I. Įvadas
„Šiandien draudimas yra esminis sudėtingų nacionalinių ekonomikų funkcionavimo visame pasaulyje elementas. Draudimas neabejotinai užima svarbią vietą modernioje ekonomikoje, tačiau jo svarba pripažįstama jau kelis šimtmečius. Draudimas yra praktiška būtinybė verslui ir įmonėms, bet jis atlieka ir platų visuomeninį vaidmenį, peržengiantį verslo reikalų ir didesnės valstybės turto dalies apsaugos ribas. Draudimas – svarbiausia priemonė, kurios pagalba vieno individo katastrofa yra padalinama tarp daugelio, o vienos bendruomenės katastrofa padalinama tarp kitų bendruomenių; taip didelių katastrofų padariniai yra sušvelninami ir gali būti atitaisyti“ .
Draudimo reikšmė ypač didelė ne tik valstybei ar jos ekonomikai, bet ir visai visuomenei, kur pastarosios svarbą aiškina „garsioji A. Maslow poreikių hierarchinė piramidė, kurioje saugumo poreikiai pagal svarbą užima antrą vietą po fiziologinių poreikių. Jau nuo senų laikų žmonės, siekdami padidinti savo saugumą, ėmė taikyti įvairius draudimo elementus ir formas“ – taip baimės jausmą pakeisdami saugumo, užtikrinimo jausmu.
Kiekvienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo vis dažniau pasikartojančių nelaimingų atsitikimų, todėl „perkame transporto priemonių draudimą, kuris apdraudžia ne tik mašinas, bet ir žmonės, kurie gali būti sužeisti avarijose. Žmonės perka gyvybės ir sveikatos draudimą, kuris juos pačius ir jų šeimas apsaugo nuo finansinių katastrofų mirties ar ligos atveju. Namų savininkai ir nuomininkai perka draudimą, kuris apdraudžia jų turtą ir juos pačius nuo atsakomybės už nuostolius“ .
Taigi kas yra turtas?
„Šiam terminui paaiškinti egzistuoja daug skirtingo turinio apibrėžimų. Neretai turtas yra suprantamas kaip materialinių gėrybių visuma. Materialinės gėrybės, tai ne tik gyvenamieji namai, transporto priemonės ir gamyklos, bet ir buitiniai prietaisai, drabužiai, vertybiniai popieriai, grynieji pinigai, brangieji metalai bei papuošalai – visa kas priklauso fiziniams asmenims ar šių asmenų grupėms. Nepaisant to, draudimo teorijoje „turto“ sąvoka yra vartojama visam kitam draudėjų turtui, išskyrus sausumos, vandens bei oro transporto priemones bei vežamus krovinius, apibūdinti. Didžiausią reikšmę praktikoje turi pastatų bei namų ūkio turto draudimas “.
Kadangi turto draudimo praktikoje vieną iš didžiausių reikšmių turi pastatų draudimas, mano darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „ERGO Lietuva“ privatiems bei verslo klientams teikiamos pastatų draudimo paslaugos ypatumus.
Darbo objektas: AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „Ergo Lietuva“
Darbo dalykas: gyventojų pastatų draudimas.
Uždaviniai:
1) pateikti ne gyvybės draudimo rinkos struktūrą ir apžvelgti vieną iš jos rūšių – turto draudimą;
2) nurodyti praktikoje vienos iš dažniausiai sutinkamų turto draudimo objektų grupių -pastatų draudimas – riekšmę;
3) išanalizuoti AB „Lietuvos Draudimas“ bei UAB „ERGO Lietuva“ užimamą poziciją ne gyvybės draudimo rinkoje bei įvertinti bendrovių esamą turto draudimo padėtį joje;
4) aptarti pastatų draudimo ypatumus privatiems bei juridiniams asmenims pasitelkiant dviejų didžiausių ne gyvybes draudimo įmonių Lietuvoje teikiamą draudimo veiklos informaciją.
Naudoti metodai: teorinė problemos analizė, pagrįsta draudimo įmonių AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „Ergo Lietuva“ teikiama informacija, taip pat analizuota Draudimo Priežiūros komisijos statistinė medžiaga.

