Virškinimo ligos ir jų profilaktika

Virškinimas – tai procesas, kurio metu maistas yra susmulkinamas ir suskaidomas, o netirpios medžiagos virsta tirpiomis. Žmogaus virškinimo sistemą sudaro virškinimo traktas (burna, ryklė, stemplė, skrandis, žarnynas, išeinamoji anga) ir virškinimo liaukos (seilių liaukos, skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų liaukutės), gaminančios fermentus. Fermentai – tai baltyminiai katalizatoriai (aktyvatoriai), pagreitinantys organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų. Be fermentų šios reakcijos nevyktų arba vyktų labai lėtai ir organizmas negalėtų egzistuoti. Fermentai reakcijos metu nėra nei sunaudojami, nei pagaminami, jų pagrindinė funkcija – vieną lėtą reakciją pakeisti keliomis greitomis. Kuo aktyvesni fermentai, tuo greitesnis virškinimas ir didesnis lengvumo pojūtis.

Blogas virškinimas – daugelio negalavimų priežastis
Sutrikus virškinimo trakto ar virškinimo liaukų veiklai, dėl sumažėjusio virškinimo fermentų aktyvumo pasireiškia įvairūs organizmo negalavimai:
• sunkumo jausmas skrandyje,
• maisto netoleravimas (pykinimas ar šleikštulys pavalgius),
• vidurių užkietėjimas,
• viduriavimas,
• nutukimas,
• blogas burnos kvapas,
• raugėjimas,
• energijos stoka,
• alerginės reakcijos,
• kraujotakos sutrikimas,
• imuninės sistemos nusilpimas,
• uždegiminių ligų padažnėjimas.
Virškinimo sutrikimų priežastys
Virškinimo sutrikimo priežastys gali būti įvairios. Virškinimo sistema gana greitai pažeidžiama ir itin jautriai reaguoja į tokius veiksnius kaip:
• netinkama mityba,
• stresas ir nerimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas,
• per didelis fizinis krūvis,
• alkoholio vartojimas,
• vaistų sukeltas šalutinis poveikis,
• ligos ir jų komplikacijos.
Natūralūs virškinimo fermentai ir ekstraktai aktyviai dalyvauja virškinime ir gerina savijautą

Atsiradus virškinimo sistemos (skrandžio, kepenų, kasos ir kt.) sutrikimams, gerą savijautą gali padėti susigrąžinti virškinimo fermentai, katalizuojantys ir reguliuojantys biologines organizmo reakcijas. Virškinimo fermentai yra išskiriami virškinimo sistemoje ir papildomai gaunami su žaliu ar šviežiu ir gyvu maistu. Daug fermentų turi šviežias ir fermentuotas maistas, pvz., nepasterizuoti pieno produktai (lipazės ir laktazės), sudaiginti grūdai (amilazės), žalia mėsa (proteazės) ir kt. Fermentų turintys produktai lengviau virškinami, nes jų virškinimui reikia mažesnio fermentų kiekio, jie geriau pasisavinami, o kasa gamina daugiau antioksidantinių, energinių ir sisteminių fermentų. Tačiau ne visus paminėtus produktus galime valgyti (pvz., žalią mėsą) arba valgome jų nepakankamai. Nepakankamas fermentų kiekis gali būti kompensuojamas papildomai vartojant natūralius virškinimo fermentus. Natūralūs virškinimo fermentai palengvina kasos ir kepenų veiklą bei pagreitina virškinimą.
Natūralūs augaliniai ekstraktai turi virškinimo sistemą stimuliuojantį poveikį, dėl kurio virškinimas tampa dar lengvesnis ar greitesnis.

