92280,231220,1
Lietuvos banko likutinis pelnas00,01820424,1
Dividendai 280,0320,0
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise2190,09710,0
Nuomos mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius49750,147580,1
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius205980,4248950,6
Naftos ir dujų išteklių mokestis85100,357510,1
Šaltinis: www.finmin.lt [žiūrėta 2009 spalio 30d.]

Literatūros sąrašas

•K. Levišauskaitė, G. Rūškys „Valstybės finansai“, 2003 m. Kaunas, Vytauto Didžiojo universiteto leidykla
•LR biudžeto sandaros įstatymas http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=280973&p_query=&p_tr2=
•Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1152
•Finansų ministerija http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/nacionalinio_biudzeto_surinkimas/ketv/2009_3_men_LT.pdf http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/nacionalinio_biudzeto_surinkimas/ketv/2008_03_men_LT.pdf http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/naujienos/Bylos/20071016_biudzeto_pristatymas_seimui.pdf
http://www.finmin.lt/web/finmin/biudzplan
•Lietuvos respublikos vyriausybė http://www.lrv.lt/naujienos/posedziu-sprendimai/?nid=5451
•V. Naraškevičiūtė, A. Lakštutienė „Valstybės finansai“, 2005 m. Kaunas, Technologija
•Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992
•O. Buckiūnienė, V. Meidūnas, P. Puzinauskas „Lietuvos finansų sistema“, 2003 m. Vilnius, Teisinės informacijos centras

Leave a Reply

Your email address will not be published.