Išplėstinių pažyminių skyryba – skyrybos taisyklės

 

Skiriame

1. Pažyminys, išreikštas būdvardžiu arba dalyviu su bent vienu savarankišku žodžiu ir einantis po pažymimojo žodžio, išskiriamas kableliais. Patikriname pagal 5 sąlygas: 1) žodžių grupė turi atsakyti į pažyminio klausimą; 2) pagrindinis žodis grupėje – būdvardis arba dalyvis; 3) jis turi būti išplėstas (valdyti bent vieną priklausomą žodį); 4) priklausomasis žodis – savarankiška kalbos dalis (gali eiti sakinio dalimi); 5) žodžių grupė išskiriama kableliais tik tada, kai ji eina po pažymimojo žodžio.

Mato jinai gražų didelį sodną, pilną žydinčių medžių.

Ir šią rūsčią valandą regėjau šviesą, lydėjusią juos.

2. Išplėstinį pažyminį gali sudaryti ir toks būdvardis ar dalyvis, kuris išplėstas šalutiniu sakiniu.

Mužikas yra pavaizduotas kaip skruzdėlė, nežinanti, kas tai yra tingėti.

Jis buvo panašus į žmogų, žinantį, kas jo laukia.

3. Išplėstas būdvardinis ar dalyvinis pažyminys, einantis prieš pažymimąjį žodį, atskiriamas kableliu, kai turi aplinkybės reikšmės atspalvį.

Ir geriausiai laikomos, jos nebetinka valgyti trečiaisiais metais.

Paprastai santūrus ir tylus, jis tačiau nevengdavo pasilinksminimų.

Neskiriame

1. Išplėstinis būdvardinis ar dalyvinis pažyminys, einantis prieš pažymimąjį žodį ir neturintis aplinkybės reikšmės, kableliais neskiriamas.

O aplink jį marguliavo _ javais apsėti _ laukai.

Ilgai stotyje stovėjęs _ traukinys pagaliau pajudėjo.

2. Padalyvinė žodžių grupė, einanti sakinyje pažyminiu, po pažymimojo žodžio kableliais neskiriama.

Čia jaunasis Survila ėmė ryškiomis spalvomis vaizduoti… Černyševskio bei jo draugų veiklą _ ruošiant perversmą visoje imperijoje.

Gyvenimas reikalavo iš rašytojų tokią kūrinių, kurie atspindėtų tautos lūkesčius _ kuriant šviesesnį rytojų.