II. Pastatų draudimas kaip negyvybės draudimo porūšis
Pažintį su turto draudimu tikslinga būtų pradėti skiriant šiek tiek dėmesio draudimo šakai, jos rinkos vystymuisi Lietuvoje pastaruoju metu, kuriai yra priskiriamas turto draudimas.
Pagal naujausiąjį 2003m. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymą, yra išskiriamos dvi draudimo šakos: gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Kadangi turto draudimas priklauso ne gyvybės draudimo šakai, tai ją trumpai ir apžvelgsiu.
2.1. Ne gyvybės draudimo rinka
Remiantis LR Draudimo įstatymu, žinoma, kad „ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:
1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;
2) draudimas ligos atvejui;
3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;
4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;
5) skraidymo aparatų draudimas;
6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;
7) vežamų krovinių draudimas;
8) turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;
9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);
10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;
14) kredito draudimas;
15) laidavimo draudimas;
16) finansinių nuostolių draudimas;
17) teisinių išlaidų draudimas;
18) pagalbos draudimas” .
Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos 2005 m. ir 2006 m. I- mąjį ketvirtį (1 priedas), mums byloja, kad ši draudimo rinka kasmet auga. “Pagal preliminarius Lietuvos draudimo įmonių duomenis per 2006 m. 9 mėn. pasirašytų įmokų suma išaugo 33,6% lyginant su 2005 m. to paties laikotarpiu. Apmokėtų žalų suma lyginant su 2005 m. 3 ketvirčių išaugo 28% iki 342,2 mln. lt. Ne gyvybės draudimo rinkoje per 9 šių metų mėnesius pasirašyta 740,9 mln. lt draudimo įmokų, tai 29,9% daugiau nei per 9 mėn. 2005 m. rugsėjo mėnesį buvo viršyta simbolinė vieno milijardo litų pasirašytų įmokų suma ir mėnesio pabaigoje sudarė 1 milijardą 20 milijonų litų“ .
Turto draudimo užimamą vietą šioje ne gyvybės draudimo rinkoje 2006 m. 1 – ąjį ketvritį vaizduoja sekanti diagrama :

