ĮVADAS

Odos sužalojimai:
✓ Įbrėžimai
✓ Įpjovimai
✓ Nubrozdinimai
✓ Nuotrynos (tai pūslelės ar nedidelo odos sustorėjimai, susidarę dėl
trynimo)
✓ Nuospaudos (nedideli antodžio sustorėjimai ir suragėjimai.)

Odos nudegimai:
✓ I laipsnio – oda pasidaro jautri, parausta;
✓ II laipsnio – iškyla pūslelės;
✓ III laipsnio – apmiršta viršutinis odos sluoksnis;
✓ IV laipsnio – oda ir gilesni sluoksniai suanglėja.

Odos nušalimai:
✓ I laipsnio – oda parausta,vėliau pa bąla
✓ II laipsnio – iškyla pūslelės;
✓ III laipsnio – apmiršta viršutinis odos sluoksnis;
✓ IV laipsnio – oda ir gilesni sluoksniai suanglėja

Žaizdos ir kraujavimas
Žaizda- tai minkštųjų kūno audinių sužalojimas, kuris būtinai sutrikdo odos
vientisumą. Pagal žalojantį mechaninį faktorių žaizdos skirstomos:
· Pjautos- jos dažniausiai būna lygiais kraštais, įvairaus dydžio ir gylio;
· Durtos- nedidelės, bet gilios, galinčios sužaloti įvairius vidaus
organus, kraujagysles ir nervus. Tai pačios pavojingiausios ir
klastingiausios žaizdos;
· Plėštos- nelygiais kraštais, kartais labai didelės, iš jų gausiai
kraujuoja;
· Kąstos- nelygiais kraštais, sunkiai gyjančios žaizdos;
· Muštos- didelės žaizdos nelygiais kraštais, labai sunkiai gyjančios, nes
žaizdos kraštuose dažnai būna negyvų audinių;
· Šautinės- labai pavojingos žaizdos, nes turi įėjimo ir išėjimo angas,
gali sužaloti įvairius organus bei sukelti gausų kraujavimą, kartais net
mirtiną. Šautinėms žaizdoms būdinga tai, kad išėjimo angos žaizda būna kur
kas didesnė negu įėjimo.
Pagal pažeistas kraujagysles, kraujavimas skirstomas:
1. Kapiliarinis- kraujavimas yra nepavojingas, nes kraujas greitai nustoja
tekėti. Teikiant pirmąją pagalbą, tereikia uždėti sterilų tvarstį ir
kapiliarinis kraujavimas per kelias minutes sustabdomas.
2. Veninis- kraujuoja srovele, kraujas tamsesnis. Pirmoji pagalba –
sterilus tvarstis spaudžiamas ant žaizdos. Žaizdos kraštai sutepami 5% jodo
tirpalu, dedamas sterilus tvarstis, o virš jo – marlės ar vatos gumulas ir
sutvarstoma. Būtina, kad vena būtų užspausta ir nustotų kraujuoti. Visiškai
sustabdyti kraujavimą turi gydytojas medicinos įstaigoje.
3. Arterinis- kraujuoja iš pažeistos arterijos tarsi fontanu. Pirmoji
pagalba turi būti suteikta labai greitai: būtina panaudoti timpą (žgutą,
varžtą), stipriai suveržiant ranką ar koją virš žaizdos, nes arterijoje
kraujas teka nuo širdies į periferiją. Timpa turi užspausti arteriją taip,
kad iš žaizdos; nustotų tekėjęs kraujas ir žemiau žaizdos išnyktų pulsas.
Po timpa patartina padėti gabalėlį marlės, sulankstytą bintą ar kt., kad
nebūtų traumuojami minkštieji audiniai. Be to, labai svarbu nurodyti ir
užrašyti ant lapelio laiką, kada uždėta timpa. Arterinio kraujavimo
stabdymas timpa yra laikina priemonė ir ji negali būti laikoma ilgiau negu
2 valandas, ypač vasarą. Ilgiau negu 2 valandas audiniai negali būti be
kraujotakos. Jei per tą laiką nukentėjusysis nepatenka į gydymo įstaigą,
reikia 3-5 minutėms atleisti timpą, o vėliau vėl sustabdyti kraujavimą.
Visiškai arterinį kraujavimą sustabdo gydytojas operacinėje.
4. Parenchiminis- kraujavimas iš pažeistų vidaus organų: kepenų, blužnies,
plaučių, ir kt. Įtarus parenchiminį kraujavimą, nukentėjusysis turi būti
kuo greičiau nuvežtas į gydymo įstaigą, kurioje atliks skubią operaciją.
Tai vienintelė reali medicinos pagalba.
5. Mišrus kraujavimas- kraujuoja iš pažeistų venų ir arterijų ar vidaus
organų. Pirmoji pagalba suteikiama kaip ir anksčiau minėtais atvejais.
Geriausiai stengtis nukentėjusįjį kuo greičiau nuvežti į gydymo įstaigą,
kur būtų suteikta kvalifikuota chirurginė pagalba.

