Naujausi mokslo darbai

Muziejuose kaupiami praeities kultūros turtai. Kodėl jaunimui naudinga juos pažinti?

Muziejuose kaupiami praeities kultūros turtai. Kodėl jaunimui naudinga juos pažinti? Argumentuokite. Kiekvienas pilietis turi žinoti savo tėvynės istoriją: domėtis praeitimi, krašto tradicijomis. Mums padeda tai suprasti muziejus.
 Pagal 2009 metų duomenis Lietuvoje veikia nacionaliniai, respublikiniai, žinybiniai ir privatūs – viso 106 muziejai. Pagal muziejuose esančių eksponatų rūšį Lietuvoje veikia archeologijos, etnografijos, gamtos, istorijos, literatūros, meno, […]

Ar teisus poetas Donatas Petrošius sakydamas, kad ,,geriau 10 kartų žiūrėti gerą filmą negu 10 vidutiniškų“

Modernėjant technologijoms, filmų kūrimas sparčiai išaugo. Kasdien pasaulyje sukuriamas bent vienas iš jų. Žiūrėdami daug įvairiausių filmų žmonės dažniausiai išvysta juos menkaverčius ir gana banalius. Todėl neretai pamirštama, kas yra tikrai geras filmas. Tačiau, tyčia ar netyčia, atradus ir pažiūrėjus dėmesio vertą kino šedevrą, iškart suprantama, kad geriau pamatyti gerą filmą dešimt kartų negu dešimt […]

Kultūrologas Darius Kuolys rašo: „Tautos gyvena pasakodamos savo istorijas, o pasakojimai kuria ir saugo tautas. Mat jie išsako ir perduoda bendruomenei svarbius vaizdinius, reikšmes, idėjas, vertybes.“ Kokių lietuvių tautai svarbių pasakojimų esate atpažinę vaizduojamojo meno kūriniuose?

Kultūrologas Darius Kuolys rašo: „Tautos gyvena pasakodamos savo istorijas, o pasakojimai kuria ir saugo tautas. Mat jie išsako ir perduoda bendruomenei svarbius vaizdinius, reikšmes, idėjas, vertybes.“ Kokių lietuvių tautai svarbių pasakojimų esate atpažinę vaizduojamojo meno kūriniuose? Informacija ruošiama, bus paskelbta balandžio 12 d.

Kalbininkas Giedrius Subačius teigia: „Laisvalaikiu gali daryti kaip nori: kalbėti dialektu, žargonu, akcentais. Įvairovė yra mūsų stiprumas.”“ Paaiškinkite, kodėl kalbininkas skatina vartoti ne tik bendrinę kalbą.

Kalbininkas Giedrius Subačius teigia: „Laisvalaikiu gali daryti kaip nori: kalbėti dialektu, žargonu, akcentais. Įvairovė yra mūsų stiprumas.“ Paaiškinkite, kodėl kalbininkas skatina vartoti ne tik bendrinę kalbą. Informacija ruošiama, bus paskelbta balandžio 12 d.

,Jonas Jablonskis <…> iki šviesaus idealo iškėlė apie savo valstybę svajojančios tautos tikslą – turėti elitinę, prestižinę, sukultūrintą, kiekvienai civilizuotai valstybei privalomą kalbą – aukštąjį jos stilių, vadinamą bendrine kalba.“ (A. Vidžiūnas) Ar šis J. Jablonskio tikslas Lietuvoje jau pasiektas?

,Jonas Jablonskis iki šviesaus idealo iškėlė apie savo valstybę svajojančios tautos tikslą – turėti elitinę, prestižinę, sukultūrintą, kiekvienai civilizuotai valstybei privalomą kalbą – aukštąjį jos stilių, vadinamą bendrine kalba.“ (A. Vidžiūnas) Ar šis J. Jablonskio tikslas Lietuvoje jau pasiektas? Informacija ruošiama, bus paskelbta balandžio 12 d.

Ar pritartumėte literatūrologės Solveigos Daugirdaitės minčiai: ,,Ateities kartų raštą taisys kompiuteris, todėl būtų svarbu mokyti ne rašomosios, o šnekamosios kalbos <…>, mokyti lietuvių kalbos parodant, kad kitomis kalbomis to paties ir taip pat pasakyti negali“

Ar pritartumėte literatūrologės Solveigos Daugirdaitės minčiai: ,,Ateities kartų raštą taisys kompiuteris, todėl būtų svarbu mokyti ne rašomosios, o šnekamosios kalbos , mokyti lietuvių kalbos parodant, kad kitomis kalbomis to paties ir taip pat pasakyti negali“ Informacija ruošiama, bus paskelbta balandžio 12 d.

Kalbininkė Rita Miliūnaitė viliasi, kad ,,vis dėlto jaučiamės nesmagiai, tarsi kažką išdavę, kasdien patirdami, kaip viešoji interneto kalba kenčia nuo beraštystės, kaip ji murzinama vulgarybėmis ir darkoma ne vien tik beveidžių interneto komentuotojų“

Kalbininkė Rita Miliūnaitė viliasi, kad ,,vis dėlto jaučiamės nesmagiai, tarsi kažką išdavę, kasdien patirdami, kaip viešoji interneto kalba kenčia nuo beraštystės, kaip ji murzinama vulgarybėmis ir darkoma ne vien tik beveidžių interneto komentuotojų“ Informacija ruošiama, bus paskelbta balandžio 12 d.

2011 m. paskelbti tarmių metais. Ką žinote apie tarmių tyrinėjimus ir jų svarbą kalbai?

Lietuvių kalbos gyvybingumą ir savitumą per amžius bene tvirčiausiai palaikė lietuvių kalbos tarmės. Atsiradusios dėl įvairių istorinių, geografinių, socialinių, politinių, administracinių ir kalbos raidos priežasčių, jos garsų, žodžių ir formų įvairove byloja apie lietuvių, gyvenančių gana nedidelėje teritorijoje, aplinką, skirtingas tradicijas ar net savitą būdą. Kadangi kai kurios ypatybės atsispindi jau XVI a. senuosiuose lietuvių […]

Mokslo darbai
Pasiruoškime egzaminams
Populiariausi darbai