(Šaltinis: “Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos 2005 ir 2006 I-mą ketvirtį”)
Išanalizavus šią diagramą, matome, jog turto draudimas šių metų 1-ąjį ketvirtį užėmė trečią vietą po transporto priemonių bei TPVPCA draudimų. “Turto pasirašytos draudimo įmokos šiais metais augo sparčiau, negu visa ne gyvybės draudimo rinka. Per 9 šių metų mėnesius padidėjo bemaž 33% ir viršijo 118 mln. lt” .
2.2. Turto draudimo rūšys
“Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kurio atveju draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens patirtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos“
“Turto draudimas – visos šakos, kurių objektas – materialus daiktas ar gyvūnas, skirstomas:
• draudimas nuo gaisro
• pervežamų krovinių draudimas
• transporto priemonių draudimas
• įvairių gyvūnų draudimas
• draudimas nuo įsilaužimo ar vagystės
• stiklo (vitrinų, langų, reklaminių iškabų) draudimas
• vandens padarytų nuostolių draudimas
• mašinų ir įrengimų draudimas
• papuošalų ir vertingų meno daiktų draudimas” .
Lietuvos Respublikos Draudimo įstatyme yra išskirtos dvi turto draudimo grupės: turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei turto draudimas nuo kitų žalų. „Turto draudimas nuo gaisro bei gamtinių jėgų apima ugnies, sprogimo, vėtros (uragano), kitų gamtinių jėgų, atominės energijos, žemės nusileidimo bei žemės nuslydimo rizikas. Draudžiant turtą nuo kitų žalų yra kompensuojami krušos, šalčio bei įvairių kitų priežasčių (pvz., vagystės ar vandalizmo) padaryti draudėjų turto nuostoliai. Šių rizikų draudimui didesnio dėmesio neskiriama, kadangi pakankamai švelnus jūrinis Lietuvos klimatas bei geografinė padėtis leidžia draudėjams tikėtis, kad krušos bei šalčio sukelti nuostoliai nebus dideli “.
Taigi LR Draudimo įstatyme išskirtas turto draudimo grupes, t.y. turto draudimą nuo gaisro, gamtinių jėgų bei turto draudimą nuo kitų žalų, savo darbe panagrinėsiu priklausomai nuo draudžiamojo objekto. Kadangi praktikoje viena iš dažniausiai sutinkamų turto draudimo objektų grupių yra pastatų draudimas, kuris yra veikiamas praktiškai visų LR Draudimo įstatyme išvardintų turto draudimo rizikos veiksnių bei yra draudžiamas nuo įvairių aplinkos grėsmių, tai toliau savo darbe apžvelgsiu pastatų draudimą.
2.3. Pastatų draudimo reikšmė
„Didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame namuose, o juose esantys daiktai suteikia jaukumo ir patogumo. Norėdami džiaugtis ramybe, turime pasirūpinti būsto saugumu. Vienas geriausių būdų tai padaryti – apdrausti namus“ .
Žinotina, jog pastatai „apdraudžiami (pasirinktinai) dėl šių draudiminių įvykių:
• ugnies – gaisro, žaibo trenkimo, sprogimo, valdomų skraidančiųjų aparatų, jų dalių, krovinių užkritimo;
• vandens – šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų;
• vagystės – vagystės įsilaužus, apiplėšimo, vandalizmo po įsilaužimo;
• gamtinių jėgų – audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo” .
Taigi pasirašius pastatų draudimo sutartį, bus atlyginta daugelio galimų nelaimių padaryta žala. Ypač netikėti būna žaibų, sprogimų, gaisro ir gesinant gaisrą padaryti nuostoliai.
“Nors žmonės labiausiai bijo gaisrų, draudikų patirtis rodo, kad gyvenamieji butai dažniausiai nukenčia nuo vandens. Vandens padaryta žala patiriama 5 kartus dažniau, tačiau gaisro padaryti nuostoliai būna kur kas didesni. Abiem atvejais tik kilnojamojo ir nekilnojamojo turto draudimas gali atlyginti padarytą žalą ir sušvelninti psichologines problemas” .
Pastatų draudimo paslauga naudojasi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kurių pasirinkimui drausti savo būstą ar komercinius/gamybinius pastatus įtakos turi tokie veiksniai:
• Ramybė dėl turto;
• Finansinis stabilumas;
• Apsauga nuo kasdieninio gyvenimo netikėtumų;
• Draudimo išmoka nelaimės atveju;
• Įmoka nedidelė – proporcinga turto vertei.
Taigi drausti pastatus reikia todėl, kad visada ir visur esant būtų galima jaustis ramiai dėl savo turimo nekilnojamo turto, kad įvykus nelaimei būtų atlyginama padaryta žala bei būtų sušvelnintos psichologinės žmonių problemos. Juridiniams asmenims ypač svarbu drausti savo pastatus, dėl to, jog nekilnojamojo turto netekimas ar negalėjimas reikiamai funkcionuoti negrėstų įmonės veiklos tęstinumui.
Draudimo rinkoje pastebima, kad „išaugusios būsto paskolų rinkos augimą lydi pastaruosius trejus metus kasmet beveik ketvirtadaliu išauganti ir pastatų draudimo rinka. Mat kreditan perkamą būstą žmonės privalo apdrausti. Numatoma, kad panašiai pastatų rinka plėsis ir ateityje. Tačiau B. Pluščauskienė pažymi, kad vis ryškesnį indėlį į pastatų draudimo portfelio augimą įdeda ir žmonės, kurie draudžia ne kreditan perkamus, bet jau seniai turimus būstus, turtą. Žmonės vis dažniau draudžia savo ir ne su paskola pirktus ar turimus būstus. Tą lemia ir gaisrai, ir gamtos stichijos, kurios padaro labai didelius nuostolius. Be to, vis svarbesnis tampa saugumo jausmas ir žinojimas, kad nelaimės atveju gauta suma bus tokia, kad užteks tokiam pat būstui pasistatyti ar nusipirkti” .
Yra žinoma, kad pastaruosius metus „pastatų draudimo rinka nuolat plečiasi. Iš dalies tai lemia bumas nekilnojamąjį turtą pirkti skolon. Kadangi bankų ateities planai didinti paskolų portfelį ambicingi, tikėtina, kad šis stimulas skatins pastatų draudimo rinką plėstis ir ateityje – ne mažiau kaip 20 proc. kasmet, – prognozuoja draudimo bendrovės “ERGO Lietuva” Turto draudimo departamento direktorė Birutė Pluščauskienė” .