Nudegimai
Terminiai nudegimai atsiranda paveikus organizmą liepsna, karštu vandeniu,
garais, sprogus dujoms.
Dažniausios nudegimų priežastys – neatsargumas buityje. Pagal nudegimo
požymius skiriama:
• pirmo laipsnio nudegimas (oda sausa ir raudona, skausminga)
• antro laipsnio nudegimas (oda raudona ir skausminga, atsiranda
vandeningų pūslių)
• trečio laipsnio nudegimas (atsiranda gilios žaizdos, odos
suanglėjimas).

Pirmoji pagalba nudegus turi būti suteikiama kuo skubiausiai, nes aukšta
temperatūra audinius veikia ilgiau, juos įkaitina net tuomet, kai jau
nebeveikia deginantis veiksnys. Todėl patartina nudegimo vietą kuo greičiau
atšaldyti (šaltu vandeniu, sniegu ar ledu). Šaldyti reikia ne mažiau kaip
10 minučių! Vėliau geriausiai nudegusius paviršius uždengti steriliu
tvarsčiu ar švaria medžiaga. Nereikia nudegusių paviršių tepti įvairiais
riebalais, aliejais ar kitomis medžiagomis! Kadangi nudegęs paviršius yra
žaizda, todėl visuomet būtina kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje bus
suteikta kvalifikuota medicinos pagalba ir gydymas!
Nudegimus gali sukelti cheminės medžiagos: stiprios rūgštys ar šarmai.
Teikiant pirmąją pagalbą cheminių nudegimų atveju, labai svarbu laikas-
reikia kuo skubiausiai paveikti nudegusius paviršius priešinga medžiaga
negu nudegimo sukėlėjas, o pažeista vieta uždengiama steriliu tvarsčiu ar
švaria medžiaga ir nukentėjęs žmogus vežamas į artimiausią gydymo įstaigą,
kur bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.
Nušalimai
Veikiant žemai aplinkos temperatūrai, įvyksta vietinis audinių pažeidimas-
nušalimas.
Pirmoji pagalba nušalus: nušalę paviršiai sutepami spiritu ar degtine ir
uždengiami steriliu tvarsčiu arba švaria medžiaga. Jei nukentėjusį žmogų
reikia vežti toli, t. y. į gydymo įstaigą, labai tinka uždėti šildomąjį
tvarstį: virš paprasto tvarsčio dedama daug vatos ar lignino, paskui-
celofano ir sutvarstoma. Nušalusį paviršių, negalima trinti sniegu ar ledu!
Nušalę audiniai neatsparūs mechaniniam poveikiui, todėl greitai
pažeidžiami. Atšildymui geriausiai tinka šiltas kambarys ir šildomieji
tvarsčiai. Vėliau būtina kreiptis į gydymo įstaigą, nepriklausomai nuo
nušalusių paviršių dydžio, nes būtina profilaktika prieš stabligę.
Bendras kūno nušalimas- pirmiausia nukentėjęs žmogus pradedamas šildyti.
Šildyti galima pasyviai ir aktyviai. Kai organizmas šildomas pasyviai, kūno
temperatūra keliama išlaikant dar organizme besigaminančią šilumą
(nukentėjusysis užklojamas antklode, šildomos patalpos, kuriose temperatūra
turi būti ne žemesnė kaip 26-27 ºC). Taip šildant, kūno temperatūra kyla po
0,1-0,7 ºC per valandą. Aktyviam išoriniam šildymui naudojami elektriniai
čiužiniai ir antklodės, šilti drėgni rankšluosčiai, termoforai ir
dažniausiai šiltos (40- 45 ºC) vandens vonios. Aktyviai šildant, kūno
temperatūra pakyla 1- 7 ºC per valandą. Nukentėjusįjį sušildžius iki 35 ºC,
toliau šildyti nereikia.
Tai turi atlikti tik medicinos darbuotojai!

LITERATURA:

1 . http://www.google.lt/
2. http://lt.wikipedia
3. http://www.druskininkai.lt/index.php/lt/29072/
4. .http://www.druskininkai.lt/index.php/lt/29072/