Virškinimo organų ligos

Sistemą sudaro: burnos ertmė, ryklė, stemplė, skrandis, plonoji ir storoji žarnos bei virškinimo liaukos. Plonoji žarna sudaryta iš 3 dalių: dvylikapirštės, tuščiosios ir klubinės žarnų. Storoji žarna sudaryta iš aklosios, gaubtinės ir tiesiosios žarnų. Storojoje žarnoje yra kirmėlinė atauga. Virškinimo traktas baigiasi išange. Virškinimo liaukos yra dvi: kepenys (kurių gaminama tulžis kaupiasi tulžies pūslėje) ir kasa.

LIGOS:
• apendicitas
• dirglios žarnos sindromas
• gastritas
• hemorojus
• hepatitas (gelta)
• hepatitas c
• kepenų cirozė
• krono liga
• nutukimas
• opaligė
• opinis kolitas
• pankreatitas
• peritonitas
• pilvo sienos išvaržos
• proktitas
• rėmuo. Gastroezofaginis refliuksas
• tulžies pūslės akmenligė
• tulžies pūslės uždegimas
• žarnų nepraeinamumas

Virškinimo sutrikimų priežastys

Gastroezofaginis refliuksas
Šis virškinimo sutrikimas pasireiškia rėmeniu, rauguliu, sunkumo jausmu skrandyje ir kitokiais pojūčiais. Šie nemalonūs simptomai jaučiami tada, kai pro nepakankamai užsivėrusį skrandžio ir stemplės sfinkterį į stemplę patenka rūgštaus skrandžio turinio. Taip dažniausiai atsitinka dėl netinkamos mitybos pernelyg padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui. Jei tokie negalavimai pasitaiko retai, rekomenduojama išgerti skrandžio rūgštingumą mažinančių preparatų ir pakoreguoti mitybą. Užsitęsus nemaloniems simptomams reiktų kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų, ar nėra kokios nors patologijos.
Žarnyno disbakteriozė
Tai dažniausiai pasitaikantis virškinimo sutrikimas. Tuomet žmogus viduriuoja, skauda žarnyną, gali būti jaučiamas sunkumas skrandžio srityje. Disbakteriozė gali išsivystyti dėl netinkamos mitybos, streso ar vartojant antimikrobinio poveikio vaistus. Tuomet žūva “geroji” žarnyno mikroflora ir sutrinka virškinimas žarnose. Labai sunkiais atvejai gali pasireikšti ir bendros organizmo intoksikacijos simptomai: galvos, raumenų, sąnarių skausmai, bendras silpnumas, nuovargis, gali pakilti temperatūra. Tokiu atveju siūlomas gydymas bakteriniais preparatais ir naudingųjų bakterijų augimą skatinanti dieta. Reikia valgyti jogurtą, rūgštaus pieno produktus, rupią duoną. Būtina vengti alkoholio, aštraus, sūraus maisto. Teisingai gydantis negalavimas praeina per keletą dienų. Jei viduriavimas tęsiasi ilgiau, reikia kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtos infekcinės ligos simptomai.