III. Pastatų draudimo ypatumai AB „Lietuvos Draudime“ ir UAB „ERGO Lietuva“
Kalbant apie pastatų draudimą, pirmiausia svarbu išsiaiškinti kai kurias šiam draudimui būdingas sąvokas (neminint tokių bendrųjų draudimo sąvokų kaip draudimo įmoka/išmoka, draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos ir kt.), kurios egzistuoja abiejose draudimo įmonėse.
„Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su apdraustų nekilnojamų daiktų sugadinimu arba sunaikinimu dėl ugnies, vandentiekio, kanalizavijos ar šilumos tinklų avarijos, gamtinių jėgų, stiklo dužimo bei dėl kitų paslaugos taisyklėse ar draudimo sutartyje išvardintų rizikų“ .
„Pastatai – visi statiniai, t.y. tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme (pramoniniai, komerciniai, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio, gyvenamieji ir kiti pastatai, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, mišrios rūšies statiniai – su inžineriniais statiniais sujungti pastatai, visų rūšių statinių priestatai, antstatai, jų dalys, atskiros patalpos). “Tvirtai sujungtas su žeme” reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną).
Draudimo vieta – draudimo sutartyje nurodytu adresu esantys pastatai, patalpos, kuriose galioja draudimo apsauga.
Draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamo turto visa vertė, draudėjo nustatoma prieš sudarant draudimo sutartį ir prieš draudiminį įvykį. Pastatų draudimo vertė yra:
• atkūrimo vertė – analogiško, t.y. tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo vertė, kuri apima pastato pastatymo, įskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas sutarties sudarymo dieną ar paskutinio turto vertinimo dieną (UAB „ERGO Lietuva“ –analogiška „naujoji vertė“);
• likutinė vertė – pastato atkūrimo vertė atėmus nusidėvėjimo sumą sutarties sudarymo dieną ar paskutinio turto vertinimo dieną. Draudiko ir draudėjo susitarimu, metinė nusidėvėjimo suma (procentas) gali būti nurodyta sutartyje (UAB „ERGO Lietuva“ –analogiška „dabartinė vertė“);
• likvidacinė vertė – prastos būklės, neprižiūrimų, apleistų pastatų, kurių jau nebegalima ar ekonomiškai nebetikslinga naudoti pagal tiesioginę paskirtį, vertė, t.y. pardavimo kaina skubiai išparduodant likviduojamą turtą (UAB „ERGO Lietuva“ – analogiška „bendroji vertė“)“ .

3.1. AB „Lietuvos Draudimas“ bei UAB „ERGO Lietuva“ turto draudimo paslaugos užimama rinkos dalis
Savo darbe pasirinkau nagrinėti pastarąsias dvi įmones ne be reikalo, nes jos paskutiniaisiais metais užima lyderiaujančių draudimo įmonių pozicijas. Išanalizavus Draudimo priežiūros komisijos skelbiamas mėnesines draudimo veiklos statistikas , žinoma, kad šiemet AB „Lietuvos Draudimas“ užima 33% šalies ne gyvybės draudimo rinkos, o UAB „ERGO Lietuva“ – atitinkamai 14% (vertinant pagal pasirašytas draudimo įmokas).
Svarbu akcentuoti, jog pagal turto draudimo nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei turto draudimą nuo kitų žalų pasirašytas įmokas (žr. 2 priedas), šios dvi draudimo bendrvės kartu turi pasirašiusios net apie 69% visų turto draudimo įmokų. Visa tai atspindi sekanti diagrama:

(Šaltinis: Draudimo veiklos rezultatai 2006.01.01-2006.09.30, [žiūrėta 2006-11-05].Prieiga per internetą: http://www.dpk.lt/rezultatai.menesio.php)

Remiantis Draudimo priežiūros komisijos skelbiamais rezultatais, taip pat galima teigti, jog pelningai augantys pastarųjų metų pardavimų rezultatai padės šioms draudimo bendrovėms ir ateityje išlaikyti savo užimamas pozicijas ne tik turto draudimo, bet ir visoje ne gyvybės draudimo rinkoje.
3.2. AB „Lietuvos Draudimas“ pastatų draudimo paslauga
“AB “Lietuvos draudimas” – didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė Lietuvoje. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis pagal pasirašytas draudimo įmokas AB “Lietuvos draudimas” 2006 m. I pusmetį valdė 33 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos” .
Pastatų draudimo paslaugą įmonė teikia ir privatiems, ir juridiniams asmenims.
3.2.1. Būsto draudimas privatiems asmenims
Būsto draudimu apsidraudę privatūs asmenys šioje įmonėje gali apsaugoti „savo namą/butą: sienas, lubas, grindis, duris, t. y. visa, kas stacionaru – jei vanduo iš sprogusio vamzdžio sugadintų grindis, gaisras suniokotų sienas ar lubas – remonto išlaidas padengtų „Lietuvos draudimas“. Namuose esantį turtą: baldus, kilimus, TV, vaizdo ir garso aparatūrą, net mobiliuosius telefonus. Jei dėl vagystės, gaisro ar kitų priežasčių juos prarastumėte, „Lietuvos draudimas“ užtikrintų galimybę įsigyti analogiškų, tokios pat kokybės daiktų” .
AB “Lietuvos Draudime” būstas draudžiamas nuo tokių rizikų:
• “ugnies (gaisro, dūmų ir suodžių,žaibo įtrenkimo, sprogimo, valdomo skraidymo aparato bei jo dalių, krovinio užkritimo),;
• vandens (šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos bei vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų);
• piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų;
• namų turto vagystės su įsibrovimu, vandalizmo po įsibrovimo ir apiplėšimo;
• gamtinių jėgų (audros, liūties, krušos, sniego slėgio, potvynio, grunto nuošliaužos);
• transporto priemonės atsitrnkimo;
• elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių;
• savaiminio medžio užvirtimo;
• stiklo dūžio” .
AB „Lietuvos Draudimas“ privatiems asmenims siūlo 3 pastatų „draudimo variantus:
• “Minimalus” apima būtiniausią draudimo apsaugą (nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų, namų turto vagystės);
• “Standartinis” apima būtiniausią bei papildomas draudimo apsaugas;
• “Maksimalus” skirtas klientui, kuriam reikalinga didžiausia draudimo apsauga” .
Dažnai yra pasirenkamas visas būsto draudimas – apdraudžiami ir pastatas, ir namų turtas.
AB „Lietuvos Draudimas“ privatiems asmenims taip pat siūlo „Būsto EKO“ draudimą, kuriuo naudinga drausti tokius „būstus bei juose esantį turtą, kurių vertė ne didesnė kaip 30.000 lt“ .
3.2.2. Pastatų draudimas juridiniams asmenims
AB „Lietuvos Draudimas“ taip pat teikia juridinių asmenų pastatų draudimo paslaugą. Teikiant šią paslaugą juridiniams asmenims, yra „draužiama nuo šių draudiminių įvykių:
• ugnies – gaisro, žaibo įtrenkimo, sprogimo, valdomų skraidančių aparatų, jo dalių, krovinių užkritimo, dūmų, suodžių, susidariusių gaisro pasekoje;
• vandens – šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų;
• vagystės – vagystės su įsilaužimu, plėšimo, vandalizmo po įsilaužimo;
• gamtinių jėgų – audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo, nuošliaužos“ .
Kalbant apie privačių bei juridinių asmenų pastatų draudimo nedraudiminius įvykius, svarbu akcentuoti, “draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas arba atsirado nuostolių dėl bet kurio iš šių įvykių ar priežasčių:
• nuo draudėjo ar jo darbuotojų veiksmų, siekiant neteisėtai ir nepagrįstai gauti draudimo išmoką;
• nuo neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralus nusidėvėjimo ir pan.);
• nuo pagrindinių pastato konstrukcijų suirimo, kritimo ar kitų defektų, atsiradusių sutarties galiojimo metu apdraustoje patalpoje (apdraustame pastate) atliekant papildomus statybos, rekonstrukcijos, remonto, apdailos darbus arba dėl prieš sudarant sutartį atliktų grunto tyrimų, projektavimo, statybos klaidų ir broko;
• nuo gyvūnų, gyvulių, vabzdžių, graužikų padarytų nuostolių;
• natūralus pastatų ar pastato dalių sėdimo, plėtimosi;
• sprogimo
panaudojant įtaisą gamybos proceso metu (atliekant statybos ir pan. darbus);
• nuostoliai dėl branduolinės energijos tyrimo, naudojimo;
• nuo ugnies, šilumos poveikio lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ar pan., išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą;
• nuo vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris), išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio ir yra pastatų nuostolių;
• bet kokių kitų įvykių ar priežasčių Bendrosiose Taisyklių sąlygose ir Taisyklių Draudimo sąlygose ar draudimo sutartyje neįvardintų kaip draudiminiai įvykiai” .
AB „Lietuvos Draudimas“ juridiniams asmenims siūlo 2 pastatų „draudimo variantus:
• atkūrimo verte arba jos dalimi;
• likutine verte arba jos dalimi, kai pastatų nusidėvėjimas yra didesnis kaip 60% (jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip)“ .
3.3. UAB „ERGO Lietuva“ pastatų draudimo paslauga
UAB „ERGO Lietuva“, rinkoje veikianti penkiolika metų, yra antra pagal dydį Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė .
UAB „Ergo Lietuva“ pastatų draudimą apibūdina kaip „Jūsų gyvenamojo namo su statiniais, buto ar namo dalies su tvirtai įmontuotais įrenginiais draudimas.
3.3.1. Pastatų draudimas privatiems asmenims
Įmonė privatiems asmenims pastatų draudimo nuostolius atlygins, kurių gali atsirasti dėl:
• gaisro, dūmų poveikio, sprogimo, žaibo įtrenkimo, pilotuojamo skraidymo objekto ar jo dalių nukritimo;
• audros, krušos, staigaus ir nenumatyto potvynio, liūties, sniego slėgio, grunto įkritimo;
• vandens poveikio po vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijos bei vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų;
• stiklo dūžimo;
• piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų;
• transporto priemonės atsitrenkimo“ .
Svarbu pastebėti, jog lyginant su AB „Lietuvos Draudimas“ ši įmonė nedraudžia tokių pastatų draudimo rizikų kaip elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių; namų turto vagystės su įsibrovimu, vandalizmo po įsibrovimo ir apiplėšimo; savaiminio medžio užvirtimo. Iš kitos pusės, svarbu akcentuoti, jog UAB „ERGO Lietuva“ prie draudiminių įvykių priskiria „išlygą dėl politinų rizikų, pagal kurią nėra atlyginama žala (jei nenumatyta pagal taisykles kitaip), nuostoliai ir išlaidos, kurios susijusios arba kurias tiesiogiai ar neteisiogiai sąlygojo tokie įvykiai kaip karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, maištas,revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos naudojimo mastą; bet kokio pobūdžio teroristinai aktai“ .
UAB „ERGO Lietuva“ būsto draudimo suma yra jo nauja vertė (atkuriamieji kaštai), kai tuo tarpu AB „Lietuvos Draudimas“ pastatus draudžia ir atkūriamąja, ir likutine verte.
3.3.2. Pastatų draudimas juridiniams asmenims
UAB „ERGO Lietuva“ juridiniams asmenims teikiama nekilnojamo turto draudimo paslauga apima „pastatų ir statinių, t. y. nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės teise priklausančių verslo subjektui, draudimą. Nekilnojamojo daikto draudimo suma yra jo nauja vertė, t. y. vertė lygi analogiško naujo pastato atkūrimo kaštams arba statybos kainai“ .
Apsidraudus pastatų draudimu, “ERGO Lietuva” atlygins “nuostolius, kurie gali atsirasti dėl:
• gaisro, sprogimo, žaibo įtrenkimo, valdomo skraidymo objekto, krovinio ar jo dalių nukritimo;
• audros, krušos, potvynio, liūties, sniego slėgio, grunto įkritimo, grunto nuslydimo;
• vandens poveikio po vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijos;
• pastato stiklų dužimo;
• piktavališko pastato sugadinimo dėl neteisėtos trečiųjų asmenų veikos;
• transporto priemonės atsitrenkimo;
• smūgio bangos (jei netoliese nukrito lėktuvas);
• vandens išsiveržimo iš automatinės gesinimo sistemos, kai ji suveikia nesant gaisro (pramonės objektams, kuriuose tokia sistema įrengta)” .
Kaip matome juridinių asmenų pastatų draudimo atveju UAB “ERGO Lietuva” gali pasiūlyti daugiau draudžiamų rizikų nei AB “Lietuvos Draudimas”.
Kalbant apie privačiųjų bei juridinių asmenų nedraudiminių įvykių spektrą šioje įmonėje, svarbu akcentuoti, jog pastarasis nedraudiminių įvykių sąrašas yra toks pat kaip UAB “Lietuvos Draudimas” ir apima tokius pačius nedraudiminių įvykių nuostolius, dėl kurių draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Vienintelis papildomas nedraudiminis įvykis esantis “ERGO Lietuva” bei neaptiktas įmonėje “Lietuvos Draudimas” – “nuostoliai, atsiradę dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valstybinės valdžios institucijų nurodymu” .
Apibendrinant pastatų draudimo reikalingumą, suvokiama, kad draustis savo būstą ar pastatą yra būtina, nes mūsų pasaulyje egzistuoja daugybė nuo žmogaus nepriklausančių veiksnių, galinčių sugadinti mūsų namus ar turtą. Pvz., nors daugelis žmonių mano, jog įvedus signalizaciją galima jaustis ramiai, tačiau vis dėlto to nepakanka. Signalizacija arba tvirtos durys gali apsaugoti nuo įsilaužimo, bet jos nepadės, jei namuose kils gaisras arba juos užlies vanduo. Tokiais atvejais gali pagelbėti tik pastatų ir namų turto draudimas.
Išvados