Blogas burnos kvapas
Blogas burnos kvapas gali būti tuomet, kai maistas pernelyg ilgai užsibūna skrandyje. Dažniausiai tai lemia skrandžio arba dvylikapirštės žarnos laikini veiklos sutrikimai. Šiuos simptomus galima pašalinti sureguliavus mitybą, vartojant skrandžio sulčių rūgštingumą reguliuojančius preparatus.
Nereikia užmiršti, kad panašūs reiškiniai būdingi ir gastritui, kai sumažėja skrandžio sekreto rūgštingumas.
Tikslią diagnozę galima nustatyti tik padarius gastroskopiją arba rentgeninį skrandžio bei dvylikapirštės žarnos tyrimą. Nemalonus burnos kvapas gali atsirasti Helicobacter pylori bakterijai pažeidus skrandžio gleivinę. Tuomet jaučiami skausmai duobutės srityje, raugulys, rėmuo. Iš burnos gali sklisti nemalonus kvapas. Tačiau norint nustatyti tikslią diagnozę, vien šių požymių neužtenka – reikia kruopščiai ištirti skrandį. Jeigu iš tikrųjų aptinkama minėta bakterija, skiriami antimikrobiniai, mažinantys skrandžio sekreto rūgštingumą ir kiti vaistai. Be to, rekomenduojama dieta. Negalima gerti stiprios arbatos, kavos, alkoholio, nevalia rūkyti. Labai svarbu laikytis asmens higienos taisyklių.
Rėmuo
Rėmeniu dažnai skundžiasi rūkoriai, nes rūkymas skatina skrandžio sekreciją, ypač kai rūkoma nevalgius, kai skrandyje ir taip daug rūgštaus sekreto. To nepaisant, gali išsivystyti rimta skrandžio liga. Rekomenduojama pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą: mesti rūkyti, nevartoti alkoholio. Norėdami numalšinti nemalonius simptomus žmonės dažnai geria sodą. Taip daryti nepatartina, nes ilgainiui gali sutrikti rūgščių bei šarmų pusiausvyra organizme. Jei atsisakius žalingų įpročių rėmuo nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti ligos požymis.
Vidurių užkietėjimas
Viduriai užkietėti gali dėl neteisingos mitybos, nuolatinio sėdimo darbo, sumažėjusio judrumo. Tokiu atveju siūloma daugiau judėti, pakeisti mitybos įpročius, valgyti daug vaisų ir daržovių. Jei vidurių užkietėjimas labai stiprus, galima išgerti vidurių laisvinamųjų preparatų. Kartais nuolatinis vidurių užkietėjimas gali būti, jeigu skrandis ne tik ištemptas, bet ir pasmukęs. Tokiu atveju skrandyje ilgiau užsibūna maistas, ir dėl to sutrinka visas virškinimo procesas. Jaučiamas nuolatinis pilnumo jausmas, pilvo pūtimas, raugulys ir vidurių užkietėjimas. Tokiu atveju nuo šių nemalonių pojūčių gali išgelbėti tik operacija.

Šleikštulys pavalgius
Šleikštulys dažniausiai jaučiamas netinkamai, riebiai pavalgius. Kai organizmas nesugeba suvirškinti riebalų, jaučiamas pykinimas, sunkumas skrandyje, kyla raugulys. Pagelbėti gali viena kita virškinimo fermentų tabletė, virškinimą gerinantis mineralinis vanduo. Ateityje reiktų stengtis valgyti liesesnį maistą, be to, dažniau ir mažesnėmis porcijomis. Kartais šleikštulys pavalgius gali atsirasti dėl tulžies latakų diskinezijos. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją, kad tiksliai nustatytų diagnozę ir paskirtų gydymą.

NEVIRŠKINIMAS

Jei virškinimas vyksta normaliai, visas mūsų valgomas maistas perdirbamas greitai ir efektyviai, ir organizmas pasisavina visas reikalingas maisto medžiagas. Jei virškinimas nenormaliai sulėtėja, nesuvirškintas maistas virškinamajame trakte pradeda rūgti, dėl to atsiranda įvairių negalavimų ir organizmas nepakankamai gauna maisto medžiagų.

NEVIRŠKINIMO PRIEŽASTYS

• Blogai sukramtytas maistas. Dažniausiai blogai kramtoma, kai skubama valgyti. Kramtymas yra labai svarbi viso virškinimo proceso dalis. Ryjant maistą dideliais, blogai sukramtytais kąsniais gali sutrikti virškinimas.
• Persivalgymas. Per tam tikrą laiką virškinimo sistema gali perdirbti tam tikrą kiekį maisto. Kuo daugiau vienu metu suvalgoma maisto, tuo blogiau virškinimo sistema jį perdirba.
• Gausiai vartojami skysčiai valgymo metu. Daug geriant valgymo metu skysčiai per smarkiai atskiedžia virškinamajame trakte išsiskiriančias sultis (sumažina skrandžio rūgščių, virškinimo fermentų ir tulžies koncentraciją) ir dėl to sutrinka virškinimo procesas. Atskiestos sultys ne taip efektyviai skaido maisto medžiagas.
• Valgymas vėlai vakare. Virškinimo sistema į dienos pabaigą atsipalaiduoja, ir įpratus valgyti vėlai dažniausiai prasideda virškinimo sutrikimai.
• Stresas. Visuotinai pripažinta, kad stresas kenkia virškinimui.
• Sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas ir virškinimo fermentų gamyba. Kai kuriais atvejais virškinimas pablogėja sumažėjus skrandžio rūgščių ir/arba virškinimo fermentų.