Apibendrinant tai, kas buvo parašyta referate galima pabrėžti, jog šiandien draudimas yra vienas iš esminių nacionalinių ekonomikų funkcionavimo visame pasaulyje elementas, užimantis svarbią vietą modernioje ekonomikoje. Taip pat kitos svarbios šio darbo išvados yra:
1) turto draudimas, pagal naujausiąjį 2003m. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymą, priklauso ne gyvybės draudimo šakai, kurios veiklos mastai kasmet auga;
2) turto draudimas, kurio pasirašytos draudimo įmokos per devynis 2006 metų mėnesius padidėjo apie 33% ir per 1-ąjį ketvirtį užėmė trečią vietą po transporto priemonių bei TPVPCA draudimų;
3) praktikoje viena iš dažniausiai sutinkamų turto draudimo objektų grupių yra pastatų draudimas, kuris dažniausiai apdraudžiamas dėl tokių rizikų kaip ugnies, vandens, gamtinių jėgų, vagystės;
4) pastatų draudimo paslauga naudojasi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kurie draudžia savo nekilnojamąjį turtą dėl ramybės, apsaugos kasdieniniame gyvenime, finansinio stabilumo ir kt.;
5) fizinis ar juridinis asmuo, suprasdamas, jog mūsų pasaulyje egzistuoja daugybė nuo žmogaus nepriklausančių veiksnių, galinčių sugadinti mūsų nekilnojamąjį turtą, draudžiasi pastatų draudimu, kurio vertė gali būti trejopa:
• atkūrimo vertė
• likutinė vertė
• likvidacinė vertė
6) AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „ERGO Lietuva“ ne gyvybės draudimo rinkoje užima dvi pirmąsias pozicijas, o jų pasirašytos turto draudimo įmokos 2006 m. sausio – rugsėjo mėnesiais kartu sudarė apie 69% visų turto draudimo įmokų rinkoje;
7) tiek AB „Lietuvos Draudimas“, tiek UAB „ERGO Lietuva“ siūlo panašius pastatų draudimo draudiminius bei nedraudiminius įvykių variantus, kurie yra tiksliai apibrėžiami pastatų draudimo taisyklėse bei draudimo sutartyje;
8) AB „Lietuvos Draudimas“, skirtingai nei UAB „ERGO Lietuva“ savo privatiems klientams siūlo papildomą „Būsto EKO“ draudimą, kuriuo naudinga drausti tokius būstus bei juose esantį turtą, kurių vertė ne didesnė kaip 30.000 lt bei kt.