NEVIRŠKINIMO POŽYMIAI

• Energijos stoka. Pablogėjus virškinimui maisto medžiagų į kraujotaką patenka mažiau. Didžioji dalis blogai suvirškinto maisto dalis kaupiasi žarnyne, užuot padėjusios ląstelėms gaminti energiją.
• Gyvybinių medžiagų trūkumas. Gyvybiškai būtinų vitaminų ir mineralų organizmas gauna iš maisto, todėl sutrikus virškinimui jų kur kas mažiau patenka į kraują ir organizmas kenčia dėl vitaminų ir mineralų trūkumo. Tai gali turėti ilgalaikių rimtų pasekmių – pradedant nuolatiniu nuovargiu ir baigiant padidėjusia širdies ligų ir vėžio rizika.
• Nemaloni būsena virškinimo metu. Jei virškinimo sistema blogai veikia, nesuvirškintas ar blogai suvirškintas maistas užsistovi žarnyne. Dėl to pučia pilvą, susidaro per daug dujų, atsiranda nemalonių pojūčių pilvo srityje.
• Sutrikusi žarnyno veikla. Pablogėjus virškinimui, dažnai užkietėja viduriai arba priešingai – viduriuojama. Pavieniais atvejais pasireiškia abu šie virškinimo sutrikimai.

KAS YRA NEVIRŠKINIMAS?

Nevirškinimas apibrėžiamas kaip tam tikra nemaloni būsena, pasireiškianti pavalgius. Skausmas paprastai jaučiamas po krūtinkauliu arba šiek tiek žemiau. Kiti dažnai pasitaikantys simptomai – pykinimas, vidurių pūtimas ir gausiai išsiskiriančios dujos. Dažniausios nevirškinimo priežastys – gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas) arba skrandžio ar pradinės plonosios žarnos atkarpos – dvylikapirštės žarnos opa. Papildomi veiksniai, dėl kurių gali sutrikti virškinimas, yra sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, blogai sukramtomas maistas ir persivalgymas.

KĄ DARYTI IR KO NEDARYTI, KAD NESUSTOTŲ VIRŠKINIMAS

Ką daryti
• Gerai sukramtykite maistą. Kiekvieną kąsnį reikia kramtyti 20-30 kartų.
• Valgykite dažniau ir mažiau. Gausiai pavalgius, virškinimo sistema perkraunama, todėl stenkitės daug nepersivalgyti vienu kartu.
• Maistas turi žadinti apetitą. Pakilus apetitui, išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, todėl pagerėja virškinimas.

Ko nedaryti
• Nevalgykite vėlai vakare. Stenkitės nuo 8 valandos vakaro nevalgyti.
• Valgydami neužgerkite maisto. Numalšinkite troškulį tarp valgymų, o valgydami išgerkite ne daugiau nei mažą stiklinę.
• Nevartokite be recepto parduodamų vaistų savo nuožiūra – visada pasitarkite su gydytoju. Pavyzdžiui, rūgštingumą mažinantys vaistai gali dar labiau pabloginti virškinimą.
• Nevalgykite dirbdami. Valgykite ramiai, venkite įtampos. Valgydami neskaitykite ir nežiūrėkite televizoriaus.
• Neskubėkite. Valgykite tokiu metu, kai galite neskubėdami gardžiuotis maistu ir po to keletą minučių atsipūsti.