1 Priedas

2005m. ir 2006 m. I ojo ketvirčio pasirašytų draudimo įmokų palyginimas

Eil. Nr. Ne gyvybės draudimas 2005 m. sausis-kovas 2006 m. sausis-kovas Pasikeitimas Pokytis, %
Suma, Lt Suma, Lt
1 Transporto priemonių 48,983,410 63,908,091 14,924,681 130
2 TPVPCA 39,167,107 48,249,203 9,082,096 123
3 Turto 29,907,039 39,062,873 9,155,834 131
4 Ligos ir nel.atsitikimų 11,512,031 16,635,738 5,123,707 145
5 Bendrosios civilinės atsakomybės 13,579,747 16,051,037 2,471,290 118
6 Laidavimo 8,791,101 5,732,043 – 3,059,058 65
7 Vežamų krovinių 2,676,203 3,017,652 341,449 113
8 Finansinių nuostolių 1,102,005 1,370,912 268,907 124
9 Kredito 3,561,527 623,606 – 2,937,921 18
10 Laivų civilinės atsakomybės bei laivų 2,905,134 522,097 – 2,383,037 18
11 Kiti 199,662 503,289 303,627 252
Iš viso: 162,384,966 195,676,541 341,158 121

Šaltinis: “Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos 2005 ir 2006 I-mą ketvirtį”, [žiūrėta 2006-11-03]. Preiga per internetą: http://www.draudikai.lt/index.php?-1209246164

2006 m. sausis – rugsėjis 2 Priedas
Draudimo įmonė Įmokos Išmokos
AB “Lietuvos Draudimas” 61.632.406 17.011.049
UAB “ERGO Lietuva” 20.992.390 7.096.507
UAB “If draudimas” 15.937.815 4.142.899
UAB “PZU Lietuva” 10.620.729 4.456.741
ADB “RESO Europa” 4.884.742 2.105.118
UAB “Seesam Lietuva” 1.574.144 249.095
UAB “Baltijos garantas” 1.020.629 270.081
UAB “Baltic Polis” 698.292 181.218
UAB “BTA draudimas” 680.196 342.015
UAB “Industrijos garantas” 596.016 792
UAB “Balticums draudimas” 98.868 3.113
UAB “Legela” -400 0

Iš viso 118.735.827 35.858.628

Šaltinis: Draudimo veiklos rezultatai 2006.01.01-2006.09.30, [žiūrėta 2006-11-05].Prieiga per internetą: http://www.dpk.lt/rezultatai.menesio.php

Literatūros sąrašas:
1) A. Lezgovko dėstomų paskaitų teorinė medžiaga
2) AB ‘Lietuvos Draudimas” Būsto draudimo taisyklės Nr. 064, Kretinogs skyrius
3) AB “Lituvos draudimas”, Turto visų rizikų draudimo sąlygos II dalis, [žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt
4) Būsto EKO draudimas,[žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt/index.php?fuseaction=products.view&mid=12&main=23&cid=58&id=116
5) Būsto draudimas,[žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt/index.php?fuseaction=products.view&mid=12&main=23&cid=58&id=117
6) D.Dumčiuvienė, “Preventa” siūlo paslaugas KTU darbuotojams, [žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą: http://www.ktu.lt/lt/informacija/aidai/aidai10_98/7.htm
7) Draudimas, 2006.10.02., [žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą: http://www.svv.lt/index.php/lt/29795/
8) Draudimo veiklos rezultatai 2006.01.01-2006.09.30, [žiūrėta 2006-11-05].Prieiga per internetą: http://www.dpk.lt/rezultatai.menesio.php
9) Draudimo variantai, [žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt/index.php?fuseaction=products.view&mid=12&cid=65&id=42&free=91
10) ERGO įmonės Lietuvoje, [žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ergo.lt/imones_lietuvoje
11) G. Putelytė, Gyventojus drausti turtą verčia bankai, 2005.11.24 – Nr. 47. [žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą:
http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/4386ce30c5215.2?veidas=58a9ee0d993c7b1
12) Įmonių ir organizacijų turto draudimas, [žiūrėta 2006-11-05].Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt/index.php?fuseaction=products.view&mid=12&main=22&cid=65&id=40
13) Istorija ir dabartis, [žiūrėta 2006-11-05].Prieiga per internetą: http://www.ldr.lt/index.php?fuseaction=free.browse&mid=18&cid=23
14) J. Čepinskis, D. Raškinis „Draudimas“, Kaunas, 1999m., psl. 353
15) J. Mikelis, Kada verta drausti savo būstą?[žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą: http://www.naujasnamas.lt/7/str2.htm
16) Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos 2006 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai, [žiūrėta 2006-11-03]. Prieiga per internetą: http://www.draudikai.lt/index.php?515452510
17) LR Draudimo įstatymas, 2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737
18) Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos 2005 ir 2006 I-mą ketvirtį, [žiūrėta 2006-11-03]. Prieiga per internetą: http://www.draudikai.lt/index.php?-1209246164
19) Privalomas kreditan perkamo būsto draudimas didina pastatų draudimo rinką (2005-12-02). [žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą: http://www.aruodas.lt/index.php?lng=Lt&mod=News&act=NewsPost&id=30
20) Tarpininkų vaidmuo, [žiūrėta 2006-11-02]. Prieiga per internetą: http://www.draudimas.info/draudimo_tarpininku_vaidmuo
21) UAB “Ergo Lietuva” Pastatų draudimo taisyklės, [žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.ergo.lt/privatiems/pastatu_draudimas
22) UAB “Ergo Lietuva”, Nekilnojamojo turto draudimas, [žiūrėta 2006-11-05]. Prieiga per internetą:http://www.ergo.lt/verslo/nekilnojamojo_turto_draudimas